Jūs esate
Pagrindinis > Interviu (Puslapis 3)

Seimas svarstys su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES susijusius projektus

Užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius Seimui pristatė teisės aktų projektus, susijusius su Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimu iš Europos Sąjungos (ES). Pasak ministro, teisės aktų pakeitimai teikiami siekiant reglamentuoti JK piliečių ir jų šeimos narių, tiek gyvenančių Lietuvos Respublikoje, tiek atvykstančių į Lietuvos Respubliką po JK išstojimo iš ES dienos, teisinę padėtį. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisų projektais Nr. XIIIP-3285 ir Nr. XIIIP-3286, siekiant išvengti neigiamų teisinių ir praktinių pasekmių JK piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, jiems netekus ES piliečio statuso nuo JK išstojimo iš ES dienos be susitarimo, projekte

Viliasi, kad įsakymas ligoniams skirti tik pigiausius generinius vaistus nuguls atgal į SAM stalčius

Įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro (SAM) įsakymui ligoniams skirti tik pigiausius kompensuojamus vaistus – per mažiau nei mėnesį nauja kompensuojamų vaistų skyrimo tvarka sulaukė daugiau kritikos nei palaikymo šūksnių ir tai atvėrė ministro akis – atidėti įsakymo įsigaliojimo terminą iki liepos mėnesio. Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas. Eugenijus Gentvilas pasidžiaugė, kad Lietuvoje minint gandrines sugrįžta ne tik pavasaris, bet ir sveikas ministro protas. Parlamentaras viliasi, kad iki liepos mėn. Aurelijaus Verygos įsakymas ligoniams skirti tik pigiausius generinius vaistus nuguls atgal į SAM stalčius. Dar prieš „valstiečiams“ pakeičiant kompensuojamų vaistų skyrimo tvarką, E. Gentvilas

Naujienos iš Seimo: sau algų mažinti nenori

Čekijoje, jeigu parlamentaras praleidžia bent 2 posėdžių dienas per mėnesį atlyginimas mažinamas perpus, jeigu be priežasties praleidžiamos 4 posėdžių dienos ar daugiau – atlyginimas nemokamas iš viso. Po Konstitucinio teismo nutarimo dėl prieštaraujančios Konstitucijai Seimo statuto nuostatos, kad praleidusiam daugiau nei pusę Seimo plenarinių posėdžių Seimo nariui neišmokamas trečdalis jo atlyginimo susidarė situacija, kad dabar posėdžių nelankančiam parlamentarui netaikomos jokios sankcijos. Seimui buvo pateiktas socialdemokrato Juliaus Sabatausko siūlymas už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą posėdį – plenarinį, komiteto, komisijos bei kitus – Seimo nariui atlyginimą sumažinti 5 procentais. Seimo narys

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. ŠVENTĖ TARP DŽIAUGSMO IR SKAUSMO

                                                       Esu ne kartą rašęs apie apgailėtiną švenčių eroziją šiuolaikinėje (postmoderniojoje) civilizacijoje. Apie „naująjį religingumą“, pasireiškiantį daiktų ir jų vartojimo, maisto ir mitybos, svaigulio ir skanavimų azarto, seksualinių pomėgių ir fiziologinių procesų garbinimu, švenčių virtimu kasdienėmis pramogomis. Krescencijus STOŠKUS Krescencijus Stoškus. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Praėjusiais metais tokių švenčių turėjome per akis ir mes. Jos tęsėsi beveik be paliovos. Nespėja pasibaigti viena, kai prasideda kita. Dauguma jų atitiko visus „naujojo religingumo standartus. Jos vadinosi visokiausiais vardais, svetimais ir savais, bet vis labiau vienodėjo, banalėjo, tuštėjo. rutinizavosi. Nyko jų dvasinis turinys,

Lietuvos gyventojai išsirinko vietos savivaldos valdžią

Lietuvos Respublikos gyventojai pasirinko: statistinis savivaldybės meras yra 51,1 metų amžiaus vyras R. Šimašius - sostinės meras. Vilniaus savivaldybės nuotrauka. Pasibaigus rinkimams galima konstatuoti, kad išrinkti merais keisis daugiau nei trečdalyje (22 iš 60) savivaldybių (3 iš jų buvo išrinkti dar 2019 m. kovo 3 d.): Alytaus miesto, Anykščių rajono, Biržų rajono (išrinktas pirmąjį kartą balsuojant), Ignalinos rajono, Jonavos rajono (išrinktas pirmąjį kartą balsuojant), Joniškio rajono (išrinktas pirmąjį kartą balsuojant), Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Pagėgių, Pakruojo rajono, Raseinių rajono, Rokiškio

Savaitraštis ŠIANDIEN. Zarasai dar neatrastas kraštas užsienio turistams

Praėjusiais metais įvertinant verslininkų indėlį į Zarasų rajono ekonominę ir socialinę aplinkos plėtrą ir skatinant viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą Padėkos nominacija atiteko ir vilniškiams verslininkams už Zarasų vandenlenčių ir pripučiamų vandens atrakcionų parko įkūrimą. Taip atrodė ežeras 2018 m. vasario mėn. Siekdami išplėsti įmonės veiklą, Aurimas Žala, Algirdas Danius, Arūnas Budreckas, Andrius Kleišmantas nusprendė įgyvendinti įmonės plėtros projektą būtent Zarasuose. Toks ežeras buvo 2018 metų vasarą. „Kai prieš pusantrų metų man ir komandai pasitaikė proga imtis veiklos Zarasuose, prisipažinsiu, entuziazmo buvo nedaug. Regione nieko nepažinojome, žmonių, su kuriais

Tarp prioritetinių darbų – Lietuvos piliečių teisių ir verslo interesų užtikrinimas

Seimo VI (pavasario) sesijos metu numatoma surengti 56 posėdžius. Sesijos darbų programos projekte numatoma svarstyti daugiau kaip 500 tesės aktų projektų, kuriuos teikia Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vyriausybė, Seimo komitetai, frakcijos ir Seimo nariai. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis tikisi, kad sesija bus darbinga ir ją pavyks maksimaliai įgyvendinti: „Sesijos programą konstravome įtraukdami visų, galinčių teikti projektus subjektų, pasiūlymus. Tikimės, kad tai leis sumažinti papildomai sesijos metu įtraukiamų projektų skaičių.“ Pasak V. Pranckiečio, teikiamų statymų projektų mažiau nei praėjusioje sesijoje. Beveik 200 jų perkeliama iš ankstesnės sesijos, Vyriausybė teikia 128

Savaitraštis ŠIANDIEN. Pasaulyje – ekologinio ūkininkavimo proveržis

Romaldas ABUGELIS Ekologiški plotai per metus padidėjo 20 procentų Vartotojų rūpinimasis sveikesniu maistu ir sveikesne aplinka pasaulyje įgauna vis didesnį pagreitį. Šie gyventojų elgesio pokyčiai skatina plėsti ekologiškų produktų gamybą. Ekologinių pasėlių plotai 2017 metais, lyginant su 2016 metais, ūgtelėjo rekordiškai – beveik 12 mln. hektarų arba net penktadaliu. Prieš dvidešimt metų ekologiškus produktus augino tik 77 valstybės, o pernai – jau 181. Ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių skaičius pasaulyje per šį laikotarpį padidėjo net 15 kartų. Šiuo metu gamtai draugišku ūkininkavimu užsiima beveik trys

Naujas savaitraščio numeris ŠIANDIEN. 2019 – Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metai

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 metais sukanka 100 metų, kai buvo priimta nauja Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinių Dėsnių redakcija, kuria vadovaujantis buvo išrinktas pirmasis Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona ir suprasdamas jo indėlį atkuriant Lietuvos Valstybę ir jo pirmininkavimą Lietuvos Tarybai, nutarė paskelbti 2019 metus Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Priklausomybės dešimtmečiais okupantai ne tik siekė sunaikinti Lietuvos valstybingumo požymius, jai vadovavusius žmones, bet ir visa tai norėjo užmaršinti – ištrinti iš tautos atminties. Tauta be atminties, tauta, kurios praeitis „išvalyta“, galbūt lengviau būtų

Savaitraštis ŠIANDIEN. Apie sveikatą – kitaip

Lietuvių kalba yra viena seniausių ir unikaliausių kalbų pasaulyje. Ji labiausiai panaši į sanskritą. Žodis „sveikata“ - vienas iš beveik pusės milijono lietuviškų žodžių. Romaldas ABUGELIS Romaldas Abugelis. Esu ekonomistas, todėl žinau, kad sirgti neapsimoka, o išmokti ekonominės analizės metodai padeda „atrakinti“ ir paslaptingas gimtosios kalbos skrynias. Kas gi užkoduota šiame mums visiems aktualiame žodyje? Pasirodo, kad jame slypi kone visa informacija, nuo kurios ir priklauso mūsų sveikata. Tereikia „išlukštenti“ kiekvieną raidę. Taigi, pradėkime nuo pirmosios. S – Saikas...

Savaitraštis ŠIANDIEN. Iškils paminklas pirmajam Lietuvos Prezidentui

Paminklas TAUTOS LAISVEI – Šiauliuose Savaitraštis ŠIANDIEN Šiaulių miesto savivaldybė, įgyvendindama Šiaulių miesto integruotą teritorijų vystymo programą, pradeda projekto „Paminklas TAUTOS LAISVEI Prisikėlimo aikštėje, Šiauliuose“ įgyvendinimą. Visi, kam aktualu, kokį paminklą pastatysime, kviečiami į susitikimus–diskusijas, kur kartu ieškosime atsakymo – kaip apibrėžti sąvoką TAUTOS LAISVĖ, ką ji reiškia kiekvienam iš mūsų, kuo turi vadovautis paminklo kūrėjai, kad pateisintų šiauliečių, ir ne tik jų, lūkesčius.

Savaitraštis ŠIANDIEN. Europos Komisija: Lietuva padarė tik nedidelę pažangą

Šių metų vasario mėnesio pabaigoje Europos Komisija (EK) pateikė ataskaitą, kurioje įvertino Lietuvos pažangą, įgyvendinant anksčiau mūsų šaliai skirtas rekomendacijas. Ataskaitoje konstatuojama, kad nepaisant ekonomikos augimo, apskritai padaryta tik nedidelė pažanga, o kai kuriose srityse pažangos iš viso nėra. Pavyzdžiui, neišplėsta mokesčių bazė, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Be to, akcentuojama, kad aplinkosaugos ir nekilnojamojo turto mokesčiai yra maži. Ekonomikos augimą sunkina gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuva po ekonomikos krizės sparčiai atsigavo, ekonomika kelerius pastaruosius metus palyginti sparčiai auga, pernai ji ūgtelėjo 3,6 procento. Mažėja nedarbas,

Seimas nusprendė, kad referendumas dėl pilietybės įgijimo apibrėžimo vyks vieną dieną.

Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis apibrėžia pagrindines Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo nuostatas, pagal kurias Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, o išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Seimas nusprendė atsisakyti sprendimo referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, apibrėžiančio pilietybės įgijimą, rengti dvi dienas. Pirmąją pavasario sesijos dieną priimtu sprendimu referendumas vyks tik gegužės 12 d. – kartu su Respublikos Prezidento rinkimais. „Tai yra pilietybės išsaugojimo referendumas. Tai yra, tie asmenys, kurie šiuo metu turi Lietuvos Respublikos pilietybę, įgiję

Memorandumas dėl lietuviško maisto pristatymo renginių Japonijoje

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir Japonijos– Lietuvos mainų cento vadovas Kenjiro Tamaki pasirašė memorandumą dėl lietuviško maisto pristatymo renginių Japonijoje. Siekiant stiprinti Japonijos ir Lietuvos bendradarbiavimą žemės ūkio srityje žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir Japonijos– Lietuvos mainų cento vadovas Kenjiro Tamaki pasirašė memorandumą dėl lietuviško maisto pristatymo renginių Japonijoje. „Apie Kenjiro Tamaki veiklą išgirdau vos pradėjęs dirbti. Šis modelis, kai vietos nevyriausybinė organizacija gali puikiai atstovauti Lietuvos verslo interesams, gali būti pritaikytas ir kitose šalyse. Mes palaikome gerus santykius ir bendradarbiaujame jau eilę metų, tačiau šiandienos memorandumo pasirašymas yra ateities

Kiek kainuoja Lietuvos dalyvavimas „Eurovizijoje“

Mes „Eurovizijoje“ atrodome gana kukliai, palyginus su kitomis šalimis, kurios kartais delegacijai paprašo ir dviejų autobusų, LRT RADIJUI sako vyriausiasis LRT prodiuseris ir Lietuvos delegacijos „Eurovizijos“ dainų konkurse vadovas Audrius Giržadas. Jis atskleidžia, kiek kainuoja Lietuvos dalyvavimas didžiausiame Europos muzikiniame konkurse ir tikina, kad geras rezultatas gali priklausyti ir nuo to, kiek į jį investuojama. E. Blaževič/LRT nuotr. LRT RADIJO laida „PIN kodas“, LRT.lt Mažiau nei prieš savaitę Lietuva išsirinko atstovą 2019-ųjų „Eurovizijai“ – į Izraelį, Tel Avivą su daina „Run With The Lions“ keliaus atlikėjas Jurijus. Nors televizijos žiūrovai

Savaitraštis ŠIANDIEN. Jaunoji piešimo talentė mėgsta žaisti futbolą

Savairaštis ŠIANDIEN pristato tik labai mažą jaunosios talentės Amber Markevičius kūrybos dalelę ... Vilniaus krikščionių gimnazijos moksleivė Amber Markevičius pradėjo piešti būdama vos dvejų metukų. Nuo antros klasės ji lanko dailės būrelį pas mokytoją Giedrę Vėžytę, kuri padeda jai tobulėti ir dar labiau pamilti dailę. Amber yra labai dėkinga savo mokytojai patarimus, padrąsinimus ir įkvėpimą. Neseniai Amber pradėjo savarankiškai mokytis animacijos. Kartais piešia ir pagal užsakymus. Jai tai patinka, nes skatina tobulėti. Jaunoji piešimo talentė yra itin darbšti ir valinga – kasdien piešia po keletą valandų. Piešimas jai yra

Prezidentė savo gimtadienį mini Vienoje: dvišaliame susitikime aptartas Lietuvos ir Austrijos ryšių stiprinimas

Pirmą pavasario dieną Dalia Grybauskaitė mini savo gimtadienį. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Austrijos Prezidentu Alexanderiu Van der Bellenu. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Austrijos Prezidentu Alexanderiu Van der Bellenu. R. Dačkaus nuotr. - Prezidento kanceliarija. Dvišaliame susitikime aptartas Lietuvos ir Austrijos ryšių stiprinimas, bendradarbiavimo perspektyvos ekonomikos, energetikos mokslo, meno ir kultūros bei turizmo srityse. Taip pat aptarti abiem valstybėms aktualūs Europos Sąjungos klausimai. Šalies vadovė padėkojo Austrijai už principingą poziciją ir paramą Lietuvai dėl Rusijos geopolitinio projekto Astravo atominės elektrinės, kuri statoma vos už 50 kilometrų

Savaitraštis ŠIANDIEN. Laisvės „balsu“ šiandienos Lietuvoje turėtų taptų KITAIP TV

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris jau prekyboje. Viena iš orlaidžių, pro kurią dvelktelėdavo laisvė ir tiesa, būdavo „Amerikos balsas“. Tokiu tiesos ir laisvės „balsu“ šiandienos Lietuvoje turėtų taptų KITAIP TV. Kodėl kova su korupcija Lietuvoje tik imituojama ir dar blogiau - nuo prokurorų ir slaptųjų tarnybų, valdžios savivalės nukenčia nekalti piliečiai, kurie Lietuvoje nėra teisiškai apsaugoti. Kodėl ir kas bus kitaip? Pirmiausia – KITAIP TV bus be grimo. Tiesiogine ir perkeltine prasme. "Nelakuosime tikrovės, negrimuosime ir neslėpsime savo herojų tikrų veidų. Žinoma, ir nedarkysime", - teigia KITAIP TV. Savaitraštis ŠIANDIEN

Dešimtmetis teismų sistemos pokyčių nesugebėjo sunaikinti įsisenėjusios korupcijos

Didžiausias šios savaitės netikėtumas – vieną rytą sulaikyti 8 teisėjai, 5 advokatai, verslininkai – iš viso 26 asmenys, o priežastis nurodyta – korupcija. Aistė Valiauskaitė, Aina Mizgirdė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė niekada neslėpė, kad vienas iš svarbiausių jos tikslų – teismų ir teisėsaugos institucijų pertvarka. Už nuopelnus teismų sistemai pernai ji Teisėjų tarybos nutarimu buvo apdovanota 1-ojo laipsnio Pasižymėjimo ženklu. O šią savaitę D. Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net

Baltoji knyga– kad kaime būtų ne tik gamta, ne tik žmonės, bet ir pinigų

Parašais sutvirtinti susitarimą pakviesti žemdirbių organizacijų, mokslo institucijų, savivaldybių asociacijos, Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovai. Ketvirtadienį žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir socialiniai partneriai pasirašė Žemės ūkio ir kaimo plėtros baltąją knygą. Parašais sutvirtinti susitarimą pakviesti žemdirbių organizacijų, mokslo institucijų, savivaldybių asociacijos, Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovai. Baltoji knyga nubrėžia Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros ateities viziją po 2020 metų: ilgalaikės nacionalinės politikos strateginius iššūkius, uždavinius ir veiksmus, kuriais bus palaikomas kaimo vietovių gyvybingumas, didinamas žemės ūkio konkurencingumas, užtikrinimas tvarumas, mažinamas neigiamas klimato kaitos ir kitų rizikos veiksnių poveikis ir

Ikiteisminiame tyrime dėl stambaus masto korupcijos teismų sistemoje – kelios dešimtys įtariamųjų, tarp jų – Druskininkų meras

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra atlieka išskirtinį ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretais buvo sustabdyti įgaliojimai ir leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 teisėjus: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Egidijų Laužiką, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus Viktorą Kažį ir Valdimarą Bavėjaną, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Konstantiną Guriną, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Henrichą Jaglinskį, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį, Vilniaus apygardos administracinio teismo

To dar nebuvo: leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 teisėjus

"Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretais buvo sustabdyti įgaliojimai ir leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 teisėjus: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Egidijų Laužiką, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus Viktorą Kažį ir Valdimarą Bavėjaną, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Konstantiną Guriną, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Henrichą Jaglinskį, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją Arūną Kaminską, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėją Gintarą Čekanauską. Šie asmenys yra sulaikyti. Visi sulaikyti teisėjai turi didelę 24–37 metų

Žemės ūkio ministras Dubajuje pristatė Lietuvos gaminius

"Svarbu tai, kad Lietuvos ekspertai, įvertinę beveik 400 produktų grupes, turinčias galimybių eksportui į JAE, pirmąją vietą skyrė ne kam kitam, o būtent maisto produktams“, - pabrėžė ministras G. Surplys. Jungtiniai Arabų Emyratai tampa svarbiu Lietuvos partneriu Artimųjų Rytų regione: keičiamasi aukšto lygio delegacijomis, vyksta verslo misijos, ieškoma kelių eksportuoti žemės ūkio ir maisto produktus. „JAE yra naujos galimybės mūsų šalies žemės ūkio ir maisto pramonės įmonėms įsitvirtinti prioritetinėje rinkoje, per kurią Lietuvai atsiveria ir kitos Persijos įlankos bei Šiaurės Afrikos šalys. Su šiuo perspektyviu regionu turėtų būti aktyviau dirbama,

Savaitraštis ŠIANDIEN. Jono Basanavičiaus svajonė

J. Basanavičiaius paminklas Vilniuje. Savivaldybės nuotr. Artėja Vasario 16 -oji. 1927 m. vasario 16 d. vakare, kai visa Lietuva džiaugsmingai šventė devintąją Lietuvos nepriklausomybės sukaktį, dr. J. Basanavičius mirė. Lietuvoje buvo paskelbtas 5 dienų gedulas. J. Basanavičius palaidotas Rasų kapinėse. 1918 m. vasario 16 d. išsipildė ilgai laukta J. Basanavičiaus svajonė – jo pirmininkaujami 20 Lietuvos Tarybos narių paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Jis pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą. Jono Basanavičiaus gimtuosiuose Ožkabaliuose įrengta Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba - muziejus, pasodintas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. 2018 m. lapkičio 23 d. Vilniuje priešais

Gali būti bandymų diskredituoti žiniasklaidą

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt Lietuvos žvalgyba perspėja, kad Lietuvoje vis agresyviau šnipinėja Kinija, kad Rusija nuosekliai stiprina karinius pajėgumus Kaliningrado srityje ir kad į Lietuvos finansų technologijų sektorių taikosi prieštaringos reputacijos rinkos dalyviai. Kartu ji pastebi, kad Rusijos žvalgybai nepavyksta Lietuvoje įgyti norimos politinės įtakos. „Dienos temos“ studijoje – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ir Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis. – „Kinijos žvalgybų įtaka pasiekė ribą, kai apie ją turi būti informuota visuomenė“, – sakėte šiandien spaudos

Juozaitis: man imponuoja Trumpas, nes jis nugalėjo visą žiniasklaidą

Arvydas Juozaitis. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Prezidento posto siekiantis Arvydas Juozaitis neslepia, kad jo suburtas visuomeninis sambūris „Lietuva yra čia“ atliepia JAV prezidento D. Trumpo rinkimų šūkį. Toks esą ir buvo tikslas, nes Trumpas, Juozaičio manymu, atstovauja sveikam europietiškam, krikščioniškam protui. DELFI Dėmesio centre: pretendentas į prezidentus Arvydas Juozaitis, kuris savaitgalį paskelbė apie visuomeninio sambūčio „Lietuva yra čia“ įkūrimą. – Pone Juozaiti, „Lietuva yra čia“ yra asociacija, ne jokia politinė partija, organizacija ar visuomeninis judėjimas. Kodėl būtent tokia forma ir kokie yra ilgalaikiai tikslai? – Kadangi tai paprasčiausia forma įkurti: reikia registruoti, deklaruoti

Savaitraštis ŠIANDIEN. Suvalkiečiai karves melžia skambant klasikinei muzikai

Gintautas KNIUKŠTA, savaitraštis ŠIANDIEN Šią bendrovę drąsiai būtų galima įrašyti į Ginesų rekordų knygą. Praėjusiais metais ji pagamino daugiausia pieno Lietuvoje. Žemės ūkio bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas . Padovinys.Žemės ūkio bendrovės pastatas. Šis ūkis pagal parduodamo pieno kiekį patenka į Europos Sąjungos ūkių dešimtuką. Marijampolės rajono savivaldybės Padovinio žemės ūkio bendrovėje per metus vidutiniškai iš vienos karvės primelžiama po 11,2 t pieno. Bendras paros primilžis – 35 tonos. Šis ūkis pagal parduodamo pieno kiekį patenka į Europos Sąjungos ūkių dešimtuką. Vidutiniškai viena karvė dabar per parą duoda 32

A. Monkevičiaus pozicija po incidento Žiežmariuose – mokytoja neturi būti atleista

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Algirdas Monkevičius. Jau dvi savaites dirbantis naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako nemanantis, kad Žiežmarių gimnazijos mokytoja po skandalo turėtų būti atleista. Ministro teigimu, visa mokyklos bendruomenė turi nuspręsti, koks bus tolesnis kelias, tačiau sudaryti tokias sąlygas, kad mokytoja susiruoštų išeiti pati, anot jo, – blogiausias sprendimas. Interviu su A. Monkevičiumi – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“. – Gera yra žinia, kad patyčių mūsų mokyklose mažėja, vadinasi, ir atmosfera gerėja, bet ar tas mažėjimas, jūsų požiūriu, nėra pernelyg lėtas?

ASU Alumni klubui – 10 metų

Savaitraštis ŠIANDIEN Romaldas ABUGELIS 2019 m. sausio 1 d. pasibaigė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) reorganizavimas prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) būdu. Romaldas Abugelis. Nuo šių metų pradžios trys universitetai oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu. Po susijungimo LEU tampa VDU Švietimo akademija, o ASU – VDU Žemės ūkio akademija. Nuo šių metų pradžios trys universitetai oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu. Po susijungimo LEU tampa VDU Švietimo akademija, o ASU – VDU Žemės ūkio akademija. ASU alumnai džiaugiasi, kad pagaliau sugrįžo

Savaitraštis ŠIANDIEN.Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną iš Lietuvos (2)

Kažkada lankytojų centras dirbo ir savaitgaliais. Deja, dabar tik žmonių įspaustos pėdos sniege rodo, kad ši vieta turistų sulaukia ir šaltą žiemą, ir šventinėmis dienomis. Gintautas KNIUKŠTA, savaitraštis ŠIANDIEN Šiemet sukanka 30 metų, kai Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Kodėl šiandienė valdžia nusprendė Europos geografinį centrą parduoti „viešojo aukciono būdu“? Niekas nelaukė Praėjusį sekmadienį apsilankiau Europos geografiniame centre. Išvažiavę į A14 (Molėtų) plentą ir pasukę Utenos kryptimi, netrukus rasite nuorodą į Europos

Kas prisiims atsakomybę už pensininkams sukeltus nepatogumus?

Šiuo metu pensinio amžiaus žmonės, gaunantys pensiją į namus ir susijaudinę dėl pastarosios vėlavimo, artimiausiu metu galimai patirs papildomų nemalonumų, pamatę ne gerai pažįstamus laiškininkus, o naujus privačių įmonių darbuotojus. Laiškininkų pasikeitimus 25 savivaldybėse lėmė paskutiniojo viešojo pirkimo rezultatai. Daugelyje vietovių ilgą laiką geriausią kainos pasiūlymą pateikdavo „Lietuvos paštas“ (2016–2018 m. teikė paslaugą 31 iš 47 viešojo pirkimo dalių), tačiau praėjusių metų rugsėjį skelbtame analogiškame viešųjų pirkimų konkurse „Lietuvos paštas“ pateikė geriausią pasiūlymą tik 13 vietovių – kitose 34 vietovėse geriausius pasiūlymus pateikė komercinės bendrovės. Seimo narys J.

Laikraštis ŠIANDIEN. 2019 metai – Žemaitijos metai

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė net vienuolika nutarimų dėl 2019 metų paskelbimo atmintinais metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. bus minimos Žemaitijos vardo paminėjimo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličio–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį, minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės ir pripažindamas Žemaitijos indėlį į valstybės gyvenimą per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją, nutarė paskelbti 2019 metus Žemaitijos metais. Seimas taip pat pažymėjo Žemaitijos vaidmenį Europos istorijoje 1236–1422 metų laikotarpiu, 200

Laikraštis ŠIANDIEN. „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“

Vytauto MATULEVIČIUS, laikraštis ŠIANDIEN Tai iš tiesų buvo retas įvykis: vyriausybinė Jungtinių Valstijų Helsinkio komisija, visame pasaulyje ginanti žmogaus teises, nusprendė surengti klausymus, skirtus mūsų šaliai. Ir dar su tokia formuluote: „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“ Galite įsivaizduoti, kokioje padėtyje atsidūrėme, jei jau mūsų svarbiausioji sąjungininkė ėmėsi Lietuvos? O prieš tai du JAV Kongreso nariai įregistravo įstatymo projektus, kuriuos priėmus N. Venckienė būtų išleista į laisvę ir galėtų netrukdomai gyventi ir dirbti JAV - kol nebūtų priimtas sprendimas jos politinio prieglobsčio byloje. Negana to, vienas iš projektą pateikusių kongresmenų, Chris'as Smith'as,

Laikraštis ŠIANDIEN. Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai, arba kodėl šiandienė valdžia nusprendė Europos geografinį centrą parduoti „viešojo aukciono būdu“ Šiemet sukanka 30 metų, kai Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Šių metų gegužę sukanka 15 metų, kai Europos geografinį centrą puošia garsaus lietuvių skulptoriaus Gedimino Jokūbonio kompozicija, skirta Lietuvos įstojimui į ES pažymėti, – balto granito kolona, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna. Dėl skirtingų apskaičiavimo metodų Europos geografiniu centru laikomos kelios žemyno vietovės, tačiau 1989 m. prancūzai mokslininkai,

Laikraštis ŠIANDIEN. Kur tie šiuolaikiniai Oginskiai, nacionaliniai lyderiai, kurie ne uždarinėtų, o atidarinėtų mokyklas, universitetus?

Valdas VASILIAUSKAS Lietuvių žemės ūkio inteligentijos likimo klausimu Šiandien mažne užmirštą ir nebevartojamą „ Lietuvių žemės ūkio inteligentijos“ sąvoką tarpukario Lietuvoje buvo įtvirtinęs ir išplėtojęs profesorius Jonas Aleksa( 1879 – 1955), dukart ( 1920 ir 1926 -1935) Lietuvos žemės ūkio ministras, agronomas, sociologas, žemės ūkio ekonomikos Lietuvoje pradininkas, Sibiro kankinys ir mirtininkas. Pats profesorius buvo pirmosios lietuvių žemės ūkio inteligentų kartos atstovas, paskesnių inteligentijos kartų ugdytojas, kurio veiklą nutraukė okupacija. Lietuvoje Jonas Aleksa prisimenamas ir gerbiamas žemės ūkio mokslininkų, žemdirbių auditorijose. Tačiau ši iškili asmenybė netelpa viename bare, jos indėlis į nepriklausomos valstybės kūrybą

Produktyvumas, technologinis atsinaujinimas ir žmonės – didžiausi verslo laukiantys iššūkiai 2019 metais

Robertas DARGIS LPK prezidentas 2018 m. Lietuvos ekonomikai ir verslui buvo tikrai sėkmingi – nuoseklus ekonomikos augimas, naujų investuotojų atėjimas, mūsų įmonių plėtra ir investicijos į naujus projektus. Metinis pramonės augimas Lietuvoje spalį buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES) – pramonės gamyba per metus – spalį, palyginti su pernai spaliu – Lietuvoje išaugo 9,2 proc. Bet tuo pačiu stebime ir neraminančias tendencijas – darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais, buvo vienas didžiausių tarp 28-ių ES valstybių – Lietuvoje valandos darbo sąnaudos per metus padidėjo

TV laidų vedėja E. Daugelaitė 2019-iesiems nieko nepasižada: paskui gali būti liūdna

V. Radžiūno/LRT nuotr.LRT.lt „Nesu mėgėja duoti sau didelius pažadus“, – sako LRT laidų vedėja Eglė Daugėlaitė. Lankydamasi naujametinėje Andriaus Tapino laidoje „Laikykitės ten“, ji pasakojo apie darbo televizijoje užkulisius, neįprastus pomėgius ir socialinius tinklus, kuriuose jai labiau patinka skaityti kitus nei lietis pačiai. 2018 metai E. Daugėlaitei buvo kupini iššūkių, o vienas didžiausių – popiežiaus vizitas Lietuvoje, kurio metu jai teko komentuoti net 14 valandų trukusią transliaciją. Kaip sako laidų vedėja, tiesioginiame eteryje ne viskas vyksta taip, kaip suplanuota: „Tiesioginis eteris tuo ir žavus. Pavyzdžiui, atrodytų, kad tiesioginiam eteriui turi būta pasirūpinta veikiančia

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Ar dar galime Lietuvą vadinti žemės ūkio kraštu?

Apie skaudžius žemės ūkio praradimus, ministerijos iškėlimą į Kauną ir susipykusius žemdirbius. Žemės ūkio ministro Giedriaus SURPLIO išskirtinis interviu laikraščiui ŠIANDIEN. Kalbėjosi Gintautas KNIUKŠTA Gerbiamas ministre, Statistikos departamento duomenimis, nuo narystės ES pradžios per 2004–2016 metus šalyje ūkių skaičius sumažėjo 40,6 proc. Lietuvoje nebeliko linų, vis mažiau auginama rugių. Jūs susitaikėte su tuo? Susitaikyti su šiais skaudžiais mūsų žemės ūkiui praradimais, manau, gali tik tas, kas neturi visiškai jokių politinių ambicijų ir idėjų. Visgi turime suprasti, kad negalime grįžti į buvusius planinės ekonomikos laikus ir tikėtis, kad linus vėl galėtume auginti visoje Lietuvoje

Vyriausybė apsisprendė ką siūlys į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, komentuodamas Vyriausybės sprendimą teikti jo kandidatūrą į Europos Tarybos (ET) generalinio sekretoriaus pareigas teigė, kad šiuo metu rengiasi rinkimų konkurencijai, kuri gali būti tikrai sudėtinga. „Šiuo metu ruošiuosi konkursui, nes konkurencija gali būti tikrai sudėtinga, kadangi Vyriausybės nominacija – tik pirmas etapas ir ji sekė po gana ilgo Europos liaudies partijos vadovybės pusės įkalbinėjimo, nes pagal džentelmenišką susitarimą Europos Taryboje, kuriai priklauso 47 valstybės, įskaitant Turkiją, Rusiją, kuriai suspenduota balsavimo teisė, šioje Taryboje po 2 kadencijų, kai

Visi augantys miestai turi šansą suklestėti. Kaunas neturi teisės praleisti šios progos

Kauno meras V. Matijošaitis kartu su „Vieningo Kauno“ sąrašu, dalyvaus rinkimuose į Kauno miesto tarybą. „Prieš kelerius metus Kaunas buvo apleistas, nedrąsus ir praradęs pasitikėjimą savimi miestas. Kad galėtų pakilti iš pelenų, Kaunui visų pirma reikėjo išsikuopti. Šiandien tai yra miestas, į kurį visi žiūri su pagarba. Tai yra miestas, kurio žmonės žodžius „aš esu iš Kauno“ pagaliau sako su pasididžiavimu. Šiandien Kauno dabartimi ir ateitimi tiki tiek jo žmonės, tiek ir verslas. O tai virsta investicijomis, naujomis gamyklomis, verslo centrais ir naujomis darbo vietomis“, – teigė V. Matijošaitis. Pasak dabartinio miesto

Top