Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Komisijos (EK) vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už eurą, socialinį dialogą, finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą.

Susitikime aptarta, kaip Lietuva įgyvendino pernai Europos Komisijos pateiktas ekonomines rekomendacijas, taip pat apžvelgti Europos Komisijos pristatyti ES ateities scenarijai, pasirengimas „Brexit“ deryboms.

Europos Komisija palankiai vertina Lietuvos pažangą užsitikrinant energijos tiekimo saugumą, augančią ekonomiką, mažėjantį nedarbą ir neapmokestinamų pajamų didinimą. Tačiau pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka viena didžiausių ES ir vis dar auga.
Socialinės atskirties mažinimas yra vienas pagrindinių Prezidentės Vyriausybei išsakytų darbo prioritetų.

Susitikime su Europos Komisijos viceprezidentu šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog Lietuvos įgyvendinamas socialinis modelis yra svarbi struktūrinė reforma, kuriai Europos Komisija turėtų taikyti išlygą, vertindama Lietuvos finansinę drausmę. Lietuvai būtina neatidėliojant įgyvendinti struktūrines reformas ir darbo rinkos, švietimo, socialinės bei sveikatos apsaugos srityse.

Pasak Prezidentės, Europos Komisijos rekomendacijos yra naudingos, siekiant, kad augančios ekonomikos rezultatus pajustų kiekvienas Lietuvos žmogus.

Susitikime atkreiptas dėmesys, jog nepakankama pažanga mokslo ir inovacijų srityje, prasta švietimo kokybė, įgūdžių stoka tampa vis rimtesne kliūtimi ekonomikos augimui.

Šalies vadovės iniciatyva pernai Seime patvirtintos Mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairės, kuriose numatoma, kaip kurti veiksmingą švietimo sistemą, skatinti spartesnę mokslo pažangą, inovacijų kūrimą ir diegimą viešajame bei verslo sektoriuje. Šią Prezidentės iniciatyvą palankiai vertina ir Europos Komisija, kaip vieną iš svarbiausių veiksmų reformuojant inovacijų politiką.

Su Europos Komisijos vicepirmininku šalies vadovė aptarė ir ES ateities scenarijus. Prezidentės teigimu, Komisijos pristatyti scenarijai skatina rimtai susimąstyti dėl Bendrijos ateities ir būtinų reformų.

Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos užsienio reikalų ministru Sigmaru Gabrieliu. Susitikime aptarta saugumo padėtis regione ir Europoje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas ES ir NATO, Astravo atominės elektrinės klausimas, priemonės hibridinėms grėsmėms atremti, ES aktualijos.

Šalies vadovės teigimu, Lietuva vertina Vokietijos lyderystę ir prisiimtą atsakomybę vadovauti daugiašaliam NATO batalionui mūsų šalyje. Geopolitinių grėsmių akivaizdoje NATO atgrasymo priemonės regione yra gyvybiškai svarbios Lietuvai ir visam Aljansui.
Saugumui užtikrinti, pasak Prezidentės, būtinas ir tinkamas gynybos finansavimas.

Nuoseklios Lietuvos investicijos į gynybą demonstruoja tvirtą valią ir pasirengimą ginti savo žmonės ir valstybę. Planuojama, kad jau kitais metais gynybos finansavimas Lietuvoje sieks per 2 proc. BVP.

Susitikime šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Baltarusijoje statoma Astravo atominė jėgainė yra geopolitinis Rusijos projektas, keliantis pavojų visiems Europos žmonėms. Siekiant užkirsti kelią nesaugių branduolinių objektų statybai ES kaimynystėje, būtina tvirta ir vieninga visų Europos šalių pozicija.

Susitikime taip pat aptarta, kaip stiprinti Europos šalių atsaką informacinėms ir kibernetinėms grėsmėms. Daugelis Europos valstybių susiduria su stiprėjančia propaganda, informacinės atakos taikiniu tapo ir Lietuvoje dislokuoti Vokietijos kariai. Lietuva ir Vokietija jau sėkmingai bendradarbiauja stiprindamos informacinį saugumą, tačiau vieningos visos ES pastangos būtinos toliau ugdant žmonių atsparumą melui ir propagandai.

Su Normandijos ketverte dalyvaujančiu Vokietijos užsienio reikalų ministru šalies vadovė kalbėjosi ir apie padėtį Ukrainoje. Prezidentė pabrėžė, kad ES turi vykdyti savo pažadus Ukrainos žmonėms dėl bevizio režimo suteikimo ir kuo greičiau ratifikuoti Asociacijos bei laisvosios prekybos sutartis su šia šalimi. Sankcijos Rusijai privalo būti tęsiamos, kol nebus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimai.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanojo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen.

Aukštu valstybės apdovanojimu ministrė įvertinta už asmeninį indėlį, paramą ir ypatingus nuopelnus puoselėjant bei plėtojant tarpvalstybinius Lietuvos ir Vokietijos santykius, dvišalio karinio bendradarbiavimo stiprinimą.

Lietuvai ir Baltijos šalims patiriant nuolatines Rusijos provokacijas, agresyvų elgesį ir keliamą grėsmę, Vokietija pirmoji prisiėmė atsakomybę įgyvendinant Varšuvoje sutartas atgrasymo priemones ir apsisprendė tapti vadovaujančia šalimi formuojant NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje.

Vokietija taip pat ženkliai prisideda prie Lietuvos gynybinių pajėgumų vystymo. Tai ilgametė glaudi Lietuvos partnerė modernizuojant karines pajėgas, ginkluotę ir kitą karinę techniką. Vokietijos kariai intensyviai dalyvauja tarptautinėse pratybose Lietuvoje. Vilniuje įsikūrusioje NATO pajėgų integravimo vadavietėje tarnauja šios šalies karininkai.

Ursulos von der Leyen iniciatyva Vokietijos gynybos ministerija bendradarbiauja su Lietuvos krašto apsaugos ministerija keičiantis gerąja patirtimi siekiant skaidrinti viešųjų pirkimų sistemą.

Po iškilmingos ceremonijos įvyko dvišalis susitikimas, kuriame Lietuvos vadovė su Vokietijos gynybos ministre aptarė tolesnes priemones NATO gynybai sustiprinti. Pasak Prezidentės, dėl geopolitinės įtampos ir Rusijos keliamos grėsmės šie metai bus sudėtingi. Palei Baltijos valstybių sienas Rusijos planuojamos pratybos „Zapad 2017“ ypač padidina galimų karinių provokacijų riziką.

Todėl būtina spartinti Aljanso sprendimų priėmimo procesą. Pagal realias grėsmes nuolatos atnaujinti NATO gynybos planus. Numatyti priemones, kurios užkirstų kelią galimai regiono karinei izoliacijai. Formuoti regioninę oro gynybą.

Prezidentės spaudos tarnyba, Prezidentūros kanceliarijos nuotr.