Seimas patvirtino 2019 m. valstybės biudžetą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, inovacijų, mokesčių ir šešėlio mažinimo struktūrinėms reformoms.

2019 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys per 10 mlrd. 590 mln. eurų. Iš jų pajamų ir pelno mokesčiai sudarys per 2 mlrd. 483 mln. eurų, prekių ir paslaugų mokesčiai – per 5 mlrd. 417,5 mln. eurų, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos – per 1 mlrd. 921,5 mln. eurų.

„Kitų metų biudžetas orientuotas į struktūrines reformas, skurdo mažinimą, rezervų kaupimą ateičiai. Labiausiai išlaidos augs tose srityse, kuriose įgyvendinami pokyčiai – švietimo ir mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Pasak jo, rengiant biudžetą atsižvelgta į fiskalinės drausmės reikalavimus, besikeičiančią makroekonominę aplinką ir būtinybę kaupti rezervus. Reformų įgyvendinimas, suplanuotas 2019 m. biudžete, vidutiniu laikotarpiu didins šalies bendrąjį vidaus produktą, bus sukurtos naujos darbo vietos.

„Reformos yra tas įrankis, kuris leidžia įgyvendinti strateginius tikslus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, skatinti inovacijas ir investicijas, didinti gyventojų pajamas ir ekonominį saugumą, užtikrinti pensijų sistemos tvarumą, taip pat mažinti šešėlinę ekonomiką ir, žinoma, didinti sveikatos bei švietimo sektorių kokybę ir svarbiausia – jų efektyvumą“, – sakė ministras.

2019 m. valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys 11 mlrd. 696 mln. eurų.

Asignavimai viršija pajamas beveik 1 mlrd. 106 mln. eurų. Socialinei apsaugai skiriama – 5,7 mlrd. eurų, švietimui – 2,2 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – beveik 2,2 mlrd. eurų. Darbo užmokesčiui skiriama beveik 1 mlrd. 646 mln. eurų, turtui įsigyti – beveik 810 mln. eurų kitų metų valstybės biudžeto asignavimų.

Kaip anksčiau yra sakęs finansų ministras, 2019 m. savivaldybių biudžeto pajamos ir valstybės biudžete dotacijos iš viso sudarys beveik 3 mlrd. eurų. Pajamos savarankiškoms funkcijoms sudarys – 1 mlrd. 899,9 mln. eurų. Tai yra beveik 60 mln. eurų daugiau negu 2018 m. Valstybės biudžeto dotacijos sudarys 1 mlrd. 37 mln. eurų arba beveik 10 proc. (94,6 mln. eurų) daugiau negu 2018 m.

Nustatytos šios gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

Vilniaus miesto savivaldybei – 52,17 proc.;

Kauno miesto savivaldybei – 73,32 proc.;

Klaipėdos miesto savivaldybei – 84,98 proc.;

Neringos savivaldybei – 58 proc.;

visoms kitoms savivaldybėms – 100 proc.

Už 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą balsavo 84, prieš buvo 41, susilaikė 5 Seimo nariai.

Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai iš įvairių frakcijų kreipėsi į komiteto pirmininką Vytautą Baką, prašydami į artimiausią komiteto posėdį iškviesti Valstybės saugumo departamento bei Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovus dėl šios dienos Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio kreipimosi „slaptu raštu“ į specialiąsias tarnybas dėl Kremliaus įtakos opozicinei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai.

„Valstybės premjero viešai pasakytus žodžius atidžiai vertina tiek Lietuvos visuomenė, tiek Lietuvoje reziduojantys kitų valstybių pasiuntiniai, todėl atsakymai turi būti pateikti skubiai ir aiškiai“, – pabrėžė komiteto narė R. Juknevičienė.

Seimo valdančiųjų frakcijų koalicijos nariai  ragina Vyriausybę pradėti derybas dėl 2020 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties, joje numatant 2020 metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį ir jo kasmetinio indeksavimo mechanizmą.

Pasak vieno iš rezoliucijos autorių Tomo Tomilino, pajamų augimas viešajame sektoriuje turi remtis pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžiu, o ne nuolatinėmis atskirų profesijų apmokėjimo sistemų korekcijomis. Tokiu atveju koreguojant bazinį dydį būtų didinamas ne atskiros profesijos, o visų viešojo sektoriaus darbuotojų užmokesčio dydis – ne tik visiems valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų darbuotojams.

Rezoliucija taip pat kviečiama iš dalies atsižvelgti į streikuojančių mokytojų reikalavimą mažinti krūvius mokytojams, svarstyti galimybę naujam švietimo ir mokslo ministrui parengti ilgalaikį moksleivių klasėse mažinimo planą ir kitus reikalingus sprendimus dėl krūvio mažinimo, spartinti visos dienos mokyklos koncepcijos įgyvendinimą.

„Streikai visame pasaulyje yra teisėta savo tikslų siekimo forma. Profesinių sąjungų derybinė galia auga, bet kompromisai pasiekiami per pagarbą ir dialogą. Nors švietimo privatizavimu suinteresuotos politinės jėgos manipuliuoja jautria mokytojų reikalavimų tema, tačiau reikalavimas kelti pedagogų algas turi būti susietas kartu ieškant kompromiso dėl 2020 metų visų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo“, – sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Tomas Tomilinas.

Rezoliuciją teikia LVŽS frakcijos nariai Tomas Tomilinas, Eugenijus Jovaiša, Valius Ąžuolas ir Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis.

siandien.info, lrs.lt