Socialdemokratai Seimo frakcijos posėdyje aiškinosi Krašto apsaugos ministerijos virtuvės įrankių pirkimo aplinkybes. Pokalbiui buvo pakviesti Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, taip pat dalyvavo LSDP Seimo frakcijos nariai, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Premjeras Algirdas Butkevičius.

Iš Generalinio prokuroro norėta išgirsti, kodėl prokuratūra nutraukusi tyrimą pagal KAM kreipimąsi ir pateiktą medžiagą – perdavė ją Viešųjų pirkimų tarnybai leisdama po to viešinti. Deja, šis ir kiti klausimai liko neatsakyti – Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis neatvyko kalbėtis su Seimo nariais.

„Jaučiuosi sugavęs vagį, jį atidavęs teisėsaugai, ir po to pats esu kaltinamas šia vagyste,“ – trumpai apibūdino situaciją Krašto apsaugos ministras, kuris jausdamasis atsakingas dėl įtartinų kariuomenės materialinių resursų departamento viešųjų pirkimų pats prieš dvejus metus pareikalavo prokurorų tyrimo dėl nepamatuotai didelės įrankių kainos.

J. Olekas šiandien sako, kad  jau tuomet manė, kad tokius pirkimus vykdę žmonės verti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau prokurorai atsakė nematantys nusikaltimo sudėties. Tuomet atsakingas už pirkimus atsakingas pareigūnas buvo nubaustas tarnybine nuobauda. Beje, šis kariškis, anit J. Oleko,  į pareigas paskirtas ankstesnės ministrės – konservatorės Rasos Juknevičienės.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė D. Vilytė frakcijos posėdyje patvirtino, kad pirkimus iš tikrųjų vykdė ne ministerija, o kariuomenės departamentas. Ji teigė, kad viešai nereikalavusi Krašto apsaugos ministro atsakomybės dėl šio paviešintų įtarimų.

Seimo socialdemokratai nusprendė palaikyti savo deleguotą Krašto apsaugos ministrą ir paprašė paviešinti dokumentus, kuriuose Juozas Olekas pasirašo po kreipimusi į prokurorus dėl galimo sukčiavimo atliekant pirkimus kariuomenėje.

2016 m. Viešųjų pirkimų tarnyba pradėjo kontrolinį patikrinimą dėl Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandorio. Atlikusi vertinimą ji patvirtino tam tikrus pažeidimus, kuriuos jau 2015 m. buvo nustatę KAM Centralizuotas vidaus audito departamentas ir Generalinė inspekcija.

Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė jau nuo 2014 metų pabaigos, gavusi informaciją apie galimus pažeidimus vykdant virtuvės įrangos įsigijimą, nuosekliai juos tyrė, informavo ikiteisminio tyrimo institucijas, taikė drausminio poveikio priemones.

„Mano pavedimu, šį įsigijimą dar 2014 m. vertino Krašto apsaugos ministerijos Centralizuotas vidaus audito departamentas ir tyrė Generalinė inspekcija. Jų tyrimų medžiaga buvo perduota prokuratūrai su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Prokuratūrai nustačius, kad mūsų pareigūnų veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, po kurio už šį įsigijimą atsakingam karininkui buvo skirta tarnybinė nuobauda“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Informacija apie Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandorį, kurią rugpjūčio 30 d. pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba, yra tik dalis Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės dar nuo 2014 m. atliekamų tyrimų.
Spaudos konferencijos metu kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas patvirtino, kad Lietuvos kariuomenė Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė visą medžiagą, susijusią su šiuo pirkimu, ir informavo apie kariuomenės viduje atliktus tyrimus.

„Pritariu Viešųjų pirkimų tarnybos ir ikiteisminio tyrimo institucijų siekiui ištirti visas aplinkybes, susijusias su Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandoriu. Jei patikrinimo metu būtų nustatytos korupcijos apraiškos, kaip kariuomenės vadas, užtikrinu, kad nusižengusieji sulauktų atitinkamo įvertinimo. Noriu pabrėžti, kad Lietuvos kariuomenėje korupcijos apraiškos nėra ir nebus toleruojamos“, – situaciją pakomentavo kariuomenės vadas.

Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas, kaip perkančioji organizacija, identifikavusi virtuvės įrangos poreikį, suplanavo ir vykdė lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų įsigijimo procedūras.

Atsižvelgiant į planuojamą pirkimo vertę, buvo paskelbtas atviras konkursas. Jo metu buvo gautas tik vienas pasiūlymas, kurį pateikė UAB „Nota Bene“. Su minėta bendrove buvo sudaryta preliminarioji sutartis, neįpareigojanti nupirkti visų joje numatytų prekių, o numatanti, kad dėl konkrečių prekių pristatymo turi būti sudaromos atskiros prekių pirkimo-pardavimo sutartys.

2014 m. spalio 8 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Nota Bene“ dėl virtuvės agregatų ir atsarginių dalių įsigijimo už 600 tūkst. litų (175 tūkst. eurų). Vykdant sutarties vykdymo kontrolės procedūras, buvo gauta informacija, kad įmonė pristatė prekes, kurios yra ne to gamintojo, kuris nurodytas sutartyje. Atsižvelgiant į šį pranešimą, krašto apsaugos ministras pavedė Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui atlikti tarnybinį patikrinimą.

Krašto apsaugos ministerijos Generaliniam inspektoriui, kartu su Centralizuoto vidaus audito departamento atstovais, atlikus tarnybinį patikrinimą buvo konstatuoti pažeidimai, susiję tiek su pirkimo planavimu, organizavimu ir vykdymu, tiek ir su sutarties vykdymu. Todėl visa surinkta medžiaga buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, siekiant įvertinti, ar Lietuvos kariuomenės pareigūnų veikose nėra nusikalstamų veikų požymių ir, ar UAB „Nota Bene“ veikoje nėra nusikalstamo sukčiavimo.

Pažymėtina, kad 2015 m. buvo gautas atsakymas iš ikiteisminio tyrimo institucijų, kad Lietuvos kariuomenės pareigūnų, susijusių su minimo pirkimo organizavimu nėra nusikalstamos veikos požymių. Dėl UAB „Nota Bene“ veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nepaisant to, kad Lietuvos kariuomenės pareigūnų veiksmuose nebuvo nustatytos nusikalstamos veikos požymių, jų veiksmai buvo vertinami pakartotinai ir kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento direktoriui, atsakingam už pirkimo organizavimą, buvo skirta drausminė nuobauda – dviem mėnesiams 20 proc. sumažintas tarnybinis atlyginimas.

Šių metų pavasarį Lietuvos kariuomenė buvo informuota, kad ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Nota Bene“ veikų yra nutraukiamas nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nesutikdama su tokiu prokuroro sprendimu, Lietuvos kariuomenė jį apskundė ikiteisminio tyrimo kontrolę atliekančiam prokurorui. Šio skundo nepatenkinus, Lietuvos kariuomenė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šiuo metu sprendimas dėl pateikto skundo dar nepriimtas.

Spaudos konferencijos KAM metu krašto apsaugos ministras J. Olekas informavo, kad įsigytos prekės iki šiol yra laikomos sandėlyje, nes tikimasi, kad bus pradėta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo pateikiant ne tas prekes, kurios buvo perkamos.

„Mažiau nei prieš dvi savaites, rugpjūčio 17 d., mes dar kartą apskundėme prokurorų sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, – sakė krašto apsaugos ministras. – Kaip ministras, ėmiausi ir toliau imsiuosi visų priemonių, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų išleidžiami teisingai, o nesąžiningi tiekėjai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pavedė už įsigijimų kontrolės priežiūrą atsakingam ministerijos Įsigijimų departamento Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyriui skubos tvarka patikrinti šiais metais Lietuvos kariuomenės sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis ir dar vykdomus konkursus, kurie yra minimi Viešųjų pirkimų tarnybos medžiagoje.

„Siekdamas turėti objektyvią informaciją ir aiškius atsakymus į Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas išvadas, o taip pat užtikrinti Lietuvos žmones, kad krašto gynybai skirti pinigai būtų tikslingai naudojami, nurodžiau patikrinti ne tik šiuo metu Lietuvos kariuomenės vykdomus įsigijimų konkursus, bet ir jau pasirašytas sutartis, ypač, atkreipiant dėmesį į tuos konkursus, kuriuose dalyvavo tik vienas tiekėjas“, – teigia ministras J. Olekas.

Siekiant sustiprinti krašto apsaugos sistemoje (KAS) vykdomų pirkimų vidaus kontrolės sistemą, 2015 m. sausio 1 d. Krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų departamente buvo įsteigtas naujas Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyrius. Jo pagrindinis uždavinys yra prižiūrėti, kaip KAS perkančiosios organizacijos, atlikdamos viešuosius pirkimus, laikosi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir vykdo kitas prevencinės kontrolės funkcijas.

Krašto apsaugos sistemoje centralizuotus pirkimus vykdo penkios perkančiosios organizacijos – Krašto apsaugos ministerija (KAM), Lietuvos kariuomenė, Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba prie KAM, Infrastruktūros plėtros departamentas prie KAM ir Vyriausybinių ryšių centras prie KAM. 2015 metais daugiausiai centralizuotų pirkimų vykdė Lietuvos kariuomenė, iš viso – 230.

Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba per šį laikotarpį įvykdė 120, Infrastruktūros plėtros departamentas – 26, Krašto apsaugos ministerija – 23, Vyriausybinių ryšių centras – 12 centralizuotų pirkimų.
www.verslaspolitika.lt Giedrės Maksimovicz nuotraukos.