Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Savivaldybės gali padėti neįklimpti į skolas, tačiau kai kurios to nedaro

Savivaldybės gali padėti neįklimpti į skolas, tačiau kai kurios to nedaro


Irma Janauskaitė, Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt

Padengti už komunalinius mokesčius susikaupusias skolas sunkiai besiverčiantys žmonės gali prašyti savivaldybių. Kam priklausytų tokia parama ir kokio dydžio,

Skurdo mažinimo organizacijų tinklo teigimu, tvarkas pasitvirtinusios nemažai savivaldybių, bet dalies jų reikalavimai labai griežti ir parama lieka tik teorinė.

Gyventojų skolų visai nedengiančios savivaldybės sako daugiau pastangų skiriančios kitoms tokių žmonių problemoms spręsti.

Vilnietės Rimos gyvenimą galima pavadinti ašarų pakalne. Jos sunkumai prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. Iki tol du darbus aprėpusiai vienišai mamai pašlijo sveikata, dirbti nepajėgė. Ėmė kauptis skola už šildymą. Paėmė kreditą, o tada atėjo krizė, neliko jokių darbų ir jokių pajamų.

„Į teismą jau buvo padavę dėl buto, tai aš ėmiau iš Big banko paskolą, ėmiau 3000 (litų), – pasakoja moteris. – Po to, kaip nemokėjau, man pasakė, reikės atiduot 7000. Ir taip va susidarė už šildymą ir iš to Big banko ganėtinai nemaža sumelė.“

Tūkstantinės sumos litais išaugo iki tūkstantinių eurais ir dar ne pabaiga. Našta, sako Rima, tapo nepakeliama, pragyventi mėnesiui daugelį metų telieka porą šimtų. Pagelbėjo savivaldybė – padengė dalį įsiskolinimų.

„950 eurų skyrė, nes aš dar buvau 3000 eurų skoloj antstoliams, nors aš tiek sumokėjusi esu. Tai pagal situaciją man skyrė tokią sumą, tada pačią didžiausią“, – sako Rima, pridurdama, kad parama jai labai padėjo.
Padengti visą ar dalį komunalinės skolos savivaldybėms leidžia įstatymas, tik jos pačios sprendžia, kokius kriterijus žmogus turi atitikti.

kurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės teigimu, žmonės neišgali susitaupyti, nes daugelį metų gauna itin mažas pajamas, kai tenka rinktis – duona ar šildymas.

Vilniaus savivaldybė pernai beveik 200 šeimų skyrė 140 tūkst. eurų.
„Aš tikiu, kad žmonės pas mus kreipiasi atsidūrę sunkioj padėty. Tiesiog yra tokios gyvenimiškos situacijos, kada jie priversti kreiptis pašalpos, – sako Vilniaus savivaldybės Socialinio darbo skyriaus vedėja Laima Zabulėnaitė. – Tik noriu pridėti, kad tos pašalpos nėra toks pastovus dalykas.“


Tokių pašalpų neskirianti Panevėžio savivaldybė sako, kad stengiasi padėti žmonėms, šalinant jų finansinių problemų priežastis, o ne pačią skolą.
„Tokių pašalpų su tokia tiksline paskirtimi mes neturime.

Nes visų pirma, mes galvojam, kad tokiam žmogui, kuris jau yra skolingas, mes turim padėti kompleksiškai per paslaugas, o ne tiesiogiai padengiant skolas, – tvirtina Panevėžio savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė. – Mes galvojame, kad šitam žmogui reikia padėti visų pirma susirasti darbą.“

Bet skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės Aistės Adomavičienės teigimu, savivaldybės neturėtų taupyti, nes dabar apmokėta 100 eurų skola vėliau gali sutaupyti keliskart didesnę sumą.


„Dauguma savivaldybių turi vienokias ar kitokias tvarkas. Klausimas, kaip griežtai yra vertinama. Kai kurios savivaldybės tiesiog nusimato, kad, jeigu žmogus gauna daugiau nei VRP, tai yra nei 125 eurus per mėnesį, tai jau nebegauna tokios paramos, – sako A. Adomavičienė – Pinigų tikrai yra. Už 2018 m. yra atlikta analizė, kaip savivaldybės panaudoja pinigus, skirtus socialinei piniginei paramai. Tai apie pusė lėšų lieka nepaskirta socialinei piniginei paramai tiesiogiai.“

Nevyriausybininkų teigimu, apmokėjusi skolą už būstą, savivaldybė tam pačiam žmogui dažniausia neskiria kitokios paramos. Pvz., norinčiam įsidarbinti – už sveikatos pažymą. Pats jai pinigų žmogus neturi, taigi lieka neįsidarbinęs ir pakliūva į užburtą ratą.

Parašykite komentarą

Top