Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Prezidentė Taline aktyviai sprendė Lietuvos problemas

Prezidentė Taline aktyviai sprendė Lietuvos problemas

Europos viršūnių susitikime Taline dalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. R. Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Nuo liūčių nukentėję ūkininkai gali tikėtis Europos paramos

Europos viršūnių susitikime Taline dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dvišaliame susitikime su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu iškėlė klausimą dėl žalos atlyginimo nuo liūčių nukentėjusiems šalies žemdirbiams.

Komisijos pirmininkas pabrėžė, kad nuostolius patyrę Lietuvos ūkininkai gali tikėtis Europos paramos. „Dvišaliame susitikime Europos Komisijos pirmininkas patikino, kad nuo liūčių nukentėję Lietuvos ūkininkai gali tikėtis paramos. Todėl dabar labai svarbu, kad vyriausybė nedelstų ir kuo greičiau kreiptųsi į Europos Komisiją“, – sakė Prezidentė.

Lietuvos energetiniai siekiai – tiesiogiai EK pirmininkui

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu, su kuriuo aptarė elektros tinklų sinchronizaciją, vieningą ES atsaką į Astravo AE keliamas grėsmes, Lietuvos poreikius artėjant deryboms dėl naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos, kitus Lietuvai aktualius ES darbotvarkės klausimus.

Prezidentė pabrėžė, jog elektros tinklų sinchronizacija yra ir Lietuvos, ir visos ES energetinio saugumo klausimas. Laiko delsti nėra – galimybė pretenduoti į europines lėšas dar šiame ES biudžete priklauso nuo gebėjimo susitarti ir skubiai parengti būtinus projektus. Tam, kad sprendimai nebūtų atidėliojami, būtinas ir Europos Komisijos palaikymas.

Lietuva siekia sinchronizacijos projektus užbaigti iki 2025 m. Europos Komisijos tyrimų centro atliktos studijos duomenimis, efektyviausia ir ekonomiškai naudingiausia sinchronizacijos kryptis – per Lenkiją.

Nuostolius patyrę Lietuvos ūkininkai gali tikėtis Europos paramos

.Prezidentė su Jeanu-Claude‘u Junckeriu taip pat aptarė ES atsaką į Astravo AE keliamas grėsmes. Prezidentės teigimu, šis prie Lietuvos statomas geopolitinis projektas kelia grėsmę visos Europos saugumui. Todėl branduolinio saugumo klausimais Europa turi kalbėti tvirčiau ir aiškiau. Europos Komisijos pozicija svarbi ir siekiant, kad visi tarptautiniai TATENOS saugumo vertinimai Baltarusijoje būtų atlikti pilna apimtimi.

Šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog ES elektros direktyva bei europiniai saugumo standartai turi būti taikomi ir trečiosioms šalims, siekiančioms patekti į ES rinką. Lietuva jau priėmė įstatymą, užkertantį kelią nesaugiai pagamintos elektros patekimui į rinką.

Susitikime su Europos Komisijos pirmininku Prezidentė akcentavo ir Lietuvos poreikius, artėjant deryboms dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Ignalinos AE uždarymo darbai ir svarbiausių strateginių energetikos projektų įgyvendinimas – tai sritys, kuriose Lietuvai itin svarbi tęstinė ES parama.

Taline – Lietuvos pasiūlymai dėl kibernetinio saugumo

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Taline dalyvauja ES skaitmeninės darbotvarkės viršūnių susitikime. Aukščiausio lygio susitikimas surengtas šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Estijos iniciatyva.

Sparčiai augančiai ES skaitmeninei ekonomikai vis didesnę grėsmę kelia piktavališkos kibernetinės atakos, todėl lyderių susitikime ypatingas dėmesys skiriamas kibernetiniam saugumui.

Šalies vadovės teigimu, kibernetinių išpuolių taikiniu vis dažniau tampa ne tik interneto vartotojai, patiriantys duomenų vagystes, bet ir valstybinės institucijos, strateginė infrastruktūra, taip pat – ir demokratiniai rinkimai. Skaitmeninės erdvės apsaugai jau nebepakanka vien tik nacionalinių pajėgumų, tam reikalingas koordinuotas ir jungtinis ES atsakas.

Prezidentė Taline pristatė Lietuvos pasiūlymus dėl Europos „kibernetinio Šengeno“ kūrimo. Šalies vadovės teigimu, reikia ne tik operatyviai keistis informacija, bet ir kartu gintis, todėl kibernetinis saugumas privalo tapti sudėtine ES saugumo bei gynybos politikos dalimi.

Pernai metais Lietuva patyrė daugiau nei 50 tūkstančių kibernetinių atakų, o visoje ES buvo fiksuojama apie 4 tūkstančius kibernetinių incidentų kasdien.

Būtina įsteigti ir ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas, kurios užtikrintų operatyvų atsaką į kibernetines atakas ir stiprintų prevenciją. Taip pat svarbu bendromis jėgomis vystyti technologines priemones kibernetinėms grėsmėms nustatyti ir joms neutralizuoti.

Pernai metais Lietuva patyrė daugiau nei 50 tūkstančių kibernetinių atakų, o visoje ES buvo fiksuojama apie 4 tūkstančius kibernetinių incidentų kasdien.

Europos Komisijos vertinimu, jei ES nesugebės tinkamai atremti kibernetinio saugumo iššūkių, Europos ekonomika gali patirti nuostolių už 640 milijardų eurų. O viena globalaus pobūdžio kibernetinė ataka gali pridaryti žalos tiek pat, kiek uraganas „Katrina“ – už 120 milijardų JAV dolerių.

J.C. Junckeris patvirtino dalyvausiąs Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio minėjime

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė Europos Komisijos pirmininką Jeaną Claude‘ą Junckerį kitąmet atvykti į Lietuvą – į iškilmingus Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio renginius.

Komisijos vadovas padėkojo Prezidentei už garbingą kvietimą ir pažadėjo kitų metų vasario 16-ąją atvykti į Vilnių, Lietuvos žmonėms minint šią svarbią istorinę datą.

verslaspolitika.lt ir Prezidentūros inf.

 

Parašykite komentarą

Top