www.siandien.info

Lietuvos švietimo taryba yra Seimo sudaryta ir jam atskaitinga valstybės švietimo savivaldos institucija, atliekanti ekspertinį vertinimą ir konsultuojanti strateginiais Lietuvos švietimo tikslais.

Viena iš Tarybos funkcijų yra konsultuoti Seimą, Prezidentą, Vyriausybę, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, savivaldybės institucijas, švietimo teikėjus, mokslo ir studijų institucijas valstybės švietimo politikos klausimais.

Taryba aptarė pasiūlymus Vyriausybei dėl studijų finansavimo. Siūlymai suformuluoti įvertinus užsienio šalių gerąsias studijų finansavimo praktikas, Lietuvos studijų finansavimo pokyčius per pastaruosius kelis dešimtmečius ir dabartinius aukštojo mokslo iššūkius dėl studijų prieinamumo bei kokybės, universitetų ir kolegijų poveikio valstybės gerovei.

Diskusijos tobulinti arba keisti studijų finansavimą Lietuvoje vyksta jau daugiau kaip dešimt metų. Lietuva pagal finansavimą, tenkantį vienam studentui, atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio beveik du kartus. Skatinamąsias stipendijas, kurios šiuo metu yra bene vienintelės studijų stipendijos, gauna tik apie 15 proc. studentų, o išlaidos ūkiui ir administravimui auga.

• 

Tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė pabrėžė, kad lėšos, skirtos vienam studentui, turi nuosekliai didėti, o jau trečios Vyriausybės iš eilės tikslas pakeisti studijų finansavimo mechanizmus galiausiai turi tapti realybe. Lietuvoje vis dar ieškoma efektyvių mechanizmų, kaip įtraukti suinteresuotas šalis ir bendrai visuomenę į sprendimų priėmimą.

Studijų finansavimo klausimas yra viena iš tų sričių, kur būtina visų šalių strateginė partnerystė. Taryba, į kurią savo narius deleguoja daugiau kaip 22 nacionalinės švietimo, savivaldos ir darbdavių bendruomenės, priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei gaires, kaip būtų galima tobulinti studijų finansavimo mechanizmus.

Taryba siūlo įtvirtinti tris studijų finansavimo kategorijas, t. y. tobulinti dabar veikiantį bazinį studijų finansavimą ir įdiegti naujus – studentų paramos finansavimą ir papildomą studijų finansavimą. Įvertinus COVID-19 pandemijos poveikį studijų procesui ir galimus ateities iššūkius dėl mišraus mokymo būdo, į bazinį finansavimą siūloma įtraukti studijų infrastruktūrą, įdiegti aiškias tvarkas dėl aukštųjų mokyklų ūkio bei administravimo lėšų, o finansavimui, susijusiam su studentų paramos administravimu, siūloma kurti valstybinę stipendijų programą.

• 

Taip pat siūloma numatyti nacionaliniu mastu bakalauro ir magistrantūros stipendijas (šiuo metu yra doktorantūros studijose), o skatinamąsias stipendijas galėtų teikti pačios aukštosios mokyklos iš savo nuosavų lėšų. Siūloma svarstyti, kad Vyriausybės patvirtintų prioritetinių profesijų studijų programose studijuojantiems studentams būtų skiriamos studijų paskolos lengvatinėmis sąlygomis.

Tarybos nuomone, šiuo metu teisinis reguliavimas tik iš dalies sprendžia studijų kokybės ir finansavimo tarpusavio papildomumą, todėl siūlo įstatyme įtvirtinti leistiną studentų nubyrėjimo procentą aukštosioms mokykloms neprarandant skirto finansavimo bei suvienodinti stojimo reikalavimus stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas.

Siūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl aukštojo mokslo prieinamumo didinimo Taryba numato pateikti gegužės mėnesį.

Ne vienerius metus yra diskutuojama apie universitetų ir kolegijų poveikį valstybei, o ypač regionams, taip pat šių aukštųjų mokyklų svarbias, bet skirtingas misijas. Siekiant, kad binarinė sistema nebebūtų vien tik „deklaracija“, Taryba siūlo įtvirtinti trečią studijų finansavimo kategoriją – papildomą finansavimą studijoms, kuris būtų skiriamas dviem būdais: pagal visuotinai sutartus skirtingus kriterijus universitetams ir kolegijoms už rezultatus ir pagal sutartinius santykius tarp Vyriausybės ir aukštosios mokyklos arba Vyriausybės ir aukštųjų mokyklų konsorciumo valstybės strateginiams tikslams įgyvendinti.