• 

Gintautas Kniukšta
Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas

Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai: įstatymai ypatingos skubos tvarka gali būti priimami tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais.

Vadinasi, ši miškų reforma yra neteisėta.

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas ir Įstatymas) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Konstitucinis Teismas šiuo nutarimu taip pat pripažino, kad Seimo statuto 164 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, kuriose nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad ypatingos skubos tvarka svarstant įstatymų ir kitų Seimo aktų projektus galėtų būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai.

Kitoks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai galėtų būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos, be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančiais įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimais.

• 

Rezoliucija
Dėl Lietuvos miškų išsaugojimo
Vilnius
2019 m. balandžio 15 d.
Lietuvos miškai yra brangiausias visų mūsų turtas, todėl į sprendimų susijusių su Lietuvos miškų valdymu, daugiafunkciniu naudojimu, priežiūra, apsauga, priėmimo procesus būtina aktyviai įtraukti plačiąją visuomenę.
LR Seimas, Vyriausybė privalo atsižvelgti į visuomenės nuomonę dėl jos turto miškų valdymo, apsaugos bei naudojimo. Miškai turi teikti maksimalią daugiafunkcinę naudą visai visuomenei, bet ne vienai suinteresuotų asmenų grupei atstovaujančiai tik medienos pramonės interesus.
Dėl valstybinių miškų naudojimo būdo bei apimčių svarus žodis turi tekti vietos savivaldai ir bendruomenėms, kurių gyvenamoje aplinkoje yra konkretūs miškai.
LR Vyriausybė ciniškai ir arogantiškai, nesiskaito su visuomenės nuomone dėl jos turto miškų naudojimo ir apsaugos, nevykdo savo programos įsipareigojimų mažinti plynųjų miško kirtimų apimtis , saugoti žmonių gyvenamąją aplinką, ekosistemas.

Pažeisdama teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principus, bei konstitucinį teisinės valstybės principą, visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, tenkindama stambiosios medienos pramonės savininkų asmeninius interesus savo nutarimu penkiems metams padidina vidutines metines miškų kirtimų normas.

• 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nevykdo LR Seimo rinkimų programos ir pažadų, neatsižvelgia į vietos bendruomenių nuomonę dėl jų gyvenamojoje aplinkoje esančių miškų naudojimo būdo ir apimčių, nesilaiko savo rinkiminių pažadų iki 30 proc. sumažinti didžiausią žalą miškams darančius plynuosius miško kirtimus.

2018 gegužės 4-12 d. atlikta visuomenės apklausa parodė kad, net 90 proc. visuomenės pritaria, kad Lietuvos miškų kirtimas būtų mažinamas, palaipsniui mažinant iškertamų miškų plotus. Net 80 proc. apklaustųjų reikalauja atsisakyti plynųjų kirtimų.
Lietuvos žmones neramina nevaldomas Lietuvos miškų išpardavimas užsienio korporacijoms, investiciniams fondams , bei kitiems užsienio subjektams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas nenumato jokių apribojimų superkant Lietuvos miškus , todėl pagal dabartinį teisinį reguliavimą vienas užsienio subjektas gali supirkti visus privačius Lietuvos miškus.
Užsienio kompanijos masiškai supirkinėja Lietuvos miškus, jų valdomi plotai grėsmingai didėja ir jau viršija dešimtis tūkstančių ha. Nekontroliuojamas šių užsienio subjektų akcijų perleidimas, grėsmingas Lietuvos nacionaliniam saugumui
Didindama Lietuvos miškų kirtimų normas savo veiksmais LR Vyriausybė nesilaikė Vyriausybės programos nuostatų, neatsižvelgė į visuomenės nuomonę dėl jai priklausančių miškų kirtimų apimčių ir būdų, savo nusikalstamu neveiklumu sudarė sąlygas užsienio korporacijoms masiškai supirkinėti Lietuvos miškus, siekė patenkinti ne Lietuvos žmonių, bet stambiosios medienos pramonės savininkų asmeninius interesus
Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kreipiasi į LR Prezidentę, LR Seimą, LR Vyriausybę ir reikalauja: :

• 

1. Atsižvelgiant į tai, kad miškai atlieka daug įvairių ekologinių, socialinių ir kitų funkcijų svarbių visuomenei, į sprendimų susijusių su Lietuvos miškų valdymu, daugiafunkciniu naudojimu, priežiūra, apsauga, priėmimo procesus aktyviai įtraukti plačiąją visuomenę.
2. Visose Lietuvos saugomose teritorijose įskaitant ES saugomo tinklo ,,Natūra 2000“ teritorijas nuo 2019- 05-01 sustabdyti plynuosius kirtimus tol, kol su suinteresuotomis visuomenės grupėmis nebus suderinta miškų kirtimų tvarka, apimtys ir būdai, bus priimti miškų kirtimo apimtis ir tvarką reglamentuojantys teisės aktai.
3. Nedelsiant priimti LR miškų įstatymo pataisas užkertančias kelią užsienio korporacijoms, investiciniams fondams bei kitiems subjektams masiškai, neribotais kiekiais supirkinėti Lietuvos miškus.
4. Atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą LR Vyriausybės nutarimą 6 proc. didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą.
5. Vykdyti rinkėjams ,,Darnios Lietuvos vyriausybės programoje“ duotus pažadus, mažinti iškertamų miškų plotus palaipsniui atsisakant plynųjų kirtimų ,2019 m plynuosius miško kirtimus sumažinti iki 30 proc. nuo pagrindinių miško kirtimų apimčių.
6. Pradėti parlamentinį tyrimą dėl stambiosios medienos pramonės verslo grupių, su tuo susijusių asmenų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio, neteisėtos įtakos politikams siekiant suinteresuotoms stambiojo medienos verslo grupėms ir susijusiems asmenims išskirtinių sąlygų, palankių sprendimų valstybinių miškų užvaldymo, miškų naudojimo bei prekybos mediena išskirtinėmis sąlygomis iš valstybinių miškų srityse.