Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Savaitraštis ŠIANDIEN. Europos Komisija: Lietuva padarė tik nedidelę pažangą

Savaitraštis ŠIANDIEN. Europos Komisija: Lietuva padarė tik nedidelę pažangą

Šių metų vasario mėnesio pabaigoje Europos Komisija (EK) pateikė ataskaitą, kurioje įvertino Lietuvos pažangą, įgyvendinant anksčiau mūsų šaliai skirtas rekomendacijas. Ataskaitoje konstatuojama, kad nepaisant ekonomikos augimo, apskritai padaryta tik nedidelė pažanga, o kai kuriose srityse pažangos iš viso nėra.

Pavyzdžiui, neišplėsta mokesčių bazė, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Be to, akcentuojama, kad aplinkosaugos ir nekilnojamojo turto mokesčiai yra maži. Ekonomikos augimą sunkina gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuva po ekonomikos krizės sparčiai atsigavo, ekonomika kelerius pastaruosius metus palyginti sparčiai auga, pernai ji ūgtelėjo 3,6 procento.

Mažėja nedarbas, darbo užmokestis didėja netgi sparčiau nei darbo našumas. Prie augimo prisidėjo ne tik sėkmingai įgyvendinamos kai kurios vidaus politikos priemonės, bet ir solidi Europos Sąjungos (ES) parama. Mūsų šalis yra viena didžiausių Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos gavėjų ir 2014-2020 m. gali gauti iki 8,4 mlrd. EUR.

Tai gali sudaryti maždaug tris procentus BVP per metus. EK pabrėžia, kad mažėjantis gyventojų, ypač darbingo amžiaus žmonių, skaičius yra pagrindinė ekonomikos augimo ateityje kliūtis.

Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios gyventojų sumažėjo beveik ketvirtadaliu, o santykinis gyventojų skaičiaus mažėjimas 2006-2018 m. buvo vienas didžiausių ES. 2014-2017 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo nuo 1,8 mln. iki 1,7 mln.

Gerovės kūrimui kenkia šešėlinė ekonomika ir korupcija Verslo aplinkai labai kenkia šešėlinė ekonomika.

„Šešėlio“ indeksas 2017 m. Lietuvoje pablogėjo ir siekia 18 proc. Šalyje vis dar santykinai didelis kyšininkavimas. Būtina iš esmės supaprastinti ES lėšų valdymo ir kontrolės procedūras ir sumažinti pareiškėjams ir paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą. Reikia kelti profesionalumo lygį viešųjų pirkimų sistemoje.

Nerimą kelia tendencijos viešajame sektoriuje. Dėl mažų atlyginimų ir nepatrauklių darbo sąlygų valstybės tarnyba praranda konkurencingumą darbo rinkoje. Jai sunku pritraukti naujų kvalifikuotų darbuotojų, o tarnybą palieka vis daugiau profesionalų.

Bankų koncentracija didina riziką
Lietuvos bankų sektoriaus finansinė būklė yra stipri, tačiau EK atkreipia dėmesį, kad mūsų šalies bankų sektorius tapo vienu labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja sisteminė rizika. Ji daugiausia susijusi su Skandinavijos šalių būsto rinkomis ir dideliu namų ūkių įsiskolinimu. 2018 m. pabaigoje trims didžiausiems bankams („Swedbank“, SEB ir „Luminor“) priklausė 82 proc. rinkos. Dėl šios priežasties Lietuvos bankas skatina naujų dalyvių atėjimą į rinką.

Sunkumai gauti finansavimą jau dabar trukdo mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) investuoti, diegti inovacijas bei augti. Daugiau nei viena iš aštuonių MVĮ mano, kad galimybė gauti finansavimą yra didžiausia problema. Tai vienas didžiausių ir beveik dvigubai didesnis rodiklis nei ES vidurkis. 2018 m. verslo finansavimo rinkos trūkumas buvo įvertintas 660 mln. EUR ir tebedidėja.

Beje, investicijos Lietuvoje tebėra gana mažos – 19 proc. BVP. Atsiliekama ir nuo ES vidurkio, ir nuo kitų Baltijos šalių rodiklių.

Labai ryški socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė

Gyventojų, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, dalis yra viena didžiausių ES – apie 30 procentų. Ši rizika kaimo vietovėse yra beveik dvigubai didesnė nei miestuose ir toliau didėja. Itin didelė pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų skurdo rizika.

2017 m. per 16 proc. vyresnių nei 65 m. gyventojų patyrė didelį materialinį nepriteklių. Šis rodiklis yra tris kartus didesnis, nei ES vidurkis. Viešosios išlaidos pensijoms, kaip BVP dalis, yra vienos mažiausių ES.

Maždaug 44 proc. neįgaliųjų gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Kasmet maždaug 200 tūkstančių žmonių gauna maisto paketus iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo.

Daugiau kaip keturi tūkstančiai asmenų neturi namų arba gyvena prieglaudose. Lietuva yra viena iš socialinei apsaugai mažiausiai išleidžiančių ES šalių. Pajamų nelygybė mūsų šalyje išlieka viena iš didžiausių ES ir vis didėja.

2017 m. turtingiausių 20 proc. namų ūkių pajamos buvo 7,3 karto didesnės nei neturtingiausių 20 proc. namų ūkių. Pajamų nelygybę iš esmės lemia palyginti stiprus didžiausias pajamas gaunančių asmenų pajamų augimas.

Didžiuliai regioniniai skirtumai Per pastaruosius du dešimtmečius skirtumai tarp Lietuvos regionų nuolat didėjo. Vilniaus regione BVP vienam gyventojui jau viršija ES vidurkį, o kituose regionuose jis tesiekia nuo 42 iki 72 procentų. Vilniaus ir Kauno apskrityse atitinkamai sukuriama 42 ir 20 proc. nacionalinio BVP. 2014-2016 m.

šių regionų ekonomika augo vidutiniškai 4,6 ir 3,3 proc., o kitų regionų ekonomika neaugo arba patyrė nuosmukį. 2017 m. miestų ir kaimo vietovių gyventojų užimtumo lygio skirtumas buvo vienas didžiausių ES.

Mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose nedarbo lygis gerokai aukštesnis. Štai Utenos apskrityje jis siekia 15 proc., o Vilniaus apskrityje nesiekia ir penkių procentų. Tarp miestų ir kaimo vietovių yra didelių skirtumų, susijusių su kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumu ir su mokymosi rezultatais apskritai. Ataskaitoje EK rašo, kad Lietuvoje nėra nuoseklios regioninio vystymosi strategijos. Gyventojų sveikatos būklė išlieka prasta Sveikatos priežiūros rezultatai tebėra vieni iš prasčiausių ES.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių ES, net 6 metais trumpesnė nei ES vidurkis. Išvengiamo mirtingumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų ir savižudybių, daugiausia vyrų, rodiklis daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį. Kaimo vietovėse jis buvo beveik trečdaliu didesnis nei miestuose. Lietuvoje vienas didžiausių ES žūstančiųjų per kelių eismo įvykius skaičius.

2017 m. sveikatos priežiūros išlaidos sudarė 6,3 proc. BVP ir buvo vienos iš mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narių. Mokėjimai už gydymą savo lėšomis yra vis dar dideli ir prisideda prie skurdinimo. Jie sudaro net trečdalį sveikatos priežiūros išlaidų Lietuvoje. Gerintina visuomenės sveikatos politika, siekiant šalinti su gyvenimo būdu susijusius rizikos veiksnius. Nepaisant pastangų, alkoholio ir tabako suvartojama dar labai daug.

Mažėja besimokančių, prastėja švietimo kokybė Švietimo ir mokymo sistemos ir suaugusiųjų švietimas tebėra santykinai neveiksmingi. Mokymosi rezultatai prastesni negu ES vidurkis, ypač kaimo mokyklose. Net ir Lietuvos valstybės kontrolė yra pastebėjusi, kad lėšos daugiausia naudojamos pastatams išlaikyti, o ne ugdymo kokybei gerinti.

Sistemai didelį spaudimą daro demografinis nuosmukis. Visoje švietimo sistemoje dalyvaujančių mokinių ir studentų skaičius nuo 2010 m. sumažėjo beveik penktadaliu. Studentų skaičius sumažėjo net 37 procentais, mažėja ir aukštojo mokslo kokybė ir efektyvumas. Vaikų iki 3 metų dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme yra dvigubai mažesnis už ES vidurkį. Suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi programose yra beveik du kartus mažesnis už ES vidurkį.

Savaitraščio ŠIANDIEN informacija

Parašykite komentarą

Top