Tarptautinis bankininkystės, verslo ir investicijų žurnalas ,,EUROMONEY“ Ūkio banko privačios bankininkystės paslaugas  pripažino geriausiomis Lietuvoje

Gintautas KNIUKŠTA

„Vienokios ar kitokios formos asmeninę bankininkystę greičiausiai turi įdiegę visi bankai. Vadinamąją gerovės vadybą, arba tokio formato privačią bankininkystę, kokia yra mūsų banke, turi įdiegę nedaug bankų. Pasaulinės praktikos mastu tai galėtume vadinti atskiru, dukteriniu  banku. Čia vykdomos operacijos nebūtinai sutampa su standartinėje bankininkystėje atliekamomis operacijomis – jos aprėpia daug plačiau“,– „Verslui ir politikai“ sakė Ūkio banko  Privačios bankininkystės departamento direktorė Živilė Geralavičiūtė.

Ūkio bankas yra pirmasis komercinis bankas Lietuvoje, jau 22-uosius metus telkiantis 60 klientų aptarnavimo padalinių tinkle visoje šalyje. Lietuvos gyventojai vis aktyviau skolinasi iš Ūkio banko. Pavyzdžiui, praėjusiais metais bankas išdavė 4 kartus daugiau vartojimo paskolų. Minimali kredito suma buvo sumažinta iki 500 litų.

Didelis šio banko pranašumas – vartojimo kreditų palūkanos, kurios yra vienos mažiausių Lietuvos rinkoje. Ūkio banke klientai kreditus gali gauti su palūkanomis nuo 6 proc. eurais ir 7 proc. – litais. Aktyviau rinktis vartojamuosius kreditus skatino ir banko pasiūlytas papildomas draudimas nuo darbo praradimo ir galimybė rinktis kreditą su gyvybės draudimu.

Dar viena gera žinia šio banko klientams – praėjusių metų pabaigoje,  2011 m. gruodžio 22 d., Lietuvos banko valdyba leido įregistruoti AB Ūkio banko įstatų pakeitimus, susijusius su banko įstatinio kapitalo padidinimu iki 345,824 mln. Lt.

„Šis sprendimas prisidės prie tolesnės banko verslo plėtros ir augimo. Tai suteiks papildomo stabilumo bankui, be to, šis žingsnis taip pat labai svarbus siekiant užtikrinti bei išlaikyti investuotojų bei klientų pasitikėjimą Ūkio banku po lapkričio mėnesio įvykių, sukrėtusių šalies bankų sistemą“, – „Verslui ir politikai“ sakė Ūkio banko valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis.

Ūkio bankas akcinį kapitalą nuosekliai didina nuo 1993 metų. Paskutinis įstatinio kapitalo didinimas papildomais įnašais įvyko 2010 m. rugsėjį.  

„Klientų aptarnavimas privačioje bankininkystėje siejamas su dėmesingumu, profesionalumu, pagarba ir ilgalaikiais ryšiais. Mes savo klientams siūlome aukščiausios kokybės aptarnavimą, išskirtines turto valdymo, investicinės bankininkystės ir šeimos gerovės vadybos paslaugas, maksimaliai atitinkančias individualius kliento ir jo šeimos poreikius“, – sakė Privačios bankininkystės departamento vadovė Živilė GERALAVIČIŪTĖ.

 

Gerbiama direktore, aš turiu ameninį banko konsultantą. Ar tai ir yra privati bankininkystė?

Ar Jums yra pasiūlomas asmeninio turto planavimas, gerovės vadyba, netradiciniai sprendimai, ar galite su banku visus reikalus tvarkyti telefonu? Ne? Tai reiškia, kad Jūsų bankininkystė yra asmeninė, bet ne privati. Privačioje bankininkystėje svarbiausia yra kliento patogumas, tai reiškia –jokių darbo valandų nepaisymas: jeigu Jums reikia paslaugos kažkada ir kažkur, visada to sulauksite.

Tai nebūtinai turi būti standartinis pavedimas, indėlis ar kažkas panašaus. Mes kalbamės apie tai, kas yra svarbu Jums, Jūsų šeimai, verslui, ir sukuriame modelį, pagal kurį galite gyventi.

Kaip trumpai pristatytumėte Privačios bankininkystės departamento tikslus ir uždavinius?

Mūsų pagrindiniai tikslai ir uždaviniai yra tiekti klientui absoliučiai visavertės vadybos ir bankininkystės paslaugas, taupyti jo laiką, didinti jo pinigų vertę. Svarbiausia yra išsaugoti kliento pinigus ir jo šeimos finansus padaryti saugius.

Mes keliame sau šį tikslą ir, manau, kad daugiau ar mažiau mums tai pavyksta. Mūsų klientai kol kas nė vienas smarkiai „neprašovė“. Galbūt kai kada mes pažiūrėjome konservatyviau, galbūt kartais bandėme užbėgti įvykiams už akių. Mūsų klientai skaičiavo pelną. Mūsų tikslas yra ne siekti absoliutaus maksimumo, o padėti klientui visose finansinėse situacijose išlikti saugiam.

Kodėl privačios bankininkystės nekuria  kiti bankai?

Kuria, tarkim, SEB, tačiau tai labai didelės investicijos, reikalingi  labai aukštos kvalifikacijos specialistai. Mokomės iš kitų šalių ir stebime, ar bankui tai bus palanku, ar ne. Tie bankai, kurie orientuojasi į klientų skaičių, vargu ar teiks tokią paslaugą. Jiems visiškai užtenka asmeninės bankininkystės.

Mes norime orientuotis į visai kitokio lygio klientų segmentą. Jis tikrai nėra didelis, tūkstančiais jo neskaičiuojame nei mes, nei SEB bankas, tačiau to norime ir mes, ir mūsų klientai.

Iš kur kilo privačios bankininkystės tradicijos?

Daugiausia iš Šveicarijos ir Vakarų Europos – Vokietijos ir Austrijos. Privati bankininkystė – gilias šaknis ir senas tradicijas visame pasaulyje turinti paslauga ypatingiems banko klientams. Privati bankininkystė anksčiau ir buvo apskritai bankininkystė. Vėliau ji išsiplėtojo į didelį mechanizmą. Viskas prasidėjo nuo asmeninio bendravimo ir kliento poreikių tenkinimo.

Pirmiausia mes žiūrime į Šveicariją, kur privati bankininkystė yra vienas pagrindinių banko išgyvenimo šaltinių. Žinoma, kriterijai klientams ir sprendimai, kurie susiję su jų ir jų įmonių finansais, yra daug toliau pažengę nei čia.

Kaip randate klientus? Ar klientai randa jus?

Visaip. Pradėjus dirbti buvo nelengva. Jei klientas yra patenkintas, savaime suprantama, kad jis mus rekomenduos kitiems. Šioje sferoje tiek mes, tiek kiti reklamos nedaro.

Konfidencialumo lygis, savaime suprama, yra aukščiausias. Klientas yra saugus, uždaras, ir informacijos apie jį nei mes, nei, manau, jis pats neskleidžia. Be abejo, yra draugų ratas, pokalbiai. Jei klientas patenkintas, jis rekomenduos tai kitam.

Tarkim, man rekomendavo: kur aš turiu atvykti?

Jūs atvykstate pas mus, mes su Jumis kalbamės, priskiriamas privatus bankininkas, kurio telefono numerį turite ir galite jam skambinti dieną naktį. Visus reikalus, kurie yra susiję su Jūsų finansais – ir ne tik, tuos reikalus, kurie susiję su jūsų gerovės vadybos paslaugomis, derinate su juo. Kiekvieną privačios bankininkystės klientą Ūkio banke aptarnauja jo šeimos privatus bankininkas – sertifikuotas aukščiausios kvalifikacijos specialistas, kuriam keliami ypač aukšti profesionalumo bei patikimumo reikalavimai.

Mes aiškinamės Jūsų poreikius: ar Jus domina pasyvus pinigų laikymas, ar aktyvus investavimas, netradiciniai investavimo būdai, ar savo finansų paskirstymas Lietuvoje ar užsienyje, kaip įsivaizduojate atskirti asmeninius ir įmonės finansus. Dėliojame tiek finansinius sprendimus, tiek mokesčių klausimus. Arba žiūrime daug plačiau ir planuojame gerovės vadybą – Jūsų finansų „įdarbinimą“ tarptautiniuose finansų vandenyse.

Ką darote, kad klientas pasirinktų jūsų banką? O dar atėjęs pas jus nuogąstauja, kad bankrutavo „Snoras“… Kaip raminate tokius klientus?

Žinoma, turime paruošę butaforinius atsakymus, tai šiomis dienomis daro kiekvienas bankas. Tačiau privati bankininkystė tuo ir skiriasi, kad mūsų klientai gauna šiek tiek kitokios informacijos. Mes pažįstame vieni kitus, turime informacijos, kaip yra paskirstyti klientų finansai. Retas atvejis, kad klientas savo pinigus turėtų tik šiame banke ir tik vieną indėlį.

Mūsų klientų lėšos nėra tik mūsų banke. Taigi grėsmės, kad viską praras, kaip nutiko su „Snoro“ klientais, tikrai nėra. Privati bankininkystė tuo ir skiriasi, kad finansai yra paskirstyti, ir mes galime atitinkamai reaguoti.

Bankai lengva ranka teikė paskolas, po to sugriežtino sąlygas. Kaip reikėtų paprastam žmogui paaiškinti bankų ar ekonomikos krizę? Juk Lietuvoje nebuvo jokios krizės? Daugelis krizę supranta kaip dirbtinai sukeltą reiškinį.

Galbūt reikia pastebėti mūsų pačių elgseną. Senesniais, iki nepriklausomybės ir iki dabartinių bankų atsiradimo laikais vartojimas buvo labai mažo lygmens. Plečiantis galimybėms žmonių vartojimas išaugo, galima sakyti, kad ir peraugo daugelio galimybes.

Atėję į mūsų rinką skandinavų bankai tokia padėtimi pasinaudojo. Norėdami pasiimti kuo didesnę rinkos dalį, teikdami kreditavimo paslaugas, retkarčiais, matyt, pažiūrėdavo šiek tiek laisviau į skolinimo sąlygas. Žmogui to ir tereikia, kai sulaukia galimybės vartoti. Žmonės skolinosi pervertindami savo galimybes.

Ar tikėtinas naujas ekonomikos nuosmukis? Mes esame labai jautrūs emociškai, ir mūsų ekonomika yra labai jautri bet kokiems įvykiams pasaulyje. Jeigu kas nors įvyksta už Lietuvos ribų, po kiek laiko mus tai pasiekia su dideliu trenksmu. Šiokia tokia recesija yra prognozuojama tiek Vakarų Europoje, tiek Amerikoje, ir manau, kad tai mus palies. Tai vadinama W krizės situacija, belieka tikėtis, kad antroji W dalis bus mažesnė negu pirmoji.

Kaip tai išgyventi? Apdrausti savo finansus ir ,,įdarbinti“ juos ten, kur būtų mažiausiai paliesti.  Finansų paskirstymą reikia vertinti labai globaliai.

Kuo Ūkio bankas išsiskiria iš kitų bankų? Visi juk sako, kad jų bankas – patikimiausias, stabiliausias, geriausias…

Kodėl reikėtų rinktis Ūkio banką? Ar jis išsiskiria iš kitų? Žinoma, viena iš priežasčių gali būti, kad tai – Lietuvos bankas. Mes dirbame Lietuvoje, esame vietinis bankas, žinoma, investuojame ir tarptautiniu mastu, tačiau banko savininkai yra čia, Lietuvoje, pagrindiniai mūsų projektai taip pat – Lietuvoje. Todėl sprendimai priimami greičiau ir vietoje ir, be abejo, yra orientuoti į vietinę rinką.

Už kitus esame pranašesni aptarnavimu ir produktais. Jeigu mes klientui siūlome optimalų sprendimą, jis lieka patenkintas, vadinasi, ateis pas mus. Renkantis nuo nulio, pasirinkti yra sunku. Jeigu kliento mentalitetui yra priimtinesnis skandinavų bankas, jis ir nueis į jį.

Bet jeigu klientui svarbus aptarnavimo ir sprendimų greitis, sprendimų priėmimo autonomiškumas, tada jis rinksis Ūkio banką. Natūralu, kad privačios bankininkystės klientais mes dalinamės su kitais bankais. Tai yra įprasta ir Rytų Europoje. Mes neturime šeimų dinastijų, tokių tradicijų, kokios susiklosčiusios Šveicarijoje. Ten šeimą jau nuo neatmenamų laikų aptarnauja vienas ir tas pats bankas, ta pati bankininkų dinastija.

Galbūt ateityje tai turėsime ir mes. Kol kas tėra pirmoji grandis, žmonės, kurie kažką susitaupė ir pradeda uždirbti.

Suprantama, visi bankai, dirbantys Lietuvos finansų sistemoje, yra patikimi ir stabilūs. Jie  reguliuojami Centrinio banko, vykdo normatyvus. Ūkio bankas yra vienas iš jų. Mes gavome kapitalo patvirtinimus, sustiprėjome. Pabandėme pasipelnyti iš „Snoro“ situacijos, turime nemažai klientų iš šio banko. Mes visą laiką buvome pagrindiniai konkurentai.

Negalėčiau teigti, kad kažkuris Lietuvoje dirbantis bankas yra patikimesnis už kitus. Tai yra pasirinkimo reikalas, ypač kalbant apie privačią bankininkystę, kai klientui suteikiama geresnė konsultacija, palankesni įkainiai, galų gale specialistas jam labiau patinka. Klientas tą banką ir rinksis.

Kalbant apie paprastą bankininkystę, galima sakyti, kad indėlius Ūkio banke laikyti yra taip pat saugu, kaip ir kituose bankuose, nes jie yra drausti. Privati bankininkystė susijusi su visai kitais dalykais. Kalbama ne apie draudžiamą sumą, o apie didesnes pinigų sumas. Šiuo atveju tam tikri sprendimai yra priimami kitaip.

Ar gali pas jus atėjęs klientas prašyti, tarkim,  būsto paskolos?

Privačios bankininkystės klientams, žinoma, nebus jokių problemų, jis gaus šią paskolą. Būsto paskola nėra mūsų banko prioritetinis produktas, iš gatvės atėjęs klientas vargu ar ją paims.

Bankas labiau orientuojasi į vidutinįjį ir smulkųjį verslą, taip pat ir į didesnį verslą, susijusį su regioniniais projektais. Būsto paskolomis mes niekada nebuvome labai aktyvūs, nesilygiavome į SEB ar ,,Swedbank“, kurie visuomet tai labai intensyviai darė.

Kiek privačios bankininkystės klientų turite?

Apie penkis šimtus klientų. Tai klientai, kurių piniginės lėšos viršija milijoną litų.

Ar mažiau turintis pinigų žmogus gali tapti jūsų privačios bankininkystės klientu?

Visame pasaulyje yra nustatyti kriterijai, klientai segmentuojami, taip pat – ir mūsų banke. Jeigu kliento pinigai yra mūsų banko sąskaitose, kituose produktuose ir viršija 300 tūkst. litų, tai, be abejo, tokius klientus jau aptarnaujame.

Tačiau  jei kalbame apie gerovės vadybą, apie investicijų portfelių individualų kūrimą, mokesčių konsultavimo paslaugas, tai šiuo atveju šnekame apie milijono litų kapitalą. Su mažesniu kapitalu visa tai nelabai apsimokėtų nei klientui, nei bankui.

Kokios yra pasirinkimo galimybės klientui, turinčiam milijoną litų?

Pirmiausia mes išsiaiškiname kliento poreikius. Jei jis turi tiek pinigų susitaupęs, paveldėjęs ir nori ramiai gyventi bei ,,įdarbinti“ pinigus, mes žiūrime į jo tolerancijos laipsnį, t. y. jei jis nori kuo mažesnės rizikos, tokį produktą jam ir siūlome, tuo pačiu – mažesnį pajamingumą generuojantį produktą. Tai yra pinigų laikymas sąskaitose, indėliuose, obligacijų pirkimas arba labai stambių tarptautinių įmonių akcijų pirkimas, kai bankroto ar nuopolio tikimybė yra tikrai nedidelė. Renkamės sprendimus, kurie klientui suteiktų kuo mažiau galvos skausmo.

Jeigu klientas linkęs rizikingiau pažiūrėti į gyvenimą, nori turėti daugiau pelno ir išnaudoti tam tikras situacijas, tada mes linkę kalbėti apie aktyvų portfelio valdymą. Tokiu atveju mes su klientu bendraujame labai daug, ir gana dažnai sprendimus priima jis pats. Mes konsultuojame, pasakome savo nuomonę apie ateities perspektyvas. Mūsų analitikai, finansų makleriai, brokeriai analizuoja, pataria, kaip išnaudoti tam tikrą situaciją.

Kalbame ir apie nestandartinius investavimo būdus. Jei šnekame ne apie milijoną, o apie daug daugiau, tuomet kalbame apie tarptautinį paskirstymą net į tokias nestandartines priemones, kaip, pavyzdžiui, energijos šakos, auksas, deimantai, meno kūriniai. Tai jau yra aukštasis pilotažas – gerovės vadyba.

Atlikdami analizes klientui siūlome sprendimus, kurie jo atveju būtų geriausi. Klientas gali sutikti arba ne. Jis ne visada turi laiko ir galimybių tuo domėtis. Tačiau mes pateikiame visą informaciją ir, jei manome, kad taip bus geriau, klientas turi priimti sprendimą, ar mumis pasitikėti, ar elgtis savaip.

Kaip minėjau, kiekvieną privačios bankininkystės klientą Ūkio banke aptarnauja jo šeimos privatus bankininkas – šiuo metu turime šešis privačius bankininkus. Tačiau kartu klientą aptarnauja ir visa komanda – makleriai, brokeriai ir produktų, kreditų specialistai, teisininkai, partneriai. Kalbant apie gerovės vadybą – tai ekspertai (investavimo į meną, aukso klausimais) ir taip pat partneriai. Už vieno bankininko, kuris aptarnauja klientą, slepiasi didelė komanda.

Kaip žmogų įtikinti, tarkim, investuoti į tauriuosius gėrimus?

Ne vienas mūsų klientas ir ne vienas pasiturintis žmogus tuo domisi, ir mes turime partnerius, kurie gali pasiūlyti investuoti į vynuogynus, nupirkti konjako kolekciją. Mes patys ta tema nekonsultuojame. Jei klientui įdomu, organizuojame kelionę apžiūrėti tai, kas jį domina, surandame specialistus, kurie suteiktų visą dominančią informaciją.

Ar lietuviai domisi brangiaisiais akmenimis, tauriaisiais metalais?

Taip, domisi. Rinkoje apskritai labai išaugo susidomėjimas auksu ir kitais metalais. Auksas mums yra labiausiai suvokiamas,  jo kaina kilo ištisus dešimtmečius. Tam tikru metu kaina stabilizavosi, tačiau sumažėjimo nebuvo. Tai žmones paskatino domėtis auksu. Auksas – apčiuopiamas dalykas, nors rinkoje jau yra kelerius metus, tačiau tai vis tiek yra naujovė.

Žmonės žino, kad šalys turi didelius aukso rezervus. Tai juos motyvuoja, nes jei valstybės savo rezervus laiko aukso pavidalu, tai prarasti jį yra sunkiau, negu įsigijus akcijų ar obligacijų, kurių vertė gali tapti nuline.

O investavimas į meno dirbinius?

Kas keletą mėnesių rengiame parodas, banke eksponuojami žymių dailininkų darbai, kuriuos galima pirkti ir kurių vertė kyla. Mes bendradarbiaujame su aukcionais, kurie vykdo meno dirbinių pirkimą – pardavimą, kurie mums atlieka tam tikras analizes, kaip vienas ar kitas meno kūrinys tampa vertingas. Tačiau tai jau yra aukštasis pilotažas.

Negalėčiau pasakyti, kad tai yra itin populiaru Lietuvoje. Be abejo, visi pasiturintys žmonės perka meno kūrinius, nes jie teikia dvasinio pasitenkinimo. Mes džiaugiamės, galėdami patikinti klientus, kad būtent šis ar kitas paveikslas nepigs. Vertindami kiekvieną kūrinį argumentuojame. Tačiau to, kad Lietuvoje būtų daug uždirbama  perkant ir parduodant meno kūrinius, tikrai kol kas nėra.

Pasaulyje, žinoma, susiklosčiusi visai kita situacija. Kalbėdami apie investavimą į meną, turėtume šnekėti ne apie Lietuvos menininkus. Tačiau, be abejo, tai yra vertybė.

Ar daug  žmonių domisi taupomaisiais ir terminuotais indėliais?

Taip, tai yra pats paprasčiausias būdas uždirbti – sudaryti indėlio sutartį ir ramiai laukti pusę metų, metus ar dvejus. Tai yra vienas paprasčiausių bankinių produktų, teikiantis pajamingumą. Apie tai nereikia nieko išmanyti, dėl nieko klientui netenka drebėti.

Atsiranda vis naujų mokėjimo kortelių. Tarkim, kuo ypatinga  Žalgirio kortelė, ar  ją apsimoka įsigyti?

Tai nėra privačios bankininkystės produktas. Ši kortelė yra specializuota, labiau orientuota į sporto renginius ir apskritai – į renginius. Jei klientas tuo domisi ir aktyviai eina į renginius, nori įsigyti su jais susijusios aprangos ir atributikos, jam yra palanku ją turėti, nes suteikiama daug nuolaidų. Tačiau ji nėra kuo nors ypatinga privačioje bankininkystėje.

Mes siūlome ,,Visa Gold“, ,,Platinum“,  galime išduoti pačias brangiausias ,,American exspress“ korteles, su kuriomis klientas turi privilegijų visame pasaulyje. Mūsų klientams  tai yra įdomus produktas.

Ar kainuoja privačios bankininkystės paslauga? Tarkime, turiu pinigų, ateinu pas jus, mane konsultuojate visą dieną, tačiau aš apsisprendžiu ir einu į kitą banką.

Nekainuoja. Mes dirbame su klientais ir juos konsultuojame nemokamai, tačiau bankas iš to uždirba. Privačioje bankininkystėje yra taikomi įkainiai už paslaugas. Jie yra individualūs, priklausomi nuo to, ką renkasi klientas.

Kuo klientas labiau mumis pasitiki, kuo daugiau dirba su mumis, tuo palankesniais įkainiais gali naudotis, jam mažiau apsimoka eiti į kitus bankus. Tačiau pati paslauga yra nemokama.

Ką reikėtų daryti,  kad stiprėtų lietuviškoji bankininkystė Lietuvoje?

Kaip jau minėjau, visi bankai yra vienodo pajėgumo. Skandinavų bankai yra gerokai didesni negu lietuvių. Tačiau reikėtų kalbėti apie žmonių sąmoningumą, atitinkamai reaguoti į Lietuvos ir ne Lietuvos verslą. Be abejo, lietuvių kapitalo bankai turi prasimušti sau vietą pasaulyje, nes jie yra silpnesni, kadangi nėra maitinami užsienio pinigais. Tačiau, kita vertus, jie neišveža iš Lietuvos ir vietos pinigų.

Su skandinavų bankais esame konkurencingi, todėl galutinio vartotojo aspektu mes lygiaverčiai, netgi geresni, nes mūsų sprendimai yra greitesni, didžiąja dalimi yra palankesni įkainiai. Drįsčiau pasakyti, kad verslo finansavimo sąlygos yra geresnės. Vertinant banką reikėtų atsižvelgti į individualius sprendimus, teikiamus klientui. Lietuvių bankai palankesnių sprendimų siūlo nemažai – tiek žmogui, tiek verslui.

Konkurencija yra sveikas dalykas. Tačiau žvelgiant iš kliento pozicijos, vietiniai bankai turėtų būti arčiau prie širdies. Vis dėlto lietuvis yra labai daug patyręs ir į užsienio bankus žiūri pagarbiau. Manau, kad tai yra šiek tiek klaidingas požiūris. Reikia tikėtis, kad mes iš to išaugsime.

Jūs dirbote Vokietijos bankų sistemoje. Ar galite palyginti jų darbą su mūsiškiais bankais?

Konkurencija visur yra normalus dalykas. Vokietija yra didelė šalis, ir klientų portfelis yra daug didesnis, jį gali pasidalinti daugiau bankų. Vien Frankfurte yra apie pora šimtų bankų, ką jau kalbėti apie visą šalį. Ten rinka yra daug mobilesnė, greitesnė, ir klientai yra šiek tiek kitokie,vietos po saule užtenka visiems. Aš dirbau vietiniame banke, savo tradicijas kūrusiame nuo karo laikų.

Dabar tai yra didžiausias Europoje nekilnojamojo turto bankas, jo pagrindinis produktas – būsto finansavimas ir taupymas būstui. Tai kombinuotas produktas, kurio Lietuvoje dar nėra, bet, manau, kad bus. Būtent šio produkto srityje 98 proc. vokiečių renkasi vokiškus bankus. Todėl, kad tai yra nusistovėję, susiklosčiusios tradicijos, valstybė remia tai. Funkcionuoja bendra didelė sistema. Nevietiniai bankai orientuojasi į kitus segmentus. Lietuvoje kol kas tokio pasiskirstymo nėra, nes visi daro viską. Manau, kad laikui bėgant atsitiks kas nors panašaus.

Konkurencija juntama ne tik tarp bankų, bet ir  tarp juose dirbančių specialistų. Pavyzdžiui, ekonomistė Aušra Maldeikienė pareiškė, kad Jūs šiame banke dirbti negalite, nes Jūsų tėvas yra Lietuvos banko valdybos narys? Kaip vertinate tokius argumentus? 

Privačios bankininkystės departamentas Ūkio banke gyvuoja nuo 2007 metų – tai buvo visai nauja paslauga, laimėjau konkursą ir banke šią paslaugą kūriau nuo nulio. Tai yra be galo įdomus darbas, nes kiekvienas klientas turi savo istoriją, nėra standartizuotų dalykų. Mūsų tikslas – situaciją išspręsti taip, kad klientui būtų naudinga ir jam patiktų.

Jei nedirbčiau banke savo šalyje, tai klausimas, kur aš tada galėčiau dirbti? Septynerius metus dirbu vadovaujamą bankininkystės darbą. Iš viso bankininkystės srityje dirbu dvylika metų, šešerius metus iš jų praleidau Vokietijoje. Mano studijų  darbai – tiek bakalauro, tiek magistro – iš bankininkystės sferos.

Studijavau Vokietijoje, taip pat baigiau VGTU, esu verslo vadybos specialistė. Dėl šeimyninių priežasčių grįžau į Lietuvą. Savęs jokioje kitoje sferoje, išskyrus bankininkystę, įsivaizduoti nenorėčiau. Man gaila valstybės, kurioje nėra vietos po saule šeimos nariams. Daug kas juk priklauso nuo žmonių moralės.

Ar sulaukiate patarimų iš tėvo?

Mes kalbamės apie bankus, kartais tenka liūdnai pasijuokti iš tos situacijos. Kiekvienas mes dirbame savo darbą, sąžiningai atliekame pareigas ir, manau, turime teisę ir toliau tą darbą dirb