Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymas: mažiau privilegijų, daugiau atsakomybės

Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymas: mažiau privilegijų, daugiau atsakomybės

Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas (Nr. XIIIP-957), kurio tikslas – aiškiai ir be galimybių interpretacijoms apibrėžti parlamentarų teises, pareigas ir atsakomybę tų pareigų nesilaikius. Tarp kitų pokyčių projektas numato ir mažesnes parlamentines lėšas bei finansinę atsakomybę nelankantiems posėdžių parlamentarams.

Pirmiausia, teisės akto projektas numato, kad Seimo nariui, be pateisinamos priežasties (ligos, komandiruotės, vaiko priežiūros laikotarpio) nedalyvavusiam Seimo ar struktūrinių padalinių posėdžiuose, darbo užmokestis už kiekvieną praleistą posėdį būtų mažinamas 5 procentais. Kita nuostata – parlamentarui nebemokamas atlyginimas jo suėmimo atveju.

Seimo nariui, be pateisinamos priežasties (ligos, komandiruotės, vaiko priežiūros laikotarpio) nedalyvavusiam Seimo ar struktūrinių padalinių posėdžiuose, darbo užmokestis už kiekvieną praleistą posėdį būtų mažinamas 5 procentais.

Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojo ir darbo grupės, parengusios teisės akto projektą, vadovo Arvydo Nekrošiaus, šios ir kitos nuostatos turi būti įtvirtintos įstatymo, o ne susitarimo, savimonės ar sąžinės lygiu.

„Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad Seimo nario teises, pareigas ir veiklos garantijas nustato įstatymas, tačiau šiuo metu tai apibrėžiama Seimo statute, kuris, nors ir turi įstatymo galią, bet nėra įstatymas. Mūsų parengtu teisės akto projektu siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimą ir atskiru įstatymu nustatyti Seimo narių pareigas, teises ir garantijas“, – kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys A. Nekrošius.

Teisės akto projekte sumažinamos ir parlamentinei veiklai skirtos lėšos. Siūloma, kad Seimo nario išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, iš valstybės biudžeto kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai būtų skiriama 1 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma.

Iki šiol Seimo nario parlamentinės lėšos sudarė 1,7 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio. Be to, Seimo nariai, gyvenantys Seimo viešbutyje, privalės susimokėti už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją.

Į būstą galės pretenduoti tik tie parlamentarai, kurie gyvena toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro. Kaip ir iki šiol, bus draudžiama nuomotis automobilius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas su išlyga laikinajai nuomai, kada galima apmokėti pavežėjimo paslaugas teikiančioms taksi įmonėms.

verslaspolitika.lt, lrs.lt

Parašykite komentarą

Top