Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Parduoti traktorių – tik pusė darbo

Parduoti traktorių – tik pusė darbo

Pranas ir Donatas Dailidės.

Gintautas KNIUKŠTA

UAB „DOJUS agro“ – didžiausia vakarietiškos žemės ūkio technikos tiekėja Lietuvoje bei rinkos lyderė  daugelyje pagrindinių mašinų kategorijų. Tai lietuviško kapitalo įmonė, jau 20 metų sėkmingai dirbanti žemės ūkio sektoriuje. Pagrindinė įmonės veikla – prekyba žemės ūkio technika, atsarginėmis dalimis ir techninis aptarnavimas.

Vien Lietuvoje parduotų žemės ūkio mašinų skaičius jau perkopė 2 500 mašinų ribą, o bendras aptarnaujamų mašinų parkas yra apie 5 000 mašinų. Serviso tarnybą sudaro 20 mobilių serviso stočių. Apie 70 procentų pajamų bendrovė uždirba mūsų šalyje – čia yra  ir visos įmonių grupės valdymo centras.

Lietuvoje šiemet naujos technikos pardavimas, tikėtina, gali sumažėti dėl menkėjančios žemdirbiams skiriamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. Negautų pajamų dalį „DOJUS agro“ planuoja kompensuoti  naudotos technikos ir atsarginių detalių pardavimu bei žemės ūkio technikos nuoma.

Be to, įmonės produktų ir paslaugų spektrą stiprina neseniai įkurtas specializuotos technikos pardavimo padalinys, kuris siūlo techniką komunalinio ūkio, kelių priežiūros, miškų ir statybos paslaugų įmonėms, geležinkelininkams.

 ,,Verslas ir politika” kalbina UAB „DOJUS agro“ valdybos pirmininką Praną DAILIDĘ.

***

Gerbiamas pirmininke, šiuo metu UAB ,,DOJUS agro“ yra didžiausia vakarietiškos žemės ūkio technikos tiekėja Lietuvoje bei rinkos lyderė daugelyje pagrindinių mašinų kategorijų. Per pasaulį vilnijanti krizė užklupo visus sektorius. Kaip ji palietė technikos gamintojus?

Krizė palietė daugelį gamintojų, tačiau galiu teigti, kad ,,John Deere“ tikrai aplenkė. Gamyba auga, ir pagal tai, kaip sugebama atlikti mūsų užsakymus, galima numatyti, kokios tendencijos vyrauja rinkoje. Norint gauti užsakytą techniką, reikia laukti ilgai. Plečiasi Amerikos rinkos, Europoje galbūt tokio didelio augimo nėra, tačiau tai nedaro įtakos pasaulinių rinkų mastu. Negaliu kalbėti apie kitus gamintojus, bet tie, kurie turi gerą produktą, eina į priekį.

Mes nepajutome šio sunkmečio, mūsų rinkos dalis nuolat didėjo, matyt, turiu pripažinti,  kažkiek ir kitų sąskaita. Apskritai žemės ūkis vargu ar kada nors papuls į tokias krizines duobes, nes valgyti nori visi, trokštama valgyti geriau. Mes matome šviesią ateitį.

Įmonei praėję  metai buvo rekordiniai, nes atradome naują rinką – Latviją, tačiau pernai augo ir Lietuvos rinka. Šie metai bus greičiausiai sunkesni, bet esame pardavę daug technikos ir teikiame serviso paslaugas, todėl sugebame kompensuoti vienus ar kitus rinkos svyravimus. Manome, kad šie metai bus labai sėkmingi Kaliningrado srityje, kad geriau seksis Baltarusijoje, augs Latvijos rinka.

Pastaruosius dešimt metų bendrovė „DOJUS agro“ neužleidžia rinkos lyderių pozicijų, užimdama per 50 procentų traktorių rinkos, taipogi per 50 procentų savaeigių pašarų smulkintuvų rinkos.

Įmonė išlaiko labai stiprias pozicijas kitose pagrindinių mašinų kategorijose, tokiose kaip kombainai, purkštuvai, plūgai.

Išskirtinį dėmesį bendrovė skiria techninei priežiūrai, atsarginių detalių tiekimui ir techninės priežiūros tinklo plėtrai, mat klientams tai labai svarbu.

Įspūdingą įmonės augimą patvirtina ir skaičiai – apyvarta išaugo nuo 13,5 milijono litų 1997 metais iki 276 milijonų litų 2011-aisiais.

2012 metai Jūsų vadovaujamai įmonei – išskirtiniai, nes sukanka 20 metų nuo jos įkūrimo ir 15 metų, kai  atstovaujate didžiausiam žemės ūkio technikos gamintojui pasaulyje – „John Deere“. Kiek UAB „DOJUS agro“ per visą atstovavimo kompanijai „John Deere“ laikotarpį pardavė mašinų, kokiose rinkose pavyko įsitvirtinti?

Iš tikrųjų reikšmingiausi pokyčiai įvyko 1997 metais, kai „DOJUS agro“ tapo didžiausiu pasulyje žemės ūkio technikos gamintojo „John Deere“ atstovu Lietuvoje. Netrukus atstovaujamų žemės ūkio technikos gamintojų gretas papildė garsi Prancūzijos įmonė KUHN, o vėliau – ir kiti ne mažiau žinomi gamintojai.

Parduota 4 100 „John Deeremašinų (3 000 –  Lietuvoje, 650 – Baltarusijoje,  250 – Kaliningrado srityje ir 200 – Latvijoje), 2 900 ,,Kuhn“ mašinų (1 700 – Lietuvoje, 1 050 – Baltarusijoje,  150 – Kaliningrado srityje).

Šiuo metu „DOJUS agro“ bendradarbiauja su daugiau kaip 15 žemės ūkio technikos, padargų ir atsarginių detalių gamintojų. 1999 metais bendrovė įžengė į Baltarusijos rinką, 2002 metais DOJUS įmonių grupę papildė kaimyninėje šalyje įkurta bendrovė „DOJUS Latvija“. Taigi grupės veikla jau apima keturias šalis.

Atsakomybė didelė – jau pats „John Deere“ vardas siejasi su aukšta technikos kokybe, patikimumu, valdymo kokybe. Tačiau parduoti naują traktorių – tik pusė darbo. Kita pusė – garantuoti kliento ramybę ir pasitikėjimą, kad technika nestovės, kai ateis metas jai išvažiuoti į laukus. „DOJUS agro“ atsarginių detalių asortimentą šiandien sudaro per 20 tūkstančių pozicijų, o Lietuvos keliais rieda 27 mobilios techninės priežiūros stotys.

„John Deere“ pardavimas sudaro apie 80 procentų įmonės apyvartos. Į Lietuvos laukus išvažiavo daugiau kaip 2 000 „John Deere“ traktorių, 500 kombainų, 180 ritininių presų, 200 purkštuvų, 50 savaeigių pašarų smulkintuvų ir keli tūkstančiai KUHN žemės ūkio padargų.

Pradėjome nuo Lietuvos rinkos, paskui atsirado Baltarusija, Kaliningrado sritis. Praėjusiais metais įžengėme į Latviją, ten įkūrėme savo įmonę. Per penkiolika mūsų atstovavimo ,,John Derre“ metų pusė visų mūsų produktų yra parduota Lietuvoje. Tai mums leidžia plėtoti aptarnavimą po pardavimo, turėti atsarginių detalių rezervą ir operatyviau reaguoti į ūkininkų poreikius.

Pasitelkiant pažangiausias technologijas, kasmet šioje srityje ieškoma naujų sprendimų, kad paslaugos būtų atliekamos dar greičiau ir kokybiškiau.

Kaip pavyko įsitvirtinti Latvijos, Baltarusijos, Rusijos rinkose?

Baltarusijoje parduota 300 traktorių, 190 kombainų, Kaliningrado srities ūkininkai įsigijo 120 traktorių, 75 kombainus, latviai – 150 traktorių, 25 kombainus.

Latvijoje esame tik vienerius  metus, bet rezultatais patenkinti. Vyko sunkus darbas –  ir komandos formavimas, ir  labai daug derinimo darbų…

Kol Baltarusijoje nėra stabili rinka, ir pardavimai labai šokinėja, mes patalpas nuomojamės. Baltarusijoje atsarginių detalių pardavimas yra stabilus. Technikos pardavimas svyruoja nuo labai gero iki nulinio, taip pat netolygus ir valiutos kursas. Investicijas kol kas sulaikome.

Kaliningrade nupirkome žemės ir pradėsime centro prie Černiachovskio statybos projektavimo darbus. Rusijos įstatyminėje bazėje nėra prieštaravimų tam, ką mes norime įgyvendinti. Latvijoje viskas yra labai panašu į Lietuvą.

Planuojama, kad Latvijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje pardavimas šiais metais augs, todėl bendra grupės apyvarta 2012 metais turėtų didėti apie 20 procentų.

Dabar ūkininkai domisi ir naudojasi pažangiomis technologijomis, siekdami kiek įmanoma labiau padidinti ūkių produktyvumą. Todėl „DOJUS agro“ bendrovės specialistai visada turi būti pasiruošę jiems padėti siekti tokių tikslų.

Prieš penkerius metus retas klientas naudojosi kompiuteriu ar internetu, o dabar puikiai veikia interneto užsakymų sistema.

Kokios verslo sąlygos susiklosčiusios Baltarusijoje?

Kaip ir Lietuvoje, taip ir Baltarusijoje verslą privalai vykdyti sąžiningai. Įsipareigojimų nevykdymas gali suteikti nemalonumų.

Jei gerbi tos šalies įstatymus (tai tikrai nėra lengva), atlieki savo įsipareigojimus, žinoma, galima dirbti. Praėjusiais metais  nuostolių nepatyrėme.

Prieš kiek laiko bendrovės „DOJUS agro“ prekybos ir aptarnavimo centre apsilankę kompanijos „John Deere“ vadovai Lietuvą apibūdino kaip vieną iš didžiausią pažangą padariusių šalių, o žemės ūkį – kaip vieną iš perspektyviausių sunkmečio verslų. Kaip Jūs šiandien vertinate žemės ūkio situaciją?

Laikas parodė, kad žemės ūkis sugebėjo atlaikyti krizę. Mes turime labai daug gerų žmonių, dirbančių kaime – jaunų žmonių, kurie ateina ūkininkauti, taip pat ir patyrusių ūkininkų. Jie yra labai darbštūs, mėgsta naujoves.

Kas yra pasaulyje moderniausia ir naujausia, visa tai turime ir Lietuvoje. Ūkiai, gaminantys prekinę produkciją, yra pakankamai stambūs. Nors ir gaudami mažesnes išmokas, savo entuziazmu, darbštumu, užsispyrimu sugebėjome sėkmingai atsilaikyti arba net konkuruoti.

Ateinantis periodas gali būti nelengvas, jei bus tokia disproporcija tarp atskirų šalių išmokų, nes rinka tapo viena, prekes galima laisvai pardavinėti bet kurioje šalyje. Tačiau aš tikiu, kad lietuviai bus lyderiai ir pavyzdys daugeliui.

Kas Lietuvos žemės ūkyje pasikeitė įstojus į Europos Sąjungą?

Mes tapome atviresni, informacija – prieinamesnė, pasikeitė supratimas apie tai, kas vyksta rinkose. Manau, kad viskas krypsta teigiama linkme.

Gal pasidalintumėte savo nuomone apie kaimyninių valstybių žemės ūkį?

Lyginant su Latvija, Lietuvoje tradicijos ir pati skatinimo sistema plėstis ir investuoti yra palankesnė. Manau, mes esame truputį pralenkę latvius. Šiuo metu jie dar turi neįsisavintų Europos Sąjungos paramos lėšų, jų investicijos į materialinę bazę  gali būti geresnės negu mūsų per pastaruosius dvejus metus. Galbūt jie mus pasivys, todėl didelio skirtumo nematau.

Rusijoje įdiegta daug programų, kurios remia žemės ūkį. Kaliningrado srityje šie metai yra ypač didelių investicijų metai, pradedant valstybėmis programomis, privačiais investuotojais. Kuriasi labai stambūs ūkiai, todėl tikimės, kad ,,John Deere“ pardavimus padidins dvigubai.

Baltarusijoje žemės ūkis yra dotuojamas, jie tampa labai rimti ,,žaidėjai“ visos Europos žemės ūkio produkcijos rinkoje. Jei privatizavimo periodas nesugriaus stambių ūkių, ypač pieno sektoriuje su pastatytomis naujomis didelėmis fermomis, supirkta modernia technika, jie būtų labai rimti konkurentai. Nors kalbama, kad krizė yra didelė, į pieno ūkį ten labai daug investuota.

Prieš kiek laiko kilo įtarimų, kad kova dėl kiekvieno naujų mašinų pirkėjo, pretenduojančio gauti europinę paramą, peržengia sąžiningos konkurencijos ribas, todėl į konfliktą teko kištis finansavimo taisykles nustatančiai Žemės ūkio ministerijai. Ką daryti, kad konkurencija būtų sąžininga ir teisinga?

Visą laiką atsiranda nesąžiningų žmonių, kurie vienoje ar kitoje terpėje nori nesąžiningai uždirbti pinigų ir po to be atsakomybės pasitraukti. Oficialūs vienų ar kitų gamintojų atstovai turi atitinkamų įsipareigojimų ir niekada iš rinkos nedingsta. Jų sisteminiai įsipareigojimai reikalauja palaikyti produktą jį pardavus. Kad parduotum produktą, labai didelio proto nereikia.

Sukurti visą tinklą, palaikyti atsarginių detalių tiekimą, remontą reikalauja ne tik laiko, noro, bet ir materialinės bazės kūrimo, sistemingo darbo. Žemės ūkis labai smarkiai modernėja, ir jei mes remtume tik naudotą techniką, kažin ar tai būtų teisinga politika.

Manau, kad kol yra skiriama Europos Sąjungos parama, turi būti sudarytos sąlygos  naujai ir moderniai technikai įsigyti. Sprendimas remti tik naują ir pažangią techniką yra teisingas. Anksčiau technologijos keisdavosi kas trejus ketverius metus, dabar atskiri gamintojai per vienerius metus sugeba įdiegti revoliucinius sprendimus. Pažangus ūkininkas, kuris nori konkuruoti Europoje, negali pirkti atsilikusių ir šiuolaikinės rinkos neatitinkančių produktų.

Kaip Lietuvos rinką pasidalijate su konkurentais?

Rinkos niekaip negalima pasidalinti, nuolat vyksta kova. Šiandien ūkininkas yra labai išprusęs, įvertindamas produktą, aptarnavimą, patikimumą, likutinę vertę, jis sprendžia, ką pirkti.

Konkurencija yra labai stipri, ir pardavėjas turi įrodyti, kad jo produktas yra geriausias. Technikos nupirkimas ir jos ,,parvarymas“ į kiemą dar nieko nereiškia, jei neturėsi, kas ją paskui prižiūrės.

Kokiais būdais įtikinate ūkininką pasirinkti jūsų parduodamą techniką? Juk visi sako, kad yra geriausi.

Mes realiai parduodame du kartus daugiau traktorių nei kitas pardavėjas, atskirais atvejais – iki trijų kartų. Kartu su pardavimu sugebame plėtoti ir materialinę bei žmogiškųjų resursų bazę, investuodami į serviso tinklą. Tapti lyderiu nėra labai sunku, sudėtingiau yra išlaikyti lyderio pozicijas. Technikos patikimumas, komfortas yra labai reikšmingi, lemiantys ūkininkų pasirinkimą.

Žemės ūkio technikos gamintojų  sprendimai šiuo metu yra kai kuriais atvejais pažangesni už lengvųjų automobilių gamintojų sprendimus. Kelią skinasi tikslioji žemdirbystė, ir žmogaus poveikis technikai mažėja. Ateina laikas, kai kvalifikuoti žmonės kombainų parametrus galės valdyti nuotoliniu būdu.

,,John Deere“ šioje srityje yra pionierius. Kai prieš ketverius metus JAV pirmą kartą išgirdau apie nuotolinį kombaino parametrų valdymą, maniau, kad tai utopija ir to nesulauksiu Europoje. Šiandien mes tam ruošiamės ir mokome žmones. Dalis ūkininkų apie tai galvoja, kiti jau perka. Žmogaus poveikis valdant techniką darosi labai minimalus.

Kelerius pastaruosius metus visi didesni „John Deere“ traktoriai nuo konvejerio nurieda jau su automatinio vairavimo sistema „AutoTrack“.

Bendrovė pirmoji atvėrė langą į tiksliųjų žemdirbystės technologijų pasaulį, suteikė galimybę kuo efektyviau naudoti techniką ir kontroliuoti sąnaudas.

Operatorius visą dėmesį gali sutelkti į darbo našumą ir kokybę, mat techniką valdo intelektualios sistemos – jos vairuoja techniką reikiama trasa, apsuka galulaukėje, valdo padargų funkcijas.

Technika klusniai vykdo nurodymą paskleisti tam tikrai lauko daliai skirtą trąšų normą, o purkštuvas nenupurkš to paties ploto du kartus. Pats technikos savininkas – ūkininkas – visą gamybos procesą gali kontroliuoti net nuotoliniu būdu, stebėdamas jį biure veikiančio kompiuterio ekrane.

Į kompiuterį suplaukia visa informacija apie darbus laukuose, laiko ir degalų sąnaudas.

Sukaupti tikslūs duomenys apie atliktus darbus, panaudotas priemones leidžia paprastai ir tiksliai priimti agronominius bei ekonominius ūkio valdymo sprendimus.

Pagal naują įmonės „John Deere“  strategiją „FarmSight“ tksliųjų technologijų įranga tampa standartiniu elementu, integruojamu į naujos kartos techniką.

Per artimiausią dešimtmetį šios technologijos vienaip ar kitaip bus naudojamos be išimties visuose Lietuvos ūkiuose. „DOJUS agro“ tikisi būti aktyviausias šio proceso variklis.

 Kiek ,,John Deere“ turi atstovybių pasaulyje?

Iš esmės kiekvienoje šalyje, o didelėse valstybėse nusidriekęs dilerių tinklas. Lietuvoje irgi reikėjo įrodinėti, kad toks modelis, koks yra dabar, pats tinkamiausias. Pradžioje jie norėjo turėti platų mažų dilerių tinklą. Dabar jie tokį tinklą jau naikina Europoje.

Norint pakankamai aprūpinti technine priežiūra, reikia turėti labai profesionalių žmonių. Būdamas mažu negali turėti kiekviename regione tokį žmogų, kuris profesionaliai spręstų tokius dalykus. Ypač su servisu yra siejamas labai kryptingas procesas. Mes ugdome savo žmones, juos mokome, beveik kiekviena pareigybė turi dublerį. Šioje srityje jaučiamės stipriausi. Pardavimai yra labai svarbus rodiklis, tačiau maloniausias yra nuolatinis, geras, nuoseklus serviso darbas.

Tai, kad į Lietuvą atvyksta aukščiausi ,,John Deere“ vadai, rodo, kad jumis yra pasitikima, iš jūsų daug tikimasi.

Taip, mes jaučiame pasitikėjimą, tačiau jų reikalavimai kasmet auga, natūralu, kad nori užimti kuo daugiau rinkos. Mes patys visada turime labai daug ambicijų. Niekada nedarome nieko laikinai, nes tuomet patiri daug problemų ir nuostolių. ,, John Deere“ tai mato, todėl buvo priimtas sprendimas atiduoti mums Latvijos rinką.

Mums buvo siūlyta keliauti į vienos Europos Sąjungos senbuvės šalies rinką, tačiau, matyt, esame konservatyvūs ir nuo to pasiūlymo susilaikėme pasakę, kad šiandien dar esame nepasiruošę. Galbūt ateityje dar sulauksime tokių pasiūlymų, nes kontaktai – geri. Plėtrą valdyti yra sudėtinga, daugelis įmonių susiduria su problemomis, tačiau aš tikiu, kad mes jau visa tai įveikėme arba įveiksime.

Jūsų iniciatyva 1996 m. Šakių rajone įkurta dukterinė įmonė KŽŪB ,,Grūduva“. Tai  buvo ir yra viena didžiausių žemės ūkio produktų gamybos įmonių Lietuvoje. Kodėl jos atsisakėte?

Turiu gerą draugą lietuvį, gyvenantį Kolumbijoje, Algį Didžiulį. Bendraujame labai seniai, tačiau verslo niekada bendrai neplėtojome. Prie vyno taurės jis man sakydavo, kad niekada negalima įsimylėti verslo. Jei įsimyli verslą arba pradedi dangstyti vieną kitu, visuomet patirsi problemų. „Grūduva“ buvo mano sentimentas, noras įrodyti. Sovietų laikais aš buvau labai jaunas, kai tapau kolūkio pirmininku. Po to susiklostė aplinkybės, kad atsidūriau Vilniuje.

Nuolat buvo bandoma sakyti, kad mane vis kažkas „tempia“ – giminaičiai ar panašiai. Todėl noras ir ambicijos buvo parodyti, kad ir šiais laikais, tokiomis rinkos sąlygomis galima sukurti ir pasiekti gerų rezultatų. Manau, kad man tai pavyko padaryti.

Kartu plėtojosi technikos pardavimas. Yra kelios ketegorijos žmonių – kai kurie gali vienu metu vystyti keletą verslų. Aš esu gana konservatyvus – ką darau, noriu padaryti labai gerai, jausti ir žinoti, kas vyksta. „Grūduva“ buvo toli nuo Vilniaus, antra vertus, žinojome, kad reikia plėsti technikos pardavimą, iš pokalbių jautėme, jog gali atsirasti Latvijos rinka. Todėl reikėjo rinktis arba sukurti atskirą verslą su daug bendrovių – tai ir padarė ,,Agrokoncernas“, ,,Lytagra“, ,,Linas agro“.

Manau, kad jų kelias teisingas, nors diskusijų visą laiką gali būti. Tačiau mes pasirinkome kitą kelią. Kai atsirado pirkėjas, kad ir su skaudančia širdimi, nusprendėme parduoti. Kita vertus, mano vaikai  nepasirinko žemdirbiškų  profesijų. Norint turėti ūkį ir pasiekti rezultatų, reikia jausti, kas jame vyksta, suprasti. Žemė nemėgsta paviršutiniškų dalykų. Taigi teko rinktis.

2004 m. Kauno rajone pradėjo veikti naujas Jūsų vadovaujamos bendrovės prekybos ir aptarnavimo centras. Tai vienas didžiausių ir moderniausių tokios paskirties centrų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje. Kur artimiausiu metu numatoma įkurti regioninius prekybos bei serviso centrus?

Kaip minėjau, Latvijoje vyksta projektavimo darbai ir jau šiais metais prasidės statyba. Kartu toks darbas atliekamas Kaliningrado srityje. Lietuvoje, prie Panevėžio ir  Klaipėdos, turime įsigiję žemės, vyksta įvairūs derinimo darbai. Pagal technikos pardavimus seksime, kuris regionas labiausiai vystosi, kur ekonomiškai apsimoka statyti vienokio ar kitokio dydžio regioninį centrą Lietuvoje.

Pernai duris atvėrė Šiaulių regioninis centras, tačiau patiriame šiokių tokių problemų. Matyt, pasirinkome nelabai sąžiningus statybininkus, šiandien neišvengiame  teisminių procedūrų.

Plečiamės neskubėdami, kad nereikėtų forsuoti nei dėl detaliųjų planų, nei kitais klausimais. Procesai trunka ir dvejus, ir trejus metus, tačiau norime, kad viskas būtų daroma tvarkingai, kad reikalai klostytųsi savaime. Tai leidžia jaustis laisvu.

Esate UAB „DOJUS agro“ įkūrėjas ir pagrindinis savininkas. Įmonės veikla – žemės ūkio technikos, atsarginių dalių prekyba ir techninis aptarnavimas. Gal turite ir kitų planų, tarkim, atidaryti restoraną ar pramogų centrą?

Mėgstu daryti tai, ką geriausiai moku ir jaučiu. Restoranų ar pramogų centro srityje nesijaučiu esąs stiprus. Bandyti save jau ne tas laikas, o daryti tam, kad darytum, – ne mano stilius.

Geriausia koncentruotis į tai, ką labai gerai žinai ir moki. Tuomet ir pats puikiai jautiesi, ir žmonės, kurie dirba kartu, ir klientai.

Lietuvos bendrovė „DOJUS agro“ kompanijai „John Deere“ atstovauja nuo 1997 m. Kokie artimiausi įmonės planai?

Pačių ,,John Deere“ produktų pardavimų didinimas, taip pat ir plėtra į vieną ar kitą šalį. Tačiau pagrindinis tikslas – įsitvirtinti ir sėkmingai dirbti tose rinkose, kurias šiandien turime.

Pagal techninės priežiūros tinklo plėtrą „DOJUS agro“  neatsilieka nuo kitų „John Deere“ partnerių Europos šalyse, kai kam jau tapome ir pavyzdžiu.

Norėdama dar pagerinti parduotos technikos priežiūros kokybę ir būti kuo arčiau klientų, bendrovė „DOJUS agro“ ryžosi reikšmingai investicijai – praėjusiais metais duris atvėrė naujas prekybos ir techninės priežiūros centras Šiauliuose.

Per artimiausius 3–5 metus nauji centrai turėtų iškilti šalia Klaipėdos ir Panevėžio, numatyta sustiprinti atsarginių detalių bazę Šakių rajone.

Pardavimo ir techninės priežiūros centro statyba šiemet bus pradėta ir Latvijoje, o vėliau panašus centras planuojamas ir Kaliningrado srityje.

Darbų yra užtektinai. Kai man pirmą kartą pasiūlė atstovauti ,,John Deere“, pokalbis truko apie savaitę. Penktą ar šeštą bendravimo dieną padėjau savo parašą ant atstovavimo sutarties, tačiau netikėjau, kad Lietuvoje mes galime parduoti beveik 400 vien ,,John Deere“ traktorių ir kad rinkos potencialas bus toks didelis.

Danijoje, tiesa, ,,John Deere“ parduoda beveik 1 000 traktorių. Taigi mes turime kur plėstis. Tikslas yra protingai tvarkyti verslą, darbuotojams sukurti tokias sąlygas, kad jaustų komfortą, suprastų, jog dirba sau, o ne kažkam. Manau, mes einame teisingu keliu, didelė dalis žmonių jaučia motyvaciją, tai lemia ir jų atlyginimus.

Kad Latvijoje viskas vyktų taip, kaip mes norime, prireiks dvejų trejų metų kruopštaus darbo.

Jums patikėtos Šakių krepšinio klubo ,,Zanavykas” prezidento pareigos, dirbate kartu su legendiniu krepšininku Modestu Paulausku, remiate A. Stulginskio universitetą, esate jo tarybos narys. Ką daryti, kad Lietuvos kaimas neišsivaikščiotų, kad moksleiviai rinktųsi žemdirbiškąsias profesijas?

Yra vietinių entuziastų, kurie padeda Šakių krepšininkams. Jie labai gerai viską tvarko ir prisideda prie rėmimo, taigi ir mane įkalbino. Pavyzdžiui, Kubilių bendrovės vadovas Alvydas Miliūnas, Seimo narys Arvydas Vidžiūnas ir kiti šakiečiai daug prisideda prie klubo sėkmės.

Atsakydamas į antrą klausimo dalį manau, kad yra visas kompleksas priemonių. Daugelis tėvų bando vaikams įskiepyti, kad dirbti kaime yra labai sunku, žemdirbio specialybė yra sunkiausia ir nedėkingiausia. Tačiau, mano manymu, taip nėra.

Pats universitetas tam tikru laiku, matyt, padarė klaidų, prarado ryšį su savivalda, su mokyklomis. Aš labai džiaugiuosi, kad patekau į tarybą ir kad išrinkome naują rektorių. Jis per metus padarė daug teigiamų žingsnių, kuriuos reikėjo žengti anksčiau. Manau, yra labai daug gerų poslinkių. Galbūt iš šalies jie dar šiandien nepastebimi.

Kaimas be agronomo – kaip miškas be miškininko. Norėtųsi, kad tai būtų specializuotas universitetas. Šiandien daug kas keičiasi, vyksta bendravimas su verslu, su besikeičiančiomis rinkomis ir visa kita. Universitetas deda labai daug pastangų – tai ir mainai su užsieniu, nuotolinės, magistrų studijos, ir kt.

Manau, kad sprendimas į tarybą priimti žmones ir šalies yra labai teigiamas dalykas. Kartais akademinė visuomenė užsisklendžia viduje, ir nuomonė, pasakyta iš šalies, padeda priimti teisingus sprendimus. Tam reikšmės turi vadovai – jei jie pirmenybę teikia darbui, o ne asmeninėms ambicijoms, tada galima tikėtis rezultatų. Užsidaryti savyje ir sakyti, kokie mes geri, – ne pats teisingiausias kelias.

Minėjote, kad Jūsų vaikai nepasirinko žemdirbiškų profesijų. Tačiau ,,Dojus“ yra jūsų sūnaus ir dukros pirmieji vardų skiemenys – tai irgi daug ką pasako. Sūnus dirba kartu su Jumis, vadinasi, bus kam perduoti verslą?

Sūnus Donatas bakalauro studijas baigė Vilniaus universtitete ir savo atkaklumu, užsispyrimu pelnė kvietimą į Londono ekonomikos mokyklą, į kurią atranka labai griežta, vertinamos tik žinios. Įgijo labai gerą specialybę, baigė su pagyrimu, grįžo atgal į Lietuvą  ir dirba įmonėje, patenkintas savo darbu.

Tai gal sūnui perduosite verslą, o pats suksite į politiką? Kai  kurie Jūsų kolegos taip ir daro…

Galbūt verslą sūnus greitai ir perims, tačiau sau esu pasakęs, kad daugiau politikoje savęs nebandysiu – nenoriu ir nereikia. Man ne prie širdies visi tie politiniai žaidimai. Versle atskirais atvejais – gerokai aiškiau.

 

UAB ,,DOJUS agro“ istorija

1992 m. įkurta UAB „C.Olsen Baltic“. Pirmąjį veiklos penkmetį pagrindinė įmonės veikla buvo maisto produktų importas-eksportas bei prekyba maisto pramonės įrengimais.

 1997 m. įmonė tapo didžiausio pasaulyje žemės ūkio mašinų gamintojo – kompanijos ,,Deere & Co“ atstovu Lietuvoje. Netrukus atstovaujamų gamintojų gretas papildė garsi Prancūzų kompanija ,,Kuhn“, o šiuo metu atstovaujamos dar devynios kompanijos – ,,Simba“, ,, McHale“, ,,Genie“, ,, Huddig“, ,, Vervaet“, ,,Veenhuis“, ,,Briri“,,, Hawe“, ,,Religeux“.

 1999 m. įmonė pradėjo plėtoti savo veiklą Baltarusijoje, o jau 2001 m. tapo oficialiu ,,Deere & Co“, ,,Kuhn“ ir kitų kompanijų atstovu Baltarusijoje.

Dvejus pirmuosius veiklos metus, esant nedideliam parduotų mašinų skaičiui, servisas bei atsarginių dalių tiekimas buvo vykdomas iš Lietuvos. Padidėjus parduotų mašinų parkui, serviso bei atsarginių dalių veiklai plėtoti Baltarusijoje 2002 m. įkurta bendra įmonė „Belagrobaltic“.

Siekiant išlaikyti aukštus klientų aptarnavimo standartus, užtikrinti veiklos vientisumą bei pagerinti darbo efektyvumą, 2006 m. žiemą įmonė visiškai perimta UAB ,,C.Olsen Baltic“ nuosavybėn. Šiuo metu IP ,,Belagrobaltic“ įmonėje dirba 31 kvalifikuotas specialistas – jie atsakingi už parduotos technikos aptarnavimą, remontą ir atsarginių dalių tiekimą. Kiekvieną dieną į klientų ūkius Baltarusijoje gali išvažiuoti dvylika serviso automobilių.

 2002 m. įmonės veikla išsiplėtė ir į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, o 2003 m. UAB „C.Olsen Baltic“ tapo oficialiu ,, Deere & Co“, ,,Kuhn“ bei kitų atstovaujamų kompanijų oficialiu atstovu Kaliningrado srityje. 2004 m. įkurta dukterinė įmonė  „C.Olsen Kaliningrad“, kuri aptarnauja srityje parduotą techniką, remontuoja bei tiekia atsargines dalis.

2004 m. Juodonių kaime, Babtų sen., Kauno raj., pradėjo veikti naujas prekybos ir aptarnavimo centras. Tai vienas didžiausių ir moderniausių tokios paskirties centrų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje. Bendras centro plotas siekia daugiau nei 3 700 kv. metrų, jame įrengta moderni techninio aptarnavimo bei remonto salė, atsarginių dalių sandėlis, mokymų salė, mašinų ekspozicija bei biuro patalpos.

Šakių raj., Gotlybiškių kaime, UAB „Grūduva“ bazėje, veikia regioninis serviso bei atsarginių dalių centras. 2006 m. atidaryta prekybos aikštelė prie Vilniaus, Užubalių kaime, Avižienių sen., Vilniaus raj. savivaldybėje.

2008 m. prekybos aikštelėje, Užubalių kaime, Avižienių sen., Vilniaus raj. sav., pradėjo veikti naujas atsarginių dalių sandėlis.

2011 m. savo darbą pradėjo naujas prekybos ir aptarnavimo centras Toliočių k., Šiaulių raj. Centro plotas siekia daugiau nei 2 600 kv. metrų. Šio centro atidarymas pagerino techninės priežiūros ir prekybos atsarginėmis dalimis veiklą šioje Lietuvos dalyje. Netolimoje ateityje planuojama įkurti regioninius prekybos bei serviso centrus  Panevėžyje, netoli Klaipėdos.

Parašykite komentarą

Top