Šiandien Bendrajame pagalbos centre 13.13 val. gautas pranešimas apie gaisrą Šilutės rajone, Kintų seniūnijoje: dega Traksėdžių durpynas Šyšgirių kaime. Kiek vėliau, apie 17 val., gauta informacija, kad Šilutė jau skęsta dūmuose, o kai kurie žmonės net išvažiuoja iš miesto.

Degantis durpynas yra eksploatuojamoji Aukštumalos pelkės dalis. Pasak Nemuno deltos regioninio parko vadovo Žilvino Čėsnos, jeigu ugnis pasiektų aukštapelkę, nuostolius patirtų tiek augmenija, tiek gyvūnija.

Aukštumalos pelkė yra retai lankoma žmonių, todėl kai kuriems gyvūnams ji yra svarbi kaip poilsio bei maitinimosi vieta.

Per 2011 metais Traksėdžių durpyne kilusį gaisrą buvo sunaikinta Aukštumalos pelkės ekosistema. Buvo nuniokotas kelių šimtų hektarų plotas.

Kaip LRT RADIJUI teigia Šilutės aeroklubo pilotas Arnas Malinauskas, miestas skęsta dūmuose. „Matomumas gatvėse yra prastas. Žmonės stengiasi užsidaryti langus, o kai kurie net išvažiuoja iš namų“, – sako A. Malinauskas.
„Situacija pilnai valdoma. Šešių–aštuonių valandų bėgyje tikimasi gaisrą suvaldyti“, – BNS sakė meras.

• 

Jis sakė, kad 2 kilometrai nuo gaisro židinio esančios sodybos gyventojams pasiūlyta evakuotis, o Šilutėje ir priemiesčiuose respiratorius gali pasiimti kiekvienas norintis, taip pat rekomenduojama nevaikščioti lauke, užsidaryti namų langus ir duris.

„Yra Traksėdžiuose valdymo centras, jeigu reikia respiratoriaus, jie yra privežami“, – teigė V. Laurinaitis.

Naujausiais duomenimis, toliau telkiamos ugniagesių pajėgos.
„Iš pat pradžių dirbo dešimt autocisternų, šiuo metu padėti gesinti gaisrą važiuoja viena siurblinė ir kitos pajėgos“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Sauliaus Raščevskis.

Jis sakė, kad gesinti gaisrą padeda ir įmonės darbuotojai su savo turima technika. Gaisro teritorijoje dirba ir policijos pajėgos.
„Ekipažai saugo prieigas, kad gaisrininkai galėtų pravažiuoti, o žmonės nežiopsotų į gaisrą“, – BNS pranešė Tauragės policijos budėtojai.
Jie teigė, kad vietiniai gyventojai atvažiuoja nusifotografuoti prie dūmų ir taip trukdo ugniagesių darbą.

Laikinai einantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pareigas Mindaugas Kanapickas praneša, kad gaisravietės plotas vis dar išlieka toks pats.

„Numatysime tolimesnius veiksmus, nes šį gaisrą reikės gesinti ne vieną parą“, – komentuoja M. Kanapickas.
Paklaustas, kodėl kova su durpynų gaisru yra tokia ilga, M. Kanapickas sako, kad to priežastis – durpių degimo specifika.

„Durpės turi savybę smilkti. Užpylus vandens jos yra izoliuojamos nuo deguonies, todėl smilkimas ir vėl atsinaujina“, – aiškina pašnekovas.
M. Kanapickas ragina gyventojus be priežasties neiti į lauką: „Ore pasklido nemažai kietųjų dalelių, todėl žmonėms, ypač tiems, kurie turi kvėpavimo organų ligas ar alergiją, tai yra pavojinga.“

• 

LRT.lt primena, kad kaip teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Laura Valauskienė, kilo gaisras durpyne.
Vėliau pranešta, kad užsidegė 12 hektarų durpyno. „Durpynų gaisras turi tendenciją degti labai ilgai“, – LRT.lt informavo L. Valauskienė.
BNS ji patikslino, kad situacija – labai sudėtinga: „Didžiulis vėjas, kuris greičiausiai nenurims ir kitą dieną. (…) Ilgas turbūt gesinimas bus“.
Ji sakė, kad šiuo metu telkiama ugniagesių technika iš visos Lietuvos.
Portalo LRT.lt žurnalistai renka naujausią informaciją tiesiogiai iš įvykio vietos.

„Vietos gyventojai įspėjami, kad negali važiuoti šia kryptimi. Ugniagesiai mūsų taip pat paprašė šiek tiek pasitraukti iš įvykio vietos, tačiau vis dar esame labai arti, kitos mašinos nėra taip lengvai įleidžiamos (į teritoriją – LRT.lt). Situaciją apsunkina ne tik dūmai, bet ir smalkės, suodžiai, mūsų veidai ir rūbai jau yra jais pasidengę“, – teigia LRT.lt žurnalistė Domantė Platūkytė.

„Padeda ir ūkininkai, gabena vandens cisternas, (…) stiprus vėjas nuolat palaiko degimą. Sunku pasakyti, į kurią pusę sukasi vėjas, jis vis keičia kryptį“, – portalui sako žurnalistas Jonas Deveikis.
Degančio Traksėdžių durpyno vadovas Kazimieras Kaminskas LRT.lt sakė, kad tikslus degančio ploto dydis bus patikslintas kiek vėliau.

„Dirba Šilutės, Klaipėdos priešgaisrinės tarnybos ir mūsų komandos. Žinome kuriose vietose reikia sustabdyti ugnies plitimą ir ta linkme dabar dirbame“, – teigia jis. Anot vadovo, didžiuliai dūmų kamuoliai sudaro blogą įspūdį – iš tiesų gaisras „nėra labai baisus“.
Jo teigimu, dūmai slenka Vakarų kryptimi, bet kyla į viršų. „Mano žiniomis, pavojaus gyventojams nesukeliame“, – tikina K. Kaminskas.

Pasak durpyno vadovo, gaisrą bandoma lokalizuoti kiek įmanoma greičiau. Tiesa, tai padaryti trukdo stiprus vėjas, siekiantis 15–16 m/s.
„Mūsų tikslas, kad per artimiausias valandas pavyktų lokalizuoti gaisrą“, – sako K. Kaminskas. Kol kas gaisro priežastis nėra nustatyta.

Anot PAGD atstovės, yra didžiulis sraigtasparnio poreikis, bet dar neaišku, kuri institucija jį skirs.

Kaip BNS teigė ji, gaisro gesinimas vyksta labai sudėtingai ir dėl to, nes iki artimiausio vandens telkinio yra vieno kilometro atstumas.
Bandyta išgelbėti durpyne paliktą techniką, įvykio vietoje dirba 10 autocisternų, per gaisrą jau sudegė du įmonei priklausantys traktoriai.

„Skelbiame eksremalią situaciją“, – LRT TELEVIZIJAI teigė Sigitas Šeputis, Šilutės rajono mero pavaduotojas. Jo teigimu, jei oras nepasikeis ir vėjas nesusilpnės, durpyno gesinimas gali užtrukti mažiausiai 3 dienas.
„Vėjas pučia Šilutės link, tad bandoma pastatyti užtvarą, kad gaisras būtų sustabdytas“, – LRT TELEVIZIJAI sakė jis.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kapitonas Vytenis Miliušas BNS apie 16.30 val. informavo, jog artimiausiu metu kariuomenės sraigtasparnis „Dauphin“ kils atlikti gaisravietėje žvalgybos darbų.

17.27 val. LRT.lt žurnalistai informavo, kad sraigtasparnis jau atvyko.
„Buvo kreiptasi PAGD dėl skyrimo ir vienas „Delfinas“ skris žvalgyti gaisravietę“, – sakė jis.

Taip pat skaitykite: Suskubo į pagalbą: gaisrą Traksėdžių durpyne pradeda gesinti Latvijos kariuomenės sraigtasparnis

Tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos, tiek Lietuvos kariuomenės atstovai sako, jog institucijos gali suteikti ugniagesiams sraigtasparnį žvalgybos darbams, tačiau gesinimo darbų šiuo metu budintys sraigtasparniai – neatlieka.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis sako, kad miesto dūmai dar nepasiekė, šiek tiek jaučiamas degėsių kvapas.
„Šiuo metu žmonėms pranešta, kad yra kilęs gaisras, jiems rekomenduojama vengti būti lauke“, – BNS penktadienį sakė meras.

Kintų seniūnas Antanas Kližentis kalbėdamas su BNS anksčiau minėjo, jog durpynas tiesioginio pavojaus gyventojams nekelia, nes yra nuošalioje vietoje atokiai nuo gyvenviečių.

Tačiau jeigu kita kryptimi pasisuktų vėjas, tiršti dūmai pasiektų arčiausiai durpyno esančius kaimus ir Šilutę.

• 

„Šilutę dabar aplenkia šonu. Šoniniai kaimai kažkiek gali gauti, o jeigu pasisuktų vakaris vėjas, Šilutės miestas būtų uždūmintas“, – sakė jis.
Pasak seniūno, gaisras šiame durpyne yra kilęs prieš daugiau kaip dešimtmetį. Tuomet ilgai trukusio gaisro metu vėjas keitė kryptį, todėl gyventojai būdavo įspėjami užsisandarinti namus.

„Šleifas buvo labai sunkus, kvėpuoti, kai jis eina – praktiškai neįmanoma“, – sakė A. Kližentis.

Apylinkėse esantiems gyventojams į mobiliuosius telefonus išsiųsti ir įspėjamieji pranešimai: „Rekomenduojame gyventojams apsaugoti kvėpavimo takus bei riboti buvimą lauke“.
Skaitytojai dalinasi informacija socialiniuose tinkluose, kad dūmai matomi net už kelių kilometrų.

LRT.lt skaitytojai pranešė, kad gaisras matomas ir Kuršių Nerijoje – Pervalkoje, Preiloje, kitose vietose.

„Tai viena didžiausių aukštapelkių Lietuvoje, garsi visame pasaulyje kaip pelkėtyros mokslo atsiradimo vieta. Pelkė išskirtinė savo rūšimis: čia yra į Raudonąją knygą įrašyta tyrulinė erika, patys kiminai (reti augalai) yra labai svarbus dalykas“, – BNS sakė Ž. Čėsna.

Anot jo, kol kas grėsmės aukštapelkei nėra, nes gaisras yra rytiniame pakraštyje ir kol kas pučia priešingos krypties vėjas.

„Tikimės, kad ugnis nepasieks mūsų draustinio. Tikimės, kad nebus 2011 metų scenarijaus. Gaila, kad apskritai kilo gaisras, tikimės, kad žala nebus didelė“, – teigė parko vadovas.

Pasak Ž. Čėsnos, aukštapelkė kartu su eksploatuojama dalimi užima maždaug 2 tūkst. hektarų plotą. Aukštapelkėje ir apypelkio miškuose aptikta 175 aukštesniųjų augalų rūšys, iš kurių net penkios įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą.

Pelkėje yra aptiktos 78 vabzdžių, šešios varliagyvių, penkios roplių faunos rūšys. Paukščių (veisimosi metu) stebėta 88 rūšys, iš jų 17 įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Taip pat 17 rūšių įtrauktos į ES Paukščių apsaugos direktyvą. Žinduolių – 26 rūšys. Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos keturios rūšys. Į ES Buveinių apsaugos direktyvos įvairius priedus įtraukta 10 rūšių.

lrt.lt, siandien.info