Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Seimas pritarė tyrimo išvadai dėl M. Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui

Seimas pritarė tyrimo išvadai dėl M. Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui

 

Mindaugas Bastys.

Seimas pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą išvadai. Už tai numatantį Seimo nutarimą  balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 16 parlamentarų.

Pristatydamas atlikto parlamentinio tyrimo išvadą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas informavo, kad buvo surengti aštuoni posėdžiai, apklausta 14 žmonių.

„Komitetui pavyko nustatyti, kad jau nuo savo pirmosios kadencijos palaikė artimus ir sisteminius ryšius su Rusijos ambasados darbuotojais. Konkrečiai su aukštais Rusijos FSB ir GRU pareigūnais“, – kalbėjo V. Bakas.

„Iš esmės tyrėme daugiau nei 13 metų laikotarpį t. y. nuo 2000 metų, kada M. Bastys pirmą kartą buvo išrinktas į parlamentą. Komitetui buvo svarbu nustatyti, kokio pobūdžio buvo tie ryšiai, koks jų turinys, kokią įtaką buvo siekiama daryti Lietuvai svarbiems sprendimams, kokių tikslų apskritai buvo siekiama“, – sakė V. Bakas.

Pasak komiteto vadovo, parlamentinio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad pagrindinis žmonių, su kuriais palaikė artimus ryšius M. Bastys, veiklos tikslas buvo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir veikti prieš mūsų interesus energetinio saugumo srityje.

„Komitetui pavyko nustatyti, kad jau nuo savo pirmosios kadencijos palaikė artimus ir sisteminius ryšius su Rusijos ambasados darbuotojais. Konkrečiai su aukštais Rusijos FSB ir GRU pareigūnais“, – kalbėjo V. Bakas.

,,Aš nekeliu grėsmės Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui ar Lietuvos Respublikos piliečių teisėms ar interesams. Aš nesulaužiau priesaikos Lietuvos Respublikai“, – tvirtino M. Bastys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko tvirtinimu, yra akivaizdu, kad M. Basčio vaidmuo buvo ne vienkartinis, jis buvo sisteminis. „Sisteminis tai reiškia du ar daugiau kartų. Buvo siekiama organizuoti „Rosatom“ aukščiausiųjų vadovų susitikimus su mūsų tuo metu buvusiu premjeru, taip pat Seimo Pirmininku. Prisidengiant „Nukem“ klausimu, t. y. Ignalinos uždarymo klausimu, buvo siekiama kelti tuos pagrindinius klausimus, susijusius su „Baltijskoje“ atominės elektrinės statyba ir tiltais į Lietuvą“, – atkreipė dėmesį Seimo komiteto vadovas V. Bakas.

Seimo narys M. Bastys paneigė Seimo komiteto mestus kaltinimus. „Aš neveikiau prieš Lietuvos valstybę ir nepadėjau veikti jokiai kitai valstybei prieš Lietuvos Respubliką. Aš nekenkiau savo valstybei Lietuvai ir aš neišdaviau savo tėvynės Lietuvos.

Aš nekeliu grėsmės Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui ar Lietuvos Respublikos piliečių teisėms ar interesams. Aš nesulaužiau priesaikos Lietuvos Respublikai“, – tvirtino M. Bastys. Jo įsitikinimu, Seimo komitetas neatliko objektyvaus ir visapusiško tyrimo bei sąžiningų aplinkybių vertinimo.

lrs.lt, verslaspolitika.lt

Parašykite komentarą

Top