VRK rinkimus rengia pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Ar šie vietos valdžios rinkimai yra laisvi ir teisėti

Vasario 20 d. Seime spaudos konferenciją surengė Seimo narys Rimas Andrikis apie Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ( LRT) 2019 kovo 3 d. rinkimų agitacijos organizavimą ir transliaciją.

“Nors rinkimai jau čia pat, ant nosies, tačiau atokesniame kaime močiutė, kurios vienintelis informacijos šaltinis- LRT, nė nežino, kad bus renkama vietos valdžia.”

Mat rinkimus LRT faktiškai ignoruoja, nors įstatymai tokios galimybės nesuteikia.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys R.Andrikis citavo Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą (“ LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos prezidentus, politinių partijų kandidatams į Seimą ar savivaldybių tarybas…”) ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, kuris vienareikšmiškai sako: “ …. Iš sąrašo deleguotiems atstovams ir kandidatams į savivaldybių tarybų narius- merus suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas laidas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų (…) Rinkimų agitacijai skirtų programų rengimo taisykles patvirtina, konkrečiai Lietuvos radijo ir televizijos programų trukmę ir laiką nustato VRK, suderinusi su LRT vadovu”.

Tačiau šių įstatymo nuostatų nebeliko VRK 2018 m, gruodžio 21 d, patvirtintose “Diskusijų programų, skirtų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai, taisyklėse”.

Iš pradžių lyg ir laikomasi įstatymo – „kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis”.

Tačiau kitas sakinys viską keičia iš esmės: rinkimų agitacijai skirtų diskusijų programos taisyklės ir laikas nustatomas viešojo pirkimo sutartyse.

• 

R.Andrikis priminė teisminį precedentą, kuris turi būti privalomas VRK – Vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, kuriuo VRK veiksmai buvo pripažinti neteisėti, nesuteikiant kandidatams į Seimo narius lygios teisės kalbėti valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programas.

Vienas iš šio 2016m. proceso Vyriausiajame administraciniame teisme bylininkų buvęs Seimo narys, visuomeninio rinkimų komiteto koordinatorius Valdas Vasiliauskas konstatavo: nepaisant laimėtos bylos prieš VRK ir galiojančio Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, situacija dar pablogėjo , nes LRT visiškai nusišalino nuo įstatymo įtvirtintos pareigos rengti ir transliuoti rinkimų agitacijai skirtas laidas.

Teismas savo sprendime konstatavo, kad agitacija interneto televizijoje dėl ribotos prieigos tegali būti pagalbinė priemonė, neatstojanti nacionalinio transliuotojo radijo ir televizijos programą.

VRK patvirtintose agitacijos taisyklėse LRT apskritai neminima.

• 

Savivaldybių tarybų rinkimų agitacija perduota į privačias rankas. Mat VRK rinkimų agitaciją organizuoja remdamasi Viešųjų pirkimų įstatymu.

Rinkimai Lietuvoje virto viešuoju pirkimu.

Skandalingiausia, anot V. Vasiliausko, kad šį pirkimą laimėjo VŠĮ “Pilietinė medija”, kurioje dirba vienas darbuotojas.

Jau vien todėl šiuo viešuoju pirkimu turėtų susidomėti Seimo Antikorupcijos komisija ir STT.

Ir V. Vasiliauskas, ir konferencijoje dalyvavęs visuomeninio rinkimų komiteto “Judėk” lyderis Andrius Stasiukynas tvirtino, kad VRK, apribojusi nemokamą rinkimų agitaciją internetu, pažeidė ne tik kandidatų, bet ir rinkėjų teisę susipažinti su kandidatais ir jų programomis.

Padarytą žalą rinkėjams ypač didina ta aplinkybė, jog šių metų savivaldos rinkimuose dalyvauja net 97 visuomeniniai komitetai, į rinkimus atvedę daugybę naujų žmonių, su kuriais rinkėjai neturėjo galimybės susipažinti.

Todėl kyla rimtų abejonių, ar šie vietos valdžios rinkimai yra laisvi ir teisėti.

Savaitraščio „ŠIANDIEN“ informacija