Jūs esate
Pagrindinis > Interviu

Vilniuje bus paminėtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas

Spalio 19 d. 13 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kutūros centre (B. Radvilaitės g. 8, 2 aukšto salėje) vyks Senovės baltų religinės bendrijos Romuva konferencija „Romuvos Ąžuolas“, skirtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus metams paminėti. Vilniuje bus paminėtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas. Prieš minėjimą 12 val. ta proga ant Gedimino kalno bus užkurta aukuro ugnis, pagerbti Dievai ir Protėviai. Konferencijos „Romuvos Ažuolas“ pranešimus skaitys: Romuvos vaidilos – Ignas Šatkauskas, Jonas Vaiškūnas, Nijolė Balčiūnienė, religijotyrininkė dr. Milda Ališauskienė, mitologas, Romuvos garbės vaidila dr. Dainius Razauskas. Etnotapytojas Virginijus Kašinskas pristatys filmuotos medžiagos archyvą

Didžiausia biudžeto dalis – socialinei apsaugai

siandien.info, lrv.lt Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 6 190 mln. eurų, papildomai 761 mln. eurų. Papildomai 327 mln. eurų numatyta Valstybinio socialinio draudimo pensijoms (SODRA). Išmokai vaikui padidinti papildomai skirti 149 mln. eurų, nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokoms (SODRA) didėja 72.9 mln. eurų, ligos, motinystės, motinystės-tėvystės ir tėvystės pašalpoms didėja (SODRA) 56,9 mln. eurų. Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti papildomai – 20 mln. eurų, šalpos pensijų bazei padidinti ir mažų pensijų priemokoms dar 21 mln. eurų ir kt. „2020 m. biudžetas yra socialiai

Cirkas baigėsi : nepritarta Viktoro Pranckiečio atleidimui iš Seimo Pirmininko pareigų

siandien.info, lrs.lt Seimas slapto balsavimo būdu nepritarė Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio atleidimui iš užimamų pareigų. Už nutarimą „Dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ (projektas Nr. XIIIP-3993) balsavo 3, prieš buvo 7. Nutarimas nepriimtas. Į nenumatytą Seimo posėdį susirinkusiems parlamentarams Seimo Pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis pristatė nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma Seimui, atsižvelgiant į Seimo narių grupės siūlymą ir vadovaujantis Seimo statuto 218 straipsniu, atleisti Viktorą Pranckietį iš Seimo Pirmininko pareigų. Slapto balsavimo metu išduota biuletenių 11, rasta biuletenių 11. Galiojančių 10, negaliojančių 1. Už nutarimą „Dėl Viktoro Pranckiečio

Gerovė – ne tik eurai ar procentai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį spaudos konferencijoje apžvelgė per beveik šimtą dienų nuo inauguracijos įgyvendintas iniciatyvas, įvykusius užsienio vizitus ir būsimųjų darbų prioritetus. lrp.lt „Esu ir ketinu išlikti aktyviu Lietuvos vidaus ir užsienio politikos srityse. O savo pirmųjų dienų prioritetais laikiau Prezidentūros atvėrimą visuomenei ir duotą pažadą mažinti socialinę atskirtį, visų pirma pasirūpinant itin mažas pajamas gaunančiais senjorais“, – teigė Prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, solidarumas yra tai, kas jungia mus į vieną visuomenę, į vieną valstybę ir dėl ko šita valstybė gali gyvuoti, klestėti ir toliau augti. Gerovė

„Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankėsi Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, tarptautinės parodos „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ atidaryme. Šalies vadovas yra šios parodos globėjas. Po oficialiosios parodos atidarymo dalies pirmoji šalies pora aplankė ekspozicijų erdves, apžiūrėjo vertybes, kurių įvairovė – nuo portretų, gobelenų, dokumentų iki juvelyrikos dirbinių, bažnytinių reikmenų ir kitų relikvijų – liudija kunigaikščių Radvilų išskirtinį statusą ir raišką daugybėje valstybės bei visuomeninio gyvenimo sričių. lrp.lt „Tarsi pažymėdami istorijos tęstinumą, kunigaikščiai Radvilos mus šiandien surinko būtent į šią erdvę

Mokesčiai : Kas ateis greičiau – supratimas ar krizė?

Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt Raimondas Kuodis / J. Stacevičius nuotr. Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų didinti mokesčius. Ne tik degalų, cigarečių, alkoholio akcizus, bet ir plėsti nekilnojamojo turto apmokestinimą. Kol kas finansų ministro Viliaus Šapokos siūlymuose nematyti prezidento Gitano Nausėdos gerovės valstybės idėjų – šis sako siūlysiąs įstatymų pakeitimus. Nuožmiausi kritikai pliekia valdžią negailėdami – tai kelias į krizę, o žmonės jau antra diena skaičiuoja, kiek mokės už nekilnojamąjį turtą. Ką dar reikėtų susiskaičiuoti? „Dienos temoje“ – klausimas ekonomistui Raimondui Kuodžiui. – Ką

Silvijos Beatričės Petkevičiūtės koncertas Lietuvos Respublikos Seime

Silvija Beatričė (asmeninio archyvo nuotrauka) Spalio 15 d. visame pasaulyje minima Baltosios lazdelės diena. Jos metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, švietimo prieinamumo, socialinės integracijos sąlygas ir kt. Lietuvoje ji pažymima nuo 1992 m. Šiai dienai paminėti spalio 15 d., antradienį, 13 val. Vitražo galerijoje (Seimo I r.) rengiamas pirmosios ir vienintelės Lietuvoje pianistės neregės, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentės Silvijos Beatričės Petkevičiūtės koncertas. Silvija Beatričė – ne vieno pianistų ir vokalistų tarptautinių konkursų laureatė, koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 2018 m.

Ką Armėnijoje nuveikė Seimo pirmininkas?

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio vadovaujama delegacija oficialaus vizito metu Jerevane (Armėnijos Respublika) susitiko su Armėnijos Respublikos Prezidentu Armenu Sarkisianu (Armen Sarkissian), Nacionalinės Asamblėjos Pirmininku Araratu Mirzojanu (Ararat Mirzoyan), Armėnijos Respublikos Ministru Pirmininku Nikolu Pašinianu (Nikol Pashinyan). Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Susitikimų metu aptarti dvišalės politinės darbotvarkės klausimai, galimos naujos dvišalių santykių iniciatyvos ir Armėnijos ryšiai su Europos Sąjunga (ES). Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad Armėnijoje vykstant reikšmingoms demokratinėms pertvarkoms, Lietuva iš naujo atranda šią šalį ir yra pasirengusi dalintis reformų patirtimi kovos su korupcija, teismų sistemos, policijos, atsinaujinančios energetikos, atliekų

Ar V. Sinkevičius tikrai bus paskirtas Europos Komisijos nariu, paaiškės spalio 23 d.

Po ketvirtadienį vykusių klausymų EP V. Sinkevičius gali šiek tiek lengviau atsikvėpti. Aplinkos ir žuvininkystės komitetai uždegė jam žalią šviesą, o ir po intensyvaus pasiruošimo politikas grįžta į Lietuvą pas šeimą. Ar Sinkevičius tikrai bus paskirtas Europos Komisijos nariu, paaiškės spalio 23-iąją, kai dėl jo bei kitų eurokomisarų balsuos visas EP. Kaip LRT TELEVIZIJAI teigė Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė, Europos Parlamento (EP) klausymuose Virginijus Sinkevičius sugebėjo savo tariamas arba tikras silpnybes paversti stiprybėmis. „Remiantis tuo, galima manyti, kad ir kiti tolimesni iššūkiai jam bus lengvai įveikiami“, – dėsto

Nepatogūs klausimai žemės ūkio ministrui

Augustinas Šemelis, Loreta Mačiulienė, Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Kol Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną gaubia nežinia, ministrui – klausimai dėl įdarbinamų partijos kolegų giminaičių. Seimo Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, tai rodo, kad valdantieji galutinai išsižadėjo savo deklaruotų vertybių. „Ministras pirmininkas, kai perėmė šias pareigas, labai garsiai deklaravo, kad ateina profesionalai, kurie vadovausis nauju politikos standartu ir giminių, pažystamų ar partiečių darbinimo nebus. Akivaizdu, kad einant į pabaigą šiai kadencijai, ne tik nuo profesionalų Vyriausybės, bet ir nuo skaidrumo, nešališkumo atitolo“, – pastebi V.

Žakas Širakas buvo tarptautinio lygio politikas, tikras europietis

Prancūzija gedi buvusio šalies vadovo Žako Širako. Jacques‘as Chiracas. „Jacques‘as Chiracas buvo tarptautinio lygio politikas, tikras europietis, nuoširdžiai tikėjęs vieningos Europos idėja, ir nuosekliai ją įgyvendinęs vedlys. Eidamas Prancūzijos Prezidento pareigas, daug prisidėjo ne tik prie Europos Sąjungos, bet ir prie NATO plėtros, vienijant šalis ir priimant ryžtingus istorinius Europai sprendimus. Prezidentas žmonių atmintyje išliks kaip ypač gerbiamas ir vertinamas valstybės vadovas ir ištikimas šalies patriotas“, – rašoma Lietuvos vadovo užuojautoje. Žakas Širakas (pranc. Jacques Chirac; 1932 m. lapkričio 29 d. Paryžiuje – 2019 m. rugsėjo 26 d. ten pat)

Dėl prievolės dviratininkams dėvėti ryškiaspalves liemenes

Seimas pradėjo svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti reikalavimo dviratininkams važiuojant šviesiuoju paros metu gyvenvietėse dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti įsijungus (uždegus) baltas šviesos žibintą priekyje ir raudonas šviesos žibintą gale. Pagal projektą šis reikalavimas liktų galioti tik ne gyvenvietėse važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus dviračių takus, pėsčiųjų ir dviračių takus ir dviračių juostas. Kaip pažymi pataisų rengėjai, pagrindiniu dviračių naudojimo sezonu (vėlyvą pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį) dienos metu važiuoti dviračiu su liemene yra per karšta ir nepraktiška dėl prakaitavimo, menko privalomų liemenių estetinio patrauklumo.

Savaitraštis ŠIANDIEN. Tado Ivanausko zoologijos muziejui – 100 metų

Romualdas ABUGELIS Asmeninė kolekcija virto muziejumi Muziejuje sukaupta daugiau kaip 290 000 eksponatų. Muziejaus nuotr. Muziejus įsteigtas 1919 m. kartu su Gamtos tyrimo stotimi Kaune. , Vilniaus gatvėje. Jo pradžią sudarė Tadui Ivanauskui priklausiusi asmeninė zoologinė kolekcija, atgabenta iš Lydos krašto, bajorų Ivanauskų Lebiodkos dvaro. Kurį laiką jis buvo įsikūręs Vilniaus gatvėje, 1929 m. perkeltas į naujas patalpas K. Donelaičio gatvėje, o 1948 m. - į buvusias banko patalpas Laisvės al. 106, kur ir yra iki šiol. Šimtmečio laikotarpiu keitėsi ir muziejaus šeimininkai. Po įsteigimo praėjus keletui metų Gamtos tyrimo stotis

Lietuvos partizanų naikinimas pripažintas genocidu

Rugsėjo 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad 2019 m. penkių Didžiosios kolegijos teisėjų atrankos komisija (Komisija) atmetė pareiškėjo Stanislovo Drėlingo prašymą perduoti jo bylą svarstyti Didžiajai kolegijai. R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija). Pareiškėjas skundėsi EŽTT, kad Lietuvos teismai konstatavę, kad jis prisidėjo vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus, pritaikė platesnę šio nusikaltimo sampratą, kuri, neva, neatitiko tarptautinėje teisėje taikomo apibrėžimo. „Gavome svarbią žinią, kad atmetus pareiškėjo skundą, įsigaliojo istorinis EŽTT sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, jog Lietuvos teismai teisėtai nuteisė asmenį už partizanų, kaip reikšmingos Lietuvių tautos dalies, genocidą,

Savaitraštis ŠIANDIEN. Miškų istorija – Lietuvos istorija

"Tai, kas nutiko nūdienos miškų sektoriuje tik dar kartą patvirtina seną tiesą – labiau už svetimus užkariautojus yra pavojingesni savieji barbarai, apsimetantys kone tautos ir valstybės gelbėtojais. Pasinaudojusi savo įtaka,i švedų kompanija kartu su Švedijos ambasada griebėsi neregėto dalyko – įkalbėjo Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą vetuoti Seimo priimtąjį įstatymą. Pasipriešinus sparčiai vykstančiam privačių miškų užvaldymui ir Seimui priėmus įstatymą, ribojantį vienose rankose ir per susijusius asmenis sutelkti daugiau nei 1,5 ha miško, sunerimo užsienio kompanijos. Ypač pasišiaušė IKEA, valdanti Lietuvoje per Rumunijoje registruotą įmonę „IRI Forest Management SRI“ daugiau nei 20

Kurs ateities Lietuvą

Vyriausybė Seimui pateikė artimiausių mėnesių darbus ir įstatymų projektus, kurie yra būtini kuriant ateities Lietuvą. „Teikdama Seimui įstatymų projektus, Vyriausybė ir toliau nuosekliai bei atsakingai siekia mažinti socialinę atskirtį, gerinti valstybės teikiamas paslaugas, spręsti šešėlinės ekonomikos, korupcijos, šeimų saugumo, orios senatvės ir klimato kaitos problemas“, – sakė premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Šioje rudens sesijoje Vyriausybė Seimui siūlo svarstyti 144 įstatymų projektų paketus, iš jų pusė jau yra pasiekę Seimą. Panašus skaičius Seimui buvo pateiktas ir pavasario sesijai, priimta 86. Antradienį prasidedančioje rudens Seimo sesijoje labai daug itin svarbių

Popiežius įvertino daugelio lietuvių neštą kryžių

LRT.lt, BNS, siandien.info BNS nuotr. Sekmadienį popiežius Vatikane paskelbė naujų kardinolų sąrašą. Kardinolu buvo paskirtas Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Tai LRT patvirtino Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas. Pranciškus paskelbė 13 naujų kardinolų. Tarp jų Lietuvos katalikų dvasininką, buvusį Kauno arkivyskupą Sigitą Tamkevičių. Būsimas kardinolas pabrėžia, kad popiežius įvertino ne tik jo, tačiau ir visos Lietuvos bei šalies katalikų bažnyčios nuopelnus. Naujai išrinkti kardinolai pareigas pradės eiti nuo spalio 5 dienas, kada jiems bus įteiktos raudonosios kepuraitės (Pijusės). Naujos kandidatūros nebuvo netikėtos, o dalis paskirtų kardinolų buvo

Savaitraštis ŠIANDIEN. Smetoninės – 2019

Romualdas ABUGELIS 9 Moksleiviai galėjo parašyti Prezidentui laišką. Lietuva paminėjo pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimimo 145 – ąsias metines.Septynios valandos praleistos šventėje prabėgo nepastebimai. Gal todėl, kad joje vyravo bendrystės dvasia, puikiai derėjo linksmumas ir pilietiškumas, bičiulystė ir patriotiškumas.   Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimimo 145 metų paminėjimas prasidėjo rugpjūčio 9 d. Ukmergės rajono Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Šv. mišiomis už Lietuvą, kurias aukojo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir vietinių parapijų klebonai. Joje įvyko ir monospektaklis „Lietuvą ir lietuvius mylėjau“, skirtas A. Smetonai.                        Užugiryje atidengtas paminklas Kitos

Seimo nariai aiškinasi kaip vyko supažindinimas su slapta informacija

Seimo NSGK nariai išplatino pranešimą: „Meluoja ne D. Gaižauskas. Meluoja V. Bakas“ Naujasis komiteto pirmininkas D. Gaižauskas siūlo atlikti gautos slaptos informacijos auditą: „V. Bako pirmininkavimo komitetui metu supažindinimas su slapta informacija vyko nesistemingai ir nenuosekliai. Seimo NSGK nariai išplatino pranešimą: „Meluoja ne D. Gaižauskas. Meluoja V. Bakas“ Būtų tikslinga atlikti gautos įslaptintos informacijos teikimo analizę – kokie raštai buvo gauti komitete, kokia forma komiteto nariai buvo su šia informacija supažindinti, kas su ja faktiškai susipažino. Manau, toks neprofesionalus gaunamos įslaptintos informacijos valdymas arba selektyvus naudojimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Visuomenininkai ragina Seimo narius atmesti prezidento veto dėl Miškų įstatymo pataisų

Šį ketvirtadienį, neeilinėje Seimo sesijoje, Seimas vėl svarstys dėl Miškų įstatymo pataisų, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys negalėtų turėti daugiau nei 1.500 ha miško paskirties žemės. Prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus miškų įsigijimo ribojimo pataisą, Lietuvos miškų ateitis pakimba ant plauko. Visuomenininkai ragina Seimo narius atmesti prezidento veto. A. Gaidamavičius, G. Kniukšta, M. Pedavičiūtė. „Esant dabartiniam teisiniam reguliavimui vienas, ar keli užsienio šalių subjektai gali supirkti visus (išskyrus valstybinės reikšmės) Lietuvos miškus. Apie 880 tūkst. ha miškų gali būti

Respublikos Prezidentas priėmė į Lietuvą su oficialiu vizitu atvykusį Indijos Viceprezidentą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda priėmė į Lietuvą su oficialiu trijų dienų vizitu atvykusį Indijos Viceprezidentą Venkaiah Naidu ir delegaciją. Indijos Viceprezidento vizitas Lietuvoje simboliškai sutampa su įsimintinomis istorinėmis datomis – Baltijos kelio, įkvėpto Mahatmos Gandhi laisvės ir nepriklausomybės filosofijos, 30-mečiu ir 150-uoju M. Gandhi gimimo jubiliejumi. Pastarąjį kartą Indijoje su valstybiniu vizitu Lietuvos Prezidentas lankėsi 2001 metais. Prezidentų susitikimo metu buvo aptarti dvišaliai Lietuvos ir Indijos santykiai bei politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių stiprinimo iniciatyvos. Lietuvos Respublikos Prezidentas priminė Indijos pažadą atidaryti Lietuvoje pirmąją Baltijos šalyse Indijos ambasadą. R. Dačkaus

Vokietija – viena svarbiausių Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo partnerių

Per oficialų vizitą Vokietijoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su federaline kanclere Angela Merkel. Šalies vadovas Gitanas Nausėda pakvietė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel atvykti su valstybiniu vizitu į Lietuvą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su federaline kanclere Angela Merkel. R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija). Kol Prezidentas kalbėjosi su federaline kanclere, pirmoji ponia Diana Nausėdienė viešėjo Vokietijos amatų rūmuose. Šalies vadovų pokalbio metu aptarti saugumo ir gynybos politikos klausimai, kovos su informacinėmis atakomis planai, Lietuvos energetinės nepriklausomybės bei ekonominio bendradarbiavimo, įskaitant ir finansinių paslaugų srityje, prioritetai. „Vokietija yra

Viena didžiausių mokslo konferencijų Lietuvoje: Kaune – 600 pasaulio mokslininkų

Lietuvoje vyks didžiausia tarptautinė mokslo konferencija per pastaruosius kelis dešimtmečius – rugpjūčio 18–22 d. tarpdisciplininė mokslo ir praktikų bendruomenė susitiks Kauno „Žalgirio“ arenoje, kur nagrinės itin svarbias žmonių sveikatos ir gerbūvio problemas, siekiant suprasti įvairių aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikam gyvenimui, sąveiką. Paraišką konferencijai „The built, natural, and social environments: impacts on exposures, health and well- being” parengė ir laimėjo Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) ir Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) mokslininkai. Renginį organizuoja Tarptautinė Ekspozicijos mokslo draugija (International Society of Exposure Science, ISES, JAV)

Atveria Prezidentūros duris diskusijoms

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo komanda tesi duotą žodį – atverti Prezidentūros duris diskusijoms ir sudaryti galimybę įvairioms nuomonėms būti išsakytoms bei išgirstoms prie apskritojo stalo. Šiandien į pirmąjį forumą susirinkę specialistai išdėstė savo pozicijas dėl LR kultūros ministerijos parengto Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto. Prezidentūra imasi moderatorės vaidmens ir pradeda inicijuoti Kultūros forumus – tęstines, periodiškai vyksiančias diskusijas aktualiomis kultūros srities temomis, į kurias įsitraukti kvies skirtingas institucijas, ekspertus ir bendruomenes. Kultūros forume išsakytos įžvalgos bus perduotos Kultūros ministerijai – sprendimų priėmėjai ir būsimo įstatymo

Savaitraštis ŠIANDIEN. Legendinė moksleivių poilsiavietė „Žilvitis“

Legendinė moksleivių poilsiavietė „Žilvitis“ šią savaitę baigė vasaros sezoną. Nuostabus mūsų gimtasis kraštas ir jo žmonės. Legendinė moksleivių poilsiavietė „Žilvitis“ šią vasarą minėjo savo veiklos penkiasdešimtmetį. Per visą laikotarpį poilsiavietėje pailsėjo dešimtys tūkstančių moksleivių, čia užaugo ištisos kartos. Stovyklos vadovas – Gargždų miesto Garbės pilietis Bronius Kalvaitis. Legendinis ir ilgametis stovyklos vadovas Bronius Kalvaitis, kasmet suburia darbščių ir profesionalių žmonių kolektyvą, kuris skiria savo pastangas ir energiją tam, kad stovyklautojų poilsis būtų turiningas ir saugus. Šiandien jo širdis džiaugiasi matydamas „Žilvityje“ laimingus emigrantų vaikus.

Patvirtino atnaujintos Vyriausybės sudėtį

Prezidentas tikisi, kad atnaujintoje Vyriausybėje bus išsaugotas tęstinumas ir stabilumas svarbiausiose strateginėse valstybės gyvenimo srityse. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino atnaujintos Vyriausybės sudėtį. Jis taip pat oficialiai pritarė Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrai į Europos Komisijos narius. R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija). „Šios Vyriausybės tikslas yra užtikrinti skaidrią ir tęstinę veiklą. Iki kitų Seimo rinkimų liko ne tiek daug laiko, todėl norėtųsi, kad būtų užbaigti darbai, – sakė valstybės vadovas. – Valdantieji taip pat išdalino nemažai pažadų, kuriuos reikės

Lietuva ir Rytų kaimynystės regionas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ketvirtadienį, rugpjūčio 8 d. kviečia į antrą ciklo „Lietuva ir Rytų kaimynystės regionas“ susitikimą. Pokalbio apie Ukrainos aktualijas organizatoriai pakvietė šios šalies intelektualą Tarasą Vozniaką. Svečią kalbins Herkus Kunčius ir Alvydas Nikžentaitis. Pasak diskusijos moderatorių, kalbant apie T. Vozniaką (gim. 1957), turbūt lengviau pasakyti, kuo jis šiandien nėra ar nėra buvęs. Tai – ukrainiečių kultūrologas, politologas, Maidano aktyvistas, kultūros žurnalo „I“ vyriausiasis redaktorius, Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimo fondo Varšuva–Kijevas pirmininkas, Ukrainos PEN klubo narys, Lvovo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos generalinis direktorius. Ukrainos palaikymo

Socialinė iniciatyva „Įžiebk dviratį“

Beveik 40 proc. dviratininkų gatvėmis važinėja be privalomų atšvaitų. Kitų matomumą kelyje garantuojančių priemonių – dviračio žibintų ar drabužių su šviesą atspindinčiomis detalėmis – naudojimas dar retesnis. Maža to, kas penktas dviratininkas eisme dalyvauja be jokių privalomų, šviesą atspindinčių priemonių. Tokie eksperimento, kurį atliko draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje, rezultatai specialistams kelia nerimą. Anot jų, minant dviratį be atšvaitų ar žibintų, ignoruojama smarkiai išauganti skaudžių padarinių rizika. Šviesą atspindinčių drabužių nesirenka Dviračių takus mielai išbando Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius (dešinėje), ir jo tėvas Seimo narys Rimantas Sinkevičius. Eksperimento metu

Organizuoja teisėjų apkaltos procesą Seime

Apkaltos teisėjams iniciatoriai surinko reikiamus parašus. Seimo nariai surinko reikiamus 36 parlamentarų parašus ir ketina užregistruoti teikimą pradėti apkaltos procesą galimai šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems ir priesaiką sulaužiusiems teisėjams – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui bei Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams: Konstantinui Gurinui, Viktorui Kažiui ir Valdimarui Bavėjanui. Apkaltos iniciatoriai tikisi šį klausimą pateikti parlamentui rugpjūčio pabaigoje, kai Seimas susirinks į neeilinę sesiją. Teikimą palaikė 36 parlamentarai iš TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos valstiečių-žaliųjų sąjungos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės. Minimi teisėjai yra įtariami stambaus masto kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu

R. Šimašius : išėmiau parako statinę tautai iš po užpakalio

LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt Nuo to meto, kai šeštadienio paryčiais nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos Vilniaus mero nurodymu buvo nuimta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, trečia diena diskusijos netyla. Vilniaus merui tenka aiškinti ir ginti savo sprendimą. „Dienos temoje“ – Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir M. Mažvydo bibliotekos A. Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis. – Pone mere, ar jūs numatėte, kad reakcija bus būtent tokia, kokia ji yra dabar? Vilniaus savivaldybės nuotrauka. R. Šimašius: Be abejo, numačiau, kai kurie žmonės galbūt mane

Sostinės meras naktį nuėmė J. Noreikos-Vėtros atminimo lentą

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius irgi ragino institucijas nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą Vilniaus centre. LGGRTC nuotr. Liepos 27 d., šeštadienį, paryčiais apie 4 val. Vilniuje, Vilniaus miesto mero nurodymu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos slapčia buvo nuplėšta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Vilniaus meras Remigijus Šimašius BNS agentūrai paaiškino, jog lentą nuimti nusprendė, esą, siekdamas laikytis „vienodo principo“ visiems su totalitariniais režimais susijusiems – atminimo ženklams – tiek Žaliojo tilto skulptūroms, nukeltoms prieš ketverius metus, tiek J. Noreikos atminimo lentai… Šių metų balandžio

Prezidentas su žmona lankėsi Jūros šventėje, dalyvavo socialinėje akcijoje

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona lankėsi Jūros šventėje R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija) Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia atvyko į uostamiestį, į jubiliejinę 60-ąją Jūros šventę. Kasmet į šį Klaipėdai reikšmingą renginį suplūsta tūkstančiai jūrą mylinčių žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Vidurdienį Prezidentas dalyvavo vainikų nuleidimo Baltijos jūroje ceremonijoje. Išplaukęs kariniu laivu „Aukštaitis“, šalies vadovas išreiškė pagarbą žuvusiems jūroje. Tai – seniausia ir prasmingiausia Jūros šventės tradicija. Išlipęs iš laivo, Prezidentas su pirmąja ponia bendravo su miestiečiais: „Visi mes – jūros vaikai. Nutolę tik keliolika ar kelis

Vilniaus Katedros aikštėje pristatytos Baltijos kelio 30-mečio iniciatyvos

Baltijos kelias.R.Misiukonis. Likus lygiai 30-čiai dienų iki Baltijos kelio 30-mečio jubiliejaus, Vilniaus Katedros aikštėje 2019 m. liepos 25 d. 12 val. buvio pristatytos šiam jubiliejui skirtos iniciatyvos ir bendra valstybinė programa. Šiemet ypač aktyviai į jubiliejaus šventimą įsitraukė nevyriausybinės organizacijos, pasiūliusios savo idėjas ir paramą Seimui, Vyriausybei bei savivaldybėms, pakvietusios tūkstančius žmonių nors iš dalies pakartoti Baltijos kelią susikabinant rankomis, vykti tuo keliu iki Latvijos sienos ar net iki Talino. Baltijos kelyje dalyvavo daugybė įvairių žmonių, kurie nepaisė tuomet gresiančių akivaizdžių pavojų ir savo vienybe siekė įrodyti visam pasauliui, kad trys

Briuselyje diskusija dėl tolimesnės „Mobilumo paketo“ derybų eigos

Šiandien Briuselyje pirmą kartą po naujojo Europos Parlamento (EP) rinkimų Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Bulgarijos, Vengrijos ir Rumunijos ministrai, atsakingi už susisiekimo sritį, dėl tolimesnės „Mobilumo paketo“ derybų eigos susitinka su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Suomijos transporto ministre Sanna Marin, naujai išrinkto Europos Parlamento politinių frakcijų vadovais bei su Transporto ir turizmo (TRAN) komiteto pirmininke Karima Delli. Rokas Masiulis. www.enmin.lt nuotr. „Mes visi už konstruktyvų dialogą, tačiau būtina, kad Europos Parlamentas skirtų daugiau laiko „Mobilumo paketo“ pasekmių Europos ekonomikai analizei. ES „Mobilumo paketas“ – esminis dokumentas mūsų vežėjams, turintis lemiamos reikšmės

Paskutinį sykį Lietuvos valstybės vadovas valstybinio vizito į Latviją vyko 2012 metais

Pirmojo darbinio vizito Rygoje metu Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos valstybės vadovu Egilu Levitu. Prezidentas paragino atnaujinti trišalius prezidentų susitikimus, skirtus aptarti svarbiausius einamuosius politinius, ekonominius, regioninės gynybos ir saugumo klausimus. Susitikime dėmesio skirta ir šalių energetinės nepriklausomybės, strateginiams transporto projektams. Pirmojo darbinio vizito Rygoje metu Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos valstybės vadovu Egilu Levitu. Roberto Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija). Paskutinį sykį Lietuvos valstybės vadovas valstybinio vizito į Latviją vyko 2012 m. birželio 12-13 dienomis. „Istorinės sąsajos, abipusis palaikymas ir bendradarbiavimas paklojo tvirtą Baltijos šalių brolybės

Ukrainos parlamento rinkimai: 5 proc. barjerą perkopė penkios partijos

Ukrainos parlamento rinkimus laimėjo prezidento Volodymyro Zelenskio suburta „Tautos tarno“ partija. Volodymyras Zelenskis / AP nuotr. Pusė atstotvų iš 450, tai yra, 225 deputatai, renkami pagal proporcinio atstovavimo sistemą. Dar 199 vietos bus išdalytos pagal daugumos atstovavimo rinkimų sistemą. Likusios 26 vietos Aukščiausiojoje Radoje liks tuščios, nes jos yra skirtos Kijevo nekontroliuojamų teritorijų atstovams iš Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų valdomos Rytų Ukrainos. Išeinančių rinkėjų apklausų duomenimis, 43,9 proc. balsavo už „Tautos tarno“ partiją. Antroje vietoje liko prorusiška „Opozinė platforma – Už gyvenimą“ su 11.5 proc. Buvusio prezidento Petro Porošenkos partija

Lietuva pradeda taikyti Europos Sąjungos išmokų lubas

Nuo 2019 m. Lietuva pradeda taikyti Europos Sąjungos (ES) išmokų lubas. Šiuo metu 23 valstybės ar regionai taiko išmokų mažinimo mechanizmą. Iš jų 9 valstybės iš paramos sumos atskaičiuoja sumokėtus atlyginimus, 15 valstybių pasirinko mažiausią galimą mažinimą - didesnę kaip 150 tūkst. Eur sumą mažina 5 procentais, 9 valstybės pasirinko didžiausią galimą mažinimą – didesnę kaip 150 tūkst. Eur sumą mažina 100 procentų. Rietavo žirgynas. Po ilgų diskusijų su ūkininkų bendruomene, politikais ir mokslininkais buvo nutarta apriboti ES skiriamą tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumą, skiriamą vienam subjektui per metus, iki 150 tūkst.,

Dalyvauti lietuvių visuomeninėje veikloje motyvuoja ir dvasinis alkis, ir didelis noras padėti Lietuvai

JAV lietuvių bendruomenės lyderystė nepaprastai svarbi vienijant viso pasaulio lietuvius. Jolita Šedauskienė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininku Arvydu Urbanavičiumi, į susitikimą atvykusiu su žmona Raminta, Lietuvių bendruomenės atstove Lietuvoje Vida Bandis ir užsienio reikalų ministro patarėju Domu Petruliu. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova). Prieš tapdamas JAV Lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininku A. Urbonavičius dirbo šios organizacijos taryboje nuo 2002-ųjų metų. Pasak jo, dalyvauti lietuvių visuomeninėje veikloje jį motyvuoja dvasinis alkis ir didelis noras padėti Lietuvai, nes lietuvybė

Pirmojo užsienio vizito vyko į kaimyninę Lenkiją

Liepos 12 d. prisiekęs naujasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmojo užsienio vizito vyko į kaimyninę Lenkiją. Susitikimo su Prezidentu Andrzejumi Duda metu aptarti regioninio saugumo ir gynybos prioritetai bei šalių energetinės nepriklausomybės klausimai. Susitikimo su Prezidentu Andrzejumi Duda metu aptarti regioninio saugumo ir gynybos prioritetai bei šalių energetinės nepriklausomybės klausimai. R. Dačkaus nuotr. „Daugiausia kalbėjome apie mūsų šalių saugumą ir tarpusavio pagalbą gynybos srityje. Su Lenkija aktyviai bendradarbiaujame, jaučiame jos dėmesį – esame dėkingi už karių įsitraukimą per gynybos pratybas Lietuvoje, be to, net 8 kartus lenkų lėktuvai saugojo Baltijos

Pasmerkė Seimo sprendimą nepripažinti „Romuvos“: žmonės, kurie nėra krikščionys, Lietuvoje praranda teises

Mindaugas Jackevičius, LRT Radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Jorės šventė. nuotr. V. Daraškevičiaus, romuva.lt Sprendimas nepripažinti senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ buvo politizuotas ir pažeidė Konstituciją. Taip sako LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ kalbinti pašnekovai. „Žmonės, kurie nėra krikščionys, šioje valstybėje praranda savo, kaip piliečių, teises“, – priduria profesorė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė. Nors Lietuvos Konstitucija garantuoja religijos laisvę, o Teisingumo ministerija pripažino, kad „Romuva“ yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis, Seimas atsisakė suteikti valstybės pripažinimą šiai senovės baltų religinei bendrijai. Už tai, kad „Romuva“ būtų pripažinta valstybės, pasisakė

Top