Jūs esate
Pagrindinis > Interviu

Pritarė pataisoms dėl bazinės pensijos indeksavimo

www.siandien.info, lrs.lt Seimas vienbalsiai – 103 parlamentarams balsavus už – pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms . Priimtais pakeitimais tvarus spartesnis bazinės pensijos indeksavimas užtikrinamas įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinant, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. bazinės pensijos dydis gali būti didinamas daugiau negu pagal bazinės pensijos dydžiui taikomą 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą indeksavimo koeficientą, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes. Nuo 2021 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansines galimybes, gali būti nustatomas didesnis negu minėtas indeksavimo

Laikraštis ŠIANDIEN. Europos Parlamento nariams – lietuviškas medus iš Suvalkijos lygumų

Gruodžio 8-10 dienomis Tbilisyje vykusioje „Euronest“ parlamentinės asamblėjos sesijoje Europos Parlamento narys Juozas Olekas išrinktas Socialinių reikalų, užimtumo, švietimo, kultūros ir pilietinės visuomenės komiteto pirmininku. EP narysJ uozas Olekas. Redakcijos archyvo nuotr. " Kol mokytojai ir dėstytojai netaps neginčijamu valstybės prioritetu, apie pažangą ir ilgalaikius socialinius pokyčius kalbėti nėra prasmės. Pabūkime mokytojo vietoje, kuris dėsto apie patriotiškumą ir pagarbą valstybei, kai asmeniškai jaučia, kad valstybė jo absoliučiai negerbia. Tai juk yra absurdas, šis socialinis susitarimas ne tik neveikia, jis yra grėsmingas mūsų ateities kartoms. Galimybių nelygybė tarp mūsų sukuria

Laikraštis ŠIANDIEN. Nuo šiol Lietuvos Prezidentas dirbs ne tik Vilniuje

Nuo šiol Prezidentas Gitanas Nausėda dirbs ne tik Vilniuje, bet ir šalies regionuose. Respublikos Prezidentas su komandos nariais vienai darbo dienai persikėlė į Utenos regioną, kur susitiko su vietos savivaldybių merais, Dusetose bendravo su miesto bendruomene ir mokiniais, susitiko su Utenos regiono žiniasklaida. R. Dačkaus nuotrauka. lrp.lt Susitikime su Utenos, Zarasų, Anykščių, Ignalinos, Molėtų rajonų merais ir Visagino vicemere šalies vadovas aptarė savivaldybių finansavimo ir skolinimosi galimybes, Utenos regionui kylančius didžiausius iššūkius ir regioninį bendradarbiavimą. Susitikime buvo aptarta kelių būklė, kelio Vilnius-Molėtai remonto planai, kalbėta

Ekonomika augo, o biudžete pinigų nėra

Seime surengtoje konferencijoje apie chaotiškas mokesčių pertvarkos pasekmes kartu su ekonomistais ir finansų ekspertais Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė įvertino biudžeto projekte numatytus vaiko pinigų ir pensijų padidinimus kaip kelis žaisliukus ant kalėdinės eglutės. Tačiau iš esmės, socialdemokratės manymu, biudžeto projektas teatspindi valdančiųjų negebėjimą padaryti esmines viešojo sektoriaus darbo užmokesčio ir mokesčių sistemos pertvarkas. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) „Siūlomas biudžetas yra toks mažas, kad įsipareigojimai mokytojams, mokslo darbuotojams policininkams, ugniagesiams pakelti algas yra nevykdomi. Medicinos darbuotojams planuojama algas kelti iš nerealistiškai suplanuoto Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo.

Laisvės premija skirta Laisvės kovų dalyviui Albinui Kentrai

Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2019 metų Laisvės premiją paskirti Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 parlamentaras. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Barysaitė) Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus. Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą

Gruodžio 1 dieną atidarytas žiemos maudynių sezonas

Gruodžio 1 dieną žiemos maudynių sezoną atidaro Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Trakų, Radviliškio ir kitų miestų „ledinių maudynių“ entuziastai. siandien.info, Jūratė Marčiulaitienė Nuotraukos iš Lietuvos sveikuolių sąjungos archyvo Gruodžio 1 dieną žiemos maudynių sezoną atidarė Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Trakų, Radviliškio ir kitų miestų „ledinių maudynių“ entuziastai. Taip pat kviečiame prisijungti prie maudynių Pasaulinę ruonių dieną - sausio 1-ąją, prie 30 dienų „ledinės eketės“ iššūkio (sausio 18 – vasario 18 d.), prie Palangos ruonių maudynių (vasario 15 d.) ir sudalyvauti 25 metrų plaukimo ekete varžybose

Prezidentas: susisiekimo ministras privalo trauktis iš pareigų. R. Karbauskis: „Ne“

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda neigiamai vertina susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus kuruojamoje srityje tvyrančią sumaištį ir paties ministro veiksmus. J. Narkevičius sulaukė kritikos dėl Lietuvos pašto valdybos atleidimo, vizito Jungtiniuose Arabų Emyratuose, pietų valstybės įmonių sąskaita Dubajuje ir Minske, lėšų skyrimo asfaltuoti gatves savo rinkimų apygardoje ir prie premjero Sauliaus Skvernelio namų, taip pat dėl gyvenimo Seimo viešbutyje aplinkybių. Dalis opozicijos inicijuoja J. Narkevičiui interpeliaciją.J. Narkevičių į susisiekimo ministro pareigas delegavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, šiemet po prezidento rinkimų prisidėjusi prie valdančiosios koalicijos. R. Dačkaus nuotr. Prezidento kanceliarija Pasak šalies

Streiką skelbiančios mokyklos stabdo pamokas: mokytojai valdžios pažadais netiki, nedirba apie 400 įstaigų

Ant mokytojų kambaryje esančio stalo padėtos kuklios vaišės. Čia mokytojai praleis artimiausias porą valandų – iki dešimtos ryto. Būtent tiek truks įspėjamasis visoje Lietuvoje organizuojamas švietimo darbuotojų streikas. „Šiandien dirba 36 mokytojai, keturi iš jų nestreikuoja. Absoliuti dauguma streikuoja“, – BNS sakė Pilaitės gimnazijos profesinės sąjungos vadovė Laima Pranckūnaitė. Kaip ir įprastai, dalis mokinių prieš aštuonias ryto skubėjo į pamokas Vilniaus Pilaitės gimnazijoje, tačiau mokykloje rado neįprastą vaizdą. Šalyje prasidėjus dalies švietimo darbuotojų streikui, daugelis gimnazijos pedagogų susibūrė mokytojų kambaryje. „Aš solidarizuojuosi su savo kolegomis ir juos remiu už tą padėtį švietime.

Kas formuoja šalies žinomumą užsienyje

Pagrindiniai Lietuvos žinomumą užsienyje formuojantys veiksniai: turizmas, šalies kultūra ir paveldas, žmonės. Matomas ir Lietuvos indėlis tarptautinėje politikoje. Lietuva, palyginti su Estija ir Latvija, atrodo patrauklesnė potencialiems investuotojams. 75 proc. apklaustųjų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. 73 proc. pritaria, kad Lietuva padarė didelę pažangą nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų. Lietuva vertinama palankiai, tačiau apie ją nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo, formuojamo tikslinėmis rinkodaros priemonėmis – tik 28 proc. apklaustųjų žinojo apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Šalies gyventojai vertinami už išskirtinius charakterio bruožus – svetingumą, darbštumą, sumanumą, imlumą inovacijoms

„Valstybės gynyba yra ne tik kariuomenės ar politikų, bet ir visų mūsų atsakomybė“

Siandien.info, kam.lt Alfredo Pliadžio ir srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotraukos Šiandien, lapkričio 23 d. Vilniaus Katedros aikštėje minint atkurtos Lietuvos kariuomenės 101-ąsias metines įvyko iškilminga karių rikiuotė. „Valstybės gynyba yra ne tik kariuomenės ar politikų, bet visų ir mūsų atsakomybė. Niekas negins mūsų, jei patys nesiginsime“, – sveikinimo kalboje pabrėžė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Ministras džiaugėsi, kad šiandien Lietuvos kariuomenė turi didelę visuomenės paramą, o pačiuose kariuose jis mato didelę motyvaciją ir stiprų karinį pasirengimą. Vilniaus Katedros aikštėje minint atkurtos Lietuvos kariuomenės 101-ąsias metines įvyko iškilminga karių rikiuotė. Įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės atkūrimo buvo

Pagerbė 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių atminimą

2017 m. sausio 3 d. pradėjus Gedimino kalno šlaitų tvarkymo darbus, kalno aikštelėje atsitiktinai buvo rasti palaidojimai. Įsitikinus, kad tai 1863-1864 m. sukilimo dalyvių, kurie buvo nužudyti Vilniaus Lukiškių aikštėje palaikai, buvo pratęsta paieška ir atkasti 20-ies asmenų palaikai. Iki šio nepavyko surasti kunigo Stanislovo Išoros palaikų. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda su pirmosiomis poniomis dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18-os sukilimo dalyvių, kurių palaikai rasti Gedimino kalne, valstybinėse laidotuvėse. R. Dačkaus nuotr. Prezidento kanceliarija. Ceremonijoje kaip pat dalyvavo kiti

Priminė kvietimą Lenkijos bankams kurtis Lietuvoje

Vakar vykusiame susitikime su Lenkijos Prezidentu Andrzej Duda šalies vadovas Gitanas Nausėda akcentavo itin sustiprėjusius Lietuvos ir Lenkijos santykius. Lietuvos Prezidentas pavadino Lenkiją patikima partnere bei bendraminte daugeliu tarptautinės darbotvarkės, saugumo ir gynybos, ekonomikos, energetinio saugumo, branduolinės saugos ir infrastruktūros projektų įgyvendinimo klausimais. R. Dačkaus nuotr. Prezidento kanceliarija. Susitikime daugiausia dėmesio skirta regioninio saugumo ir gynybos klausimams – Lietuvos Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja bendri regiono saugumo iššūkiai, pasveikino didėjančius JAV karinių pajėgų kontingentus Lenkijoje ir Lietuvoje bei aptarė šių metų gruodžio mėnesio NATO Viršūnių susitikimo Londone darbotvarkę. Prezidentai

Lietuva turi patyrusius atstovus Europos Parlamente

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Lietuvos atstovais Europos Parlamente. Per susitikimą su europarlamentarais aptartos naujos Europos Komisijos patvirtinimo perspektyvos, Lietuvos interesai, formuojant ES sektorinių politikų kryptis, Europos Sąjungos paramos Rytų partnerystės šalims klausimai, transatlantinio bendradarbiavimo priemonės ir perspektyvos. Didelis dėmesys skirtas Lietuvos ir regiono šalių interesams, daugiamečio biudžeto, vidaus rinkos (Mobilumo paketo), teisės viršenybės, ES plėtros klausimams. Pasak Premjero, Lietuva turi tikrai labai patyrusius atstovus Europos Parlamente, užimančius svarbias pozicijas politinėse grupėse ir komitetuose. lrv.lt nuotr. Vyriausybės vadovas pabrėžė Europos Parlamento svarbą istorijos politikos klausimais, ypač akcentuodamas Rusijos neteisėtus veiksmus prieš

Laikraštis ŠIANDIEN. Išvarytas, bet nenugalėtas

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Neprireikė nė trijų mėnesių , o susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius viešai kaltinamas politiniu turizmu, valstybinių įmonių lėšų švaistymu ir jų naudojimu savo asmeniniams tikslams, taip pat siekiu „sukišti savus" į valstybės įmones, kelių asfaltavimu savo rinkimų apygardoje. Kodėl už jo vakarienes ir pietus moka valstybės įmonės, kodėl į tarptautinius susitikimus ministras važiuoja su didžiule palyda (nes nemoka anglų kalbos?), bet taip ir neperskaito žadėto pranešimo? Tuo tarpu premjeras sako, kad „čia viskas gerai, viskas pagal įstatymus“. LR Vyriausybė. Kas iš tikrųjų vyksta mūsų valstybėje, ar

Lietuvybė viešajame gyvenime

Gruodžio 6 dieną, penktadienį, Seimo Konstitucijos salėje rengiama konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“. Konferencijoje įvairiais pjūviais bus aptarta lietuvybės istorinė sklaida laike ir erdvėje, taip pat – moderniosios lietuvybės šerdį sudarančios lietuvių kalbos būklė Lietuvos gyvenime. Renginio pradžia 11 val. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Konferenciją sudarys dvi dalys. Pirmojoje bus pristatyta lietuvybės raida istoriniu, archeologiniu, antropologiniu, genetiniu ir kalbiniu požiūriu. Antrojoje bus nagrinėjama lietuvių kalbos teisinė situacija nepriklausomoje Lietuvoje, analizuojami konkretūs asmenvardžių, vietovardžių, vandenvardžių ir kitų viešųjų užrašų aspektai. Pranešimus skaitys pripažinti Lietuvos mokslininkai, iškiliausi savo tyrinėjimo sričių atstovai –

Žmonių biblioteka

Nacionalinėje bibliotekoje vyko šimtmečio vakaras, pavadintas „Žmonių biblioteka“. Šventiniame renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas J. E. Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys ambasadoriai, nacionalinių premijų laureatai, kiti garbingi visuomenės ir kultūros veikėjai, Nacionalinės bibliotekos partneriai ir draugai. Vygaudo Juozaičio nuotrauka Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka mini savo veiklos 100-mečio jubiliejų. Lapkričio 14 d. Nacionalinėje bibliotekoje vyko šimtmečio vakaras, pavadintas „Žmonių biblioteka“. Šventiniame renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas J. E. Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys ambasadoriai, garbingi visuomenės, mokslo, kultūros ir švietimo veikėjai, knygų

Laikraštis ŠIANDIEN. „JAV teisėjai klausė: „Ar gali tai vykti Lietuvoje?“( 1 )

Vytautas MATULEVIČIUS Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo nutartimi dėl įtariamosios Neringos Venckienės gynėjos advokatės skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, toliau skundą nagrinėti paskyrė Vilniaus apygardos teismui. Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvą sudrebino dar neregėtas pedofilijos skandalas, nusinešęs ne vieno žmogaus gyvybę. Jo epicentre atsidūrė teisėja ir būsima šalies parlamento narė Neringa Venckienė, stojusi ginti savo mažametės dukterėčios Deimantės. www.dw.com/ nuotrauka. Sulaukusi grasinimų, N. Venckienė 2013 metais nusprendė išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas ir čia pasiprašė politinio prieglobsčio. Po penkerių metų nežinios Lietuvą pasiekė informacija, kad buvusi teisėja sulaikyta Čikagoje

Premjero liga atskleidė brutalų visuomenės požiūrį į onkologinius pacientus

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) smerkia šalies premjerą užsipuolusius politikus bei apgailestauja, kad toks išpuolis tik dar kartą patvirtina tam tikrų visuomenės grupių nuostatas onkologinių ligonių atžvilgiu. Prezidento rinkimai Lietuvoje 2019 m. Gintauto Kniukštos nuotr. „Mes diskutuojame apie mokslo pažangą, apie inovatyvius vaistus, progresuojantį gydymą, tačiau empatija žmogui, dažnu atveju, dar svetima lietuviui, nors jau XXI a. išdrįsti pasakyti, kad esi onkologinis pacientas gali tik toje aplinkoje, kur esi tikras, jog nepatirsi stigmatizacijos, pašaipų ir diskriminacijos. O to pasitaiko net tarp draugų ar artimųjų“, – sako POLA prezidentas Šarūnas

Lietuvos šešėlinė ekonomika trečdaliu didesnė už Europos Sąjungos vidurkį

Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje yra didelis: 2019 m. „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 2018 m. jis sudarė 23,9 proc. BVP. Aukščiausioji audito institucija – Valstybės kontrolė – kartu su Seimo Audito komitetu organizavo konferenciją „Kova su šešėliu – ar taikomos priemonės pasieks tikslą?“ Tinkamas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių įgyvendinimas galėtų padaryti didelį poveikį valstybei. Konferencijoje pastebėta, kad pasirenkamos įvairios priemonės mažinti šešėlį, dalis jų pareikalauja didelių investicijų, tačiau neretai sukuriamas gana mažas efektas arba jų poveikis nematuojamas ir nėra žinoma, ar planuotas rezultatas yra pasiektas. Konferencijoje buvo dalijamasi įžvalgomis apie

Protesto mitingas „Atsisakau savo mokesčiais remti antikonstitucinę LRT“

Mitingas vyks 2019 M. LAPKRIČIO 9 D. (ŠEŠTADIENĮ) NUO 14:00 val. IKI 16:00 val. PRIE LRT (S. KONARSKIO 49) Kalbiname vieną iš protesto mitingo prie LRT organizatorių, vilnietę lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Astrą Genovaitę ASTRAUSKAITĘ. Kodėl Jums kilo mintis suorganizuoti protesto mitingą prie LRT, ir kodėl mitingo pavadinime sakoma, kad net siūlote atsisakyti savo mokesčiais remti antikonstitucinę LRT? Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastatas Vilniuje. Tai, kuo pavirto visuomeninė LRT, kai jai ėmė vadovauti buvusi Delfi.lt vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė Budrienė, jau seniai peržengia net paprasto, kasdienio, žmogiškojo bendravimo

Naujas ŠIANDIEN numeris.Išeina iš mūsų namų, iš mūsų Lietuvos teisingumas…

Ką tik atidavėme į spaustuvę naują laikraščio ŠIANDIEN numerį. Liūdnas numeris, daug skausmo, daug nusivylimo, nepasitikėjimo.. Išeina iš mūsų namų, iš mūsų Lietuvos teisingumas, tikėjimas rytdiena, tikėjimas valstybe. Lieka tik prezidento kelionės po pasaulį, skambios citatos apie gerovės valstybę ir Arvydo Juozaičio žodžiai, kad maisto gaminimas TV ekrane — puikus „tiesos gaminimo“ receptas visoms laidoms. Juk ir visuomenę galima pagaminti kaip patiekalą, iškepti kaip kepsnį… Naujas ŠIANDIEN numeris - visuose prekybos centruose.

Verslas žada trauktis į užsienį

Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas teigia, kad neapibrėžta situacija dėl šiuo metu svarstomo ES „Mobilumo paketo“ ir Vyriausybės nutarimas didinti mokestinę naštą šalies transporto sektoriui gali atnešti ne papildomas įplaukas į šalies biudžetą, o išprovokuoti masinį verslų perkėlimą į kitas valstybes ir prarastas darbo vietas Lietuvoje. S. Gentvilas. lrs.lt nuotr. „ES „Mobilumo paketas“ yra milžiniška grėsmė Lietuvos transportininkų sektoriui. Valstybė vien dėl jo gali prarasti apie trečdalį įmonių. Tačiau vietoje susitelkimo ir pagalbos iš Lietuvos valdžios, transportininkai sulaukia dūrio į nugarą – naujų mokesčių. Blogiausia, kad Vyriausybė apsimeta

Vilniuje atidarytas EP nario Juozo Oleko biuras

www.siandien.info Vilniuje, Gedimino pr. 21/A. Vienuolio g. 2. atidarytas Europos Parlamento nario Juozo Oleko biuras. Juozas Oleka papasakojo, kaip Lietuva atrodo iš Briuselio, kodėl buvo atmesti net penkių valstybių kandidatai į Europos Komisiją, kada Lietuvos ūkininkai gaus tokias pat išmokas kaip ir Vakarų valstybių, ką grįžęs veikia tėvų ir senelių žemėje Vilkaviškio rajone (Juozo Oleko atsakymai bus paskelbti artimiausiame laikraščio ŠIANDIEN numeryje). Su įkurtuvėmis Juozą Oleką pasveikino bendražygiai, sėkmės linkėjo karikatūristas Jonas Varnas „ Mudu su Juozu gimėme Sibire, tremtyje, tačiau šiandien, yra

Nesutarimai Seime kelia ir realių pavojų šalies saugumui?

siandien.info, lrs.lt Iniciatyva surengti pirmalaikius Seimo rinkimus sėkmingai skinasi kelią, susilaukia vis platesnio palaikymo. Vis daugiau piliečių ir politikų supranta: kitos išeities nebėra, nes Seimas įtrauktas į ambicijų karus, valdantieji de facto nebeturi daugumos, o valstybė tapo politinių žaidimų įkaite. Viktorija Čmilytė-Nielsen. lrs.lt nuotr Pirmalaikiai Seimo rinkimai yra ne tik racionalus būdas išeiti iš dabartinės parlamentinės suirutės, bet ir klausimas, tiesiogiai susijęs su Lietuvos nacionaliniu saugumu“, – pabrėžė Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Deja, šiandien būtent tokia yra Lietuvos politinė realybė, kuri verčia užmiršti apie bet kokias

Ar atgims pirmoji lietuviška žemės ūkio mokykla

Vidmantas MISEVIČIUS, www.respublika.lt XIX amžiuje Irenėjus Kleopas Oginskis Rietave įkūrė pirmąją lietuvišką Žemės ūkio mokyklą. Profesinis žemės ūkio mokymas Rietave turi gilias tradicijas, tad nors ir keitusi pavadinimus mokykla gyvavo iki pastarųjų metų, kol 2016 m. Žemės ūkio kolegija buvo išdraskyta ir uždaryta. 2016 m. Žemės ūkio kolegija buvo išdraskyta ir uždaryta.  Šio sprendimo nesustabdė net tai, kad pirmoji Lietuvos žemės ūkio „mokslinyčia“ greitu laiku turėjo minėti 160-ties metų jubiliejų. Rietavas neteko savarankiškai veikusio švietimo ir kultūros centro, o tuometinė Žemaitijos kolegija tapo kitų 2 mokyklų filialu.

Laikraštis ŠIANDIEN. Vilniaus universiteto profesoriaus patarimai Sakartvelo merams

Bendradarbiaujant su LR Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ambasada Sakartvele ir remiant Vystomojo bendradarbiavimo lėšomis, įgyvendinamas projektas „Regionų darnaus vystymosi strateginių ir sisteminių prieigų formavimas socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos kontekste“ Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Daliaus Serafino, Sakartvele, kaip ir Lietuvoje, nemažai žmonių, kurie jaučia nepriteklių ir didelę socialinę atskirtį. Projekto tikslas - prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Sakartvele, prioritetą teikiant sektorinei vystomojo bendradarbiavimo krypčiai - panaikinti visų formų skurdą visose šalyse (1 tikslas) . Profesorius Dalius Serafinas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Sakartvelas - šalis, turinti didelę gamtinę

Laikraštis ŠIANDIEN. Lietuviškasis Makiavelis. Keli potėpiai Gedimino Kirkilo politiniam portretui

Jeigu būtų renkamas nepriklausomybę atkūrusios valstybės laikų gudriausias politikas, sugebėjęs pripinti daugiausiai intrigų, nesibodėjęs klastos ir bendražygių išdavystės – tai būtų Gediminas Kirkilas Kęstutis JASKELEVIČIUS Laikraštis „ŠIANDIEN“ Kiekvienoje partijoje yra pakankamai pėstininkų, kurie, norėdami pagerinti savo poziciją, gali paaukoti visą partiją – Vladimiras Šoicheris, rusų inžinierius, aforistas „ „Politikoje tik forma yra sudėtinga. Turinys visuomet tas pats – interesai. Beje, ir asmeniniai, grupiniai, rečiau – tautos ar valstybės.“ „Politikai – savotiškos mūsų gyvenimo primadonos. Tik todėl aplink juos tiek daug gandų, paskalų, intrigų. Toks vaidmuo kai kam galbūt atrodo patrauklus,

Notarų, antstolių ir advokatų garbės teismų nariais turi būti skiriami ir visuomenės atstovai

„Visuomenės atstovai jau seniai yra Teisėjų garbės teismo ir Prokurorų etikos komisijos nariai. Todėl ir kitų teisinių profesijų – advokatų, notarų ir antstolių – bendruomenių atstovams reikėtų būti atviresniems visuomenei. Sudarius galimybę visuomenės atstovams būti šių trijų garbės teismų nariais, sustiprinsime pasitikėjimą teisine sistema, o šių teisinių bendruomenių darbas taps skaidresnis“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius .lrv.lt nuotr Įstatymų projektų pakete siūloma į advokatų, antstolių, notarų garbės teismų sudėtį įtraukti nepriklausomus visuomenės atstovus. Tai galėtų būti visuomeninių organizacijų atstovai, universitetų profesūra, žiniasklaidos atstovai, žymūs

Laikraštis ŠIANDIEN. Kada vilniečiai važiuos metro?

„Baltijos tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad 99 procentai žmonių mano, kad susisiekimas Vilniuje yra svarbi ir labai svarbi problema. Prieš tris metus R. Šimašius teigė neabejojąs, kad Vilniuje metro bus ir tam reikia pradėti ruoštis. „Aš net neabejoju, kad kažkurią dieną metro Vilniuje atsiras. Kurią dieną – priklauso nuo daugelio aplinkybių, bet aišku, kad jau šiandien reikia tam ruoštis ir dėti pamatus“ bei pridūrė, jog palaiko šią idėją – „Aš tai aišku esu už“. Šiaip ar taip sostinėje diskusijos dėl metro trunka daugiau

Spalį sukako 28-eri metai, kai Lietuva ir Japonija atkūrė diplomatinius santykius

siandien.info, lrp.lt Pirmąją viešnagės Japonijos sostinėje Tokijuje dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiko su Japonijos garbės konsulais, Japonijos ir Lietuvos draugystės parlamentinės grupės pirmininku Hirofumiu Nakasone, Japonijos vyriausybės pareigūnais, buvusiais Japonijos ambasadoriais Lietuvoje ir artimiausiais mūsų šalies draugais. lrp.lt nuotr Per iškilmingą vakarienę Prezidentas su garbingais svečiais aptarė Lietuvos ir Japonijos dvišalius santykius, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą. „Spalį sukako 28-eri metai, kai Lietuva ir Japonija atkūrė diplomatinius santykius. Per tą laiką Lietuva sustiprėjo ir tapo atsakinga Europos Sąjungos bei NATO nare. Nors Lietuvą ir Japoniją skiria

Gintautas Kniukšta. Kas iš tikrųjų vyksta Alytuje

Gintautas Kniukšta Pagaliau ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis su Prezidentu Gitanu Nausėda rado laiko šiandien, sekmadienį aptarti situaciją Alytuje, kuriame siekiama visiškai užgesinti trečiadienio naktį kilusį gaisrą padangų perdirbimo gamykloje. Kas iš tikrųjų vyksta Alytuje? Vakar Ekstremalių situacijų komisija vėl tarėsi dėl gaisro padangų perdirbimo gamykloje. Ar galima pasitikėti aplinkos ministro K. Mažeikos žodžiais, „kad vykdomi aplinkos taršos matavimai, o gyventojai gali realiu laiku stebėti rodiklius“… Negalima, nes tas žmogus dažnai sako netiesą, praėjusią savaitę, pavyzdžiui, jis pareiškė visuomenei, kad miškų reformos tikslai įvykdyti.

Kardinolo Sigito Tamkevičiaus padėkos Mišios

Šalies vadovas savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių tapus Katalikų Bažnyčios kardinolu. R. Dačkaus nuotr.lrp.lt Šiandien Prezidentas Gitanas Nausėda Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje dalyvavo kardinolo Sigito Tamkevičiaus padėkos Mišiose. Šalies vadovas savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių tapus Katalikų Bažnyčios kardinolu. Valstybės vadovas palinkėjo, kad eidamas šias garbingas pareigas S. Tamkevičius ir toliau skleistų Gerąją Naujieną. „Šis Popiežiaus Pranciškaus suteiktas titulas liudija Jūsų išskirtinį gebėjimą sekti Viešpaties numatytu gyvenimo keliu. Tiek tuomet, kai nepailsdamas leidote „Lietuvos katalikų

Studento ir profesoriaus kova nesibaigia: jau blogas ir premjeras?

Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė pripažįsta - frakcija dėl V. Pranckiečio nėra vieninga, tačiau abejoja, ar jį palaikantys parlamentarai gali pasitraukti iš frakcijos ir kurti naują. Reda Gilytė, Ainė Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, siandien.info „Yra žmonių jį palaikančių, tai natūralu ir žmogiška, tai suprantama, nes vieni vertina situaciją vienaip, gal kai kam ir patinka, kad tokia situacija yra. Bet aš vėlgi pasakyčiau – V. Pranckiečio tema svarbi, bet ji nėra esminė“, – sako R. Baškienė. Kai kurie Seimo opozicijos nariai prognozuoja, kad jau kitą savaitę gali skilti

Vilniuje bus paminėtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas

Spalio 19 d. 13 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kutūros centre (B. Radvilaitės g. 8, 2 aukšto salėje) vyks Senovės baltų religinės bendrijos Romuva konferencija „Romuvos Ąžuolas“, skirtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus metams paminėti. Vilniuje bus paminėtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas. Prieš minėjimą 12 val. ta proga ant Gedimino kalno bus užkurta aukuro ugnis, pagerbti Dievai ir Protėviai. Konferencijos „Romuvos Ažuolas“ pranešimus skaitys: Romuvos vaidilos – Ignas Šatkauskas, Jonas Vaiškūnas, Nijolė Balčiūnienė, religijotyrininkė dr. Milda Ališauskienė, mitologas, Romuvos garbės vaidila dr. Dainius Razauskas. Etnotapytojas Virginijus Kašinskas pristatys filmuotos medžiagos archyvą

Didžiausia biudžeto dalis – socialinei apsaugai

siandien.info, lrv.lt Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 6 190 mln. eurų, papildomai 761 mln. eurų. Papildomai 327 mln. eurų numatyta Valstybinio socialinio draudimo pensijoms (SODRA). Išmokai vaikui padidinti papildomai skirti 149 mln. eurų, nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokoms (SODRA) didėja 72.9 mln. eurų, ligos, motinystės, motinystės-tėvystės ir tėvystės pašalpoms didėja (SODRA) 56,9 mln. eurų. Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti papildomai – 20 mln. eurų, šalpos pensijų bazei padidinti ir mažų pensijų priemokoms dar 21 mln. eurų ir kt. „2020 m. biudžetas yra socialiai

Cirkas baigėsi : nepritarta Viktoro Pranckiečio atleidimui iš Seimo Pirmininko pareigų

siandien.info, lrs.lt Seimas slapto balsavimo būdu nepritarė Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio atleidimui iš užimamų pareigų. Už nutarimą „Dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ (projektas Nr. XIIIP-3993) balsavo 3, prieš buvo 7. Nutarimas nepriimtas. Į nenumatytą Seimo posėdį susirinkusiems parlamentarams Seimo Pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis pristatė nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma Seimui, atsižvelgiant į Seimo narių grupės siūlymą ir vadovaujantis Seimo statuto 218 straipsniu, atleisti Viktorą Pranckietį iš Seimo Pirmininko pareigų. Slapto balsavimo metu išduota biuletenių 11, rasta biuletenių 11. Galiojančių 10, negaliojančių 1. Už nutarimą „Dėl Viktoro Pranckiečio

Gerovė – ne tik eurai ar procentai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį spaudos konferencijoje apžvelgė per beveik šimtą dienų nuo inauguracijos įgyvendintas iniciatyvas, įvykusius užsienio vizitus ir būsimųjų darbų prioritetus. lrp.lt „Esu ir ketinu išlikti aktyviu Lietuvos vidaus ir užsienio politikos srityse. O savo pirmųjų dienų prioritetais laikiau Prezidentūros atvėrimą visuomenei ir duotą pažadą mažinti socialinę atskirtį, visų pirma pasirūpinant itin mažas pajamas gaunančiais senjorais“, – teigė Prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, solidarumas yra tai, kas jungia mus į vieną visuomenę, į vieną valstybę ir dėl ko šita valstybė gali gyvuoti, klestėti ir toliau augti. Gerovė

„Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankėsi Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, tarptautinės parodos „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ atidaryme. Šalies vadovas yra šios parodos globėjas. Po oficialiosios parodos atidarymo dalies pirmoji šalies pora aplankė ekspozicijų erdves, apžiūrėjo vertybes, kurių įvairovė – nuo portretų, gobelenų, dokumentų iki juvelyrikos dirbinių, bažnytinių reikmenų ir kitų relikvijų – liudija kunigaikščių Radvilų išskirtinį statusą ir raišką daugybėje valstybės bei visuomeninio gyvenimo sričių. lrp.lt „Tarsi pažymėdami istorijos tęstinumą, kunigaikščiai Radvilos mus šiandien surinko būtent į šią erdvę

Mokesčiai : Kas ateis greičiau – supratimas ar krizė?

Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt Raimondas Kuodis / J. Stacevičius nuotr. Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų didinti mokesčius. Ne tik degalų, cigarečių, alkoholio akcizus, bet ir plėsti nekilnojamojo turto apmokestinimą. Kol kas finansų ministro Viliaus Šapokos siūlymuose nematyti prezidento Gitano Nausėdos gerovės valstybės idėjų – šis sako siūlysiąs įstatymų pakeitimus. Nuožmiausi kritikai pliekia valdžią negailėdami – tai kelias į krizę, o žmonės jau antra diena skaičiuoja, kiek mokės už nekilnojamąjį turtą. Ką dar reikėtų susiskaičiuoti? „Dienos temoje“ – klausimas ekonomistui Raimondui Kuodžiui. – Ką

Silvijos Beatričės Petkevičiūtės koncertas Lietuvos Respublikos Seime

Silvija Beatričė (asmeninio archyvo nuotrauka) Spalio 15 d. visame pasaulyje minima Baltosios lazdelės diena. Jos metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, švietimo prieinamumo, socialinės integracijos sąlygas ir kt. Lietuvoje ji pažymima nuo 1992 m. Šiai dienai paminėti spalio 15 d., antradienį, 13 val. Vitražo galerijoje (Seimo I r.) rengiamas pirmosios ir vienintelės Lietuvoje pianistės neregės, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentės Silvijos Beatričės Petkevičiūtės koncertas. Silvija Beatričė – ne vieno pianistų ir vokalistų tarptautinių konkursų laureatė, koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 2018 m.

Top