Savaitgalyje Karklėje vyko tradicinis Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydis. Ne veltui sakoma: kol kaimas dainuos ir šoks, tol bus gyva Lietuva. Sąskrydyje dalyvavo apie 1000 žmonių iš daugiau kaip 1000 bendruomenių.

Kaimo plėtros politika turi saugoti gamtos išteklius, biologinę įvairovę bei regionų kultūrinį identitetą ateities kartoms, tačiau pasidomėti bendruomenių veikla neatvyko nė vienas ministras, bendruomenių atstovus pasveikininti atvyko vienintelė Seimo narė Guoda Burokienė. Sąskrydžio dalyviams sėkmės linkėjo ir du šalies merai – Klaipėdos ir Šakių r.

• 

Kur link Lietuvos kaimas turi eiti, koks jis turi būti?

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija ŠETKIENĖ atsako į savaitraščio ŠIANDIEN klausimus

• 

Gerbiama pirmininke, kaimo vietovės Lietuvoje – tai erdvė, kurioje gyvena trečdalis Lietuvos gyventojų. Ji sudaro net 97 proc. šalies teritorijos. Kaip galėtumėte pristatyti organizaciją, kuriai vadovaujate? Kokie yra pagrindiniai Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos uždaviniai?

Ji yra savarankiška Lietuvoje įregistruotų ir veikiančių kaimo bendruomenių visuomeninių organizacijų sąjunga, koordinuojanti bei vykdanti Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos narių pavestus uždavinius bei savo veikla atstovaujanti jos interesams.

• 

Kaimo plėtros politika turi saugoti gamtos išteklius, biologinę įvairovę bei regionų kultūrinį identitetą ateities kartoms, taip pat ji turi būti kuo labiau decentralizuota visais lygiais. Visi kaimo regionai turi būti plėtojami tolygiai, derinant socialinę ir ekonominę politiką.

Pagrindinė misija – pasiekti, kad Lietuvos kaimas būtų patraukli ir saugi vieta, su gera infrastruktūra, gyvybingais žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystes bei kitos veiklos sektoriais, su sveika aplinka, išsaugotu bei puoselėjamu kraštovaizdžiu.

Savo veikloje sąjunga vadovaujasi pagrindiniais Europos Sąjungos kaimo vietovių plėtros strategijos principais: integracijos, įvairovės, nenutrūkstamumo ir vietinio savarankiškumo.

• 

Kaimo problemos apima ne tik žemės ūkį, bet ir kitų kaimo verslų plėtros bei socialinę sferas. Problemoms spręsti būtinas integruotas požiūris, taikytina integruota paramos sistema. Kaimo plėtra turi jungti ekonominę, socialinę, kultūrinę veiklą.

Sąjunga susikūrė 2002 metais. Nuo 2003 m. iki 2016 m. jai vadovavo pirmininkė Guoda Burokienė, kuri šiuo metu yra Seimo narė. Pirmaisiais metai sąjunga vienijo pavienes bendruomenes, bet sparčiai augant bendruomenių skaičiui, buvo pakeista tvarka.

Pavienės bendruomenės apsijungė į rajonines bendruomenių sąjungas arba tapo Vietos veiklos grupių narėmis, o jos tapo LKBS narėmis. Šiuo metu sąjunga vienija organizacijas iš 36 Lietuvos rajonų, iš viso daugiau nei 1200 bendruomeninių organizacijų.

Kokias pagrindines šiandienos kaimo problemas galėtumėte įvardinti? Kokie ryšiai sieja sąjungą su Kaimo parlamentu?

Skaudžiausia problema – spartus kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimas, jaunų šeimų emigracija į didesnius miestus bei užsienį, kaimų gyventojų senėjimu.

• 

Dar labai neramina kaimo gyventojų socialinės bei ekonominės atskirties augimas, socialinės infrastruktūros nykimas, socialinių bei kitų paslaugų stoka.

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga yra Lietuvos kaimo parlamento iniciatorė bei organizatorė.

• 

Kaimo parlamentas – tai platforma, kur bendrai diskusijai susitinka apie 300 kaimo entuziastų: kaimo bendruomenių, jaunimo bei kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, seniūnijų, savivaldybių, vyriausybės pareigūnų ir akademikų bei verslo atstovų iš visos Lietuvos.

Kaimo parlamento tikslas – sutelkti Lietuvos kaimo balsą ir apsispręsti, kur link Lietuvos kaimas turi eiti, koks jis turi būti. Nuo 2012 m. LKBS atstovai dalyvauja ir Europos kaimo parlamento organizavimo darbo grupėje bei pačiame Parlamente.

Kaip sekasi rasti kalbą su valdžios institucijomis, savivaldybėmis, verslo atstovais ?

Patirčių yra įvairių. Vieni daug ir gražiai kalba, bet mažai daro, kiti, kad ir per trumpą valdymo laikotarpį nuveikia daug.

• 

Vietos bendruomenės, seniūno ir savivaldybės bendradarbiavimas, gebėjimas susikalbėti bei kartu spręsti problemas yra labai svarbus, nes daugeliu atvejų bendruomenė geriausiai susipažinusi su vietos gyventojų problemomis, poreikiais ir dažnai turi pasiūlymą, kaip galima jas spręsti.
Nacionalinės valdžios palaikymas, taip pat yra labai svarbus. Šios kadencijos Seime daromi įvairių teisės aktų pakeitimai, siekiant palengvinti bendruomeninę veiklą.

• 

Šie metai bendruomenėms yra ypatingi, nes 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojo bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas, kuriame apibrėžiama, kas yra bendruomeninė organizacija, kuo skiriasi bendruomenė nuo bendruomeninės organizacijos.

Nors daugumos bendruomeninių organizacijų teisinis statusas yra asociacija, bendruomeninės organizacijos skiriasi nuo kitų asociacijų. Šiame įstatyme yra nustatyta, kokie sprendimai nacionaliniu bei savivaldybių lygiu turi būti priimti, siekiant užtikrinti bei skatinti sėkmingą bendruomeninių organizacijų veiklą.

Ar gaunate paramą iš valstybės biudžeto, iš Europos Sąjungos fondų? Jei taip, kokių priemonių įgyvendinimui panaudojate gautas lėšas? Ar palaikote ryšius su mūsų kaimyninių ir kitų šalių giminingomis organizacijomis?

• 

Kaip ir dauguma organizacijų rengiame projektus, dalyvaujame konkursuose. Kai juos laimime, gauname finansavimą, kurį skiriame projektuose numatytoms įvairioms veikloms įgyvendinti.

Palaikome ryšius ne tik su kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos, bendruomenių asociacijomis, bet ir nuo 2004 metų esame ES organizacijos PREPARE (Partnerystė kaimo Europoje) narė, o nuo 2009 metų – ES organizacijos ELARD (Europos LEADER asociacija kaimo plėtrai) nare. Tai puiki galimybė keistis abipusiai naudinga informacija ir patyrimu.

***

• 

Kaimo bendruomenės ir vietos veiklos grupės šiemet pateikė 416 paraiškų nacionalinei paramai gauti. Kaimo bendruomenių iniciatyvoms yra skirta 0,867 mln. eurų.

Ši finansinė parama skiriama jau 13 metų iš eilės.

Šiemet kaimo bendruomenės pateikė 399 paraiškas: kreipėsi paramos materialinei bazei stiprinti, viešosioms erdvėms sutvarkyti ir renginiams kaime organizuoti.

Likusi dalis pareiškėjų buvo kaimo bendruomenes vienijančios organizacijos ir vietos veiklos grupės. Jos galėjo kreiptis paramos tik renginiams organizuoti.

• 

Daugiausiai paraiškų pateikta Raseinių r. (21), Vilkaviškio r. (15), Šakių r. (12), Šiaulių r. (11), Kauno r. (10), Tauragės r. (10 ) savivaldybėse. Paraiškos materialinei bazei stiprinti sudarė 22 proc., viešosioms erdvėms sutvarkyti – 32 proc., renginiams organizuoti – net 45 proc. visų gautųjų paraiškų.

Taigi, didžiausia konkurencija buvo tarp projektų, kuriais siekiama paramos renginiams organizuoti.

Šiemet bendra prašomos paramos suma net 32 proc. viršijo skirtą biudžetą, tad lemiamos reikšmės turėjo atrankos kriterijai ir pagal juos skiriami balai. Bendruomenių paraiškos jau apsvarstytos Projektų atrankos komiteto posėdyje ir ruošiamasi paramos skyrimui, rengiami žemės ūkio ministro įsakymai.

Parengta pagal savaitraštį ŠIANDIEN