Aistė Valiauskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt

Gitanas Nausėda prezidentu išrinktas praėjusių metų gegužės 26-ąją. Taigi praėjo metai. Politologai didžiausia Gitano Nausėdos klaida laiko Jaroslavo Narkevičiaus paskyrimą ministru, o didžiausiu nusivylimu – kad niekur nepasistūmėjo gerovės valstybės kūrimas.

Per tuos metus prezidentas, žadėjęs ieškoti susitarimų, savo žodžius patvirtino – jis nekonfliktiškas žmogus, ieško dialogo, linkęs netgi nusileisti. Prezidento G. Nausėdos kuriama bendravimo atmosfera – politiškai korektiška.

Kita vertus, profesorė Jūratė Novagrockienė sako, kad valstybės vadovas tapo valdančiųjų sugyventiniu ir puikiai atlieka reprezentacinę funkciją. Prezidento lyderystės pasigenda dauguma politinės erdvės stebėtojų. Pats G. Nausėda sako, kad savo užduotį bus įvykdęs, jei bus suprastas, koks jo kadencijos tikslas.

Prieš metus ką tik išrinktas prezidentas G. Nausėda sakė, kad žmonėms reikia ne tik duonos, bet gerovės valstybės, kurią jis žadėjo kurti.

„Lietuva nusipelno būti gerovės valstybe, kurioje gera visiems, kur nereikia apsistatyti turtingiesiems nuo skurdžiau gyvenančių“, – prieš metus sakė G. Nausėda.

• 

Tik, anot politologų, mitais ir legendomis apipintos – mat iki šiol ne visiems aišku, kas tai – gerovės valstybės pamatai per metus nepastatyti.

„Didžiausias nusivylimas ir buvo dėl jo svarbiausio programos punkto – gerovės valstybės. Manau, kad be kalbų – šiuo klausimu nepasistūmėta, gerovės valstybės koncepcija nesuformuota. Neaišku, kas suvokiama, kaip gerovės valstybė ir kokiais etapais link to einama“, – komentuoja Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga.

Vienam esminių pokyčių pasiekti sudėtinga, o savo politinę nepriklausomybę deklaravęs prezidentas artimų politinių draugų neturi. Santykiai su valdančiaisiais susiformavo komplikuoti. Į atvirą karą neina, bet valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis demonstruoja savo galią – nors kritikuoja ne prezidentą, o jo patarėjus, kurie esą vis blogai informuoja G. Nausėdą ar pateikia visai ne prezidento nuomonę.

„Tai pretenzijos ne prezidentui, o jo komandai, nes iš tikrųjų arba tie žmonės iš mūsų juokiasi, arba jie nesupranta, kaip viskas turi būti padaryta“, – neseniai kalbėjo R. Karbauskis.

• 

Pats G. Nausėda vis sako, kad patarėjai teisingai atspindi jo pozicijas, bet aršiai ginčytis su R. Karbauskiu ar premjeru – ne jo būdui.

„Aš nelinkęs aštrinti situacijos ten, kur jos nereikia aštrinti, bet jei yra nuomonių skirtumai, tai neapsimeskime, kad viskas rieda labai gražiai. Taip, skirtingais klausimais aš galiu nepritarti ir ponui Skverneliui, ir ponui Karbauskiui, jie gali nepritarti kažkurioms idėjoms, bet neturi gadinti apskritai tokio darbingo klimato, kai siekiame sprendimo ir sprendimus randame“, – tvirtino G. Nausėda.

Bet sutarimo dėl didžiausia pirmųjų prezidentavimo metų klaida laikomo susisiekimo ministro J. Narkevičiaus kaip nėra taip nėra.

„Prezidentas paskelbė nepasitikėjimą ministru, jis išliko ministras ir tęsia darbą. Tai prezidento pralaimėjimas, autoriteto pažeidimas“, – sako S. Spurga.

Kad pasiektų savo tikslus, sąjungininkų, pasak politologų, G. Nausėdai vis dėlto reikėtų, o kad jau nesusitaria su valdančiaisiais, galėtų atsigręžti į opoziciją.

„Yra dauguma, kuri pasiryžusi nepaisyti prezidento, nedaryti, ko jis prašo, jie turi pakankamai balsų ir gali visąlaik apsieiti be prezidento. Nors tai pažeistų neutralumą, aš manau, kad jis turėtų ieškoti glaudesnio ryšio su opozicija, kad galėtų bent keletą dalykų prastumti“, – svarsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.

Dėl situacijos kaltas ne kas kitas, o pats G. Nausėda, save įspraudęs į kampą. „Kohabitacija. Lietuviškai tai vadinama sugyventinio režimu. Tai yra, kai premjeras ir dominuojanti partija dominuoja visose pozicijose ir prezidentas kaip sugyventinis yra šalia. Iš tikrųjų aukštas ir gražus labai puikiai atlieka reprezentacinę funkciją.

Negali sakyti, kad jis silpnas, jo situacija tokia – sugyventinio. Jis negali reikalauti, nes iš pat pradžių užleido pozicijas ir su juo galima nesiskaityti, jis parodė, kad nusileis“, – situaciją komentuoja Karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė.

Tai, kad G. Nausėda išlaiko orumą ir neina peštis pirmai progai pasitaikius – kartu ir jo pliusas.

„Lietuvos žmonės pagaliau išsirinko tokį žmogų, kokį įsivaizduoja, – nepartinį, politiškai nešališką, bet tai reiškia, kad jis neturi ryškesnės politinės programos ir nereiktų iš jo tikėtis kažkokių veiksmų ryškesnių vidaus politikoje, brėžiančių linijas“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų docentas Mažvydas Jastramskis.
Tačiau tokio politiko žmonės norėjo ne krizės sąlygomis. Prasidėjus koronaviruso pandemijai jau reikėjo tvirtesnio kumščio.

„Jei prieš rinkimus, kai sakydavo, kokio prezidento jie nori, tai po Dalios Grybauskaitės dažniau kaip pavyzdį minėdavo Valdą Adamkų, norėdavo tokio ramesnio, nesikišančio į vidaus reikalus prezidento. Bet, kai įvyko krizė, labiau atsisukama į Grybauskaitę“, – tvirtina tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė.

D. Jastramskis sako, kad normaliomis sąlygomis G. Nausėda viską daro tinkamai. Pavyzdžiui, kartelė į Seimą nesumažinta jo pastangomis, vyriausybė negavo teisės reguliuoti būtiniausių prekių kainų. Kita vertus, sveikatos apsauga nėra sritis, kuria prezidentas turi rūpintis.

„Čia yra platesnis požiūris ir mes į prezidentą žiūrime kaip į politinį lyderį, kuris nebūtinai imasi politinių veiksmų, pasiūlymų, bet yra matomas viešojoje erdvėje kaip padrąsinantis, telkiantis ir t. t. Nors ir neparašyta Konstitucijoje, kad jis turėtų tą daryti, galima teigti, kad to trūko“, – pastebi M. Jastramskis.

Prezidento kalbose nuolat figūravo herojai – dešimtmetis berniukas, močiutė iš Pabaisko, gydytojas, kuris išgelbėjo jį dar vaiką, kai nukrito nuo dviračio.

„Vis dėlto tai turi būti valstybės vadovas. Kol neatsitrauks iš savo virtuvės savo gražiuose namuose, kol nepersikels į rezidenciją, kol užsiims tik šeimos reikalais (nes toks įspūdis susidaro), tol jis netaps tikru valstybės vadovu“, – neabejoja J. Novagrockienė.

Pats G. Nausėda žadėjo kitokią politinę kultūrą, tačiau metams praėjus jis užsimena, kad dar ne visi suprato, ko jis siekia.

„Jei aš per savo kadencijos metus pasieksiu, kad didžioji dalis žmonių supras, ką mes darome su savo komanda, būsiu savo didįjį uždavinį atlikęs ir aš tada galėsiu ramiai užsiimti ta veikla, kuri man labai patinka“, – sakė prezidentas.