Jūs esate
Pagrindinis > Kultūra

Po rekonstrukcijos atidarytas Palangos kurhauzas

www.siandien.info „Šiandien matome Palangos kurhauzą atkurtą, restauruotą ir netrukus galėsiantį priimti dar daugiau svečių, atlikėjų, žiūrovų. Kurhauzas – ne tik Palangos, bet ir visų mūsų tapatybės dalis, grafų Tiškevičių istorinis palikimas, erdvė, kur ilgus metus šalia pramogos skleidėsi ir intelektualų diskusijos, kūryba“, – atidarymo renginyje kalbėjo kultūros Mindaugas Kvietkauskas. Jis padėkojo Palangos miesto savivaldybei, kuri kartu su Kultūros ministerija ir Kultūros infrastruktūros centru rado sprendimus šiam svarbiam kultūros paveldo objektui atstatyti. Prieš kelerius metus atkurta Palangos kurhauzo mūrinė dalis, dabar prie pabaigos artėja medinės dalies restauracijos darbai. Projektą įgyvendina Kultūros ministerijos biudžetinė

Kviečiame visus kurti ateitį šiandien. Ir su ŠIANDIEN. 100 laikraščio ŠIANDIEN numerių

Laikraščio ŠIANDIEN bendradarbiai Valdas Vasiliauskas ir Romas Abugelis švenčia valstybės šimtmetį. Vilnius, 2018 m. vasario 16 -oji. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Laikraščio "ŠIANDIEN prenumerata priimama www.prenumeruok.lt Laikraščio ,, Šaindien' skaitytoja tapo Anykščių rajono Troškūnų gyventoja Jolanta Pupkienė. Žinoma režisierė - Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo aukščiausias apdovanojimas, skirtas geriausio 2015 m. Lietuvos vaikų ir jaunimo mėgėjų teatro vadovei (2016 m.). Savaitraštis ŠIANDIEN ŠIANDIEN skaito ir ūkininkai Valdas Kavaliauskas ir Rasa Ilinauskaitė iš Varėnos rajono. Mieli laikraščio ŠIANDIEN skaitytojai, savaitgalyje Jūsų rankose bus simbolinis šimtasis leidinio ŠIANDIEN

„Su Mokytojų – Kūrėjų diena, Mielieji Mokytojai“!

Dianos Nausėdienės sveikinimas mokytojams Brangieji, Mokytojos ir Mokytojai, Jūs budite ties vaiko siela ir formuojate asmenybės gylį ir mastą. Jūsų darbo esmė – ugdyti naujas kartas ant amžinosios išminties pamatų. Jūs esate tie, kurie kultūriškai brandinate ir jungiate visą bendruomenę santarai ir gėriui. Jūs esate tie, kurie nuėjote ilgą kelią, siekdami atsispirti patyčioms mokyklose, kurie nepailsdami saugote padorumo bastioną. lrp.lt nuotr. Humanizmas yra vertybė, kuri iš kiekvieno reikalauja ypatingos tvirtybės ir atsparumo. Žmogiškumo tvirtovė yra kuriama iš mūsų, kaip piliečių, pasirinkimų mozaikos. Ji nuolat kinta su kiekvieno iš mūsų asmeniniu atsakymu į klausimus: Kaip

Rasa Čepaitienė. Andriulio testas arba naujoji aristokratija

Rasa Čepaitienė . propatria.lt nuotr Rasa Čepaitienė Tarp kasdienio informacijos triukšmo ir žmogiškųjų veiklų skuzdėlyno būna ir atsitinka kažkas, kas staiga ima ir atveria dalykų esmę, tyliai sau glūdinčią anapus įprastinės sąmonės srauto ir rutinos automatizmų. Šis atvėrimas gali taip ir likti menkai pastebėtas, nugrimzti įprastiniame šurmulyje. Arba imti ir paskatinti atmerkti akis į tai, kas iš tiesų vyksta Lietuvos politikoje ir visuomenėje, gal net inicijuoti tam tikrus kokybinius pokyčius. Taip jau nekart istorijoje yra buvę. Antai, pasakojama, JAV juodaodžių kova už pilietines teise XX a. 7-ajame dešimtmetyje kilo nuo vieno

Baigėsi paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui konkursas

www. siandien.info,lrv.lt lrv.lt nuotr. Konkurso komisijos sprendimu, paminklo A. Ramanauskui-Vanagui skulptūrinės-architektūrinės idėjos sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugų viešąjį pirkimą laimėjo autorių grupės – Algirdo Kuzmos ir UAB „Arches“ pateiktas pasiūlymas. Su šiais autoriais derinama ir bus pasirašyta tolesnių darbų vykdymo sutartis. Komisija, sudaryta iš kultūros, meno, kitų sričių atsakingų institucijų atstovų, įvertino 14 pateiktų projektų ir išrinko nugalėtoją atsižvelgusi į paminklo idėjinių ir plastinių sprendinių meninę kokybę, meninės idėjos autentiškumą, išraiškos priemonių ir reikšmių tikslingumą. Taip pat buvo atsižvelgta į kontekstą – paminklo ir antkapio ansamblio dermę su Lietuvos valstybės

Paskelbtas karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje

www.siandien.info, lrv.lt Atsižvelgiant į situaciją dėl koronaviruso plitimo, Vyriausybė neeiliniame posėdyje nutarė paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Karantino režimo trukmė – nuo kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val. Koronaviruso karštoji linija – 1808. Pagal jį bus taikomi šie ribojimai: JUDĖJIMAS PER SIENĄ IR ŠALIES VIDUJE: Uždrausti užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, išskyrus vairuotojus ir įgulų narius, kai vykdomas komercinis ir (ar) tarptautinis krovinių vežimas, asmenis, turinčius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, asmenis, turinčius imunitetų ir privilegijų pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių

Dėl renginių draudimo nuo 2020 m. kovo 13 d. iki kovo 27 d.

Nuo 2020 m. kovo 13 d. 7.00 val. uždrausta visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visus tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse organizuojamus sporto, kultūros, laisvalaikio, pramogų bei kitus renginius. Atvirose erdvėse galima organizuoti tik tokius renginius, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 100 asmenų. Tokiuose renginiuose būtina užtikrinti ypatingas apsaugos sąlygas: atstumas tarp dalyvių – ne mažesnis kaip 1 metras, renginys skirtas ne rizikos grupės (vyresnio amžiaus ar segantiems lėtinėmis ligomis) žmonėms, užtikrinta rankų dezinfekcijos ir rankų higienos galimybė. Profesionalūs sporto renginiai gali būti organizuojami tik be žiūrovų. KULTŪROS, LAISVALAIKIO, SPORTO ĮSTAIGOS

Landsbergis: žmona prieš mirtį sakė padariusi viską, ką norėjo, o aš – dar ne

LRT RADIJAS, LRT.lt, BNS Gražina Ručytė-Landsbergienė ir Vytautas Landsbergis / BNS nuotr. Eidama 91-uosius metus mirė Aukščiausios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio žmona, pianistė, pedagogė, visuomenės veikėja Gražina Ručytė-Landsbergienė. Artimieji, bičiuliai ir kolegos ją prisimena kaip itin profesionalią srities atstovę, besąlygiškai atsidavusią vyrui ir šeimai. Sakė padariusi viską, ką norėjo Dar visai neseniai, sausio 28-ąją G. Ručytė-Landsbergienė minėjo 90-ąjį jubiliejų. Apie motinos netektį savo socialiniame tinkle pranešė Vytautas V. Landsbergis. Profesorius Vytautas Landsbergis portalui LRT.lt patvirtino netekęs žmonos. Sunkiai rinkdamas žodžius jis prisiminė žmonos raginimą saugoti save. „Žmona prieš mirtį

Gintautas Kniukšta. Žibutės

Gintautas KNIUKŠTA Vaikystėje nežinojau ar Kovo 8-oji yra rusų šventė ar tarptautinė diena, bet tą dieną mamai visada dovanodavau žibučių puokštę. Ji būdavo labai laiminga, jos veidą papuošdavo šypsena ir aš žinodavau, kad būsiu apdovanotas mažų mažiausiai nuoširdžiu padėkos žodžiu. Dabar, kai skaitau garbių ponų pasisakymus, kad tai sovietinis palikimas, galvoju: ar tie istorijos vertintojai dovanodavo vaikystėje savo mamai gėles ir jei dovanodavo, tai kokia proga? Dovanočiau žibutes mamai ir šiandien, bet jos nebėra. Su Jūsų švente, mielos moterys, branginkime kiekvieną gyvenimo akimirką.

Mirė estrados legenda Nelly Paltinienė

"Lietuvos muzikos pasaulis neteko garsios estrados atlikėjos, Nelly Paltinienės. Po sudėtingos kovos su liga, šeštadienį pranešta, kad eidama 92-uosius metus dainininkė iškeliavo anapiln. Žinią patvirtino artimas N.Paltinienės bičiulis, kunigas Arūnas Peškaitis (58 m.). Žinoma dainininkė Nelė Paltinienė sceną prieš maždaug penkerius metus paliko be didelių atsisveikinimų, nes ją užklupo liga, ir grįžo gyventi į Vokietiją ", - pranešė lrytas.lt lrytas.lt nuotr. Lietuvoje atlikėja pasirodyti jau neplanavo, nes kelionė ją būtų išvarginusi. Lietuvoje N.Paltinienė – viena ilgiausiai scenoje dainavusių atlikėjų, kurios balsas įsiminė ne vienai lietuvių kartai. 2009-aisiais ji buvo įrašyta į Lietuvos rekordų

Dailininko Virginijaus Kašinsko tapybos darbų paroda „Lietuvių liaudies dainos“

Dailininko Virginijaus Kašinsko tapybos darbų paroda „LIETUVIŲ LIAUDIES DAINOS“ bus eksponuojama Seimo III rūmų parodų galerijoje 2020 m. kovo 2 – 15 d. Lietuvių tauta turtinga savo tolimos istorijos dvasiniu paveldu, kuris atsi- spindi lietuvių tautos per amžius sukauptuose kultūriniuose kloduose – iš- saugotose kalboje, mituose, legendose, pasakose, lietuvių liaudies dainose, šokyje, muzikoje ir dailėje. Šioje parodoje žiūrovams pristatomas paveikslų ciklas „Lietuvių liaudies dainos“, nutapytas pagal lietuvių liaudies dainas. Paveikslų siužetai pasirinkiti iš karinių-istorinių, kalendorinių apeiginių, darbo, šeimos ir vestuvinių dainų. Pristatomuose paveiksluose menine forma perteikiama lietuvių liau

Vilniaus knygų mugė: „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“

Atšventusi savo dvidešimtmetį, 2020-uosius metus Vilniaus knygų mugė pasitiko su Jono Meko mintimi „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Mugė verčia naują puslapį ir kviečia ieškoti naujų atvirų saviraiškos formų, eksperimentuoti, kurti tai, kas aktualu, įdomu ir svarbu kiekvienam iš mūsų. Vasario 20 – 23 d. mugė tapo nekasdienių susitikimų, pokalbių, nuomonių, nesibaigiančių atradimų vieta, kur laukiami visi – nes „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“ (J.Mekas). Mugės dienos ir darbo laikas: Vasario 20 d., ketvirtadienis, 10.00–19.00 val. BIČIULIŲ DIENA Vasario 21 d., penktadienis, 10.00–21.00 val.

Šalies vadovas pareiškė užuojautą dėl rašytojo Kęstučio Navako netekties

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl rašytojo Kęstučio Navako netekties. Pasak valstybės vadovo, rašytojo balsas buvo aktualus ir savitas nepriklausomos Lietuvos literatūroje. Prezidento teigimu, K. Navako būta visur – jis aktyviai rašė poeziją, eseistiką, publicistiką, atvėrė lietuvių skaitytojui žymiausių vokiečių poetų kūrybą, prisidėjo prie daugybės literatūros leidinių, o Kaunas amžiams įsimins jo unikalųjį knygyną „Septynios vienatvės“. Be jo bohemiškos ekstravagancijos Lietuvos kultūros padangė bus gerokai pilkesnė. K. Navako nuopelnai valstybei buvo įvertinti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Dėl šios netekties šalies vadovas pareiškė nuoširdžią užuojautą rašytojo

Gegužę į didžiąją „Euroviziją“ Roterdame Lietuva siunčia „The Roop“

LRT.lt The Roop“ / D. Umbraso/LRT nuotr. Kauno „Žalgirio“ arenoje aidėjo kurtinančios ovacijos ir džiaugsmo šūksniai – susumavus komisijos ir žiūrovų balsus paaiškėjo, kad gegužę į didžiąją „Euroviziją“ Roterdame Lietuva siunčia „The Roop“. Šiemet „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks Roterdame, Nyderlanduose gegužės 12–16 dienomis. Lietuvos atstovas pasirodys pirmajame didžiosios „Eurovizijos“ pusfinalyje gegužės 12 dieną. Pirmajame pusfinalyje taip pat pasirodys dar 16 šalių atstovai: Airijos, Australijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Belgijos, Izraelio, Kipro, Kroatijos, Norvegijos, Maltos, Rumunijos, Rusijos, Slovėnijos, Šiaurės Makedonijos, Švedijos, Ukrainos. Į nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalo sceną žengė aštuoni dalyviai – Aistė Pilvelytė, „The

Vasario 16-osios eitynės su deglais

( Šiandien, vasario 16 d., 18 val. Vilniuje, Lietuvos nepriklausomybės dienos proga, kaip ir kasmet vyks eitynės su deglais – „Liepsnų maršas“. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Iškilminga eisena prasidės nuo Jono Basanavičiaus paminklo (Aušros Vartų g. 5). Gintauto Kniukštos nuotrauka. „Dėkodami tautos patriarchui už jau 102 metus skaičiuojančią modernią tautinę Lietuvos valstybę. Apšviesdami sostinės senamiestį, dėkosime Didžiajam Vilniaus Seimui, dabartiniuose Filharmonijos rūmuose 1905-aiais aiškiai pareikalavusiam nepriklausomos tautinės valstybės, ir 1918 Vasario 16-osios akto signatarams, Signatarų namuose tautinės valstybės reikalavimą įgyvendinusiems. ' Gintauto Kniukštos nuotrauka. Galiausiai, dėkosime pokario rezistentams,

Prezidentas asmeniškai pasveikins Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę Viktoriją Kuodytę

Šiandien Prezidentūroje vykusioje Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremonijoje dėl apmaudžios administracinės klaidos nedalyvavo premijos laureatė aktorė Viktorija Kuodytė. Aktorė Viktorija Kuodytė. idioteatras.lt nuotr. Jai atvykus į Prezidentūrą paaiškėjo, kad ji nebuvo įtraukta į Kultūros ministerijos Prezidentūrai pateiktą sąrašą ir jai nebuvo išrašytas leidimas patekti į Prezidento rūmus. Leidimų biurui derinant formalumus dėl leidimo suteikimo, laureatė išėjo ir su ja nepavyko susisiekti telefonu. Prezidentūra nuoširdžiai atsiprašo laureatės V. Kuodytės ir jos artimųjų. Prezidentas su ja asmeniškai susitiks ir įteiks Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Šiandien Prezidentūroje vyko Nacionalinių kultūros ir

Išrinkti 2020 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai

Stasys KAŠAUSKASKomisijos pirmininkas Išrinkti 2020 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos posėdyje apsvarstyti pateikti kandidatai ir slaptu balsavimu išrinkti 2020 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai: už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą: Kazickų šeimos fondas, Viktoras RUDŽIANSKAS (poetas), Laima Ir Jonas ŠALČIAI (visuomenininkai), Vita VADOKLYTĖ (režisierė); už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą: Rugilė GRENDAITĖ (studentė), Mečys LAURINKUS (signataras), Ignas MEŠKAUSKAS (advokatas), Audronė PILECKIENĖ (mokytoja); už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje: Erika DRUNGYTĖ (poetė), Povilas JEGOROVAS (esperantininkas), Dalė POŠKIENĖ (visuomenininkė), Antanas

Mirė rašytojas Romualdas Lankauskas

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis reiškia nuoširdžią užuojautą dėl ryškaus menininko Romualdo Lankausko mirties. „Mirė garsus rašytojas, visą gyvenimą gražiai derinęs prozos ir dailės spalvas Romualdas Lankauskas. Tai buvo talentingas žodžio meistras, niekada nepripažinęs konformizmo teikiamos gerovės ir kompromisų su kūrėjo sąžine. R. Lankausko kūryba susilaukė pripažinimo Lietuvoje, ji buvo verčiama į Europos kalbas. Dėl šios netekties nuoširdžiai užjaučiu velionio artimuosius, draugus ir visą menininkų bendruomenę“,– sakoma premjero užuojautoje. lrv.lt informacija

Posėdžiaus Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Sausio 31 d., penktadienį, Seime posėdžiaus Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Šiais metais Baltijos Asamblėjai pirmininkaujanti Estija pasiūlė aptarti šias temas: Baltijos valstybių bendradarbiavimas kultūros srityje siekiant kurti regioną, išsiskiriantį minimaliu poveikiu aplinkai; Baltijos valstybių aukštojo mokslo institucijų strateginė partnerystė; Baltijos valstybių bendradarbiavimas su CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija); Baltijos kultūros fondas ir kt. Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoja Signe Kivi (Estija) sako, kad visos šalys susiduria su drastišku klimato kaitos poveikiu, todėl būtini skubūs, plataus užmojo kolektyviniai

Šalies vadovai pareiškė užuojautą dėl profesoriaus Edvardo Gudavičiaus mirties

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl profesoriaus Edvardo Gudavičiaus mirties. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl profesoriaus Edvardo Gudavičiaus mirties. lrt.lt stop kadras Pasak Prezidento, netekome išskirtinio erudito, autoriteto ne vienai mokslininkų kartai, kuris įtaigiai ir įdomiai, dažnai iš netikėtų perspektyvų atverdavo mūsų istorijos slėpinius, brandino žmonių širdyse savivoką ir pilietiškumą. Profesorius E. Gudavičius, be abejonės, buvo epochinio masto reiškinys Lietuvos humanitarinių mokslų istorijoje. Pradėjęs karjerą kaip inžinierius, jis netikėtai ir ryškiai įsiveržė į istorijos mokslą, greitai tapo naujos Lietuvos istorijos mokyklos pradininku ir išugdė naują

Tikslas – finansuoti vandentvarkos projektus

Valstybė tęsia finansinių priemonių taikymą viešosios infrastruktūros projektų finansavimui: UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) valdomo Vandentvarkos fondo (VF) bei grąžinamosios subsidijos priemonės (GS) UAB Vilniaus vandenys suteikta 3,5 mln. Eur paskola bei 2,4 Eur subsidija. Finansavimas skirtas 4 infrastruktūrinių projektų įgyvendinimui Vilniaus regione: Vilniaus, Šalčininkų, Eišiškių ir Švenčionėlių miestų aglomeracijose. Vandentvarkos sektorius ilgus metus buvo finansuojamas teikiant negrąžinamąsias subsidijas, tačiau toks finansavimo modelis nebuvo tvarus ir ilgalaikis. Nauja finansavimo priemonė suteikia galimybę efektyviau valdyti ribotus ES finansinius išteklius, užtikrinti papildomų lėšų pritraukimą ir ES fondų lėšų pakartotinį panaudojimą. Giedrius

Menininko Vytauto Poškos tapybos paroda „Žemaitijos metai“

Seime bus pristatyta menininko Vytauto Poškos tapybos paroda „Žemaitijos metai V. Poškos „Akytė“ | Rengėjų nuotr. Vasario 26 d., antradienį, 13 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta menininko Vytauto Poškos tapybos darbų paroda „Žemaitijos metai“. Parodą atvers Seimo narė Levutė Staniuvienė, muzikinius kūrinius atliks Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė ir dainininkė Rasa Rapalytė, akomponuos Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos moksleivis Simonas Poška. Dailininkas Vytautas Poška tapybos parodoje „Žemaitijos metai“ pristato Žemaitijoje sukurtus tapybos darbus, taip pat sgrafito (reljefo) technika 2017 m. įgyvendintą Luokės miestelio herbą ant seniūnijos pastato.

Laikraštis „ŠIANDIEN“: Prancūzai nusilenkė lietuvių teatrui

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis"ŠIANDIEN" Gerų naujienų, keliančių tautos ūpą, nebūna per daug. Viena tokių - Oskaro Koršunovo režisuoto Moliere’ö „Tartiufo“ triumfas Avinjone, viename garsiausių ir didžiausių pasaulio teatro festivalių, įkurtame 1947 m. legendinio prancūzų režisieriaus Jeano Vilaro. Lietuvių teatro sėkmė šiame Provanso mieste džiugina keleriopai. Pagrindinėje Avinjono festivalio programoje 900 vietų salėje buvo suvaidinti net penki lietuviško „Tartiufo“ spektakliai. Žinant, kokią reikšmę Moliere turi prancūzų kultūrai ir teatrui, kaip jie reikliai vertina savo klasiko scenines interpretacijas, , verta prisiminti, kad O.Koršunovo “Tartiufo “ kelias į sceną Lietuvoje buvo apipintas keistomis užkulisinėmis intrigomis ir gandais,

Laikraštis ŠIANDIEN: Provincijos Lietuva

„Žymusis prieškario tautiškų tradicijų ir paveldo fotografas Balys Buračas šiandien apsilankęs Lietuvos kaime labai nustebtų čia pamatęs ryškias mūsų tautos genocido tendencijas: daug kur neliko tikrųjų kaimo gyventojų. Net ir vaizdingiausiose gamtos vietovėse jų beveik nėra. Sodybos tuščios, nutilę ir išmirę. Jas lanko ir prižiūri daugeliu atvejų tik miestiečiai, įsirengę čia poilsiavietes, arba kaimo turizmo verslininkai, kurie čia plėtoja viešbučių, baidarių verslus“, – sako žinomas fotografas, leidėjas Valentinas Juraitis. Nors jau keturis dešimtmečius jis gyvena sostinėje, tačiau savęs grynu vilniečiu nelaiko. Jam svarbūs Lietuvos regionai, nes jis – vienas iš tų,

Mykolas Drunga. 1918 m. proveržiai

Mykolas Drunga Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. Vis dėlto šia tema stipriau susidomėjusių laikraščių nedaug. Bet tarp jų – vienas Europoje prestižiškiausių. Ties juo ir susitelksime. „Ne visoms Rytų Europos valstybėms, kurios 1918 m. siekė nepriklausomybės, pavyko ją įgyvendinti. Štai Ukraina ir Baltarusija atkrito į sovietinės Rusijos glėbį.“ Taip vokietis žurnalistas Felixas Ackermannas rašė Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“ straipsnyje, pavadintame „Dideli ir nevienareikšmiški jausmai – kadaise Rusijai priklausę kraštai šimtas metų po savų valstybių susikūrimo.“ Toliau jis

Prezidentė kviečia į interaktyvią šimtmečio kelionę

Trečiadienis, vasario 14 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Valstybės pažinimo centre atidarė parodą „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Lietuvos atkurto valstybingumo jubiliejų Valstybės pažinimo centras sutinka unikalia paroda, pasakojančia apie ryškiausias šimtmečio idėjas ir ambicingus vizionierių užmojus, atskleidžiančius, ko siekė, apie ką svajojo Lietuvą kūrę žmonės, taip pat apie naujausias dabarties idėjas ir jų įgyvendinimą. Mūsų valstybės nepriklausomybė 20-ojo amžiaus pradžioje taip pat buvo vizija – šviesių žmonių svajonė, į kurią vedė ilgas ir sunkus kelias. Prezidentė, atidarydama parodą, sakė, kad Lietuvoje niekad netrūko nei svajotojų, nei drąsių idėjų, nors

Būtina nedelsiant spręsti kultūrinės spaudos finansavimo problemą

Seimo Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas kreipėsi į Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį dėl esamos kultūrinės spaudos finansavimo padėties. Seimo narys inicijuoja, kad į šių metų kovo 14 d. Kultūros komiteto dienotvarkę būtų įtrauktas klausimo „Dėl kultūros leidinių finansavimo padėties“ aptarimas ir svarstymas. Tai daroma atsižvelgiant į Lietuvos kultūrinės spaudos atstovų pastarosiomis dienomis išsakytas nerimo ir susirūpinimo kupinas nuomones dėl metų metais besitęsiančių kultūrinės spaudos finansavimo problemų. Seimo narys mano, jog periodinių kultūros ir meno leidinių redaktorių išsakyti priekaištai, kad kultūros leidinių pastarųjų trejų metų finansavimas tik mažėjo, turi pagrindo. Spaudos,

Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena

,,Sausio 1 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Gedimino kalno pilies bokšte Lietuvos kariai iškilmingos ceremonijos metu iškelia 2018 metų vėliavą. Taip kiekvienais metais minime Lietuvos vėliavos dieną, prisimindami ir pagerbdami Lietuvos savanorius, kurių dėka 1919 metais sausio 1 d. pirmą kartą Gedimino pilies bokšte Vilniuje suplevėsavo Lietuvos trispalvė – laisvos Lietuvos simbolis", - pranešė Kultūros ministerija Prieš pakeldami naująją valstybinę vėliavą, kariai nuleidžia 2017 metais iškeltą trispalvę. Pagal tradiciją, senoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. Šįkart Lietuvos valstybinė vėliava oficialios ceremonijos metu bus

Krescencijus Stoškus. GYVENIMAS TIK ČIA IR DABAR

Krescencijus STOŠKUS, laikraštis "ŠIANDIEN" Nr.9  Ėjimas... be krypties. Moderniais laikais visiems buvo aiški pagrindinė gyvenimo kryptis: iš barbarybės – į civilizaciją, iš civilizacijos – į laisvę, lygybę, brolybę. Dabar tokios krypties nebeliko. Mūsų krašte pinasi viskas: fantastinė mokslo pažanga ir moralinis nuosmukis, neišpasakytai spartus turtėjimas ir gluminantis nuskurdimas, veržimasis dangoraižiais į dangų ir apleistų sodybų dūlėjimas, kūrybinis veržlumas ir sąmoningas naikinimas, reklaminis daiktų bei patarnavimų šlovinimas ir tyčiojimasis visur ir iš visko. Ypač skaudu matyti, kai važiuoji per gimtąją žemę. Išgražinti, išblizginti, stiklu spindintys miestai (ypač didmiesčiai), naująjį religingumą įtvirtinančios prekybos šventyklos, akropoliai

Vyčio paminklo reikia ir Marijampolei?

Šiomis dienomis plačiai aptarinėjamas valstybingumo simbolis – Vyčio paminklas – turi būti statomas Marijampolėje. Šis miestas 2018 metais yra paskelbtas Lietuvos kultūros sostine. Tokią idėją iškėlė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai Kęstutis Mažeika, Dainius Gaižauskas, Kęstutis Smirnovas, Aušra Papirtienė ir premjeras Saulius Skvernelis, priklausantys Sūduvos krašto bičiulių parlamentinei grupei. „Sūduva – tautinio atgimimo lopšys, net šeši iš 20-ies Valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios akto, signatarų yra iš Sūduvos. Vienas jų – Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius. Iš šio krašto kilęs ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka, o Sūduvos sostinė

Po gražiausia Europos egle – „Knygų Kalėdų“ skaitymai

Trečiadienis, gruodžio 6 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė sostinės Katedros aikštėje įsikūrusiame Kalėdų miestelyje ir kartu su Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ dienos centro „Vilties angelas“ vaikais dalyvavo „Knygų Kalėdų“ pasakų skaityme. „Vilniaus eglė – gražiausia Europoje, mes visi tuo didžiuojamės. Ji iš tiesų elegantiška, šviesi, nuostabi, ir tai yra Kalėdų laukimo eglė“, – sakė šalies vadovė. Po Kalėdų egle įsikūrūsiame Kalėdiniame miestelyje šalies vadovė apžiūrėjo šventines parduotuvėles, kur įsigijo meduolių. Pasak Prezidentės, džiugu, kad vilniečiai ir miesto svečiai ir ypač vaikai gali net ik jaukiai susiburti, bet ir išklausyti Kalėdinių

Lukiškių aikštėje nori  įamžinti Vyčio monumentą

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo Valstybinės istorinės atminties komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydami, kad būtų imtasi veiksmų siekiant piliečių ir Seimo valia Lukiškių aikštėje įamžinti valstybinei aikštei tinkamą Vyčio monumentą. L. Kasčiūno teigimu, organizuojant Lukiškių aikštės paminklo konkursą buvo paminta Seimo valia ir daugumos piliečių išreikšta nuomonė dėl jiems priimtino monumento: tiek visuomenė reprezentatyviose apklausose, tiek išrinkti tautos atstovai Seimo balsavimu jau yra aiškiai pasisakę už Vyčio monumentą Lukiškių aikštėje. „Kadangi konkursas buvo imtas organizuoti jau po to, kai

R. Valatka. Vargas dėl aikštės ar dėl proto?

Rimvydas Valatka Prieš pat Adventą Lietuvą užklupo vargas dėl aikštės. Vos tik paskelbta, kad konkursą dėl Lukiškių aikštės paminklo laimėjo kalnelis partizanams atminti, paaiškėjo, kad Lietuvą užklupo dar ir vargas dėl demokratijos. Tuo metu, kai antivytininkai šaukė „Vivat!“ A.Labašausko kalneliui ir demokratijai, pralaimėjimu springdami Vyčio fanai klykė, kad čia jokia ne tautos valia, o neoliberalmarksistinės paminklo komisijos užgaidos. Jei būtų laimėjęs Vytis, tą sunkiai suvokiamą ir dar sunkiau ištariamą abrakadabrą būtų kartoję pikti antivytininkai. Nes demokratinės procedūros yra sudilusio grašio nevertos, jei laimi ne tie. Bet ir tai dar buvo ne paskutinis vargas, užklupęs

Top