Bendrame Seimo Europos reikalų ir Audito komitetų posėdyje Europos Audito Rūmų (EAR) narys Rimantas Šadžius pristatė EAR metinę ataskaitą apie 2016 finansinių metų Europos Sąjungos biudžeto vykdymą.

R. Šadžius pažymėjo, jog EAR pirmą kartą nuo 1994 m. pateikia ne neigiamą, o sąlyginę nuomonę dėl 2016 m. finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų tvarkingumo. Tai reiškia, jog ES finansų valdymas pagerėjo. Konstatuojama, kad didelė audituotų 2016 m. išlaidų dalis nebuvo paveikta reikšmingo klaidų lygio ir nustatytas reikšmingas pagerėjimas, susijęs su įvertintu klaidų lygiu mokėjimuose iš ES biudžeto trejus pastaruosius metus (nuo 4,4 % 2014 m. iki 3,8 % 2015 m. ir 3,1 % 2016 m.).

Tačiau kai kuriose srityse tebėra nustatyti aukšti klaidų lygiai. „Kompensacijų mokėjimuose“, atliekamuose grąžinant lėšas srityje „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ įvertintas klaidų lygis buvo 4,8 %, o srityje „Gamtos ištekliai: kaimo plėtra, aplinka, klimato politika ir žuvininkystė“ klaidų lygis buvo 4,9 %.
EAR konstatuoja, kad valstybių narių ir Europos Komisijos veiksmų dėka bendras įvertintas klaidų lygis buvo sumažintas 1,2 %, tačiau tuo pat metu atkreipia dėmesį į tai, jog buvo pakankamai informacijos, kad srityse

„Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politika“, „Gamtos ištekliai“ ir „Europos vaidmuo pasaulyje“ klaidų lygiai butų buvę mažesni už 2 % reikšmingumo lygį. Auditoriai daro išvadą, kad nors papildomos ES išlaidų kontrolės priemonės nėra būtinos, tačiau turi būti tinkamai sustiprintos esamos priemonės.

Pristatydamas EAR metinę ataskaitą, R. Šadžius atkreipė komitetų dėmesį į kai kurias Audito Rūmų pastabas dėl ES biudžeto ir finansų valdymo: bendra mokėjimų, kuriuos ES privalo atlikti iš būsimų biudžetų, suma 2016 m. buvo didesnė nei bet kada ir sudarė net 238,8 milijardo eurų.

Toks įsipareigojimų mokėjimams augimas didina ES biudžeto finansinio tvarumo riziką, todėl šios situacijos sureguliavimas ir naujos susidarymo prevencija turėtų būti prioritetai planuojant būsimą daugiametę finansinę programą, mano EAR. Kadangi buvo reikšmingai vėluojama pradėti mokėjimus iš daugelio 2014–2020 m.

Daugiametės finansinės programos (DFP) programų, visų pirma iš Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų sanglaudos ir kaimo plėtros srityse, 2016 m. ES atliko mažiau mokėjimų nei planuota. EAR nuomone, ES valstybės narės gali susidurti su sunkumais naudojant numatytas ES lėšas: ESI fondų lėšos sudaro didelę kai kurių valstybių narių bendrojo valdžios sektoriaus išlaidų dalį, todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad devyniose ES valstybėse narėse ESI fondų neįvykdyti įsipareigojimai sudaro daugiau nei 15 % bendrojo valdžios sektoriaus išlaidų 2016 m.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2014–2020 m. DFP dar nėra įvykdyta didelė įsipareigojimų asignavimų dalis, toms valstybėms narėms gali būti sudėtinga nustatyti pakankamai aukštos kokybės projektų, kuriems būtų galima panaudoti turimas ES lėšas arba skirti bendrą finansavimą.

Ateityje EAR planuoja peržiūrėti atliekamo ES biudžeto audito procesą: atkreips dėmesį į vidaus kontrolės lygmenis Europos Komisijoje ir valstybių narių administravimo institucijose, susijusiose su ES išlaidų valdymu tam, kad išryškėtų, kur tebėra trūkumų, ir būtų galima dar labiau pagerinti ES finansų valdymą; daugiau dėmesio skirs veiksmingumui, siekiant užtikrinti, kad ES lėšos būtų panaudojamos naudingai.

EAR narys komitetams pristatė ir 2018 m. EAR veiklos programą, kurios prioritetinės sritys bus klausimai, susiję su maisto sauga, ES Bendrosios žemės ūkio politikos ateitimi, Sanglaudos politikos supaprastinimu, nevyriausybinių organizacijų finansavimo skaidrumu, ES biudžeto ateitimi.

Po pristatymo vykusioje diskusijoje komitetų nariai domėjosi ES finansų ateities klausimais ir ES biudžeto kuriamos pridėtinės vertės didinimo galimybėmis, efektyvios ES finansų valdysenos stiprinimo priemonėmis, konkrečių Lietuvoje įgyvendinamų ES lėšomis finansuojamų projektų auditu.

Europos Audito rūmai buvo įsteigti audituoti ES finansus. Jų atliekamo audito atskaitos taškas yra ES biudžetas ir politikos sritys, visų pirma srityse, susijusiose su augimu ir darbo vietų kūrimu, pridėtine verte, viešaisiais finansais, aplinka ir klimato kaita. EAR audituoja biudžetą pajamų ir išlaidų atžvilgiu. EAR veikia kaip kolegialus organas, susidedantis iš 28 narių – po vieną iš kiekvienos valstybės narės.

Narius skiria Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, šešerių metų kadencijai su galimybe ją pratęsti. Europos audito rūmų narys Rimantas Šadžius šias pareigas pradėjo eiti nuo 2016 m. birželio mėn. EAR metinė ataskaita Seimo Europos reikalų komitetui pristatoma kasmet – tai vienas iš komiteto parlamentinės kontrolės klausimų.

verslaspolitika.lt ir lrs.lt inf.