Šiandien Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas priėmė sprendimą
DĖL RIETAVO IRENĖJAUS KLEOPO OGINSKIO ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS – DAUGIAFUNKCIO CENTRO ĮSTEIGIMO.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
KAIMO REIKALŲ KOMITETAS
SPRENDIMAS
DĖL RIETAVO IRENĖJAUS KLEOPO OGINSKIO ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS – DAUGIAFUNKCIO CENTRO ĮSTEIGIMO
2019-02-20 Nr. 110-S-
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas,
susipažinęs su 2018-12-14 Rietave vykusios konferencijos „Sugrąžinkime „Ūkininkystės mokslinyčią“ į Rietavą“ rezoliucija;
apibendrinęs 2019-02-13 Seime vykusio pasitarimo dėl Rietavo žemės ūkio profesinės mokyklos – pirmosios lietuviškos žemės ūkio mokyklos atkūrimo rezultatus;
pabrėždamas, kad prieš 160 metų Rietave įkurta pirmoji lietuviška žemės ūkio mokykla „Ūkininkystės mokslinyčia“ 2016 metais buvo uždaryta;
įvertindamas, kad buvusios Žemaitijos kolegijos patalpose yra išlikusi gera materialinė bazė, be didelių investicijų šiuo metu galima organizuoti kokybišką profesinį mokymą, Rietave vis dar yra dėstytojais galinčių dirbti specialistų;
suprasdamas, kad regionų kompleksinis (socialinis, kultūrinis, ekologinis bei ekonominis) darnus vystymasis yra neįmanomas, jei yra uždaromi švietimo bei verslumo židiniai;
manydamas, kad atkurtoje pirmojoje lietuviškoje žemės ūkio mokykloje bendruomenių iniciatyva įkurtas centras Rietave turėtų tapti daugiafunkciu bendradarbiavimo, regiono plėtros bei darnaus vystymosi centru,
n u s p r e n d ž i a siūlyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrui:
įsteigti Rietavo Irenėjaus Kleopo Oginskio žemės ūkio mokyklą – daugiafunkcį centrą, suteikiant jam viešosios įstaigos statusą, kuris veiktų ne tik kaip profesinio rengimo, bet kaip daugiafunkcis mokslo, tyrimų, inovacijų, socialinio verslo inkubacijos, konsultacijų ir gerųjų darnaus regiono vystymosi pavyzdžių įgyvendinimo bendradarbiaujant su verslu ir užsienio partneriais centras.

• 

---

Pirmiausia I. Oginskis, kaip rašo Vikipedija, pagarsėjo kaip pavyzdingas ūkininkas, įvedęs savo dvaruose Rietave, Endriejave, Veiviržėnuose savotišką valstiečių savivaldą su renkamais vaitais, teismais, taupomosiomis ir kitokiomis kasomis.

1835 m. jo dvaruose buvo panaikinta baudžiava, o jis pats buvo specialaus komiteto baudžiavos panaikinimo klausimui nagrinėti visoje Kauno gubernijoje narys.

Pasirūpino, kad miestelyje būtų įsteigta ligoninė, vaistinė, senelių ir našlaičių prieglauda, kelios taupomosios skolinamosios kasos, paštas. Vyrams, vyresniems kaip 55-erių, ir moterims, vyresnėms kaip 50 m., buvo draudžiama dirbti dvare.

Būdamas meninės prigimties, šviesaus proto pažangus žmogus, pats gerai mokėjęs žemaičių kalbą, daug prisidėjo prie vietos gyventojų švietimo, miestelio sutvarkymo.

1836 m. jo rūpesčiu Rietave pradėjo veikti valdiška dviklasė mokykla. Jis pritarė ir Motiejaus Valančiaus blaivybės idėjoms.

Sprendžiant iš šaltinių, jis pirmasis spaudoje, 1860 m. Sankt Peterburge leistame žurnale „Žurnal konovodstva“ paskelbė straipsnį apie žemaituką. Publikacija prasideda teiginiu, kad su šiuo nedideliu, tvirtu, protingu arkliu lietuviai laimėjo kovose su kryžiuočiais ir todėl šiai veislei negalima leisti išnykti. Taip I. Oginskis suvokė žirgo svarbą kovose dėl Lietuvos valstybės likimo.

Visi Oginskių auginti žemaitukai buvo vadinami tik lietuviškais vardais. Jo pradėtus darbus, išsaugant žemaitukus ateities kartoms, toliau tęsė sūnūs.
1859 m. Rietave įsteigta dviklasė agronomijos mokykla – seniausia tokia mokykla Lietuvoje. Rietavo žmonės tuo laiku jau gyveno gana pasiturinčiai, gražiai tvarkėsi savo ūkiuose.

Žinomas kaip Simono Daukanto, Mikalojaus Akelaičio darbų rėmėjas. Materialiai parėmė Lauryno Ivinskio 1846 m. išleistą pirmąjį lietuvišką periodinį leidinį, pirmąjį lietuvišką kalendorių – „Metskaitliai”