Jūs esate
Pagrindinis > Investuotojams > R. Budbergytė. Nuo eksporto garantijų iki apsisaugojimo nuo galimų „Brexit“ padarinių finansų rinkoje

R. Budbergytė. Nuo eksporto garantijų iki apsisaugojimo nuo galimų „Brexit“ padarinių finansų rinkoje

Už nuopelnus Lietuvai 2009 m. prezidento Valdo Adamkaus esu apdovanota valstybiniu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

R.Budbergytė: ,,Šią savaitę baigiau jau antrąjį darbo Ministrų kabinete mėnesį. Siekdama atskaitingumo prieš visuomenę už Vyriausybės darbą, pristatau savo, kaip finansų ministrės, per praėjusį mėnesį nuveiktus reikšmingiausius darbus“.

Vidurvasarį darbų tempas Vyriausybėje sulėtėja, bet Finansų ministerijai, ruošiančiai 2017 metų valstybės biudžetą, tai – pats darbų įkarštis. Be to, rugpjūtis buvo turtingas darbinių susitikimų. Tiek Ministrų kabinete, tiek su Finansų ministerijos tarnautojais bei kitomis žinybomis sprendėme pačius įvairiausius klausimus: nuo eksporto garantijų Lietuvos pramonei, apsisaugojimo nuo galimų „Brexit“ padarinių Lietuvos finansų rinkoje, valstybės turto ir valstybės valdomų įmonių (VVĮ) efektyvumo didinimo iki vartotojų apsaugos, naudojantis būsto kreditu, daugiabučių namų renovacijos.

Šią savaitę baigiau dalyvaudama didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ vėjo jėgainių parko Jurbarko rajone, Rotuliuose, oficialiame atidaryme. Man, atstovaujant Finansų ministerijai, kaip „Lietuvos energijos“ įmonių grupės pagrindinę akcininkę, yra svarbu, kad be ES lėšų daromos „žaliosios investicijos“ naudą pajus visi šalies gyventojai.

Tai ne tik išplės atsinaujinančių energetikos šaltinių rinką, bet ir padidins bendrovės gaunamą pelną, kuris dividendų pavidalu pagausins ir valstybės biudžetą. Mūsų valstybinių įmonių sėkmė yra ir mūsų visų sėkmė!

Noriu apžvelgti kelis svarbiausius kartu su Finansų ministerijos komanda pasiektus rezultatus:

1. Pakeisti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) dividendų mokėjimo principai

Ministrų kabinetas pritartė Finansų ministerijos siūlymui VVĮ dividendus susieti su bendrovių nuosavo kapitalo grąžos rodikliu ir nustatyti visoms bendrovėms vienodą jų apskaičiavimo bazę – paskirstytinąjį pelną. Naujoji tvarka numato, kad dividendams įmonės turės skirti nuo 60 proc. iki 85 proc. paskirstytino pelno.

Bendrovės, kurios pasieks didesnę nuosavo kapitalo grąžą, mokės mažesnius dividendus ir likusią pelno dalį galės skirti investicijoms bei tolesnei įmonės plėtrai.

Tai žingsnis, kuris skatins valstybės valdomas įmones siekti didesnio pelno tiek didinant apyvartą, tiek mažinant sąnaudas, taip pat – efektyviau investuoti lėšas, kritiškiau vertinti investicijų atsiperkamumą.

2. Plečiamos garantijos būsto kredito gavėjams

Kartu su Lietuvos bankų asociacijos atstovais aptarėme siūlomo įvesti specialaus kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, reguliavimą. Manau, kad tinkamas teisinis reguliavimas atvers kelią ir užtikrintai vartotojų apsaugai, ir paskatins kredito paslaugų rinkos plėtrą.

Siūlomu Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turto, įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad griežtesnės nei ligi šiol nuostatos būtų taikomos ne tik gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms kredito sutartims, sudaromoms su vartotojais (būsto kreditai), bet ir kitoms su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties.

Be to, plečiant finansavimo nekilnojamam turtui įgyti galimybes, siūloma leisti fiziniams asmenims, skolinantiems asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, per šias platformas teikti ir su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus.

Tobulinant šį Įstatymo projektą, esu tvirtai įsitikinusi, kad pagrindiniu tikslu turi išlikti vartotojų apsauga, todėl siūliau atskirus reputacijos, žinių, taip pat įstatinio kapitalo reikalavimus tarpusavio skolinimo operatoriams bei apriboti skolinamų lėšų dydžius.

3. Vizitai į šalies regionus – Alytus, Ukmergė, Jurbarkas

Šį mėnesį lankiausi Alytuje, Ukmergėje ir Jurbarke, kur susitikusi su savivaldybės vadovais bei vietos verslininkais diskutavome, kaip šalies regionuose reiktų efektyviau investuoti Europos Sąjungos (ES) pinigus. Pažymėtina, kad šiuo metu ES fondų lėšos Lietuvoje sudaro apie 70 proc. visų viešųjų investicijų. ES pinigai yra pagrindinis investicijų šaltinis į Lietuvos ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą, regionuose, tačiau „liūto dalis“ jų vis dar „įsisavinama“ ir tik apie 12 proc. investuojama į ekonominę infrastruktūrą bei verslo sąlygų gerinimą.

Susitikimų metu svarstėme, kokią pagalbą galėtų suteikti Finansų ministerija ir Vyriausybė. Regionams būtina kuo skubiau keisti supratimą apie ES pinigus, nes dėl kylančio Lietuvos BVP vienam gyventojui lygio bei ES viduje išgyvenamų iššūkių, tokios ES fondų lėšų apimties po 2020 m. Lietuva, neturėtų tikėtis.

Tai reiškia, kad jau dabar turime ruoštis ekonomikos augimą ir darbų vietų kūrimą užtikrinti nuosavais finansiniais ištekliais. Todėl siekiant, kad šio 2014-2020 m. periodo ES fondų lėšos būtų panaudotos efektyviai, būtina investuoti į socialinės atskirties mažinimą bei užimtumą ir verslumą skatinančius projektus, kūrybiškai pasižiūrėti kaip būtų galima įkvėpti gyvybės į jau sukurtą infrastruktūrą.

4. Valstybės nekilnojamojo turto (NT) valdymo efektyvinimas

Įpareigojome valstybės institucijas, įstaigas ir įmones iki rugsėjo Turto bankui įrodyti, ar patikėjimo teise valdomas išnuomotas ar laisvas turtas joms iš tikrųjų yra reikalingas. Esant nepagrįstam NT poreikiui, jis bus perduodamas Turto bankui, kad nebenaudojami pastatai ir patalpos būtų parduoti.

Institucijos ir įstaigos privalo suprasti, kad valdo ne niekieno, o mokesčių mokėtojų jiems patikėtą turtą ir tą turi daryti racionaliai ir skaidriai. Kitu atveju, neracionaliai valdomas turtas atras naujus šeimininkus, kurie užtikrins maksimalią grąžą.

Pasitelkus, šiemet pradėjusią veikti informacinę valstybės turto valdymo kontrolės sistemą, atlikta analizė parodė, kad per valstybės institucijos nuomai išleido apie 4 mln. eurų, o pajamų iš savo esamų ir nenaudojamų NT objektų gavo 6,5 karto mažiau – vos 0,6 mln. eurų. Tai darsyk įrodo, kad valstybės turtas nėra valdomas ūkiškai!

Finansų ministerija dės didžiules pastangas, kad visos valstybei priklausančios administracinės patalpos ar pastatai būtų valdomi centralizuotai, o institucijos neturėtų laisvo, nuomotino ar nenaudojamo turto. Siekiant kuo efektyviau centralizuotai valdyti valstybės turtą, būtina Turto bankui suteikti imperatyvius įgaliojimus perimti ir centralizuotai valdyti valstybės turtą.

Šiuo metu Turto bankas susiduria su dideliu pasipriešinimu iš nenorinčių su šiuo turtu skirtis institucijų, o dėl tokio neūkiškumo, valstybės biudžetas praranda šimtatūkstantines pajamas.

5. Pasiektas ilgai lauktas susitarimas dėl daugiabučių namų renovacijos

Siekiant sklandžiai įgyvendinti vieną iš Vyriausybės prioritetinių darbų didinti daugiabučių namų renovacijos 2016-2017 metais apimtis ir užtikrinti reikiamą finansavimą bendromis Finansų ir Aplinkos ministerijų bei Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus pastangomis radome kompromisą dėl 520 namų renovavimo. Tai puiki žinia gyventojams ir statybų sektoriui.

Nuotrauka:Finansų ministrė R. Budbergytė ir Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. www.budbergyte.lt

Parašykite komentarą

Top