Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Seimui pristatytas naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektas

Seimui pristatytas naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektas


www.siandien.info, lrs.lt

Teikiamu projektu tobulinamas lobistinės veiklos teisinį reguliavimas, didinamas jo efektyvumas ir veiksmingumas, lobistinės veiklos priežiūros efektyvumas, užtikrinant lobistinės veiklos skaidrumą ir išviešinant poveikio darymą teisėkūrai.


Projektu siūloma aiškiau sureguliuoti ir išplėsti įstatymo taikymo sritį, siekiant apimti visas veiklas, kurios pagal turinį laikytinos lobistine veikla. Siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą.


Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros.

Siekiant, kad praktikoje šia nuostata nebūtų piktnaudžiaujama, siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nebūtų laikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis.


Projektu siūloma aiškiau apibrėžti asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratą ir diferencijuoti šių asmenų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą.


Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vykdytų Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės narių, viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą. Kitų asmenų, dalyvaujančių rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą siūloma pavesti institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams.


Siekiant sudaryti geresnes galimybes vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą, siūloma nustatyti asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vadinamąją kryžminę pareigą deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalėtų deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios.


„Kviečiame grįžti prie projekto svarstymo, įtvirtinant tiek kryžminį lobistinės veiklos deklaravimą, kada lobistinę veiklą deklaruoja tiek jos adresatas, tiek ir teikėjas – lobistas ir politikas ir kartu įvesdami tai, ką patys, manau, kad dauguma iš mūsų nuosekliai darome – tai yra darbotvarkių skelbimą.

Reaguojant į pastarojo meto įvykius siūlome išplėsti lobisto apibrėžimą, apimant tas asociacijas, kurios nėra savo esme tenkinančios viešojo intereso, tačiau vienijančios verslo subjektus ir atitinkamai siekiančios verslo tikslų, kad jos būtų priverstos deklaruotis kaip lobistai ir kartu vėliau deklaruoti savo bendravimą su politikais ar kitais asmenimis, valstybės tarnautojais, kurie dalyvauja sprendimų priėmime rengiant, priimant ar svarstant teisės aktus“, – pristatydama projektą sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.


Valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalėtų deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka.


Siekiant aiškiau apibrėžti, kas laikomas lobistu, taip pat aiškiau sureguliuoti juridinių asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, klausimus, į lobisto sąvoką siūloma papildomai įtraukti juridinius asmenis. Taip pat siūloma įtvirtinti lobistinės veiklos naudos gavėjo sąvoką.
Įstatyme siūloma papildomai įtvirtinti, kad lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu ne tik dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, bet ir dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.


Projektui po pateikimo pritarė 68, prieš balsavo vienas, susilaikė 10 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti birželio 23 d.
Šiuo klausimu taip pat nuspręsta kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą įvertinimo.

Parašykite komentarą

Top