Metų pradžioje sumažėjusios draudikų išlaidos nesustabdė privalomojo transporto priemonių draudimo kainų augimo. Maža to, pastaruoju metu Draudikų biuro atstovai teigia, kad artimiausioje ateityje draudimo įmokos gali brangti dėl galimai didėsiančių išlaidų, kurios atsiras padidinus neturtinės žalos atlyginimo ribas. Tačiau pateikti argumentai vežėjų neįtikina. Jei draudimo kainos ir didės, jos tik papildys draudikų kišenes, o realių padidėjusių išlaidų tikėtis sunku.

„Eilinį kartą užsimenama apie ateityje didėsiančias draudimo kainas. Tačiau bent šiek tiek pasidomėjus rinkos specifika, darosi akivaizdu, kad skaičiais ir faktais yra manipuliuojama, tad draudimo kainos kilti neturėtų“, – teigia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” prezidentas Erlandas Mikėnas.

Proga sumažinti draudimo kainas nepasinaudota

„Nereikia pamiršti, kad anksčiau Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui buvo atskaitoma 4,6 proc. nuo visų draudimo bendrovių pasirašytų TPVCA privalomojo draudimo įmokų. Nuo šių metų pradžios ši dalis sumažinta iki 2 proc. Pastarosios įmokos lėšos yra kaupiamos į rezervą iš kurio padengiamos draudimo neturinčių arba nedraudiminius įvykius sukėlusių vairuotojų padarytos žalos. Galima tik spėlioti kodėl buvo sumažinta ši įmoka, tačiau akivaizdu, kad jei rezervas būtų nepakankamas, toks žingsnis žengtas nebūtų.

Deja, net ir sumažėjusios draudikų išlaidos nepadėjo bent jau stabilizuoti draudimo kainų, jos ir toliau augo. Panašu, kad įmokos auga nuolatos ir yra nepriklausomos nuo jokių loginių aspektų.

Transporto priemonių draudikų biuro atstovai kalba, kad dėl ES nuostatos, kurią Lietuvos Respublikos vyriausybė planuoja perkelti į Lietuvos teisę, gali didėti draudikų išlaidos. Pagal minėtą nuostatą maksimalios neturtinės žalos išmoka nuo dabar esančių 5 tūkst. bus didinama iki 5 mln. eurų. Draudikų biuro atstovai akcentavo, kad išlaidos gali didėti priklausomai nuo to kokia teismų praktika neturtinių žalų atlyginimo atžvilgiu formuosis Lietuvoje. Vežėjų atstovai bijo, kad eilinį kartą bus pakeltos privalomojo draudimo kainos pasinaudojus šia priedanga.

Įtaka nykstamai maža, kad kiltų kainos

Iki šiol draudikai padengdavo neturtinę žalą iki 5 tūkst. eurų. Jei priteisiama didesnė žala, sumą, viršijančią numatytą ribą, sumoka avarijos kaltininkas. Pasikeitus įstatymui, šios draudikų išlaidos gali didėti, tačiau kaip rodo praktika, tai bus nykstančiai mažas procentas žalų, kuris lemiamos įtakos kainai daryti neturėtų.

2016 m. Lietuvoje užfiksuotos 798 neturtinės žalos (0,83% visų žalų). Išmokos (su rezervais) sudarė 1,003,723 EUR (1,58% visų išmokų). Vidutinė išmoka – 1,258 eurų. Tarptautinių vežėjų krovininiais automobiliais segmentas 2016 m. turėjo tik 29 asmens žalas (0,26% viso šio segmento žalų skaičiaus) dėl kurių draudikai patyrė 31.064 EUR sąnaudas (0,12% visų šio segmento išmokų sąnaudų). Kokią dalį tarp šių asmens žalų sudaro neturtinės žalos tiksliai nėra skelbiama, tačiau atsižvelgiant į bendrą neturtinių ir asmens žalų santykį, darytina išvada, kad tai galėtų būti apie 27% šių skaičių, t.y. maždaug 8 žalos ir apie 8.400 EUR išmokų per visus 2016 m., todėl akivaizdu, kad tarptautinių vežėjų segmentui šios pataisos aktualumas išties yra nykstamai mažas.

Verta atkreipti dėmesį ir kitus aspektus. Teismų praktika yra nusistovėjusi ir aiški, Lietuvoje nuosprendžiai dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra milijoniniai. Įstatymo pakeitimas neturėtų daryti didelės įtakos teismų sprendimams, kad šie iš karto pakeistų savo nuomonę ir neturtines žalas pradėtų vertinti šimtais tūkstančių eurų.

Kitas labai svarbus aspektas yra pats neturtinių žalų limitas, siekiantis 5 mln. eurų, kuris yra taikomas daugelyje ES šalių. Tai reiškia, kad ten įvykus eismo įvykiui, tų šalių teismų priteistos sumos turėjo būti atlygintos ir iki šiol, nepaisant to, ar pastarosios siekė 5 tūkst. ar 500 tūkst. ir daugiau eurų.

Tad iš esmės, vežėjų žalų dydžiui naujasis įstatymas įtakos nedarys. Didžioji dalis eismo įvykių, į kuriuos patenka Lietuvos įmonių vilkikai, įvyksta būtent užsienyje, kur neturtinės žalos jau seniai gali siekti 5 mln. eurų.

Valstybinės institucijos padėti nenori?

Vežėjai jau ne vienerius metus skundžiasi didelėmis draudimo kainomis, tuo metu draudikų priežiūrą vykdančios institucijos stebi, kad būtų laikomasi likvidumo, mokumo ir draudimo rinkos tvarumo rodiklių, tačiau neatsižvelgia į visos rinkos efektyvumą bei konkurencingumą ir užtikrinti vartotojų teisų nesugeba.

„Yra nerimas, kad tai bus dar viena priežastis pakelti draudimo kainas, kurios šiuo metu ir taip yra neadekvačios, o valstybinės institucijos nesiims jokių realių priemonių. Jau ne vienerius metus bandome įtikinti Seimą keisti draudimo įstatymą, kad būtų nustatytos ir Lietuvos Banko tvirtinamos bei prižiūrimos aiškios draudimo įmokų skaičiavimo metodikos. Draudikai teigia, kad draudimo įmokos dydis priklauso nuo žalų dažnio ir žalos dydžio. Mes manome, kad labiausiai reiktų atsižvelgti tik į sukeltos žalos dydį, o įstatyme turi būti numatyta, kad jei nepadaroma eismo įvykių ir žalų, draudimo įmokai turi būti taikomos nuolaidos, ir kainos neturėtų augti, kaip yra dabar“,-teigia E. Mikėnas.

Pašnekovas neslepia, kad kantrybės taurė jau seniai perpildyta ir asociacija „Linava“ yra apsisprendusi steigti savo draudimo kompanija, kuri vežėjams pasiūlys kainas panašias į esančias kaimyninėse šalyse. Čia jos mažesnės kartais, o paslaugų kokybė geresnė. Atlikta studija parodė, kad galimybė pasiūlyti mažesnes kainas yra reali.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ir verslaspolitika.lt inf.