Simonas Gentvilas

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos ministerijai pavaldi institucija, priėmė sprendimą, kurio pagrindu beveik 2000 Lietuvos gamintojų ir importuotojų atsirado prievolė mokėti milijoninius mokesčius už nesutvarkytas metalo ir plastiko atliekas. Esu įsitikinęs, Aplinkos ministerija, versdama verslą antrą kartą susimokėti už pakuočių tvarkymą, tuo pačiu verčia įmones sumokėti ir už pačios ministerijos darbo broką

Dėl galimai fiktyvaus metalo atliekų tvarkymo, Departamentui panaikinus metalo ir plastiko atliekų perdirbimo įmonės UAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą pagrindžiančias pažymas už 2013–2015 metus, praėjusių metų pabaigoje gamintojai ir importuotojai sulaukė aplinkosaugininkų dovanos – prievolės antrą kartą susimokėti taršos mokestį, atsiradusį dėl nuo jų veiksmų nepriklausomų aplinkybių.

Gamintojai ir importuotojai apmokestinamus gaminius tvarko individualiai arba kolektyviai ir gali rinktis iš beveik 200 licencijuotų Lietuvos atliekų perdirbėjų, tačiau neturi teisėto pagrindo vykdyti kontrolės, kaip yra sutvarkomos ir ar apskritai yra sutvarkomos atliekos.

Atliekų perdirbėjų kontrolę ir licencijavimą bei priimamus sprendimus dėl turinčių teisę organizacijų išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus vykdo ne kas kitas, o Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra.

Ta pati agentūra, vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl UAB „Metrail“ galimai vykdytos fiktyvios atliekų tvarkymo veiklos, jai leido ir toliau vykdyti veiklą – išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus iki pat 2016 m. vidurio ir galimai neapsaugojo valstybės biudžeto, gamintojų ir importuotojų.

Negana to, agentūra patvirtino tiek 2015 m., tiek 2016 m. kolektyvinių pakuočių tvarkymo organizacijų ataskaitas apie užduočių įvykdymą. Tokius sprendimus agentūra, teigiama, priėmė įvertinusi aplinkybes, kad pateikti dokumentai yra tinkami, o juose nurodyta informacija yra teisinga.

Net įvykus UAB „Metrail“ skandalui, Agentūros viešame tinklapyje jau kelintą dieną nepasiekiamas joks sąrašas, kurios įmonės gali išduoti įvairių pakuočių kategorijų sutvarkymą pagrindžiančius dokumentus. Gamintojai ir importuotojai vaikšto akli minų lauke, kurį ir toliau minuoja kontrolę turinti vykdyti Aplinkos apsaugos agentūra.

Siūlau ūkio subjektams neskubėti sumokėti aplinkos taršos mokesčių, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisėtumo ir atidžiai įsivertinti, ar tikrai jie nesilaikė įstatymų ir ar tai nėra tik emocija grįstas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas.

Įmonės, kurios laikosi teisės aktų, elgiasi sąžiningai, atsakingai ir rūpestingai, negali būti priverstos mokėti mokesčius už kitų rinkos dalyvių ir Aplinkos ministerijos kontroliuojančių institucijų darbo broką. Ministerijos pavaldžių institucijų reikalavimas susimokėti aplinkos taršos mokestį prilygsta apkaltinamajam nuosprendžiui ūkio subjektams.

Jei ministerija ir jai pavaldžios institucijos toliau neužtikrins licencijuotų atliekų tvarkytojų kontrolės ir visą atsakomybę nukreips nuo savęs į gamintojus milžiniškais aplinkos taršos mokesčiais, sulauksime ne vieno dorai įstatymų besilaikančio verslo bankroto.

Aplinkos ministerija privalo baudų politikos imtis tik kraštutiniais atvejais kai yra reali žala gamtai ar žmogaus sveikatai. Šiandien atliekų perdirbime egzistuoja sisteminė rizika. Todėl ministerijai būtina prisiimti atsakomybę už prastą prevencijos ir kontrolės sistemą, sparčiai imtis įstatymų ir tvarkų tobulinimo, įvertinti ir savo institucijos veiksmų teisėtumą, procedūrų laikymąsi, o ne imtis legaliai veikiančio ir įstatymų besilaikančio verslo baudimo.

Daugiau informacijos: