Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Savaitraštis ŠIANDIEN. Pavasario garsų tonai: Gražinos Murelytės Ajauskienės paveikslai

Savaitraštis ŠIANDIEN. Pavasario garsų tonai: Gražinos Murelytės Ajauskienės paveikslai

Dalia KARATAJIENĖ


Menas ir tai, kas vyksta meno bei jo skaitytojų, klausytojų ir žiūrovų sąveikos lauke, ne visada, kaip žinia, pasiduoda racionaliam paaiškinimui. Atrodo, jog galerijų nestinga, stebinančių netikėtumais tapytojų – irgi, o tų, kuriems kūriniai adresuojami, kuriuos paveikslai turėtų nustebinti – lyg ir mažoka.

Iš šios negausios grupės retai kada išgirsi nusiskundimų. Juk prisipažinti, jog nieko nesupranti lyg ir nepatogu, o žavėtis tiesiai į sentimentalią pajautą nusitaikiusiais gatvėje pardavinėjamais paveikslais – dar blogiau. Bet norisi gi ko nors dailaus, gilaus ir suvokiamo.

Todėl susidūrimas su klasikinėmis formomis bylojančiais kūriniais, pripildytais krikščioniškos dvasios nuojautų, muzikalumo ir nevulgariam dekodavimui pasiduodančių pavidalų, šiai suglumusiai žiūrovų daliai turėtų tapti tikru džiaugsmo šaltiniu.

Kaip tik tokie yra Gražinos Murelytės – Ajauskienės paveikslai. Vienuolika jos darbų drauge su Vilijos Kisieliūtės paveikslais nuo kovo 18 dienos eksponuojami Vilniaus AP galerijojs surengtoje parodoje „Pavasario garsai“.

Realioje Gražinos paveikslų aplinkoje veikiančios trimatės figūros nėra konkretūs asmenys. Tai – proporcingas žmogiškas formas turintys emocijų, apmąstymų, vidinių būklių ženklai, įkūnijantys kentėjimą, susikaupimą, nežinios išgyvenimą, pamaldumą.

Kaip tik todėl čia nepamatysime nei jokių dabarties žmogų apibūdinančių atributų, nei psichologizuotų veidų išraiškų.

Apibendrinti žmonių vaizdiniai modeliuojami plačiais, detales niveliuojančiais potėpiais, kuriais perduodama išsklaidyta, per visą paveikslo paviršių vienodai pasiskirstanti šviesa. Šių figūromis reiškiamų būklių įtaigą pagilina erdvės, kurioje figūros gyvena, charakteristikos.

Paveikslų erdvė retai kada turi istorinės, faktinės vietos požymius, nors esama ir tokių. Dažniausiai tai – abstrakčios, vizionieriškos architektūros detalių, gamtos, kalnų, vandens motyvų sąjunga, paklūstanti ryškiam šviesos ir šešėlio formavimosi dėsningumui, o kartais – miglos ir oro tirpumo efektams.

Ypatingas nekūniškas idėjas reiškiančių detalių monumentalumas, apimtis, svoris turi sunkiai nusakomo, bet įsakmaus panašumo į Italijos ankstyvojo Renesanso kūrinius.

Ir tai nenuostabu. Radikalus Murelytės – Ajauskienės biografijos posūkis įvyko visai neseniai, prieš ketveris metus jai išvykus į Italiją, į Artist’s revoliution’s 2 plenerą ir atsisakius dailės pedagogės karjeros gimnazijoje.

Tiesa, atsisakyti mokytojavimo dailininkei vistik nepasisekė, nes Valentino ir Gražinos Ajauskų dailės studijoje, mokydama į ją susirinkusius jaunuolius kompozicijos ir tapybos,

Gražina stengiasi užkrėsti juos meno išgyvenimais, kuriuos, matyt, Italijoje pajuto ir ji pati. Jau nebe pirmus metus drauge su mokiniais eksponuotų Valentino ir Gražinos darbų parodos rodo, kad šis „užkratas“ yra veiksnus. Mokiniai nekopijuoja nei grafiškos Valentino darbų poetikos, nei figūratyvios Gražinos vidinių išgyvenimų vizualizacijos. Studijoje jie įkvepiami tikėti savos kūrybinėmis galiomis.

Matyt, savitai raiškai mokinius pažadina gilaus tikėjimo fenomenas, suveikiantis kaip nesąmoningai Gražinos pasirenkamas pedagoginis metodas. Turiu galvoje ne vien krikščionišką tikėjimo turinį, kurio atspindžiai blyksi daugelyje dailininkės paveikslų.

Veikiau čia esama pamatinio tikėjimo paties meno prasmės galia, tikėjimo žmogumi, net ir pilietine žmogaus pozicija, visa tai sugestyviai perduodant ir mokiniams, ir dailininkės paveikslų žiūrovams. Todėl tokių lyrinių paveikslų kaip Miškas, Rūkas, Lyg pasaulio pakrašty emocinis paveikumas yra toks pat, kaip ir tų, kurie turi aiškias politines nuorodas.

Gražinos kūrinių nuotaikos, kvietimas viršyti kasdienybės patirtį, persikeliant į trenscendentinę erdvę, nėra bauginantis.

Pavasariškoje parodoje Gražinos kūrinių ramybė ir šviesa yra tas pamatas, kuris suteikia žiūrovams jėgų dailininkės kvietimą priimti.

Parengta pagal savaitraštį ŠIANDIEN.

Parašykite komentarą

Top