Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Nuo Seimo iki Japonijos

Nuo Seimo iki Japonijos

Seimas

Seime registruotas Seimo nutarimo projektas, kuriuo ketinama sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ir pavesti jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą.

Pagal projektą komisija būtų įpareigojama ištirti 12 klausimų dėl racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, palyginimo su nacionaliniams transliuotojams taikoma europine praktika, LRT veiklos atskaitingumo, viešumo garantijos, Vyriausybės 2003 m. priimto nutarimo atitikties pasikeitusiam Viešųjų pirkimų įstatymui ir atitinkamiems ES teisės aktams, 2013-2017 metais Viešųjų pirkimų tarnybos teiktos pastabos dėl vykdytų viešųjų pirkimų, LRT valdomo turto nuomos ar kitokio naudojimo atitikties rinkos sąlygoms ir kt.

Seimo komisija tyrimą atlikti bei išvadą ir parengtą nutarimo projektą pateikti Seimui turėtų iki birželio 1 d. Komisiją pagal proporcinį frakcijų atstovavimo principą sudarytų 12 Seimo narių, turinčių teisę dirbti su slapta informacija.

Ž. Pečiulis vadina ir teisiniu, ir politiniu sprendimu

LRT tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis teigė, kad siūlymas steigti parlamentinio tyrimo komisiją gali būti vertinamas ir teigiamai, „nes pagaliau Seimas suka teisiniu keliu užuot uždavinėjęs klausmus ir vertęs mus pažeisti įstatymus“.

„Tai yra tarsi teisinė įstatymuose numatyta procedūra. Kita vertus, be abejo, tai yra akivaizdus politinis žingsnis – (tyrimą inicijuoja – BNS) valdančioji dauguma, sulaukianti daug kritikos iš žiniasklaidos, tuo pačiu ir LRT, jai vadovauja politikas (Ramūnas Karbauskis – BNS), sulaukiantis ypač didelio dėmesio ir ypač daug žiniasklaidos klausimų“, – BNS pirmadienį sakė Ž. Pečiulis.

Anot jo, „būtų protinga ir racionalu“, jei Seimas palaikytų LRT tarybos poziciją – kreipimąsi į Valstybės kontrolę prašant atlikti LRT auditą.

Opozicija skeptiškai vertina iniciatyvą Seime tirti LRT finansus

,,90 dainų – 90 legendų“ LRT televizijos laida. Virginijos Rasiulytės nuotr.

Seimo opozicijos atstovai skeptiškai vertina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iniciatyvą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri atliktų Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad būtų galima paremti tokį siūlymą, bet tik jei parlamente būtų atliekamas tyrimas ir dėl „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio verslo.

„Čia aš aiškiai matau dvi konflikto puses. Jei jie nori, kad mes palaikytume LRT veiklos tyrimą, kas gal ir turi prasmės, lygiai taip pat klausimai, kurie pateikti R. Karbauskiui, turi būti tiriami Seime. Aš niekaip neįsivaizduoju, kad R. Karbauskis sutelkęs daugumą tiria vieną konflikto pusę, o kita konflikto pusė, t. y. R. Karbauskis neatsako nė į vieną klausimą ir lieka be jokio tyrimo“, – pirmadienį BNS sakė E. Gentvilas.

„Jei nėra šito pariteto, tegu nesitiki opozicijos palaikymo, tuo labiau, kad aš įžvelgiu, jog „valstiečiai“ norėtų turėti įtakos LRT valdyme ir tas tyrimas inicijuojamas, gal ir siekiant šventų tikslų, bet, manau, siekiant ir daryti įtaką televizijos, radijo laidoms“, – pabrėžė liberalų lyderis.

Klausimus dėl LRT skaidrumo parlamentarai ėmė kelti pradėję nagrinėti nacionalinio transliuotojo metinę veiklos ataskaitą. Beveik pusė Seimo narių lapkritį kreipėsi į LRT tarybą prašydami atsakyti į klausimus apie darbuotojų atlyginimus ir priedus, santykius su prodiuserinėmis kompanijomis, viešuosius pirkimus.

LRT laidos „Dėmesio centre“ vedėjas Edmundas Jakilaitis tuomet viešai paskelbė klausimų sąrašą R. Karbauskiui dėl jo verslo – trąšų importo iš Rusijos, antidempingo muitų, žemės perėmimo iš „Agrokoncernui“ skolingų ūkininkų. Bendrovės atstovai praėjusią savaitę reaguodami į viešoje erdvėje pateiktus klausimus surengė spaudos konferenciją ir pranešė, kad R. Karbauskis neturtines teises „Agrokoncerne“ perleido advokatui bei jo valdyme nedalyvauja.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS sakė, kad parlamentinio tyrimo iniciatyva „skamba tikrai savotiškai“.
„Jei buvo bandoma kalbėti, kad kai kurie parlamentarai nori išsiaiškinti skaidrumą, mano galva, klausimai iš LRT pusės yra atsakyti, ir labai keista, kad imamasi papildomų veiksmų, kurie kelia klausimą, ar tai nėra ketinimas galimai pritaikyti kokias nors sankcijas. Parlamentinio tyrimo iniciatyva skamba tikrai savotiškai ir galima kelti klausimą, ar išties tai nėra noras užsiimti cenzūra, bandyti daryti poveikį nacionaliniam transliuotojui“, – sakė parlamentarė.
„Tvarkos ir teisingumo“ vadovas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad kilus abejonėms dėl LRT finansų jas aiškintis galėtų Valstybės kontrolė, o ne Seimo komisija.

Lietuvos ambasadoriumi Japonijoje paskirtas G. Varvuolis

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį paskyrė diplomatą Gediminą Varvuolį ambasadoriumi Japonijoje.
Tuo pačiu šalies vadovė atšaukė jį iš ambasadoriaus Belgijoje pareigų pasibaigus kadencijai. Atstovu Japonijoje G. Varvuolis pradės dirbti nuo vasario.
Lietuva ambasadoriaus Japonijoje neturi nuo vasaros, kai iki tol šias pareigas ėjęs Egidijus Meilūnas pradėjo dirbti ambasadoriumi Airijoje.
G. Varvuolis darbą Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pradėjo 1995 metais. Jis yra ėjęs įvairias pareigas diplomatinėse atstovybėse, buvo ministerijos Grėsmių analizės, krizių valdymo ir tarptautinių operacijų skyriaus, taip pat NATO skyriaus vedėju.

Bendradarbiavimas su Izraeliu

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitikimo su Izraelio valstybės ambasadoriumi Lietuvai Amiru Maimomu metu aptarė dvišalius bendradarbiavimo santykius.

Premjeras S. Skvernelis akcentavo, kad labai vertina glaudžius dvišalius santykius su Izraeliu, didelį dėmesį skiriant verslo ryšių skatinimui, investicijų pritraukimui.

„Lietuvos Vyriausybė yra pasirengusi dar aktyvesniam dialogui įsteigiant tarpvyriausybinio bendradarbiavimo komisiją. Taip pat mums labai svarbus bendradarbiavimas su Izraeliu viešojo saugumo ir kovos su nusikalstamumu srityje ir norėtume ateityje šiuo klausimu pasirašyti susitarimą“, – teigė S. Skvernelis.

Jis taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė įsiklauso į Lietuvos žydų bendruomenės balsą ir per pastaruosius metus skyrė ir skirs didelį dėmesį žydų kultūrinio ir religinio paveldo objektams.
.Skvernelis sakė, kad artėjant Holokausto atminties dienai – sausio 27 d. – svarstomos galimybės kokiu būdų galėtume patvirtinti Tarptautinio Holokausto atminties aljanso (IHRA) rekomendacijas dėl antisemitizmo apibrėžimo.
Premjeras pabrėžė, kad sveikintume Izraelio Ministro Pirmininko vizitą į Lietuvą.

Vyriausybė svarsto paremti pieno gamybą

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, jog pavasarį bus pradėtos rinkti ūkininkų paraiškos dėl 60 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos įvairiai žemės ūkio gamybai didinti. Vyriausybė iki pavasario svarstys, ar ji galėtų šią programą paremti papildomais 20 mln. eurų.Pats ministras taip pat turi melžiamų karvių bandą, tik jo priežiūrą dabar perleido kitam asmeniui.
„Būtent šiais metais mes numatome, kad bus skirta 60 mln. eurų žemės ūkio gamybos objektų ir įrangos statyboms. (…) Mes tikimės, kad bus statomos fermos ir jose bus karvės, o tai padės auginti pieno gamybą“, – po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu ir pieno rinkos žaidėjais sakė B. Markauskas.

Danijos kariai

Danijos kariai Baltijos oro erdvę saugos šeštą kartą. Prieš tai danai misiją atliko 2004, 2009, 2011, 2013 metais iš Aviacijos bazės Šiauliuose ir 2014-aisiais iš Amario oro pajėgų bazės Estijoje.

Sveikindamas NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse pradėjusius Danijos karinių oro pajėgų karius, krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas padėkojo JAV karinių oro pajėgų kariams, kurie penktą kartą saugojo Baltijos šalių oro erdvę.

Įprastai šiai misijai vykdyti tiek Lietuvoje, tiek Estijoje dislokuojama po keturis naikintuvus, bet rugsėjį septyni JAV orlaiviai į Šiaulius buvo perkelti artėjant Rusijos ir Baltarusijos surengtoms karinėms pratyboms „Zapad“.

Teisėsauga

Teisėsaugos įtarimų dėl galbūt neskaidraus įmonės turto pardavimo sulaukęs Ignalinos atominės elektrinės (IAE) generalinis direktorius Darius Janulevičius nekomentuoja, ar ketina trauktis iš pareigų, ir sako lauksiąs ministro sprendimo.
2013 metų kovą IAE pradėjus vadovauti D. Janulevičiui, tų pačių metų pabaigoje įmonė galutinai susitarė su Rusijos kapitalo Vokietijos rangove „Nukem“ dėl kelerius metus strigusių didelės vertės projektų tęsimo.

IAE vadovas pernai lapkritį teisėsaugos tyrime buvo apklaustas kaip liudininkas. Tuomet jis BNS teigė, kad, anot nepriklausomų auditorių, parduodant užterštą elektrinės metalo laužą, nebuvo piktnaudžiaujama.
D. Janulevičius iki darbo IAE vadovavo bankrutavusiai investicijų bendrovei „Hermis Capital“. Autorius: Mindaugas Samkus

Ekonomika

Lietuvos pramonininkų pasitikėjimas ekonomika 2017 metų gruodį siekė minus 1,8, vartotojų – minus 8,4, statybų sektoriaus – minus 14,3. Tuo metu paslaugų indeksas buvo 22,7, o mažmeninės prekybos – 7.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis pabrėžia sumažėjusį Lietuvos pramonės pasitikėjimą.

Labiausiai ES pasitikima Maltos ekonomika – 127,7, antra yra Vengrija, trečia – Austrija, o mažiausiai pasitikima Graikijos ūkiu – 101. ES vidurkis buvo 115,9, o euro zonos – 116. Kas mėnesį sudaromas indeksas iš Europos Sąjungos šalių neskaičiuojamas tik Airijoje.

ŠALTINIS: BNS, ELTOS pranešimai

Parašykite komentarą

Top