Pasaulyje tęsiantis politiniams ir kariniams neramumams, kylant vis naujoms terorizmo grėsmėms, krizinių situacijų metu, kiekvienas užsienyje esantis Lietuvos žmogus diplomatinę pagalbą turi gauti operatyviai, kokybiškai ir laiku. Dėmesingumas savo piliečiams turi tapti neatsiejama ambasadų darbo dalimi.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo kasmetiniame Lietuvos ambasadorių susitikime, kuriame aptarė pagrindinius uždavinius užsienio valstybėse reziduojantiems mūsų šalies diplomatams.

Šalies vadovės teigimu, diplomatai turi būti arti Lietuvos žmonių, girdėti ir matyti jų problemas bei lūkesčius ir visose srityse ginti valstybės interesus. Lietuvos ambasadoriai turi išeiti iš savo kabinetų ir aktyviai megzti kontaktus su užsienio šalių politikais, visuomene, verslu, žiniasklaida, pristatydami mūsų šalies galimybes ir spręsdami mūsų valstybei svarbius klausimus.

Pasak Prezidentės, šalies saugumo užtikrinimui itin svarbus spartus NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtų sprendimų įgyvendinimas.

Ypatingą dėmesį šiandien reikia skirti ir Lietuvos interesų apsaugai kuriant ES ir Jungtinės Karalystės ateities santykius, migracijos krizės sprendimui, Rusijos keliamoms grėsmėms, paramai Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos eurointegracijai bei tarptautinių branduolinės saugos standartų užtikrinimui ES kaimynystėje. Tvirtų ryšių su Baltijos ir Šiaurės šalimis, JAV, Vokietija išsaugojimas taip pat išlieka tarp Lietuvos užsienio politikos prioritetų.

Prezidentė taip pat atkreipė dėmesį, jog dėl globalių ekonominių iššūkių ir augančios pasaulinės konkurencijos itin didelę reikšmę įgauna efektyvi ekonominė diplomatija. Siekdami padėti mūsų šalies verslui įsitvirtinti prioritetinėse eksporto ir turizmo rinkose bei pritraukti į Lietuvą užsienio investicijas, Lietuvos diplomatai turi veikti kaip vieninga komanda ir dirbti valstybei, o ne juos deleguojančioms atskiroms ministerijoms.

Diplomatų darbo rezultatai turi būti matuojami sukurta pridėtine verte Lietuvos ekonomikai.

Nors Lietuva kyla pasauliniuose verslui palankios aplinkos ir ekonominės laisvės indeksuose, pagal inovacijų diegimo spartą atsiliekame nuo ES vidurkio. Todėl viena svarbiausių diplomatų užduočių – padėti pažangiam užsienio verslui atrasti Lietuvą.

Tam būtina tęsti kryptingą darbą su užsienio investuotojais ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su inovacijų ir investicijų plėtros agentūromis Lietuvoje. Pasauliniame „Doing Bussiness“ reitinge Lietuva užima 20 vietą, o globaliame ekonominės laisvės indekse yra 13-a ir lenkia tokias šalis kaip Vokietija bei Japonija.

Šalies vadovė taip pat paragino diplomatus aktyviai įtraukti pasaulio lietuvius ir visus Lietuvos draugus į artėjančio Valstybės atkūrimo šimtmečio renginius.

„Paskutinių kelerių metų iššūkių būtų lengvai pakakę dešimtmečiui. Pirmininkavimas ES Tarybai, narystė JT Saugumo Taryboje, Rusijos agresija Ukrainoje, sudrebinusi saugumo architektūrą visoje Europoje, NATO adaptacija ir energetinių projektų sėkmingas įgyvendinimas – visa tai dar labiau sutelkė diplomatinę tarnybą, leido rasti vidinių resursų ginant mūsų šalies saugumą ir interesus“, – teigė ministras L. Linkevičius.

Pastarieji įvykiai Nicoje ir Turkijoje parodė, kad reikia sustiprinti tiek vidinę, tiek nacionalinę reagavimo į krizes sistemą, nes nuo to priklauso ne tik diplomatinės tarnybos, bet ir visos valstybės autoritetas.

Ministras pažymėjo, kad diplomatinei tarnybai kaip niekada aktualūs išlieka saugumo, ekonominės diplomatijos, pagalbos Rytų kaimynėms, energetinės nepriklausomybės ir partnerysčių su strateginiais partneriais stiprinimas.

„Lyg šių iššūkių nebūtų gana, paskutiniais mėnesiais buvome priversti intensyviai ieškoti sprendimų dėl „Brexit“ ir operatyviai reaguoti į saugumo pavojus mūsų piliečiams įvairiose užsienio šalyse“, –sakė L. Linkevičius.

„Kai Turkijoje prasidėjo kariniai veiksmai, būtent Lietuvos diplomatinė tarnyba stovėjo priešakinėse linijose. Mūsų diplomatai Ankaroje karo sąlygomis – šalimais aidint sprogimams ir šūviams – visą naktį teikė piliečiams ir mums, budėjusiems Lietuvoje, reikiamą informaciją. Suprantame, kad ne visiems piliečiams pavyko iš karto prisiskambinti į ambasadą, staiga sulaukusią šimtų skambučių. Tad noriu jus paraginti, o visuomenę patikinti, kad mes nenuleisime rankų, vis labiau tobulindami tiek konsulinę, tiek diplomatinę tarnybą, kad ji galėtų kiek galima operatyviau reaguoti ir pagelbėti mūsų piliečiams užsienyje“, – sakė L. Linkevičius.

Ministras pabrėžė, kad būtina įgyvendinti Lietuvos sinchronizaciją su ES energetiniais ir transporto tinklais ir stiprinti Lietuvos, kaip transporto centro, galimybes, ypač per Klaipėdos uostą.

„Daugiausiai pastangų, sumanumo ir ryšių reikės užtikrinant, kad pašonėje kylanti Astravo atominė elektrinė netaptų atvira grėsme ir tik vienos Lietuvos galvos skausmu. Turime įtraukti tarptautinę bendruomenę, kaimynus, institucijas ir reikalauti aukščiausių saugumo standartų“, – teigė ministras.

Kalbėdamas apie ekonominę diplomatiją ministras teigė, kad šiuo metu galima džiaugtis apčiuopiamais pasiekimais – egzistuoja konkrečios temos, tokios kaip eksporto leidimai, gyvybės mokslai, sutarta dėl dešimties prioritetinių eksporto rinkų sąrašo, o valstybės institucijos ir asocijuotos verslo struktūros koordinuoja savo veiklą Ekonominės diplomatijos taryboje, suderinamai dirba diplomatinėse atstovybėse.

„Tokia veikla lemia visos šalies laimėjimus: traukiantis Rusijos rinkai daugiau kaip 5 procentais išaugo eksportas į ES ir triskart į JAV ir jau lenkia eksporto apimtis į Rusiją. Tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą ir turistų iš Vakarų skaičius didėjo. Dėl suderėtų nacionalinių ir ES laisvosios prekybos sutarčių su Moldova, Gruzija, Kanada, Vietnamu, Singapūru, Pietų Korėja verslas jau sutaupo pajamų ir laiko. Prekybos apsaugos priemonės sutaupo verslui 60 mln. eurų per metus“, – teigė L. Linkevičius.

Kalbėdamas apie Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimą iš ES, L. Linkevičius akcentavo, kad svarbiausias uždavinys artimiausiu metu – įvertinti politinį ir finansinį poveikį, išlaikyti ir stiprinti glaudžius ekonominius ir saugumo ryšius su JK ir ypač akcentuoti lietuvių bendruomenės interesus.

„Liko kiek daugiau nei metai ne tik iki moderniosios Lietuvos diplomatinės tarnybos, bet ir atkurtos Lietuvos Šimtmečio. Tai ne tik iššūkis, bet ir didelė galimybė mums visiems skatinti lietuvius, ypač užsienio lietuvių bendruomenes, interaktyviai ir išradingai pristatyti modernią Lietuvą ir mūsų pasiekimus, kuriais mes galime ir turime didžiuotis“, – sakė ministras.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kartu su ministrų kabineto nariais taip pat dalyvavo metiniame susitikime su Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovais.

„Pastarieji ketveri metai buvo labai svarbūs Lietuvai. Vyriausybė priėmė daug fundamentalių sprendimų stiprinančių šalies nepriklausomybę ir didinančių jos konkurencingumą. Tai gynybos stiprinimas ir dėmesys įsipareigojimams NATO, euro įvedimas, suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, pensijų grąžinimas, renovacijos plėtra, investicijų pritraukimas, Seimui pateiktas socialinio modelio paketas, pradėtos derybos dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje“, – sakė Ministras Pirmininkas, prabrėždamas narystės šioje organizacijoje svarbą Lietuvai.

Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad šiandien užsienio politika yra itin greitai kintanti, o pasaulis išgyvena įvairius sukrėtimus ir terorizmo grėsmę.

„Negalime ignoruoti siautėjančio teroro ne tik Europos pašonėje, bet ir Europos šalyse. Rūpinantis savo piliečiais, Užsienio reikalų ministerijai ir diplomatinėms atstovybėms tenka pirminė pareiga laiku ir efektyviai suteikti konsulinę pagalbą. Noriu pabrėžti, kad krizės atveju turi būti atitinkamai reaguojama, jeigu reikia, operatyviai pasitelkiant daugiau resursų, užtikrinant piliečių ir pačių ambasadų darbuotojų saugumą“, – teigė Ministras Pirmininkas.

Premjeras taip pat akcentavo, kad būtina toliau dirbti gerinant Lietuvos žinomumą. „Lietuvą jau pažįsta daugelis užsienio šalių investuotojų, tikimės, kad darbo santykių modernizavimas leis pritraukti dar daugiau investicijų Lietuvoje kuriančių darbo vietas“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad Vyriausybė stengiasi atsiliepti į darbo vietas norinčių kurti poreikį, o diplomatų darbas yra pristatyti Lietuvą ir pakviesti į mūsų šalį kuo daugiau investuotojų, taip pat studentų bei žmonių, norinčių pažinti mūsų šalį. „Kaip Vyriausybės vadovas, skatinu rodyti iniciatyvą ir būti aktyviems“, – sakė premjeras A. Butkevičius.

Kalbėdamas apie saugumo situaciją regione, Vyriausybės vadovas pabrėžė svarbų diplomatų darbą priimant Lietuvai ypač svarbius sprendimus Velso ir Varšuvos NATO viršūnių susitikimuose. „Jūsų pastangos davė puikių rezultatų, dėl kurių neramiais laikais Lietuva gali jaustis saugesnė“, – sakė Ministras Pirmininkas.

Premjeras pridūrė, kad politinių partijų sutarimas iki 2020 metų padidinti šalies išlaidas gynybai iki 2 proc. ir taip įvykdyti įsipareigojimą NATO yra tvirtas ir nekeičiamas. „Vyriausybė jau padidino finansavimą gynybai nuo 0,77 proc. kadencijos pradžioje iki 1,79 proc. 2017 m. biudžeto projekte“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Ministras Pirmininkas atkreipė dėmesį ir į Jungtinės Karalystės gyventojų išreikštą valią pasitraukti iš Europos Sąjungos. Premjeras sakė, kad diplomatų laukia įtemptos derybos, kuriose turės atsispindėti Lietuvos ir jos piliečių interesai.

Kasmetiniame susitikime su ambasadoriais Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad ambasados yra integruotos visų sričių atstovybės.

Čia atstovaujama patiems įvairiausiems Lietuvos interesams – tai ir kultūros sklaida, verslas, investicijų paieška, susisiekimo paslaugų plėtra ar eksporto skatinimas. Todėl Ministras Pirmininkas išreiškė pageidavimą išgirsti, kiek ir kokių sričių diplomatų ir ministerijų specialiųjų atašė reikia siekiant įgyvendinti Lietuvos interesus, atsižvelgiant ne tik į esamo tinklo plėtrą, bet ir jau turimų pajėgumų perskirstymą, atkreipiant dėmesį į geopolitinių ir ekonominių įvykių pasekmes.

Prezidentės spaudos tarnybos, Užsienio reikalų ministerijos, LR Vyriausybės kanceliarijos inf.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka ( autorius Robertas Dačkus).