Dalia TEIŠERSKYTĖ,

LR Seimo narė

Noriu? Bet juk ESU Europoje. Seniai, seniai… Aš – nuo savo gimimo. Tauta – nuo pirmo žmogaus, atsiradusio šioje žemės atkarpoje…

Kuo gi vilioja Europa? Žiūrint ką…

Vienus – europinėmis maximomis, kuriose vyksta TIKRI atpiginimai… Kitus – galimybe (sugrįžus) atspausdinti savo įspūdingas nuotraukas kokio nors architektūrinio šedevro fone… Tegu ir tokio apgriuvusio, kaip koks Koliziejus… Treti jau turi Europoje verslus, yra ne tik apsukrūs, bet ir protingi bei gerbtini, nes jau seniai suvokė esą europiečiai… Dar yra tokių keistuolių rūšis, kurie keliauja vyno arba sūrių keliais, kurie grožisi kalnais arba ežerais, kiti – prabangiais viešbučiais ir ne mažiau prabangiomis rafinuotomis moterimis… Patys keisčiausi yra tie, kurie taupo visus metus, kad pamatytų kokią nors gerą operą arba parodą… Man jie yra arčiausiai Europos ir mano širdies. Nes niekas taip nesuartina tautų ir žmonių, kaip kultūra… Menas… Bendrystė su sau lygiais…

Europoje šiandien dirba keli šimtai ,,lietuviškų“ biurokratų, tūkstančiai samdinių bei vos prakutusių miestelėnų ir … dvylika europarlamentarų. Europos Parlamentas, linksmai tautų pramintas ,,mamutų kapinėmis“, mums vis dar yra truputį paslaptingas ir niūrokas. Ką žinome gerai – tai, kad jie gauna  DIDELIUS atlyginimus! Truputį pavydime… Ne, ne, – ne galimybės pamatyti pasaulį, pažinti kitas kultūras ar žmones, aprėpti savo širdimi didelę, galingą, turtingą, kultūringą, ,,archyvinę“ pasaulio dalį… Trupučiuką muistomės dėl to, kad jie gauna to–o–o–kius pinigus…

Ir savo tėvynėje dažnai girdime priekaištus, kad Seimo narys uždirba daugiau nei valytoja ar pašalpą gaunantis tinginys… Tada norisi patarti: ogi rinkite spalvotanosius nuo konteinerių, gražiai aprenkite, papudruokite nosytes – pigiau kainuos. Bet – ar tai bus Valstybė?! Parlamente turi dirbti patys šviesiausi, protingiausi, sąžiningiausi. Tokių yra. Daug. Lietuvoje. Bet jie bėga nuo politikos – kaip velnias nuo kryžiaus. Kodėl? Pirmiausia, savo darbo vietose jie uždirba daugiau, gyvena ramiau ir yra patys sau ponai. Gi Seimo narys tampa visuomeninis turtas ir nuosavybė, tauta jam moka atlyginimą, tiesa, nemažą, bet, pavyzdžiui, mano marti – kirpėja – uždirba daugiau už mane, o gyvena laisvai ir laimingai.

Ką veikiu Seime aš? Atėjusi iš pakankamai pelningo verslo, įgyvendintų svajonių ir idėjų pasaulio…  Čia turiu milžiniškas galimybes tarnauti savo tautai, kuri leidžia tobulėti, pagal kompetencijas ir galimybes keisti kultūros erdves, dalyvauti gerinant vaikų gyvenimus, daugiavaikių mamų kišenėlių tūrį ir t. t. Ir būtų labai keista, jei apie tai parašytų spaudoje ar parodytų televizija. NEAPSIMOKA.

Tik skandalai didina žiniasklaidos reitingus, o mano gyvenime jų ne taip jau daug… Taigi, esu jau keturiolikti metai renkama į LR Seimą, tuo be galo didžiuojuos, džiaugiuos ir suvokiu, kad versle uždirbti pinigai niekada man nekompensuotų  galimybės iš esmės pažinti ir dar labiau pamilti savo kraštą ir jo žmones.

Kodėl mano pavardė yra kandidatuojančių į Europarlamentą sąraše? Priežasčių daug. Pirmiausia, aš žinau, kokia ten būtų mano MISIJA. Tai lietuviškos kultūros sklaida ir dar nepažintų Lietuvos menininkų, inteligentų atvedimas į Europą, suteikimas galimybių parodyti savo talentus, gebėjimus, modernų mąstymą ir tradicijas. Žinoma, dalyvaučiau ir konstruojant Europą, ją sutaurinant ir suvienijant tikrąja to žodžio prasme.

Manau, kad ir šių dienų parlamentarai, dirbantys Europoje, nedaro mums gėdos. Išskirčiau gal tik vieną, kuris nuolat traukia antklodę ant nelabai išmintingos savo galvelės. Yra ir tokių asmenybių, kurios leido Europai pažinti Lietuvos intelektines galias ar ekonomines žinias. Tik – gal prie jų jau priprato, jų veikla nebedaro pirmapradžio įspūdžio… Reikalingi nauji veidai, naujos idėjos ir naujos srovės.

Visuose sąrašuose yra VISOKIŲ kandidatų. Tai natūralu. Partijos turi įvairiausių tikslų ir įsipareigojimų. Bet yra didžiulis privalumas rinkimų dieną – REITINGAVIMAS. Tauta jau pažįsta savo ,,herojus“, ir jos valioje – rinkti bei pasirinkti iš sąrašo pačius geriausius ir verčiausius. Tuos, kurie nori atvežti į Europą tikrą, gražią, orią, taurią Lietuvą, o iš Europos pasisemti politinės ir istorinės išminties.

Ir būtų ,,sarmata“ teigti, kad atlyginimai šioje ilgoje kelionėje neturi reikšmės. Oi, turi! Ir gerai, kad turi. Nėra gėda daug UŽDIRBTI. Gėda gauti pinigus už tinginystę, apgaulę ir gyventi iš pašalpų turintiems sveikas rankas, kojas ir galvas…

Taigi, Europa kviečia. Atrinkime pačius patikimiausius. Ir palinkėkime, kad jie dirbtų tautai ir Tėvynei. O jeigu jų kišenės kiek nors praplatės, tai bus daugiau investuota į Lietuvos biudžetą!

Ar tai blogai?..

,,Verslas ir politika“, 2014 m. gegužė, Nr. 5 (54)