Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko prof. Viktoro Pranckiečio

išskirtinis interviu žurnalo www.verslaspolitika.lt leidiniui

,, Šiandien“.

Gerbiamasis Pirmininke, kokius svarbiausius Seimo darbus išskirtumėte pavasario sesijoje?

Vieni svarbiausių darbų pavasario sesijoje susiję su vaistų kainų mažinimu, pensijomis, nemokamomis studijomis, Darbo kodeksu, mokestinių lengvatų peržiūra ir mokesčių sistemos optimizavimu.

Neatidėliotina viešojo sektoriaus pertvarka, kurioje numatytas įmonių veiklos skaidrinimas, taip pat – švietimo kokybės gerinimas, skatinant universitetų konkurencingumą.

Žmonės iš naujų politikų paprastai tikisi apčiuopiamo gyvenimo pagerėjimo, kada, Jūsų nuomone, jo sulauksime? Ką atsakytumėte savo oponentams, kad ir šios kadencijos Seimas bėjėgis sugrąžinti žmonių tikėjimą valdžia?

Žmonės pasitikėjimą išreiškė rinkimuose. Nepalaikomas tikėjimas išblėsta, todėl šios kadencijos Seimui suteikta istorinė galimybė kurti pasitikėjimą valdžia ir jos sprendimais. Labai tikiuosi kiekvieno Seimo nario asmeninės atsakomybės siūlant ir priimant sprendimus.

Visuomenė pasitikės Seimu tuomet, kai matys, kad dedamos pastangos atvirai ir skaidriai kurti geresnį gyvenimą šalyje. Labai norėčiau, kad toks pasitikėjimas atsirastų būtent šios kadencijos metu, todėl mūsų Seime laukia nelengvi darbai ir sprendimai, užtikrinsiantys skaidrumą, taupumą ir bus grindžiami racionaliais argumentais.

Vyriausybė perdavė Seimui svarstyti peržiūrėtą naująjį Darbo kodeksą. Tačiau iš karto pasigirdo nuomonių dėl darbdavių raštiško įsipareigojimo didinti atlyginimus. Keistai skamba šis pareiškimas, o apžvalgininkas V. Laučius prideda: „Kokia prasmė balsuoti už partiją, kuri žada daugiau socialinio teisingumo, o kai gauna valdžią, pareiškia, kad vykdys ne savo rinkėjų, o įtakingos interesų grupės valią? Čia akmenukai ir į Jūsų daržą. Kokio Darbo kodekso iš tikrųjų reikia Lietuvai?

Svarbiausia, kad Darbo kodeksas atitiktų darbuotojų ir darbdavių lūkesčius. Šiems lūkesčiams suderinti įkurta Trišalė taryba, kuri susitikinėjo ir derino pozicijas, jas teikė Vyriausybei.

Darbo kodeksas išdiskutuotas iki jam patenkant į Seimą, nekyla klausimų dėl bandymų įtakoti pakeitimus, kurie nėra išspręsti darbdavių su profesinėmis sąjungomis ir ministerijomis.

Derybose nėra laimėtojų, o tai reiškia pasiekti kompromisai. Mums svarbu, kad Darbo kodeksas būtų priimtas, tačiau jeigu ateityje matysime, kad visuomenė turi pastebėjimų ir pasiūlymų – visada galime grįžti prie diskusijos ir geriausio sprendimo paieškų.

Valstybės ekonomikai ir ypač regionams gyvybiškai svarbi moderni verslo aplinka. Ar galime šiandien kalbėti apie konkrečias priemones didinti investicijas ir mažinti biurokratinę naštą?

Konkrečios priemonės paaiškės jas apsvarsčius komitetuose. Dabar dar anksti jas pateikti, kaip konkrečius sprendimus, kurie bus įgyvendinti. Mes stengiamės Lietuvoje sudaryti palankias sąlygas verslui, darbo vietų kūrimui.

Pavyzdžiui, Lietuvoje esame išvystę interneto prieigas, todėl visiškai nesvarbu, kur dirbti: mieste ar kaime. Informacinės technologijos tampa ateities jungtimis, todėl turime jas tinkamai „įdarbinti“ regionuose.

Labai lauksiu Seimo komitetų pasiūlymų. Būtų gerai, kad ilgai nedelstume ir sąlygų gerinimo klausimą laikytume vienu iš prioritetinių.

Verslo atstovų manymu, naujasis Seimas kol kas nieko konkretaus nepasiūlė dėl mokesčių politikos, verslo plėtros, trūksta aktualių siūlymų, galinčių užtikrinti nuoseklų ekonomikos augimą?

Šios kadencijos Seimas turi priimti tvarius sprendimus. Teikiamas naujas Darbo kodeksas, ruošiamas mokesčių politikos paketas, Vyriausybė visai neseniai pasiūlė priemonių planą.

Šiuo metu Seime aktyviai dirbama – tai erdvė, kurioje kviečiu aktyviai reikštis ir verslą jungiančias nevyriausybines organizacijas. Žinią apie pokyčius turime nešti visi kartu.

Tarsi ir didelis dėmesys skiriamas jautriems visuomenei klausimams, tačiau numatomos naujosios reformos supriešino, pavyzdžiui, ir pedagogus, ir miškininkus, ir blaivininkus. Gal pirmiausia reikėjo Vyriausybei viską sudėlioti į lentynėles, o tik tada siūlyti Seimui pradėti rimtas reformas, turiu omeny, švietimo, valstybinių miškų valdymo numatomas pertvarkas.

Diskusijos padeda „sudėlioti į lentynėles“. Plenarinių posėdžių metu svarstoma daug klausimų, tik ne visi jie susilaukia žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio.

Klausimai, kurie liečia daugumą arba aktyvias visuomenės dalis – visada susilaukia didesnio dėmesio, todėl tokio sudėliojimo į lentynėles, apie kurį kalbate, demokratinėje visuomenėje padaryti neįmanoma.

Puiku, kad vyksta diskusijos – sveikintina, diskusijose gimsta sprendimai. Tik svarbu nepamiršti, kad svarstant bet kurį klausimą, yra pritariančių ir nepritariančių, tam ir yra Seimas, kad balsavimu priimtų sprendimus.

Akis bado tuštėjanti Lietuva, daug iečių sulaužyta dėl emigracijos… Kaip, Jūsų nuomone, sugrąžinti tautiečius į gimtąjį kraštą?

Kuriant pasitikėjimą, ne tik visuomenės ir valdžios, bet ir vienas kitu. Emigracijos priežasčių yra labai daug – tai ekonominės, kultūrinės, psichologinės ir kt. Mes kaip valstybė laimėsime tik tuomet, jei sugebėsime spręsti visumą priežasčių.

Vieną iš sprendimų būdų jau esu pasiūlęs, kad Lietuvoje atlyginimai būtų ne mažesni nei 1000 eurų. Emigracija kyla iš nevilties, tad ją turime pakeisti viltimi.

Prezidentė paragino Seimą prieš apsisprendžiant išplėsti dvigubos pilietybės suteikimą sužinoti Konstitucinio Teismo poziciją. Ar, Jūsų nuomone, ji būtina? Kaip siūlytumėte šią problemą spręsti?

Manau, kad klausimai, kurie kyla, turi būti atsakyti ir tai kompetentingai padarys Konstitucinis Teismas. Jeigu yra galimybė padėti žmogui įstatymu, tuomet ir padėkime įstatymu. Nes tai ir kainuotų valstybei mažiau, o ir laiko prasme laimėtume.

Esate aktyvus žmogus, turite savo nuomonę įvairiais verslo ir politikos klausimais. Kaip šios pareigos pakeitė Jūsų gyvenimą?

Taip, dienos turinys labai pasikeitė, esu aktyvus ir toliau, nes pareigos mano gyvenimo būdo nepakeitė.