Parlamentaro Arvydo Nekrošiaus nuomone, Seimo nariai  neturėtų slėptis už parlamentaro mandato.

„Teisinis imunitetas Seimo narius saugo nuo baudžiamojo persekiojimo už politinę veiklą ir politikavimą. Seimo narys komisijoje tyrimo metu nepateikė apčiuopiamų duomenų, jog šie teiginiai būtų paremti turima faktine medžiaga ar kitais įrodymais.

Todėl M. Adomėno atveju nėra jokio politikavimo, jis neturėtų prisidengti teisiniu imunitetu, nes yra galimai padarytas nusikaltimas, yra nusikalstamos veikos požymių, taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kitaip tariant, ribą tarp žodžio laisvės ir šmeižto turėtų nustatyti teismas“, – teigia A. Nekrošius.

Seimas nesutiko tenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymo panaikinti Tvarkos ir teisingumo frakcijos nario Petro Gražulio teisinę neliečiamybę. Komisijos vadovas, socialdemokratas Algimantas Salamakinas pareiškė, kad generalinio prokuroro prašymas panaikinti Seimo nario teisinę neliečiamybę netenkintinas, nes „Seimo narys nepadarė jokio nusižengimo, dėl kurio turėtų būti baudžiamas“. Beje, būtent A. Salamakino balsas lėmė, kad būtų netenkintas Generalinės prokuratūros prašymas.

„Gaila, kad Seimas parodė nepasitikėjimą Lietuvos teismų sistema, kuri, o ne mes čia, turėtų tirti nusikaltimus“, – apgailestavo konservatorius Tadas Langaitis.

Generalinis  prokuropras kreipėsi  į Seimą ir dėl konservatoriaus Manto Adomėno teisinės neliečiamybės panaikinimo, siekiant ištirti bylą dėl kaltinimų jam šmeižtu.

Arvydo Nekrošiaus (kuris teigia, kad ribą tarp žodžio laisvės ir šmeižto turėtų nustatyti teismas) vadovaujama Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl sutikimo M. Adomėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę balsų dauguma priėmė sprendimą nesutikti, kad šiam Seimo nariui būtų panaikinta teisinė neliečiamybė.

Pagal Konstituciją Seimo narys turi teisinę neliečiamybę ir be Seimo sutikimo jo negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti laisvę.

lrs.lt., verslaspolitika.lt