Živilė PAŠKEVIČIŪTĖ

 Lietuvoje jau įvyko konkursas dėl skalūninių dujų žvalgybos, ir yra tikimasi, kad gegužę bus gręžiamas pirmas gręžinys. Jei būtų atrasta pakankamai skalūninių dujų, tai per palyginti trumpą laikotarpį mokamos sąskaitos už dujas gerokai  sumažėtų. Taip, pavyzdžiui, įvyko JAV – dujos atpigo keturis kartus.

Tikslas – padėti Lietuvos politikams ir teisės aktų rengėjams

„Goldwyn Global Strategies, LLC“, kuriai vadovauja buvęs JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton specialusis įgaliotinis ir koordinatorius tarptautinės energetikos klausimais Davidas L. Goldwynas, surengė tarptautinę konferenciją Vilniuje apie saugią ir efektyvią naftos ir gamtinių dujų gavybą iš skalūnų darinių. Bendrovė ,,Goldwyn Global strategies“ organizavo konferenciją, siekdama padėti Lietuvos politikams ir teisės aktų rengėjams susipažinti su visame pasaulyje taikomomis skalūninių dujų ir naftos žvalgybos bei išgavimo technologijomis, šios srities mokslo ir reguliavimo naujovėmis, gerąja reglamentavimo praktika.

Seminaro pranešimai informavo apie pažangiausias gręžinių gręžimo, cementavimo, apsauginio plieno vamzdžių sluoksnio įrengimo, hidraulinio plėšymo, prieigos prie vandens, laikymo, perdirbimo, vandens panaudojimo technologijas bei naują praktiką reglamentuojant klodų atskleidimą, atidengimo žaliąsias technologijas, kontrolės gebėjimų stiprinimo finansavimą ir stebėseną.

Konferencijoje vyko diskusija apie galimų Lietuvos išteklių išskirtines savybes ir aplinkosaugos reikalavimus, standartus. Techninius pranešimus skaitė Durhamo universiteto dekanas ir energetikos instituto nevykdomasis pirmininkas dr. Richardas Davies, Kolorado aukštosios kalnakasybos mokyklos Naftos inžinerijos fakulteto laikinasis vadovas, profesorius ir „Perform“ tyrimų centro direktorius dr. Williamas Fleckensteinas, Pensilvanijos valstijos universiteto Žemės mokslo ir mineralogijos kolegijos „Marcellus“ plėtros ir tyrimų centro hidrogeologas ir mokslo darbuotojas Davidas Yoxtheimeris ir „Goldwyn Global Strategies“ prezidentas, įkūręs JAV Valstybės departamento Pasaulinę skalūninių dujų iniciatyvą, Davidas L. Goldwynas.

Dalyvauti buvo pakviesta politikų, Seimo narių, ekspertų bei mokslininkų iš Lietuvos mokslo įstaigų, reguliavimo institucijų, regionų merai, visuomenės sveikatos centrų bei bendruomenių atstovai. Diskutuota apie visus „suspaustos“ naftos ir dujų žvalgymo bei išgavimo etapus: kaip gręžiami gręžiniai, kokios medžiagos naudojamos, kaip perdirbamas ir pakartotinai panaudojamas vanduo, kokios priemonės užtikrina aplinkos saugumą.

Panašius renginius „Goldwyn Global Strategies“ organizavo Europos Sąjungos politikos įstatymų reguliuotojams Briuselyje, vietos valdžios atstovams ir akademinėms institucijoms Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Ukrainoje. Visų šių seminarų tikslas – ne propaguoti skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą, o suteikti informaciją, kas turi būti daroma, kad skalūninių dujų žvalgyba būtų kiek įmanoma saugi, taip pat inicijuoti diskusijas apie gamtines dujas, išgaunamas iš skalūninių uolienų.

Pasaulinio lygio ekspertai siekia pasidalinti patirtimi

JAV valstybės koordinatorius tarptautiniais energetikos klausimais D. Goldwynas tvirtino, kad JAV skalūninių dujų mokslininkai siekia pasidalinti patirtimi su Lietuvos specialistais. Norima, kad vyriausybės ir universitetai galėtų perimti patirtį iš pasaulinio lygio ekspertų. „Goldwyn Global Strategies“ turi patirties beveik visose didžiosiose energiją gaminančiose valstybėse ir puikiai išmano viso pasaulio naftos, dujų bei atsinaujinančių išteklių rinkų komercinę aplinką ir geopolitiką.

Nors ekspertai noriai pasakojo apie naujausias technologijas ir dalijosi žiniomis, Davidas Goldwynas pabrėžė, kad tik Lietuvos Vyriausybė gali nuspręsti, ar valstybė turėtų išnaudoti šiuos išteklius. Vyriausybei nutarus eiti toliau, Lietuvos sėkmė priklausys nuo sukurtos fiskalinės ir reguliacinės sistemos, kuri turėtų pritraukti tvirtų kapitalo investicijų ir patikinti Lietuvos žmones, kad yra visi reikalingi reglamentai saugiam šių išteklių vystymui.

Užsienio skalūninių dujų ekspertai pabrėžė, kad sėkmė Lietuvoje priklausys nuo įstatymų bazės. „Mūsų šalis (JAV) jau turi gręžimo, apvilkimo, cementavimo, gręžinių statybos ir hidraulinio skaldymo technologijų, kurios gali užtikrinti patikimą gręžimą ir apsaugoti vandeninguosius sluoksnius, be to, čia netrūksta galimybių, kaip saugiai tvarkyti ir šalinti darbams panaudotą vandenį.  Norint įsitikinti, ar verta pradėti gavybą Lietuvoje, pirmiausia būtina atlikti  žvalgybos darbus – surinkti reikalingus duomenis, pavyzdžiui, kokia uoliena driekiasi per Lietuvos valstybę“, – aiškino D. Goldwynas.

Dalyviai sutarė, kad būtinas griežtas atliekamų darbų reguliavimas, stebėsena ir teisės aktų vykdymas. Atsižvelgiant į Lietuvos poreikį užsitikrinti energijos išteklius ateičiai, Lietuvos angliavandenilių potencialas gali tapti didžiuliu vietos bendruomenių ir valstybės turtu.

Skalūninės dujos Lietuvai suteiktų daug ekonominės naudos

Konferencijoje pagrindinis dėmesys buvo skirtas saugai ir galimos rizikos aplinkai suvaldymui, optimizuojant naftos ir skalūninių dujų vystymo ekonominę ir socialinę naudą. Davidas Yoxtheimeris pažymėjo, kad skalūninės energetikos vystymas suteikia naujų ir svarių ekonominių galimybių, tačiau neapsieinama ir be tam tikrų iššūkių. „Pažangios technologijos ir protingas reguliavimas mažina galimą neigiamą poveikį aplinkai ir suteikia pastebimos naudos, pavyzdžiui, geresnę oro kokybę, sumažėjusį energijos importą, didesnes darbo galimybes“, – teigė D. Yoxtheimeris.

Lietuvai ketinant žvalgyti ir išgauti skalūnines dujas, vis dažniau čia užsuka pasaulyje žinomų mokslininkų ir geologijos specialistų. Jie mūsų šalies politikams ir geologams primena, kad skalūninės dujos Lietuvai suteiktų pastebimos ekonominės naudos.

„Šiandien Lietuva moka bene didžiausią kainą Europoje už gamtines dujas. Būtent tai ir  reikalauja ieškoti alternatyvų, būdų šiai kainai sumažinti. Bet kokia sukurta konkurencija sumažins kainą. Vienas iš būdų – būsimasis suskystintųjų dujų terminalas. Vakarų ir Rytų Europoje dujų poreikis skiriasi. Vokietija už dujas moka 25 proc. mažiau nei Lietuva. Dėl to Vokietijoje nėra tokio didelio dujų poreikio. Prancūzija irgi turi alternatyvų. Ir Lietuvai šių alternatyvų reikia ieškoti”, – teigė D. Goldwynas.

Skalūninių dujų žvalgybos technologijoms reikia daug investicijų, ypač logistikai. Lenkijoje sėkmingai vyksta žvalgyba, o Didžiojoje Britanijoje norima subalansuoti dujas ir atsinaujinančius išteklius. Taigi konkurencinė rinka kuriasi.

 Skalūninių dujų revoliucija įvykusi jau seniai

Aplinkosaugos klausimai – viena iš svarbiausių konferencijos temų. Pensilvanijos valstijos universiteto „Marcellus“ plėtros ir tyrimų centro mokslininkas D. Yoxtheimeris ir Kolorado aukštosios kalnakasybos mokyklos Naftos inžinerijos fakulteto laikinasis vadovas, profesorius ir tyrimų centro direktorius W. Fleckensteinas teigė, kad Amerikoje anksčiau buvo taikomi mažesni aplinkosaugos reikalavimai.

Dabar jie gerokai sugriežtinti. JAV reikėjo žymiai pakeisti įstatymus, jų padaugėjo per pastaruosius penkerius metus, nes hidraulinis plėšymas ieškant skalūninių dujų prasidėjo būtent JAV. Tad Amerikoje skalūninių dujų revoliucija jau seniai įvykusi. Preliminarūs tyrimai parodė, kad rizika yra mažesnė nei mano visuomenė. Jungtinėse Valstijose uolienų hidraulinio plėšymo technologija naudojama nuo 1947-ųjų, iš viso per šį laikotarpį yra išgręžta per milijoną gręžinių.

Horizontalus uolienų plėšymas, pasak ekspertų, dujų gavyboje taikomas tris dešimtmečius. Tačiau daugelyje šalių tai vis dar naujovė, todėl nenuostabu, kad gyventojams kyla abejonių. Pasak mokslininkų, dažniausiai baiminamasi, kad skaldant uolienas plyšiai gali pasiekti vandeningus sluoksnius.

Didžiosios Britanijos Durhamo universiteto Energetikos instituto vadovas Richardas Daviesas sakė, kad gyventojai jo šalyje taip pat nerimauja dėl galimos rizikos. „Ar gavyba gali užteršti giluminius vandenis, ar naudojami chemikalai gali pakilti į paviršių – tai klausimai, kurie jaudina ir britus“, – pasakojo R. Daviesas.

Kolorado aukštosios kalnakasybos mokyklos Naftos inžinerijos fakulteto laikinojo vadovo, profesoriaus ir „Perform“ tyrimų centro direktoriaus Williamo Fleckensteino duomenimis, hidraulinio plėšymo gręžinių JAV atlikta jau apie vieną milijoną, tačiau nelaimingų atsitikimų skaičius lieka mažas. „Gręžinių smarkiai padaugėjo, kai pradėjo smukti dujų kaina, ir pasirodė, kad tai yra pelninga. Nebuvo nė vieno incidento, kad hidraulinis plėšymas būtų sukėlęs negatyvių reiškinių”, – teigia mokslininkas. Pasak D. Yoxtheimerio, ekonominė skalūninių dujų nauda JAV – akivaizdi. Anot jo, skalūninių dujų gavybos pramonė JAV sukūrė 25 tūkstančius naujų darbo vietų: restoranuose, viešbučiuose, transporto sistemoje.

Svarbiausia – vanduo

Pasak ekspertų, plėšant uolienas naudojama daug vandens. Vanduo sudaro 95 proc. naudojamo mišinio, nuo 5 iki 10 proc. – smėlis, kurį pasitelkus atveriami plyšiai, ir nedidelė 0,5 proc. koncentracija cheminių medžiagų, kurios, beje, ir kelia daugiausia diskusijų. Į paviršių grįžta apie 50 proc. vandens. Su juo taip pat būtina elgtis atsargiai. Pensilvanijoje apie 90 proc. tokio vandens išvaloma ir vėl panaudojama pramonėje.

Vanduo – viena saugiausių priemonių. Tai pigiausias variantas. Lietuvoje reikėtų perdirbti vandenį. Kenksmingos medžiagos yra filtruojamos.  Mūsų šalyje būtų panaši situacija kaip Pensilvanijoje. Pavyzdžiui, Teksaso valstijoje vanduo yra „laidojamas“, o ne perdirbamas. Tuo tarpu Lietuvoje tai daryti draudžia Žemės gelmių įstatymas. Tačiau svarbu žinoti, kad blogos praktikos nėra naudingos nei darbus atliekančiai kompanijai, nei jas reguliuojančioms institucijoms, nei aplinkinėms bendruomenėms. Turi būti paruoštas planas, nerimą keliančius klausimus privalu išspręsti. JAV mokslininkai vis kartojo – reikalingas auditas.

Pavyzdžiui, JAV skalūninių dujų gręžiniuose jau naudojamas ne geriamasis, o pramonėje naudotas vanduo. Mokslininkai pasakojo, kas JAV yra daroma su chemikalais užterštu ir gavyboje panaudotu vandeniu. Jų teigimu, žvalgybos metu gali būti naudojami ne tik chemikalai, bet ir kitos alternatyvos: dyzelinis kuras, mažiau toksiški skysčiai. W. Fleckensteinas pastebėjo, kad chemikalų skaičius išgaunant dujas mažėja, naudojamas vandens ir smėlio mišinys tampa švaresnis. Lietuvoje išgauti skalūnines dujas gali būti gana brangu – jos glūdi giliai.

Daug kainuoja ir pašalinti chemikalus iš gavybos metu naudojamo vandens. Tai pripažino į Vilnių atvykę mokslininkai iš Pensilvanijos valstijos, kurioje veikia daugiausia gavybos aikštelių visoje Amerikoje. Pensilvanijos valstijos universiteto Žemės mokslo ir mineralogijos kolegijos Marseluso plėtros ir tyrimų centro hidrogeologas ir mokslo darbuotojas Davidas Yoxtheimeris neslepia: niekas nėra 100 proc. apsaugotas, kad išgaunant skalūnines dujas į aplinką nepateks chemikalai „Dėl galimo vandens užteršimo nerimaujama visur, nesvarbu, ar tas vanduo po žeme, ar paviršiuje. JAV institucijos tiria poveikį ir neatmeta, kad užterštas vanduo gali migruoti – pakilti iš gelmių į paviršių, tačiau geriamo vandens klodai slūgso 200 metrų gylyje, o hidraulinis plėšymas atliekamas 2 kilometrų gylyje. Tad tarp jų mes turime 1800 kilometrų storio uolienų sluoksnį, tai yra cheminėms medžiagoms neįveikiamas barjeras. Iki šiol nežinoma nė vieno patvirtinto atvejo, kad cheminiai skysčiai pasiektų gruntinius vandenis”, – teigė mokslininkas.

Galimi pavojai

Esama tikimybės, kad paviršiuje gali išsilieti cheminiai skysčiai. Tokių atvejų yra pasitaikę, tačiau tais kartais išsiliejo mažas kiekis. Nesunku greitai sustabdyti tų skysčių plitimą, juos surinkti. JAV anksčiau iš dalies išvalytas skystis, išpumpuotas iš gręžinio, būdavo paprasčiausiai išpilamas į upelį. Tai sukėlė bėdų, nes paviršiuje esantį vandenį naudoja gyventojai. Kai visa tai buvo išsiaiškinta, valdžia sustabdė tokią praktiką. Todėl JAV vis daugiau skalūninių dujų išgavimui panaudoto vandens yra perdirbama. Ir net ne po vieną kartą. Vanduo išvalomas iki tokio lygio, kokio reikalaujama pagal įstatymus. Dalis tų skysčių lieka uolienose, taigi vanduo palaidojamas. Tačiau galima daugybę kartų naudoti tą patį vandenį, jei į tai investuosi.

Durhamo  universiteto profesorius R. Daviesas dalyvavo tyrime, kuriuo bandyta paaiškinti, kodėl įvyko nedidelių žemės drebėjimų ten, kur buvo atliekamos skalūninių dujų paieškos. Iš viso netoli gręžinių vietų visame pasaulyje yra įvykę trys nedideli žemės drebėjimai, vienas iš jų – Didžiojoje Britanijoje. R. Daviesas teigė abejojantis, ar jie įvyko dėl hidraulinio plėšymo.

„Pirmiausia, prieš gręžiant gręžinį, paprastai atliekamas seisminis tyrimas, įvertinama geologinė struktūra. Pasitaiko, kad tam tikrose zonose yra tektoninių lūžių. Britams tiesiog nepasisekė, nes pirmasis gręžinys buvo atliekamas būtent ten, kur ir buvo tas lūžis. Jie neturėjo pakankamai duomenų apie tos vietovės seisminę situaciją. Jei būtų iki galo išsiaiškinę, būtų nusprendę ten negręžti. Skalūninių dujų verslas vengia tokių vietovių, nes panašūs incidentai padaro daug nuostolių. Iki šiol pasaulyje žinomi tik trys atvejai, kai dėl gręžinių įvyko nedidelių žemės drebėjimų. Visų jų buvo galima išvengti”, – pasakojo R. Daviesas.

Mokslininkai teigia pastebintys, kad kompanijos, išgaunančios skalūnines dujas, tampa protingesnės. Jos įrengia tam tikras apsaugos sieneles, neleidžiančias chemikalams patekti į aplinką, jei išsilietų. Nė viena kompanija nenorėtų, kad jos gręžinyje įvyktų tokių incidentų. Be to, mažas kompanijas įsigyja didelės korporacijos, kuriose saugumo reikalavimai yra gerokai didesni.

Matoma daug naudos iš dujų gavybos, tačiau yra ir galimos rizikos. Kartais verslo korporacijoms nesiseka paprastai paaiškinti vietos gyventojams, kas ir kaip vyksta, pristatyti tyrimų ir jų rezultatų. Ne visada ir žmonės patiki. Mokslo institutai gali būti tarpininkai tarp verslininkų ir visuomenės.

Akademinės bendruomenės turi padėti visuomenei

Lietuvai ketinant žvalgyti ir išgauti skalūnines dujas, iš JAV ir Britanijos atvykę geologijos, hidrologijos ir naftos inžinerijos ekspertai teigia, kad siekiant išvengti galimų ekologinių avarijų, būtina užtikrinti nepriklausomą dujų gavybos stebėseną – kai procesai bus skaidrūs, esą atsiras ir visuomenės pasitikėjimas. Ekspertai sako, kad dujų gavyba turi būti ekonomiškai naudinga. Pigesnės dujos – vienas iš pagrindinių argumentų. Svarbiausia, kad dalis mokesčių atitektų savivaldybei, kurioje vyks skalūninių dujų gavyba. Iš to galima gerinti kelius, infrastruktūrą. Būtent taip daroma JAV Pensilvanijos valstijoje.

Tačiau skirtumų tarp JAV ir Europos esama. JAV žemės savininkai turi teisę į tai, kas yra po jų sklypu. Lietuvoje – kitokia tvarka. Mūsų šalis dar nesukaupusi patirties skalūnų žvalgybos ir gavybos srityje,

JAV ekspertai sako, yra būdų, kaip užtikrinti darbus atliksiančios kompanijos veiklos auditą. Tikrinimo darbų esama labai daug, reikia suprasti technologijas ir stabėti, ar jos tinkamai naudojamos. Akademinė bendruomenė  turi padėti visuomenei. „Naujos technologijos visada kelia nerimą, susirūpinimą. Svarbu įvertinti riziką, ar ji tokia gąsdinanti, kaip visuomenė mąsto. Įdiegiant  naują technologiją reikia mokymų darbuotojams. Lietuva turi tik vieną dujų tiekėją, o čia būtų konkurencija. Tai ir politiniai klausimai”, – teigė D. Goldwynas.

Kodėl pasirinkta būtent Lietuva?

Europos rinkai reikia pranešti, kad yra konkurencijos galimybių. Kaip teigė koordinatorius tarptautinės energetikos klausimais Davidas L. Goldwynas  žurnalui ,,Verslas ir politika“, Lietuva skalūninių dujų paieškai pasirinkta dėl geologinio ryšio: nuo Baltijos šalių iki Rumunijos ir Bulgarijos driekiasi skalūninės uolienos, kuriose gali glūdėti gamtinės dujos ir nafta.

Skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos privalumai Lietuvos valstybei: mažesnės dujų kainos, pajamos bendruomenėms, naujos darbo vietos. Trūkumai nurodomi šie: vietinė bendruomenės priešiškumas (triukšmas, gamtovaizdis), politinis spaudimas dėl santykių su kompanija ,,Gazprom“, įstatymų taisymas, institucijų reguliavimas, švietimo stoka bendruomenės lygmenyje ir Seime, konkurencija tarp partijų, išorinė politinė įtaka. Ekspertai turėtų išaiškinti Vyriausybei, Seimui bei bendruomenėms visas detales apie darbų saugą.

Prezidentas, įkūręs JAV Valstybės departamento Pasaulinę skalūninių dujų iniciatyvą, Davidas L. Goldwynas tikino, kad Lietuva galbūt galėtų tapti ir skalūninių dujų eksportuotoja, nes Lietuvos rinka labai nedidelė. Tokios valstybės, kaip JAV, Argentina, Lenkija, Kolumbija, Australija, Kanada, Kinija (ateityje), nurodytos kaip sėkmingi skalūninių dujų išgavimo pavyzdžiai. Švietimas, dalinimasis pajamomis padėtų įtikinti visuomenę skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos klausimais.