Jūs esate
Pagrindinis > Redaktorius rekomenduoja > Pristatytas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus

Pristatytas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus

Renata Lygienė, Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Seimo Europos reikalų komitetui pristatytas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus, pagal kurį bus rengiamas kitų metų valstybės biudžeto projektas.

Seimo Europos reikalų komitetas tęsia praėjusiais metais įtvirtintą praktiką – š. m. kovo 31 d. komitetui išsamiai pristatytas Finansų ministerijos parengtas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus ir Valstybės kontrolės išvada dėl jo tvirtinimo.

Scenarijus, pagal kurį bus rengiamas ateinančių metų valstybės biudžeto projektas ir išvada dėl jo komitete svarstomi antrus metus iš eilės. Šių dokumentų atsiradimą komiteto darbotvarkėje nulėmė kryptingas komiteto siekis stiprinti ES ekonominės valdysenos klausimų parlamentinę kontrolę ir didinti parlamento įtrauktį į šių klausimų nagrinėjimą.

Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje  prognozuojamas nuosaikus ekonomikos augimas, spartesnis, nei infliacija, atlyginimų augimas. Viena pagrindinių ekonomikos augimo prielaidų įvardijamas struktūrinių reformų įgyvendinimas.

Scenarijuje nurodoma, kad vidutiniu laikotarpiu būtina vykdyti atsakingą fiskalinę politiką, siekti išlaidų efektyvumo, kaupti rezervą, siekti investuoti į projektus, duodančius investicinę grąžą, skatinančius ekonomikos augimą ir ilgalaikių darbo vietų kūrimą. Būtinas valstybės turto valdymo optimizavimas.

Scenarijuje prognozuojamas vidutiniškai 2,5 proc. per metus BVP augimas. BVP augimo perspektyvas didžiąja dalimi įtakoja Lietuvos demografinės prognozės. Scenarijuje nurodoma, kad namų ūkių finansinė padėtis pastaraisiais metais gerėjo ir tai, kartu su gerais vartotojų lūkesčiais, skatino namų ūkių vartojimo išlaidų augimą, kuris praėjusiais metais siekė 5,6 proc.

Prognozuojama, kad ir toliau išliks didelis namų ūkių vartojimas (vidutiniškai 3,6 proc. per metus), kadangi darbo užmokesčio augimo tempai bus spartesni, nei infliacijos. Tai turėtų reikšmingai prisidėti prie BVP augimo. Numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidos 2017–2020 m. augs atitinkamai 3,9 proc., 3,6 proc., 3,5 proc. ir 3,5 proc.

Ekonomikos augimą turėtų skatinti ir didėsiantis investicijų lygis šalyje, kurio prielaidomis vidutiniu laikotarpiu įvardijamos palankios bankų kreditavimo sąlygos, aktyvesnis Europos strateginių investicijų fondo lėšų bei ES investicijų panaudojimas. Finansų ministerija numato, kad prekių ir paslaugų eksportas 2017–2020 m. laikotarpiu augs atitinkamai 3,8 proc., 3,9 proc., 4 proc. ir 4 proc.

Scenarijuje nurodoma, kad 2016 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki mokesčių išaugo 7,9 proc. (privačiame sektoriuje – 9 proc., valstybės sektoriuje – 6,1 proc.), ir tai yra sparčiausias augimas nuo 2009 m. Tam turėjo įtakos MMA augimas 2015–2016 m. Didžiausias darbo užmokesčio augimas buvo paslaugų sektoriuje. 2017–2020 m. darbo užmokesčio augimas prognozuojamas vidutiniu metiniu tempu, artimu 6 proc., ir sparčiausias bus privačiame sektoriuje.

Prognozuojama, kad augant ekonomikai, nedarbo lygis mažės ir 2017–2020 m. sudarys atitinkamai 7 proc., 6,4 proc., 5,9 proc. ir 5,4 proc. Scenarijuje pažymimą, kad augant darbo užmokesčiui, verslas vis didesnę dalį padidėjusios darbo jėgos kainos perkelia į prekių ir paslaugų kainas. Augančios šios kainos, kartu su didėjančiomis pasaulinėmis žaliavų kainomis nuo antros 2016 m. pusės didina infliaciją šalyje.

Šiais metais infliacija labiausiai augs dėl pasaulinėje rinkoje kylančių žaliavų kainų ir padidintų akcizų alkoholiui. Numatoma, kad 2017 m. vidutinė metinė infliacija sudarys 3,4 proc., o vėliau, pasibaigus vienkartinių veiksnių poveikiui, infliacijos lygis šiek tiek sumažės: 2018 m. – iki 2,7 proc., 2019 ir 2020 metais – iki 2,5 proc.

Komiteto posėdyje dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka išskyrė šiuos, scenarijuje įvardijamus išorės bei vidaus rizikos veiksnius: geopolitinė padėtis, euro zonos tvarumas, politinė įtampa ES, kylančių ekonomikų raidos pokyčiai, lėtas BVP augimas, santykinai maža investicijų dalis BVP, senstanti visuomenė, įtampa darbo rinkoje.

Šias rizikas, anot ministro, galėtų amortizuoti tokie išorės ir vidaus veiksniai: narystė euro zonoje ir ES, konkurencinga darbo jėga, fiskalinės drausmės laikymasis, šalies energetinė nepriklausomybė, ekonomikos lankstumas, struktūrinių reformų įgyvendinimas.

Komitete vykusioje diskusijoje domėtasi pagrindinius Scenarijuje prognozuojamus rodiklius lemiančiomis priežastimis, darbo našumo ir darbo užmokesčio santykio koreliacija, numatomomis šalies ūkio raidos tendencijomis, diskutuota apie struktūrinių reformų įgyvendinimo problematiką.

Valstybės kontrolė, įvertinusi ekonominės raidos scenarijų, savo š. m. kovo 29 d. paskelbtoje išvadoje konstatuoja, kad Finansų ministerijos parengtas Scenarijus yra nulemtas pasirinktų ir įvardytų prielaidų, pagrįstas esamais statistiniais duomenimis ir neprieštarauja ekonomikos dėsningumams, todėl Fiskalinė institucija jį tvirtina ir pritaria Scenarijuje įvardytiems rizikos veiksniams ir siekiams juos suvaldyti ir minimizuoti.

Ekonominės raidos scenarijus – Finansų ministerijos pasirinktų ir įvardytų prielaidų sąlygotas, esamais statistiniais duomenimis pagrįstas, nacionalinių sąskaitų duomenims ir ekonomikos dėsningumams neprieštaraujantis ekonominės raidos apibūdinimas, pagal kurį rengiamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas.

Ekonominės raidos scenarijumi pradedamas ateinančių metų valstybės biudžeto planavimo ciklas. Pagal ES ekonominės valdysenos reikalavimus, visos euro zonos valstybės savo ateinančių metų biudžeto projektus turi rengti pagal nepriklausomą makroekonominį scenarijų.

2015 m. Lietuvai tapus euro zonos nare ir įsigaliojus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniam įstatymui, Valstybės kontrolei priskirta biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcija, įgalinanti Valstybės kontrolę stebėti ekonominės ir pinigų sąjungos narėms taikomų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi Lietuvoje ir teisės aktuose nustatytų užduočių vykdymą.

Vykdydama biudžeto politikos stebėseną, Valstybės kontrolė rengia, teikia Seimui ir viešai skelbia išvadas dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo.

 

Parašykite komentarą

Top