Mindaugas Jackevičius, LRT Radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt

• 

Sprendimas nepripažinti senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ buvo politizuotas ir pažeidė Konstituciją. Taip sako LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ kalbinti pašnekovai. „Žmonės, kurie nėra krikščionys, šioje valstybėje praranda savo, kaip piliečių, teises“, – priduria profesorė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė.

Nors Lietuvos Konstitucija garantuoja religijos laisvę, o Teisingumo ministerija pripažino, kad „Romuva“ yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis, Seimas atsisakė suteikti valstybės pripažinimą šiai senovės baltų religinei bendrijai.

Už tai, kad „Romuva“ būtų pripažinta valstybės, pasisakė abu projektą svarstę Seimo komitetai: Žmogaus teisių bei Nacionalinio saugumo ir gynybos.

Už „Romuvos“ pripažinimą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31, susilaikė vienas parlamentaras. Šis balsavimas salėje sutiktas dalies parlamentarų plojimais.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai draudžiami socialiniu draudimu, o santuokos – pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

• 

Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivės Inijos Trinkūnienės teigimu, tokiu sprendimu parlamentas pažeidė žmogaus teises. Jos teigimu, religinė bendrija „Romuva“ atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus.

„Į šiuos reikalavimus įeina veiklos Lietuvoje laikotarpis, mokymo ir apeigų santykis su įstatymais ir dora bei visuomenės palaikymas. Aš turiu Teisingumo ministerijos išvadą, kurioje aiškiai parašyta, kad visus tris reikalavimus mes atitinkame“, – tvirtina pašnekovė.

M. Ališauskienė neabejoja – sprendimas nepripažinti „Romuvos“ bendruomenės yra politizuotas, nes Teisingumo ministerijos išvada Seime buvo ignoruojama.

„Teisėti šios bendruomenės lūkesčiai nebuvo patenkinti ir socialinio teisingumo šiame sprendime nematyti“, – teigia M. Ališauskienė.

Profesorė atkreipia dėmesį, jog valstybės pripažinimą iki šiol pavyko gauti tik krikščioniškoms bendruomenėms: „Romuva būtų pirmoji nekrikščioniška religinė bendrija, siekusi valstybės pripažinimo.“

Religijotyrininkės manymu, toks sprendimas parodė, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja Romos katalikų bažnyčios viešpatavimas. „Teisinės valstybės klausimas pavirto į kažkokių religinių klausimų konfliktą“, – priduria M. Ališauskienė.

Pripažinimas sukeltų sumaištį?

Paklaustas, kodėl nepritarė religinės bendrijos „Romuva“ pripažinimui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Navickas atkerta: kiekvienas religiją suvokia savaip, todėl valstybė neprivalo pripažinti visų besikreipiančių bendrijų.
„Man ir mano kolegoms atrodė, kad tai tik sukeltų daugiau sumaišties“, – LRT RADIJUI sako A. Navickas.

TS-LKD frakcijos nario manymu, „Romuva“ iš dalies propaguoja antikrikščionišką pasaulėžiūrą ir bando privatizuoti etnokultūrą, skelbdama, jog atstato tai, ką sugriovė krikščionybė.

„Kalbant apie valstybės pripažinimą ir, pavyzdžiui, norą bendradarbiauti švietimo sistemoje, mano manymu, tam laikas dar tikrai neatėjo“, – priduria A. Navickas.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst., o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.

Kreiptis valstybės pripažinimo religinės bendrijos gali praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai dėl to kreiptis galima po dešimties metų.

M. Ališauskienės manymu, visuomenė daugiau pabrėžia „Romuvos“ bendruomenės išpažįstamos religijos turinį, nei galvoja apie jos narių gerovę.

„Kaip jiems jaustis, kai jie girdi Seimo narius kalbant apie sumaištį ir įtampą, jei jie būtų pripažįstami visuomenėje. Man šios diskusijos primena seksualinių ir etninių mažumų situaciją, kuri esą taip pat sukelia labai daug sumaišties“, – ironizuoja profesorė.

Mano, kad pažeista Konstitucija

Anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nario Roberto Šarknicko, tokiu sprendimu Seimas pažemino „Romuvos“ bendriją visuomenės akivaizdoje.

„Buvo pažeista Konstitucija – diskriminuojama ir šmeižiama religinė bendruomenė, kuri netgi buvo apkaltinta ryšiais su KGB. Tokiu atveju bendrija ar dalis Seimo narių turi visišką teisę kreiptis į Konstitucinį teismą ar Europos Žmogaus Teisių Teismą“, – sako R. Šarknickas.

• 

LVŽS frakcijos narys stebisi bažnyčios kišimusi į politinius procesus. „Tai yra draudžiama. Įsivaizduokite, jei Vatikanas pradėtų kištis į valstybes, kuriose gyvuoja įvairios religinės bendrijos, ir kokį tai sukeltų chaosą“, – sako R. Šarknickas.

M. Ališauskienės teigimu, tarp „Romuvos“ bendrijos ir krikščionių jau kurį laiką jaučiama įtampa. Kadangi minėta bendrija ne pirmą kartą patenka į debatus dėl savo išpažįstamos religijos turinio, profesorės aiškinimu, padėtis aštrėja.

„Norėčiau priminti, kad 2002 metais vyko diskusijos dėl „Romuvos“ tapsmo tradicine religine bendrija. Tada taip pat vyravo sudėtingi santykiai“, – akcentuoja religijotyrininkė.

Pasak profesorės, Lietuvos politikai baiminasi kitų religijų. „Lietuvoje yra laukiamos tik krikščioniškos religinės bendrijos. Žmonės, kurie nėra krikščionys, šioje valstybėje praranda savo, kaip piliečių, teises“, – tvirtina M. Ališauskienė.

Viešojoje erdvėje būta daug džiaugsmo dėl „Romuvos“ nepripažinimo, o Seimo nariai rašė sustabdę pagonybės plitimą.

Profesorė apibendrina – tokia reakcija parodo, kad Lietuvoje yra ignoruojami šiuolaikiniai moksliniai tyrimai ir religinės mažumos.

„Mes matome analogiškų tikėjimų ir praktikų įvairiose valstybėse. Siekis grįžti į ikikrikščioniškus išminties šaltinių klodus ir bandymas juos atkurti turi savo vietą Lietuvoje bei yra sietinas su tam tikra jos patirtimi“, – LRT RADIJUI sako M. Ališauskienė.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.