Jūs esate
Pagrindinis > Interviu

Užsieniečiams atvykti bus lengviau

siandien.info, lrv.lt Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui numatyti papildomas sąlygas dėl paprastesnio aukštos kvalifikacijos darbuotojų, dėstytojų ir tyrėjų atvykimo. Jų prašymai išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje bus nagrinėjami nuotoliniu būdu, o priėmus teigiamą sprendimą tereikės atvykus pateikti dokumentų originalius biometrinius duomenis. „Lietuvoje trūksta tam tikrų aukštos kvalifikacijos specialistų, turime verslininkų prašymų, todėl nusprendėme pritaikyti išimtis ir leisti atvykti aukštos kvalifikacijos specialistams“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Taip pat Vyriausybės posėdyje nuspręsta atsisakyti reikalavimo užsieniečiams atsivežti likus 72 valandoms iki atvykimo atliktą COVID-19 tyrimo neigiamą atsakymą. Praktikoje pastebėta, kad kyla klausimų dėl

Lietuva ir Prancūzija: draugystė tęsiasi

Antradienį Diana Nausėdienė ir Brigitte Macron lankėsi MO muziejuje. Viešnias pasitiko muziejaus įkūrėjai Danguolė ir Viktoras Butkai, MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė ir MO muziejaus komanda. Lietuvos ir Prancūzijos pirmosios ponios apžiūrėjo parodą „Kodėl taip sunku mylėti?“ lrp.lt Pasak parodos kuratorių, šiandien nerimą kelia tai, kad mūsų vaikų kartai tenka susidurti su sudėtingais klausimais ir nevaldomu informacijos srautu. Kiekviena diena atneša vis naujų problemų – pabėgėlių krizių, ekologinių kataklizmų, politinių įtampų. Menininkai S. Boddeke ir P. Greenaway, kurių kuruotą parodą apžiūrėjo pirmosios abiejų šalių ponios, kelia klausimus apie abejingumą migrantų krizei, humaniškumo trūkumą, pamatinius pasirinkimus

Į Lietuvą atvyko Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ir jo sutuoktinė Brigitte Macron

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė Prezidentūroje priėmė oficialaus vizito į Lietuvą atvykusį Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną ir jo sutuoktinę Brigitte Macron. „Prancūzijos Prezidento vizitas, minint šimto metų, kai Prancūzija de facto pripažino nepriklausomą Lietuvos Respubliką, sukaktį, simbolizuoja tvirtą Prancūzijos ir Lietuvos ryšį. Bendradarbiaujame gynybos ir saugumo, ekonomikos ir kultūros, mokslo ir inovacijų srityse. Esame pasiruošę stiprinti transatlantinį saugumą, kurti vieningą, žalią ir inovatyvią Europą bei ginti demokratijos ir žmogaus teisių principus“, – sakė Lietuvos Prezidentas. lrp.lt nuotr. Valstybės vadovas padėkojo Prancūzijos lyderiui už jo vaidmenį liepos mėnesį vykusiame

Atnaujintas labiausiai koronaviruso (COVID-19) infekcijos paveiktų šalių sąrašas

siandien.info, lrv.lt Atnaujintas labiausiai koronaviruso (COVID-19) infekcijos paveiktų šalių sąrašas, kuris įsigalioja nuo ateinančio pirmadienio, t. y. rugsėjo 28 d. Paveiktų valstybių sąrašą papildė Estija, Lenkija, Vokietija, Islandija ir San Marinas. Šiose šalyse sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų viršijo 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Iš paveiktų šalių atvykusiems ar per paveiktas šalis keliavusiems žmonėms yra privaloma izoliuotis, tačiau Lenkijai ir Estijai numatytos išimtys. Iš labiausiai paveiktų šalių sąrašo taip pat išbrauktas Kazachstanas ir Saudo Arabija, iš kurių užsieniečiams atvykti galima tik pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime numatytas išimtis. Estijai ir Lenkijai

Prezidento padėka istorikui

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su istoriku dr. Algimantu Kasparavičiumi ir padėkojo jam už išskirtines pastangas atsakant į istorinį revizionizmą tarptautinėje bendruomenėje. Šalies vadovas įvertino istoriko ryžtą atsakyti į Rusijos Prezidento Vladimiro Putino straipsnį „The National Interest“ leidinyje, kvestionuojantį istorinius faktus ir neigiantį Rusijos atsakomybę už Baltijos šalių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais. lrp.lt nuotr. „Pateisindama 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto sudarymą ir 1940 m. Baltijos valstybių okupaciją, Rusija kartoja sovietinės istorinės propagandos klišes, kurias seniai paneigė šiuolaikiniai, taip pat ir Rusijos istorikai, gina stalinistinę užsienio politikos doktriną, pagrįstą imperiniu požiūriu į

Lietuvos žmonės rečiausiai iš visų Baltijos šalių gyventojų kreipiasi į medikus

Tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės rečiausiai iš visų Baltijos šalių gyventojų kreipiasi į medikus. Lyginant su latviais bei estais, lietuviai ne tik pasyviausiai lankosi pas gydytojus sirgdami, bet ir rečiau nei kaimynai profilaktiškai atlieka metinį sveikatos patikrinimą. Tokias tendencijas atskleidė reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa, kurią draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu atliko „Nielsen”. Respondentų buvo pasiteirauta, kaip dažnai jie lankosi pas gydytoją. Ateinančiųjų iš įpročio – gerokai mažiau Tyrimo duomenimis, 41 proc. Lietuvos ir 45 proc. Estijos gyventojų į medikus kreipiasi sunegalavę. Tuo tarpu Latvijoje žmonės aktyviau konsultuojasi su gydytojais – pasireiškus ligos simptomams

Seimas prašo stabdyti Astravo atominės elektrinės reaktorių veiklos pradžią

siandien.info, lrs.lt Rugsėjo 22 d. Seimas, matydamas, kad Baltarusijoje augant politinei įtampai slapta, be visuomenės ir ekspertų kontrolės, neveikiant branduolinės saugos priežiūros institucijoms, nesilaikant tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų, vykstant branduolinių objektų statybą vykdančių darbuotojų protestams, tęsiami neteisėti branduolinės elektrinės paleidimo darbai, ragina Baltarusijos valstybės branduolinės saugos institucijas nedelsiant nutraukti Baltarusijos atominės elektrinės eksploatavimo parengiamuosius darbus. Priimta rezoliucija Seimas prašo Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupę (ENSREG) imtis visų priemonių stabdyti Astravo atominės elektrinės reaktorių veiklos pradžią tol, kol nebus išsklaidytos visos abejonės dėl šios elektrinės statybos ir pasirengimo eksploatavimui atitikties tarptautiniams branduolinės

Siūlo pagalbos priemonių paketą demokratiškai Baltarusijai

www.siandien.info, lrp.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos lyderiais kviečia Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares svarstyti pagalbos priemonių paketą demokratiškai Baltarusijai, siekiančiai politinės, ekonominės ir socialinės transformacijos. lrp.lt nuotr. Trijų šalių lyderiai pakvietė Europos Sąjungą suformuoti pagalbos paketą, kuris apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją, bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikos restruktūrizavimui, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas. Deklaracijoje primenama, kad ją paskelbusių šalių lyderiai aktyviai puoselėja laisvės ir demokratijos principus, taip

Estija į paveiktų šalių sąrašą neįtraukta

siandien.info, lrv.lt Nuo pirmadienio, izoliuotis reikės atvykus iš Švedijos, Norvegijos, Bulgarijos, Gruzijos, Kanados, Tuniso ir Farerų salų, šiose teritorijose koronaviruso infekcijos (COVID-19) sergamumui per pastarąsias 14 dienų perkopus 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų slenkstį. Svarbu pažymėti, kad reglamentuotas laikas, kada užsieniečiai ir Lietuvos piliečiai, gyvenantys ar dirbantys užsienyje, prieš išvykdami iš Lietuvos nepraėjus izoliavimo laikotarpiui, turi informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) apie planuojamą išvykimo datą ir laiką – tai jie privalo padaryti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki išvykimo. Naujovė įsigalios nuo rytojaus. Taip pat ministro įsakymu atnaujintas išimčių dėl

Sienas galima uždaryti iš abiejų pusių

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda. Pokalbis skirtas apsikeisti nuostatomis dėl Baltarusijos valdžios pareiškimo uždaryti sienas su Lietuva, Lenkija ir Ukraina. Prezidentai aptarė situaciją šalių pasienyje su Baltarusija ir pabrėžė, kad jokių aktyvių veiksmų, pagrindžiančių grasinimus iš Baltarusijos pusės, nesiimta – nėra jokių faktinių Baltarusijos sprendimų uždaryti sienas. Lietuvos sienos apsaugos pareigūnai dirba įprastu režimu, o judėjimas per Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktus vyksta įprasta tvarka. „Manau, kad tai provokacija, be konkretaus pagrindo. Kai kurių šalių valdžia tiesiog pamiršta, kad tarptautiniuose santykiuose galioja veidrodinis principas

Teiks paskolas žemės ūkiui su valstybės garantija

Pranešimas spaudai Bankas „Luminor“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su nacionaline plėtros įstaiga Žemės ūkio paskolų garantijų fondas ir pradeda teikti paskolas nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam žemės ūkiui ir žuvininkystės verslui. Iš viso šiai finansinei priemonei įgyvendinti valstybė skyrė 40 mln. eurų. Gintauto Kniukštos nuotrauka Bankas prisidės įgyvendinant priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“. Ši finansinė priemonė taikoma smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bei didelėms įmonėms, kurios pernai sėkmingai vykdė savo veiklą, tačiau turi sunkumų dėl COVID-19 protrūkio. Lengvatinės

Kryžkalnyje – memorialas Lietuvos partizanams

Angelė Jakavonytė, www.alkas.lt Kryžkalnio memorialas partizanams | rengėjų nuotr. Rugsėjo 20 d., Kryžkalnyje, Raseinių r., buvo atidengtas memorialas visiems žuvusiems ir nukankintiems partizanams bei ryšininkams. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kartu su dar gyvais partizanais įgyvendino kilnų tikslą, o šiam tikslui ir architekto Sauliaus Pamerneckio bei skulptoriaus Tado Gutausko pateiktam Lietuvos partizanams atminti memorialo sumanymui pritarė politiniai kaliniai ir tremtiniai bei visos patriotinės nevyriausybinės organizacijos. Svarbiausi memorialo ženklai – lietuviško kalavijo pavidalo obeliskas su Vyčio kryžiumi viršūnėje ir apie 20 000 partizanų įamžinanti atminimo siena su žuvusių

Centre – atviros visuomenei ekspozicijos ir įvairūs renginiai

www.siandien.info, lrs.lt Seimo lankytojų centras iškilmingai paminėjo vienų metų veiklos sukaktį. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova, Džoja Gunda Barysaitė). Per metus surengtos ekskursijos 456 lankytojų grupėms Vienas iš svarbiausių Seimo lankytojų centro tikslų – su jaunais žmonėmis apie svarbius dalykus kalbėti patrauklia forma. Per šiuos metus sukurtos ir įgyvendintos iniciatyvos – Seimo lankytojų centro edukacinių užsiėmimų programos: „O kas yra Seimas“ ir „Kaip gimsta įstatymas?“, skirtos ir pritaikytos tiek ikimokyklinio amžiaus vaikams, tiek ir vyresnių klasių mokinių grupėms. Sukurtas edukacinių užsiėmimų ciklas 9–10 klasių mokiniams „Aš esu pilietis“. „Lankytojų centre vykstantys

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. Savižudė Lietuva

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. Gamtininko Andrejaus Gaidamavičiaus išpažintis: "Taip gerai jaučiausi per komandiruotę Paryžiuje. Bet vos tik grįžau į oro uostą, jame pradėjau matyti suakmenėjusius lietuvių veidus. Ir jų vis daugiau, daugiau… Staiga pradingo ir gera nuotaika, sugrįžo nuovargis, depresija ir dar velniai žino kas, bet labai slegiančio. Kažkas yra ne taip. Kažko labai trūksta, kad jaustis laimingu. Kažkokio ryšio trūksta tiems lietuviams, kuriuos aš lyginu su medžiais be šaknų. Tiek emigrantų. Tiek nutrauktų ryšių…" ŠIANDIEN įsigysite visose Norfos parduotuvėse, jau galima užsiprenumeruoti laikraštį 2021 metams.

Prezidentas susitiko su švietimo sektoriaus atstovais

siandien.info, lrp.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su švietimo sektoriaus atstovais ir socialiniais partneriais aptarti inicijuojamų Švietimo įstatymo pakeitimų. Jais siekiama suteikti lygiaverčio starto galimybes kiekvienam vaikui, užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, bei visiems vaikams ankstinti priešmokyklinio ir pradinio ugdymo amžiaus ribą vieneriais metais. „Įstatymų bazės pokyčiai yra pribrendusi būtinybė, nes šiuo metu ne visiems vaikams užtikrintos galimybės tenkinti prigimtinius, socialinius ir pažintinius poreikius. Net trečdalis vaikų, augančių nepalankioje ekonominėje ir socialinėje aplinkoje, nelanko ikimokyklinės įstaigos, nors jiems ugdymas būtų naudingiausias. Turime skirti pažeidžiamiausiems vaikams

Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą

Forumas Seime: „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“ www.siandien.info, lrs.lt Rugsėjo 11 d., penktadienį, Seimo Kultūros komitetas kartu su asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ rengia forumą „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą (II)“. Renginys vyks Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmai), pradžia – 9 val. Forume paveldo išsaugojimu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų, valstybės ir savivaldos institucijų atstovai pristatys savo požiūrius į svarbiausias, jų vertinimu, paveldosaugos problemas ir galimus jų sprendimo būdus. Forumas „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą (II)“ 2020 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salė

Laikraštis ŠIANDIEN. JAV siūloma iš pagrindų pertvarkyti maisto sistemą

Laikraštis ŠIANDIEN. JAV siūloma iš pagrindų pertvarkyti maisto sistemą Romaldas ABUGELIS Romaldas Abugelis. Jungtinės Amerikos Valstijos yra didžiausia žemės ūkio ir maisto produktų gamintoja ir jų eksportuotoja pasaulyje. JAV priskaičiuojama daugiau kaip du milijonai ūkių, kurių vidutinis žemės plotas sudaro apie 180 hektarų. Žemės ūkis kartu su maisto ūkiu ir kitomis giminingomis šakomis sukuria daugiau kaip 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Maždaug prieš mėnesį Rokfelerio fondo pateiktame pranešime siūloma iš pagrindų pertvarkyti visą šalies maisto grandinę. „Mūsų maisto sistema liečia visus ir viską – niekas neturėtų taikstytis su status quo“, - teigia

Laikraštis ŠIANDIEN. Ežeringiausias Lietuvos kraštas nusipelnė kurorto vardo

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Zarasų miestas išsidėstęs ežerų apsuptoje kalvotoje vietoje, pasižymi labai vaizdingu kraštovaizdžiu, sutvarkyta rekreacine aplinka ir sveikatai palankiu mikroklimatu. Kurortinio bei aktyvaus poilsio paslaugos ežeringiausiame Lietuvos krašte kasmet vis labiau populiarėja. Zarasų kraštas gali pasiūlyti puikiai išvystytą šeimyninio turizmo infrastruktūrą. Rajone yra ne tik įvairiausias paslaugas siūlančių kaimo turizmo sodybų, bet ir galimybės paragauti vietos kulinarinio ir tautinio paveldo produktų. Ežeringiausiame Lietuvos krašte, tikrame žvejų rojuje, išvystyta žvejybos infrastruktūra, lankymui pritaikyti unikalūs Lietuvos paveldo objektai. Zarasų savivaldybės meras Nikolajus Gusevas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. „Turime

Pasaulio žiniasklaida apie Lietuvos miestus

siandien.info, lrv.lt Šių metų pirmąjį pusmetį Vilnius, Kaunas ir Klaipėda pasaulio žiniasklaidos antraštėse buvo paminėti daugiau nei 10 tūkst. kartų, o socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Twitter“ ir „Youtube“) – daugiau nei 23 tūkst. kartų. Miestų veidus daugiausia formavo pranešimai apie šalies vidaus ir užsienio politiką, socialines ir kultūrines iniciatyvas, eksportą ir investicijas. Vilniaus paminėjimai daugiausia susiję su turizmo sritimi, kūrybišku atsaku į COVID-19, kultūrinėmis ir socialinėmis iniciatyvomis. Kauno „Žalgirio“ klubo veikla buvo viena matomiausių formuojant Kauno skaitmeninį matomumą, – rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė atlikta apžvalga. Kauno ir Klaipėdos

Naujos ilgalaikės investicijos į žemės ūkį

siandien.info lrs.lt Nuotoliniu būdu posėdžiavęs Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) apsvarstė Finansų ministerijos parengtą Ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą (Ateities ekonomikos DNR). Dokumento aptarimas buvo konstruktyvus, o Finansų ministerijos viceministrės Loretos Maskaliovienės pateikta informacija – aiški ir išsami. Seimo nariai išreiškė įsitikinimą, kad naujos ilgalaikių investicijų į žemės ūkį priemonės bus rengiamos tampriai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Pristatytame plane išskirti 5 prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Ilgalaikio poveikio investicijoms iš viso numatoma skirti 6,3 mlrd.

Dėl vykdytų greitųjų Covid-19 testų už 6,05 mln. eurų vertės pirkimo atliekamas ikiteisminis tyrimas

siandien.info, lrs.lt Seimo Antikorupcijos komisiją nustebino žinia, kad dėl viešųjų pirkimų pažeidimų įsigyjant apsaugos priemones, atsakomybė nebuvo taikyta nė vienam asmeniui. Motyvuojant ypatinga skuba, apsaugos nuo Covid-19 priemonės karantino laikotarpiui buvo perkamos nekontroliuojamai, dažnai nepagrįstai didele kaina ir taip galimai padarant žalą valstybei. Kompetentingos įstaigos pripažino karantino metu vykdytų viešųjų pirkimų nepakankamą kontrolę. Kompetentingos įstaigos pripažino karantino metu vykdytų viešųjų pirkimų nepakankamą kontrolę, todėl numatė priemones, kurios ateityje turėtų sumažinti korupcijos rizikas. Siekiama, kad apsaugos priemonės būtų perkamos centralizuotai, o galimi tiekėjai būtų įtraukiami į bendrą sąrašą, iš kurio perkančiosios organizacijos juos

Koronaviruso infekcijos paveiktas Europos valstybes papildė Baltarusija, Italija, Slovėnija ir Slovakija

Penktadienį, rugpjūčio 28 d., atnaujintas labiausiai koronaviruso (COVID-19) infekcijos paveiktų šalių sąrašas, kuris įsigalioja nuo ateinančio pirmadienio, t. y. rugpjūčio 31 d. Paveiktas Europos valstybes papildė Baltarusija, Italija, Slovėnija ir Slovakija, šiose šalyse sergamumo rodikliui per paskutines 14 dienų viršijus 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Iš paveiktų šalių atvykusiems ar per paveiktas šalis keliavusiems žmonėms yra privaloma izoliuotis. Šiuo metu Europos ekonominės erdvės šalyse mažesnis nei 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklis yra 6 šalyse: Norvegijoje, Lietuvoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje ir Latvijoje. Šiuo metu Lietuvos sergamumo rodiklis siekia 15,5. Vertinant viso pasaulio

Laikraštis ŠIANDIEN. Žemaitija – mano namai

Į laikraščio ŠIANDIEN klausimus atsako feisbuko projekto „Žemaitijos keliais“ sumanytojas Kazimieras – Žemaitis Kerpauskas Kazimierai, kaip trumpai jus pristatyti? Plungės rajono miškų gyventojas, menininkas, atsidavęs Žemaitijos patriotas. Kazimieras – Žemaitis Kerpauskas: „Sugalvojau, kad važinėjant po Žemaitiją galėčiau sukurti internetinę televiziją, kuri keltų tautos savimonę ir parodytų, kad gyvename nuostabiame krašte, tik patys turime imtis iniciatyvos puoselėjant jį“. Asmeninio archyvo nuotr. Kaip kilo idėja organizuoti projektą „Žemaitijos keliais“, kas padeda jį įgyvendinti, kokie sunkumai iškyla, o gal viskas sekasi, kaip sakoma, lyg iš pypkės? Nuo savo gyvenimo

„Laisvės kelyje“dešimtys tūkstančių žmonių susikibo į gyvą grandinę palaikyti Baltarusijos žmonių kovos už laisvę

Prieš 31 metus Lietuva nusimetė prievartos pančius stodama kartu su latviais ir estais į „Baltijos kelią“ ir taip pareikšdama pasauliui – mes jau laisvi, pirmiausia laisvi savo dvasia. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Medininkuose dalyvavo „Laisvės kelyje“, kuriame dešimtys tūkstančių žmonių susikibo į gyvą grandinę palaikyti Baltarusijos žmonių kovos už laisvę. lrp.lt nuotr. Šalies vadovas pabrėžė, kad laisvė yra pirminė bet kurio žmogaus ir bet kurios tautos teisė. Laisvę ypatingai brangina tos tautos, kurios buvo ilgai jos netekusios. „Pasaulio istorija vėl ir vėl įrodo, kad net ir

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Lietuva tiesia Jums draugiškumo ranką“

Prekyboje - naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. Laikraštyje spausdinama Seimo rezoliucija dėl įvykių Baltarusijoje, taip pat pateikiamas vieno iš Lietuvos Sąjūdžio kūrėjų, judėjimo “Lietuva yra čia” pirmininko Arvydo Juozaičio kreipimasis į Baltarusių tautos “Koordinacinę tarybą”: „Baltarusių broliai ir sesės! Istorinės lemties gudai ir litvinai! Prisimindami Baltijos šalių atgimimą, prasidėjusį 1988 metais, su džiaugsmu ir viltimi pasitikome žinią, kad pagaliau prasidėjo ir tikrasis baltarusių tautos atgimimas. Sveikiname. Broliai ir sesės, vienos didelės istorijos bendražygiai! Stebina ir žavi Jūsų taikus susitelkimas, masiškas ir akivaizdus nepasitenkinimas autoritariška, prievartine savo šalies politine tvarka, jos brutaliu lyderiu. Pagaliau susikūrusi “Koordinacinė taryba”

Gargždai švenčia gimtadienį

Gargždų miesto gimtadienyje netrūks tradicinių kasmet gyventojų laukiamų pramogų. Nuo šeštadienio ryto visus į Minijos slėnį kvies šventinė mugė, vyks meno mėgėjų kolektyvų pasirodymai, veiks pramogų zona vaikams, pasilinksminti kvies putų šou. Pirmą kartą Gargžduose vyks ir automobilių paroda. Miestui šį reginį dovanoja asociacija „Garažo raktai“, mininti savo veiklos penkmetį. Savivaldybės aikštėje susirinks technikos mėgėjai iš visos Lietuvos, kurie pademonstruos retus, įdomius, senus, patobulintus, ne visuomet gatvėje sutinkamus automobilius ir motociklus. Dar viena pramoga, kuri į šventę vilios lietuviškų patiekalų mėgėjus, – III Cepelinų virimo čempionatas, kurį kaip ir kasmet

Po atostogų – į bedarbių gretas

siandien.info, lrv.lt Rugpjūčio 17 d. ,lyginant su praėjusiu pirmadieniu, registruotų bedarbių skaičius išaugo 1,7 tūkst. Dabar registruotų bedarbių skaičius siekia 229 292, o registruoto nedarbo lygis – 13,3 proc. Nuo karantino pradžios bedarbių skaičius išaugo 68,8 tūkst., o registruotas nedarbas – 4 proc. punktais. Rugpjūčio 10–16 d. apdraustų darbuotojų skaičius kito labai neženkliai: išaugo 93 apdraustaisiais ir savaitės pabaigoje siekė 1,369 mln. Lyginant su karantino pradžia, apdraustųjų skaičius sumažėjęs 22,8 tūkst. (–1,6 proc.). Rugpjūčio 10–14 d. Užimtumo tarnyboje užregistruoti 0,7 tūkst. prašymų dėl 5 tūkst. darbuotojų. Lyginant su ankstesne savaite, įregistruotų prašymų buvo

Pagaliau susirinko ir Seimas aptarti padėtį kaimyninėje Baltarusijos Respublikoje

Seimo nariai, susirinkę į neeilinę sesiją, aptarė padėtį kaimyninėje Baltarusijos Respublikoje po Prezidento rinkimų. Kaip pažymėjo posėdį pradėjusi Seimo Pirmininko pavaduotoja, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Irena Degutienė, baltarusiai ir kitos išdidžios tos šalies tautos pareiškė savo teisę į garbę į orumą, į laisvę ir demokratiją. „Dėl padėties Baltarusijos Respublikoje po suklastotų Prezidento rinkimų“ Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotrauka. www.siandien.info, lrs.lt „Tai ne šiaip kova, tai baltarusių tautų būtinoji gintis, būtinoji gintis ne tik sužvėrėjusio diktatoriaus ir jį saugančių iki dantų ginkluotų pakalimų akivaizdoje, ne tik gėdingos demagogijos ir melo akivaizdoje –

Pokalbis apie Europos Vadovų Tarybos susitikimą bei galimas sankcijas Baltarusijai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu kalbėdamasis su Vokietijos federaline kanclere Angela Merkel aptarė trečiadienį vyksiantį nuotolinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą bei galimas sankcijas Baltarusijai. Trečiadienį vyksiančio vadovų susitikimo metu ketinama apsikeisti nuomonėmis ir vertinimais dėl įvykių Baltarusijoje, bus aptariamas galimų sankcijų klausimas. Šalies vadovų pokalbio metu federalinė kanclerė padėkojo Lietuvai už pagalbą, suteiktą Sviatlanai Cichanouskajai ir domėjosi jos būkle bei ateities planais. A.Merkel informavo Prezidentą apie antradienį ryte įvyksiantį jos pokalbį su Rusijos prezidentu. Berlynas šiuo metu taip pat diplomatiniais kanalais bando susisiekti su Aliaksandru Lukašenka, siekiant suvaldyti susiklosčiusią situaciją. Šalių vadovų

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris jau prekyboje

„Miškų reforma: diversija ir sabotažas valstybės mastu“. Taip tvirtina buvęs Telšių miškų urėdijos girininkas Petras Būdvytis. Jo nuomone, dabartinės valstybinės miškų urėdijos niekas nekontroliuoja, o atkurti išdraskytas buvusias urėdijas, kurių dauguma Lietuvoje buvo įkurtos 1918 metais, įmanoma, bet bus sunku. "Regioniniai padaliniai visiškai neteko savarankiškumo. Neliko sveikos konkurencijos tarp jų. Padalinių vadovai, be komandos iš Vilniaus, nesprendžia, galima sakyti, nieko. Pasikalbu su kolegomis miškininkais, visi sako, kad nėra motyvacijos dirbti, plaukiame pasroviui, laukiam, kol Vilnius ką nors nurodys. O nurodyti nelabai ir yra kam, nes specialistai centrinėje įmonėje keičiasi gana dažnai. Keleto buvusių

Prezidentai kalbėjosi apie susirūpinimą keliančią politinę situaciją Baltarusijoje

www.siandien.info, lrp.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su darbo vizito į Lietuvą atvykusia Estijos vadove Kersti Kaljulaid. Prezidentai daugiausia dėmesio skyrė pokalbiui apie susirūpinimą keliančią politinę situaciją Baltarusijoje ir savaitę vykstančius susirėmimus bei neramumus tarp Baltarusijos policijos ir opoziciją palaikančių protestuotojų. lrp.lt nuotr. Prezidentai sutarė, kad situacija reikalauja išskirtinio dėmesio bei būtinybės sutelkti pastangas, kad represijos prieš taikius piliečius būtų nutrauktos, visi suimtieji paleisti ir pradėtas dialogas su visuomene. Estija palaiko Lietuvos iniciatyvą kelti diskusiją dėl situacijos Baltarusijoje aukščiausiu ES institucijų lygiu, pasisako už neeilinės Europos Vadovų Tarybos sesijos sušaukimą

Dėl įvykių Baltarusijoje ragina palaikyti iniciatyvą dėl neeilinės Seimo sesijos

siandien.info, lrs.lt Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis drauge su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais pradėjo rinkti Seimo narių parašus dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo dėl situacijos Baltarusijoje. Surinkus reikalingą trečdalio Seimo narių paramą, neeilinė Seimo sesija būtų šaukiama rugpjūčio 18 d. „Turime kuo greičiau konkretizuoti Lietuvos veiksmus ir priimti reikalingus sprendimus dėl šios sunkios padėties mūsų kaimynystėje. Pirmiausia, turime pasiruošti visokeriopai padėti nukentėjusiems, taip pat būtina inicijuoti reikalingus veiksmus europiniu lygmeniu. Lietuva turi padaryti viską, ką gali, kad būtų užtikrintos Baltarusijos žmonių teisės ir jų saugumas. Šiandien kalbame apie prarandamas taikių protestuotojų gyvybes, todėl

Laikraštis ŠIANDIEN. Išvarytas iš miško, bet ne iš Tėvynės

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Šie metai labai svarbūs Zarasų krašto miškininkams. Prieš 100 metų Zarasuose buvo įsteigta Ežerėnų urėdija (vėliau pervadinta Zarasų miškų urėdija). Savo veiklą vykdžiusi per visą nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpį, per okupacijas išlaikė savo struktūrą (su kai kuriais pakitimais) iki 1947 metų. Po 10 metų buvo atkurtas Zarasų miškų ūkis, kuris gyvavo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1990 m. birželio 29 d. Miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr.57 Zarasų miškų ūkis pavadintas Zarasų miškų urėdija. Zarasų krašto miškininkai šiais metais galėjo švęsti savo veiklos 100 – metį, bei paminėti

Laikraštis ŠIANDIEN: Kaišiadorims – 430 metų

Romaldas ABUGELIS, laikraštis ŠIANDIEN                       Pandemijai gerokai sumažinus galimybes keliauti svetur, atsivėrė puiki proga geriau susipažinti su savo šalimi. Rezgant kelionių po Lietuvą planus, siūlau nepamiršti ir Kaišiadorių. Abipus pagrindinės mūsų automagistralės esantis rajonas garsus ne tik geležinkeliečiais ir paukštininkais, bet gali pasiūlyti ir daugybę labai įdomių, išskirtinių lankytinų objektų. Šiais metais Kaišiadorys mini savo 430 metų jubiliejų, tad atvykėlius pasitinka kaip niekada išsipuošęs ir pagražėjęs.                             Totoriška miesto vardo kilmė                       Pirmąkart Kaišiadorių vietovardis paminėtas 1590 m. Miestas pradėjo kurtis XIX a. antrojoje pusėje, pradėjus tiesti geležinkelį Vilnius – Kaunas, o vėliau - atšaką link Šiaulių. Kaišiadorys tapo svarbiu geležinkelio mazgu ir įėjo į nepriklausomos

Įvyko Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis

www.siandien.info, lrv,lt Vyriausybės kanceliarijoje įvyko Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis. Jame, atsižvelgiant į Baltarusijos atominės elektrinės keliamas grėsmes, pristatytas atnaujintas grėsmių nacionaliniam saugumui, galinčių sukelti didelį pavojų ir žalą žmonėms ir aplinkai, valdymo koordinavimo modelis. Institucijos posėdyje pristatė Baltarusijos AE situacijos ir keliamų grėsmių vertinimą esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui. Aptartos Lietuvos pastangos tarptautinėje erdvėje, siekiant bendrų ES sprendimų, taip pat palaikymo dėl nesaugaus branduolinio objekto prie Lietuvos valstybės sienos neeksploatavimo ir tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo. Lietuvos pozicija

Šalies vadovas vyko prie sienos su Baltarusija

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį viešėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padaliniuose, kur domėjosi šalies sienos kontrolės ir valdymo situacija, tarnybos veikla. Šalies vadovas dalyvavo pasieniečių sraigtasparnio išlydėjimo į tarptautinę operaciją ceremonijoje, vyko prie sienos su Baltarusija, lankėsi Pasieniečių mokykloje Medininkuose. „Mūsų pareigūnų profesionaliai vykdomas valstybės sienos saugojimas ir aktyvus dalyvavimas tarptautinėse misijose yra geriausias įrodymas to, kad Lietuva tapo tvirta, patikima partnere, kurios patirtis prisideda ir prie mūsų sąjungininkų saugumo“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad VSAT pareigūnai tarptautinėse operacijose dalyvauja jau nuo 2008 metų. Prezidentas VSAT Aviacijos bazėje Paluknyje

Patvirtino Seimo rinkimų organizavimo tvarką pandemijos sąlygomis

siandien.info, vrk.lt VRK komisijos nariai patvirtino Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų organizavimo, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje laikinai apribojama asmenų judėjimo laisvė, tvarkos aprašą, nurodantį artėjančių Seimo rinkimų komisijų nariams, stebėtojams ir rinkėjams, kaip reikėtų elgtis balsavimo metu Covid19 pandemijos kontekste. Ši tvarka apibrėžia pagrindines rekomendacijas ir nurodymus rinkimuose dirbantiems asmenims dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, dezinfekuoti rankas ir dažnai liečiamus paviršius balsavimo vietose, reguliuoti balsuojančiųjų srautus ir kitaip užtikrinti saugią balsavimo proceso eigą. Tvarkoje taip pat nustatyta rinkimų komisijų nariams apsaugines kaukes dėvėti nuo atvykimo į balsavimo

Šią savaitę tyrimai intensyviau vykdomi 11-oje savivaldybių

www.siandien.info, lrv.lt Nuo rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 9 d. imtinai, Molėtų, Šalčininkų, Kėdainių, Ignalinos, Vilniaus, Prienų, Klaipėdos ir Kauno rajonų, taip pat Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų gyventojams intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) negu kitose Lietuvos savivaldybėse. Penktadienio, liepos 31 d., duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 5,7. Intensyvesnis testavimas reikalingas tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinis rodiklis 100 tūkst. gyventojų viršija Lietuvos vidurkį bei yra didesnis už 5, ir per paskutines 14 dienų buvo nustatytas daugiau nei

Ketinantys vykti į užsienį, raginami labai atsakingai įvertinti situaciją

www.siandien.info, lrv.lt „Keliaujantys žmonės turėtų susipažinti su konkrečios užsienio valstybės reikalavimais atvykstant į šalį, kokių papildomų dokumentų gali reikėti. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad sergamumo situacija gali pasikeisti labai greitai ir tai gali lemti būtinų apribojimų tiek užsienio valstybėse, tiek Lietuvoje atnaujinimą“, – sako Ministro Pirmininko patarėjas, Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys. Kiekvieną penktadienį Sveikatos apsaugos ministerija atnaujina labiausiai koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) paveiktų šalių sąrašą. Kiekvieną penktadienį Sveikatos apsaugos ministerija atnaujina labiausiai koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) paveiktų šalių sąrašą. Šis sąrašas įsigalioja pirmadienį ir galioja iki kito pirmadienio, o atnaujinamas

Žvejai mėgėjai mitinge Klaipėdoje nušvilpė aplinkos ministrą

Gintauto Kniukštos nuotr. Gintautas Kniukšta, www.siandien.info Tikrai šauni buvo žvejų mėgėjų protesto akcija Klaipėdoje. Iš jų reikėtų pasimokyti argumentų kalbos ir skaičių pateikimo meno. „Kuršių mariose žvejojančių verslininkų valstybei sumokėta suma per metus – 221 tūkst., įskaičiuojant visus mokesčius. O žvejai mėgėjai kiekvienais metais, pirkdami žvejo bilietus, valstybei sumoka apie 1,7 mln. eurų…“ Buvo ir daugiau pateiktų faktų, kurie kalba ne verslinės žvejybos naudai, tačiau politikai sprendimus vis atideda. Kaip visada, mitinge nepasisekė aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai – jį tiesiog žvejai nušvilpė. Ir labai garsiai. Ministras dar bandė teisintis, kad net su opozicija bando taisyti

Top