Jūs esate
Pagrindinis > Politika

Komisija – grėsmė opozicijai?

Tėynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“, prašydami išaiškinti, ar nutarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Parlamentarai akcentuoja, kad Seimo nutarime nėra suformuluotas vienas ar keli konkretūs valstybinės svarbos klausimai, todėl tokios komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai, nes numatoma tirti iš esmės viską, kas vyko politiniame procese aštuonerius metus. „Visuose

Seimo pirmininkas: „Lapkričio 14-ąją būsime nuėję pusę kelio“

Pagerbė Nepriklausomybės Akto signatarės V. Jasukaitytės ir buvusio Seimo nario J. A. Antanaičio atminimą Seimas pirmajame rudens sesijos posėdyje tylos minute pagerbė 1990–1992 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės, Nepriklausomybės Akto signatarės, Lietuvos poetės, prozininkės, dramaturgės, visuomenės veikėjos Vidmantės Jasukaitytės atminimą. „Poetė rašytoja išleido dešimt poezijos rinkinių, septynis romanus, apsakymų, apysakų ir esė knygų. Už kūrybą gavusi ne vieną apdovanojimą 2000 metais buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu“, – sakė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. V. Jasukaitytė mirė liepos 14 d., praėjus keletui dienų po jos 70-ojo jubiliejaus. Tylos minute pagerbtas ir 1992–1996 metų kadencijos

Prezidento Valdo Adamkaus konferencijoje –  pasaulio politikos lyderiai

Žygimantas PAVILIONIS Rugpjūčio 22 d. Vilniaus universiteto Auloje nuo ankstyvo ryto rinksis iškilūs Lietuvos ir pasaulio politikos bei visuomenės lyderiai, žurnalistai, svečiai. Antrus metus iš eilės Vilniuje rengiama Prezidento Valdo Adamkaus tarptautinė konferencija „Europos ir transatlantinio atsparumo atkūrimas“. 2018 m. V. Adamkaus konferencijoje dalyvaus įtakingi politikai ir strategai iš visų svarbiausių NATO sostinių – JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, taip pat Belgijos, kaimyninės Latvijos, Čekijos, Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos aukšti atstovai, Rusijos disidentai. Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, esminis konferencijos tikslas – sustiprinti transatlantinės šeimos vienybę, kurią šiuo metu skaldo įvairūs, taip pat ir

R. Karbauskis per atostogas užsimojo taisyti ankstesnių valdžių sprendimus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis teikia Seimui dar vieną projektą, kuriuo taisomi ankstesnių valdžių priimti sprendimai. Šį kartą Seimo nario siūlomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas padės mamoms ir tėvams, kurie prarado dalį darbo stažo vien dėl to, kad valstybė, deklaruodama pagalbą neturtingiems vaikus auginantiems tėvams, nesiėmė būtinų finansinių priemonių jiems padėti. „Ankstesnių valdžių priimti sprendimai įkaitais pavertė pačius pažeidžiamiausius, t.y. mažas pajamas gaunančius asmenis. Gėdinga, kad prieš mus buvę Seimai atsuko nugarą tiems, kuriems valstybės pagalba yra labiausiai reikalinga. Mes artėjančią Seimo sesiją skirsime šių

Konservatoriai: valstiečių kuriamą tyrimą ignoruosuosime

Balsavimai dėl naujos komisijos įkūrimo turėtų įvykti ateinančioje Seimo sesijoje. Komisijos darbas, jei ji būtų sukurta, turėtų trukti iki ateinančių metų gegužės 1 d. „Suprantame, kad šios komisijos tikslas yra ne tiesos išaiškinimas. Atvirkščiai – kuriama komisija politiniam triukšmui sukelti, kuris uždengtų antidemokratinius procesus ir blogus sprendimus, vykstančius mūsų valstybėje. Todėl TS-LKD nedeleguos savo atstovų į šią komisiją, nebendradarbiausime su ja, neatsakinėsime į komisijos atstovų pateikiamus klausimus, jei tokių bus. Tikimės, kad taip pasielgs ir kitos opozicinės partijos“, – komentavo G. Landsbergis. TS-LKD frakcijos seniūno manymu, pasibaigus Seime vykusiam Nacionalinio saugumo ir

Ar švietimo ir mokslo ministrė atlygins antikonstitucinių sprendimų žalą?

Birželio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kad Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Po nutarimo Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sakė, kad "per savo praktiką aš dar nemačiau taip neprofesionaliai padaryto teisinio reguliavimo ir taip neprofesionaliai jo įgyvendinto". Kas atsakys už pasekmes ir padarytą žalą, kuri atsirado Seimui įstatymais pavedus reguliuoti aukštųjų mokyklų studijų programas.Kas atlygins žalą? "Pataisas teikęs Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ar Švietimo ir mokslo ministerija, nesugebėjusi įstatymo pataisų priėmimo metu aiškiai pasakyti, kad tokių įstatymo nuostatų įsigaliojimui reikia pereinamojo protingo

VRK narys be vidurinio išsilavinimo, bet vėl siūloma stiprinti politinių kampanijų finansavimo kontrolę

Seime pirmadienį surengta diskusija apie politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo problemas. Šią iniciatyvą, anot organizatorių, paskatino pastaruoju metu į viešumą iškylantys neskaidrūs politinių partijų finansavimo modeliai, paviešintos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados. Diskusijoje dalyvavo Teisingumo ministerijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai, politologai. „Įsigaliojus draudimui juridiniams asmenims remti politines partijas, situacija turėjo iš esmės keistis, tačiau politinėms partijoms finansinė parama teikiama per paramos fondus ar visuomeninius judėjimus. Pastarieji ilgainiui tampa rinkimų komitetais. Visi puikiai suprantame, kad visas politinis įdirbis iki tol jau būna padarytas.

Airija – artima Lietuvai

Šią savaitę, birželio 19 d., Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Airijos Respublikos Prezidentu Michaeliu D. Higginsu. Susitikime aptarti dvišaliai Lietuvos ir Airijos santykiai, bendradarbiavimas Europos Sąjungoje, saugumo klausimai. Į Lietuvą Airijos vadovas atvyko kartu su pirmąja šios šalies ponia Sabina Mary Higgins. Prezidentės teigimu, Airija – artima Lietuvai. Esame panašūs savo šalių dydžiu, interesais, vertybėmis. Todėl mums Airija yra svarbus atsakingos politikos, sėkmingos ekonominės raidos ir gebėjimo susigrąžinti išvykusius žmones pavyzdys. Prieš 30 metų Airijos politinės partijos, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos įsipareigojo vieningai vykdyti nacionalines

Prezidentė pateikė svarbiausių savo darbų apžvalgą

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitė metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgė padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Prieš metinį pranešimą Prezidentė pateikė ir svarbiausių savo darbų apžvalgą, kurią taip pat galima skaityti.  Ketvirtųjų antros kadencijos metų Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbų apžvalga Statistika (2017 07 12–2018 06 11) 37 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą. 86 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 34 su Prezidentais, 21 – su premjerais, 3 – su parlamentų pirmininkais, 22 – su tarptautinių organizacijų

Valdantieji susirūpino  sveikatos apsaugos ir aplinkos ministrų darbu

G. Kirkilo vadovaujami socialdarbiečiai sunerimo dėl kai kurių ministrų darbo. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija  priėmė sprendimą kitą savaitę kviestis į frakciją aplinkos ministrą Kęstutį Navicką ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. „Kviesimės ministrus tų sričių, kuriose šiandien kyla daugiau klausimų. Opozicijos inicijuota interpeliacija aplinkos ministrui K. Navickui iškėlė nemažai klausimų, į kuriuos, mes kaip valdančiosios koalicijos partneriai, turime teisę žinoti atsakymus. Prašysime ministro paaiškinti savo ryšius su viešąją įstaiga „Baltijos aplinkos forumas“, klausime, ar tikrai yra pagrindo nuogąstauti dėl atliekų ir pakuočių tvarkymo, ir kokius sprendimus siūlo ponas K. Navickas.

G. Lansdbergis. Nuvilia, kad apsiribojama vieno lietuviško ir vieno rusiško koncerno veikla

Gabrielius Landsbergis, Seimo narys Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą dėl verslo subjektų ir kitų interesų grupių neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir neteisėtos įtakos politiniams procesams vertina santūriai pozityviai. NSGK tyrime dalyvavo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas. Mūsų frakcija tiki,  kad po tyrimo išvadų bus imamasi tam tikrų žingsnių, kad panašios situacijos nesikartotų. Frakcija siūlo stiprinti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kuri atliktų gilesnį partijų ir politikų veiklos monitoringą. Būtina diskutuoti ir dėl partijų finansavimo kontrolės stiprinimo. Siūloma

Pradės parlamentinį tyrimą dėl D. Grybauskaitės laiškų

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė pradėti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paviešintų prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio Liberalų sąjūdžio Eligijaus Masiulio susirašinėjimo. Kito posėdžio metu komitetas ketina parengti kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą leisti susipažinti su turima medžiaga. „Mes matome „Lietuvos ryto“ publikacijoje, kad yra prezidentės laiškai, kurie yra susiję su nurodymais dėl Tomo Dapkaus ir kartu su nurodymais dėl generalinio prokuroro skyrimo aplinkybių. Taip pat iš publikacijų mes matome, kad kitą dieną jau po tokių nurodymų pasiuntimo raštu, atsiranda garso įrašai tarnybų ir „Lietuvos rytas“ jas tiesiogiai cituoja. Mes

G. Kirkilas: Naujoji valdančiųjų partijų sutartis reglamentuos bendrą darbą

Balandžio 24 d. Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos narys, LSDD partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas pasirašė partijų koalicijos sutartį. Ši sutartis pasirašyta po to, kai Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos atstovai įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją. Pasak LSDD partijos pirmininko G. Kirkilo, sutartis tarp partijų apibrėžia bendradarbiavimo gaires valdančiojoje koalicijoje, darbui Seime, tik ji pasirašyta ne frakcijų, o partijų lygiu. „Valdančioji koalicija gerbia rinkėjų valią, tęsia bendrą darbą, siekiant užtikrinti politinį ir socialinį stabilumą bei ekonominį augimą Lietuvoje. Vyriausybė jau yra

Ministras Pirmininkas S.Skvernelis: darome tai, ko kiti daryti nesiryžo

Vyriausybė visuomenei pristatė mokesčių, pensijų, švietimo, sveikatos apsaugos reformas, naujas inovacijų skatinimo ir kovos su šešėliu priemones. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, Vyriausybė imasi problemų, apie kurias šnekėta jau ilgą laiką, tačiau politinės valios jas judinti iki tol buvusioms valdžioms taip ir neatsirasdavo. Pasak Ministro Pirmininko, esminis reformų tikslas – iš esmės pagerinti žmonių gyvenimo kokybę Lietuvoje. Reformomis siūloma mažinti darbo jėgos apmokestinimą, stabdyti įmokas iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus ir mažinti fondų administravimo mokesčius, kelti Lietuvos gyventojų pajamas. Spaudos konferencijos metu Ministras Pirmininkas teigė, kad kiekviena struktūrines reformas daranti ministerija išsikėlė

S. Skvernelis: B. Markauskui bus sunku dirbti

Šalies vadovė ketvirtadienį pasisakė dėl žemės ūkio ministro B. Markausko ir spaudžia valdančiuosius laikytis prieš rinkimus deklaruotų vertybių.Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui po prezidentės Dalios Grybauskaitės ketvirtadienio pareiškimo bus sunku dirbti. „Tikrai sudėtinga ministrui būtų darbuotis bet kokiu atveju po tokio šalies vadovės pareiškimo, bet tuos sprendimus priimsime grįžę į Vilnių“, – sakė S. Skvernelis. Pasak premjero, žemės ūkis yra sudėtinga sritis. „Mes žinom ir finansavimas koks jo yra, reikšmė mūsų ūkiui ir apskritai gyventojams, dėl to nėra gerai, kai linksniuojama ministerija ir ministras, bet sakau,

Seimui pristatyta Vyriausybės metinė veiklos ataskaita: ekonomika auga, skurdas nesitraukia

Šiandien Seimui Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pristatė Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą, kurioje pažymima, kad 2017 m. Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o Vyriausybės planuojami 2018 m. darbai ir struktūrinės reformos (mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų sistemos bei naujos šešėlinės ekonomikos mažinimo srityse) padės žymiai pagerinti kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę Lietuvoje. Vyriausybės vadovo tvirtinimu, pernai itin daug dėmesio skirta kovai su skurdu ir turtine nelygybe ir šioms problemos spręsti panaudota daugiau nei 600 mln. eurų. „Pirmą kartą priimtas politinis sprendimas mokėti universalią išmoką vaikui, vadinamuosius vaiko pinigus. <...> Per 2017 m., palyginti

V. Mazuronis: „Einu į Prezidentus, nes sakau „PRIEŠ“ baimę, intrigas, socialinę nelygybę ir korupciją’

Lina Gorbačiovienė, EP nario V. Mazuronio biuras Lietuva, šiemet pasitikusi savo nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, kuris lyg lakmuso popierėlis turėtų ženklinti mūsų valstybės, grįžusios prie demokratinių valdymo vertybių, atsinaujinimą ir sustiprėjimą, iš tiesų, apnuogino tai, ko daug kas nenori, negali ar nemoka matyti. Tai – emigracija, kiekvienais metais prilygstanti dar vienos Marijampolės praradimui; skurdas, vedantis į gyvenimo užribį beveik 600 t. Lietuvos žmonių; korupcija, kaip aštuonkojis apraizgiusi valdžios ir teisėsaugos bei teisėtvarkos struktūras; dvigubi standartai, leidžiantys vieniems daryti viską ir gauti, ko nori už nieką, kitiems – būti persekiojamiems, baudžiamiems be galimybės pasinaudoti

VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas – didelę pridėtinę vertę kuriantis ES projektas

SEIMO Europos reikalų komitete (ERK) vykusiame susitikime su Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto delegacija, kur aptarta VĮ Ignalinos atominė elektrinės (IAE) eksploatacijos nutraukimo projektų eiga, dalyvavę Europos reikalų komiteto ir Seimo komitetų vadovai pabrėžė šiuo metu IAE įgyvendinamų projektų pažangą bei svarbą nacionaliniam Lietuvos ir visos Europos Sąjungos (ES) saugumui. Susitikime dalyvavo ERK pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, Seimo Ekonomikos, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Biudžeto ir finansų, Audito komitetų pirmininkai ir Energetikos komisijos pirmininkas. EP Biudžeto kontrolės komiteto, Europos Komisijos (EK), Audito rūmų atstovų delegacija, vadovaujama EP Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkės Ingeborgos

„Visi už vieną ir vienas už visus“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Baltuosiuose rūmuose susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Donaldu Trumpu ir kartu su Latvijos bei Estijos valstybių vadovais dalyvavo Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikime. Keturių valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją, kuria įtvirtino nepalaužiamą visų keturių valstybių įsipareigojimą Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui, kuris apibrėžia pamatinį NATO kolektyvinės gynybos principą: „visi už vieną ir vienas už visus“. „Lietuva išgirdo labai konkrečias Amerikos garantijas. Tai reiškia, kad mus siejantis ryšys išlieka tvirtas, o Baltijos šalių ir JAV saugumas yra nedalomas“, - pabrėžė Prezidentė. Lietuva taip pat prisideda prie tarptautinės

Seimas nepritarė siūlymui surengti pirmalaikius rinkimus

Seimas po pateikimo atmetė siūlymą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus 2018 m. birželio 3 d. Už nutarimą „Dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų“ (projektas Nr. XIIIP-1801) po pateikimo balsavo 52, prieš – 57, susilaikė 11 Seimo narių. Alternatyvaus balsavimo metu 45 parlamentarai balsavo už tai, kad projektas būtų grąžintas tobulinti, 71 – už tai, kad jis būtų atmestas. Projektas atmestas. siandien,info

Jau ketvirtas svarbus Lenkijos aukšto rango pareigūnų vizitas Lietuvoje šį mėnesį

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Vilniuje viešinčiu Lenkijos Senato pirmininku Stanislawu Karczewskiu. Tai – jau ketvirtas svarbus Lenkijos aukšto rango pareigūnų vizitas Lietuvoje šį mėnesį.Susitikimo metu paliestos kelios abiem šalim itin svarbios temos. „Šiuo metu Lenkija trečia pagal dydį mūsų prekybos partnerė, šešta pagal investicija. Matau visas galimybes, kad vietoje šių skaičių visus rašytume pirma“, - susitikimo metu teigė premjeras. S. Karczewskio teigimu, Lenkijos potencialas tikrai didelis ir jis nėra pilnai išnaudotas. Kaimynės investicijos Lietuvoje turėtų augti. Susitikimo metu paliestos švietimo temos. Lietuvos atstovai patikino Lenkijos delegaciją, kad Lietuvoje išliks ir polonistikos

Ar žadėdama įvesti internetinį balsavimą, Vyriausybė įvertino visas rizikas?

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną dėl balsavimo internetu perspektyvų ir kylančių grėsmių. Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad vasario 28 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo svarstomas klausimas „Dėl patobulinto balsavimo internetu pagrindų įstatymo projekto ir Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. X-912 „Dėl balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projekto (TAP-17-2113(2) (17-4179(3)“. Klausimo svarstymo metu pranešėjai teisingumo ministrei Mildai Vainiutei pristačius klausimą, pastebėjimų iš kitų

Aušros Maldeikienės pranešimas: „Grasinimų nebijau – parlamentinė kontrolė yra mano prievolė“

Seimo narė Aušra Maldeikienė praneša gavusi finansų ministro Viliaus Šapokos atsakymą į parlamentinės priežiūros rėmuose keltus klausimus dėl jo galimo naudojimosi išskirtinėmis paslaugomis Santaros klinikose. Ministras rašo, jog „atsakymas į visus Jūsų klausimus [dėl naudojimosi privilegijomis – A. M.] yra NE“. Toliau ministras atkreipia parlamentarės dėmesį į Konstitucijos 25 straipsnį apie tai, kad „laisvė reikšti savo įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – [...] šmeižtu ir dezinformacija“. Pastaroji pastaba nėra susijusi su užklausų turiniu ir ganėtinai aiškiai reiškia grasinimą Seimo nariui, kuris dirba savo tiesioginį darbą – vykdo parlamentinės priežiūros funkciją. Seimo

R. Karbauskis nori žinoti kas ir kiek šalyje valdo žemės ūkio paskirties žemės

Vasario 28 d., trečiadienį, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. NŽT jis prašo Seimo nariams pateikti informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų disponavimą žemės ūkio paskirties žeme, žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją, fizinių ir juridinių asmenų valdomų ūkių dydį. Seimo narys taip pat prašo pasidalinti Nacionalinės žemės tarnybos turimais Lietuvos Respublikos žemės fondo, Nekilnojamojo turto registro suvestiniais duomenimis apie žemės sklypus, teisių į juos ir juridinių faktų įregistravimą nuo 1993 iki

Kerštas už laidą?

Seimo sudaryta komisija toliau narplioja nacionalinio transliuotojo veiklą ir finansus. „Aš manau, kad viskas prasidėjo pernai, iš karto po rinkimų. Ir kai R.Karbauskis atėjo į laidą „Dėmesio centre“. Ir iš ten atėjo šlapias“, – sako R.Paleckis, vienas iš LRT vadovų. R.Paleckiui  situacija primena Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno situaciją. „Žinote, kai A.Navalną Rusijoje persekioja valdžia, tai jie nedaro to už kritiką. Jį Kremlius persekioja už finansus. Jie ieško visokių menamų pažeidimų. Ir už tai jis sodinamas ir vaikšto į teismus. Bet iš tikrųjų mes visi suprantame, kad tai vyksta dėl kritikos“, – sakė

Seimo narys siūlo keisti donorystės tvarką Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje rakto į naują gyvenimą laukia 502 žmonės. Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, širdies laukia 46, plaučių – 10, širdies ir plaučių komplekso – 4, kepenų – 73, inksto – 168, kasos ir inksto komplekso – 8, ragenų – 99, o laukiančiųjų kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos skaičius siekia 94. Už šių skaičių slepiasi mirštantys, bet gyventi trokštantys suaugę žmonės ir vaikai. Su mirtimi kovojantys Lietuvos piliečiai donoro dažnai laukia ne vienerius metus. Taip ir negavę organo kasmet Lietuvoje miršta apie 20 žmonių. Dar bent keli šimtai nesulaukę donoro negali turėti visaverčio

Ragina VRK pirmininkę L. Matjošaitytę trauktis iš pareigų

Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partijos, Liberalų sąjūdžio frakcijų ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovai kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, atkreipdami dėmesį į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės veiksmus. Kreipimesi pabrėžiami epizodai, kai VRK pirmininkė veikė vienasmeniškai, neteikdama klausimų svarstyti komisijai. Pirmiausia – L. Matjošaitytė iki šiol nėra pateikusi VRK svarstyti komisijos išvadų „Dėl juridinių asmenų skirtos paramos mecenatu (globėju) įvardijant Ramūną Karbauskį“, nors išvados buvo baigtos rengti dar praėjusių metų birželį. Antra, Seimo frakcijų atstovai priminė, kad L. Matjošaitytė nepaisė komisijos veiklos kolegialumo principo

Siūlo naują požiūrį tautinėms mažumoms

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seimo nariai parengė Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo siūloma tautinės mažumos gausiai gyvenamoje vietovėje leisti vietovardžius rašyti ne tik lietuvių, bet ir tautinės mažumos kalba. „Lietuvoje iki šiol vyravo gana sudėtingas požiūris į tautines mažumas. Vieni nori tautines mažumas asimiliuoti, priešina jas lietuviams ir nuolat įtaria valstybės interesų išdavyste. Toks požiūris žemina ir atstumia. Joks tautinės mažumos atstovas negalės visa širdimi mylėti Lietuvos, jei Lietuvos valdžia, kad ir netiesiogiai, įtars kitakalbius kokiais nors kėslais. Mes, atvirkščiai, manome, kad kultūros turi sugyventi kartu, o tautinės mažumos turi

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį šventė ir Lenkija

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir  Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda aptarė dvišalių santykių stiprinimą, bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos ir saugumo srityse, bendrus interesus NATO ir Europos Sąjungoje. Prezidentūroje pasirašyta dvišalė sutartis, kurią ratifikavus bus baigtas valstybės sienos tarp Lietuvos ir Lenkijos teisinis įforminimas. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lenkija yra artimiausia kaimynė, labai svarbi Lietuvai tiek gynybos, saugumo, tiek ekonomikos srityse. Abipusis supratimas ir bendradarbiavimas NATO, ES ir dvišaliu pagrindu yra vienas iš mūsų gerovės ir saugumo garantų. Artėjant NATO viršūnių susitikimui šių metų liepą, Prezidentai sutarė suderinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos poziciją dėl

Lietuvos Valstybė žengia į naują šimtmetį!

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje Gerbiami Lietuvos žmonės, brangūs svečiai, sveikinu visus su švente! Lietuvos Valstybė žengia į naują šimtmetį! Šįryt trispalvė kilo prie daugelio laisvę branginančių namų. O tai reiškia vis stipresnę Valstybę, kurios žmonės supranta atsakomybę už savo Laisvės kūrinį, kurios dvasios nesuvaržys nei savi draudimai, nei svetimi reikalavimai. Šiandien su dėkingumu ir pasididžiavimu prisimename visus, kurie kėlė mūsų šalį iš užmaršties, kurie klojo mūsų dabarties pamatus. Tai buvo nepaprastai veržlus skrydis į ateitį, į šviesą – į laisvą pasaulį. Mus mėgino stabdyti ir naikinti. Jėga

E.Gentvilas. Sprendimais dėl LRT „valstiečiai“ žengia antikonstituciniu keliu

Eugenijus Gentvilas Liberalų sąjūdžio pirmininkas, frakcijos seniūnas Seime Seimas sausio 12 d. nutarimu sudarė laikinąją tyrimo komisiją ir pavedė jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą. Mano manymu, toks parlamentinis tyrimas yra antikonstitucinis. Lietuvos Konstitucinis teismas dar 2006 m. gruodžio 21 d. byloje ,,Dėl nacionalinio transliuotojo statuso, valdymo ir teisių“ priėmė nutarimą, kuriuo nustatė, kad politikai, jų grupės ar institucionalizuotos grupės (pvz., Seimas ar Vyriausybė) negali atlikti LRT veiklos kontrolės. Taip pat šiuo nutarimu Konstitucinis teismas pasisakė, kad LRT nepriklausomumą užtikrina esamas valdymo modelis –

V. Pranckiečio pozicija nacionalinio saugumo klausimais liberalams kvepia prorusiškumu

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio pozicija samprotaujant apie Lietuvos nacionalinį saugumą kelia daugiau klausimų nei turi atsakymų. Keista, kad vienas iš valstybės vadovų įžvelgia problemą, kas galimas kandidatas į prezidentus dirba draugiškos užsienio šalies banko atstovybėje Lietuvoje, tačiau jau po kelių minučių kategoriškai atsisako kalbėti apie koncerną, bendradarbiaujantį su įmone, kurios savininkas – JAV nepageidaujamų asmenų sąraše. „Vienas šalies lyderių įžvelgia problemą ar kažkokias hipotetines grėsmes, kad geras ekonomistas dirba ne Lietuvos bankams. Ar jis mato patį banką kaip grėsmę nacionaliniam saugumui? Ar pačią Švedijos karalystę kaip galinčią pakenkti mūsų šaliai?“, –

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė: lėšas ministrai buvusioms darbovietėms skirti gali, jei patys nepasirašo paraiškų

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad aplinkos ministras Kęstutis Navickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nepažeidė). Tyrimo metu VTEK vertino aplinkybes, susijusias su Aplinkos ministerijoje tvirtintu lėšų skyrimu buvusios ministro darbovietės – VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF) – projektui. Tiriant nustatyta, kad ministras K.Navickas 2017 m. sausį Ministrui Pirmininkui įteikė rašytinį nusišalinimą nuo klausimų, susijusių su BAF, svarstymo bei sprendimų priėmimo procedūrų. Ministras Pirmininkas K.Navicko nusišalinimą priėmė ir potvarkiu

Seimo LSDD  frakcija kreipėsi į Ministrą Pirmininką S. Skvernelį

Evelina Butkutė-Lazdauskienė Seimo LSDD frakcijos atstovė Viešojoje erdvėje nebe pirmus metus keliamas klausimas dėl Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslo bei su juo susijusių galimų viešųjų ir privačiųjų interesų pažeidimų. Ne kartą šia tema kalbėta informaciniuose leidiniuose, klausimą dėl parlamentaro G. Landsbergio galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto viešai yra kėlę Seimo nariai, tačiau iki šiol situacija nėra aiški. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija dėl galimų grėsmių, susijusių su šia tema, pateikė klausimus Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. „2017 metų gruodžio mėnesį Seimo LSDD frakcija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, o ši

Ragina nebepolitizuoti tyrimo ir leisti komisijai dirbti

Ramūnui Karbauskiui paskelbus dalį Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pateiktų atsakymų į klausimus, kuriuos jiems pateikė Seimo nariai, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai LRT veiklą tiriančioje komisijoje Andrius Navickas, Žygimantas Pavilionis ir Agnė Bilotaitė ragina Ramūną Karbauskį liautis politizavus LRT tyrimą ir leisti komisijai dirbti. „Ramūnas Karbauskis, skelbdamas LRT atsakymus, sąskaitas, sutartis ir kitus dokumentus labai aktyviai bando paversti tai politiniu šou, asmenine kova prieš LRT. Negana to, R. Karbauskis imperatyviai bando nurodinėti, kaip turėtų dirbti, į ką turėtų kreiptis LRT veiklą tirianti komisija. Nurodinėja, ką turi daryti

K. Bacvinka. Medžių kirtimo planai miestuose nesibaigia

Kęstutis Bacvinka Aplinkos ministerija jau kelinti metai bando patvirtinti teisės aktą, kuriame saugotinais medžiais pripažįstami tik tam tikro skersmens 1,3 m aukštyje medžiai. Pagal šį Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintą „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas“ teisės aktą nustatoma, kuriems medžiams, norint juos iškirsti ar kitaip tvarkyti, reikia gauti iš savivaldybės leidimą, o kuriuos galima tvarkyti ir savo nuožiūra. Kai miestų teritorijose, vykstant nuolatiniams gatvės želdinių tvarkymo darbams, iškirtus pakankamai sveikus medžius, sodinami nauji, visuomenėje dažnai kyla pasipiktinimas. Net

Socialdemokratų pastangomis rezidentų atlyginimų klausimas grįžta į darbotvarkę

Eglė Samoškaitė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija surinko 47 parlamentarų parašus, kad jaunųjų medikų rezidentų darbo užmokesčio klausimas būtų sugrąžintas į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. Po dokumentu pasirašė Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai, taip pat Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, „Tvarkos ir teisingumo“ parlamentarai bei vienas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys. Remiantis Seimo Statutu, trečdalio Seimo narių grupės reikalavimas įrašyti klausimą į kitos dienos darbotvarkę yra privalomas, todėl rezidentų darbo užmokesčio klausimas bus svarstomas sausio 18 dieną planuojamame plenariniame Seimo posėdyje. Medicinos praktikos įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad jaunesniajam gydytojui rezidentui taikomas

Nuo Seimo iki Japonijos

Seimas Seime registruotas Seimo nutarimo projektas, kuriuo ketinama sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ir pavesti jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą. Pagal projektą komisija būtų įpareigojama ištirti 12 klausimų dėl racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, palyginimo su nacionaliniams transliuotojams taikoma europine praktika, LRT veiklos atskaitingumo, viešumo garantijos, Vyriausybės 2003 m. priimto nutarimo atitikties pasikeitusiam Viešųjų pirkimų įstatymui ir atitinkamiems ES teisės aktams, 2013-2017 metais Viešųjų pirkimų tarnybos teiktos pastabos dėl vykdytų viešųjų pirkimų, LRT valdomo turto nuomos ar kitokio naudojimo atitikties rinkos sąlygoms ir

M. Drunga. Ką galime išmokti iš Winstono Churchillio?

Mykolas Drunga Iš tėvo pusės lietuvių kilmės amerikiečių politologas, karo istorikas, daugelio knygų ir straipsnių autorius, Bostono universiteto profesorius emeritas, pulkininkas Andrew Bacevichus, laikantis save kataliku konservatoriumi ir pasisakantis prieš JAV kišimąsi į kitų šalių reikalus, svetainėje „American Conservative“ svarstė, ką galima išmokti iš W. Churchillio. „Naujųjų metų išvakarėse, – rašo jis, – su žmona kine žiūrėjome „Tamsiausią valandą“. Tai naujas filmas apie Winstono Churchillo pirmąsias darbo savaites Britanijos ministro pirmininko poste 1940 m. gegužę. Kaip istorijos dramatizacija, šis kinas tikrai vertas bilieto kainos. Bet ką jis mums gali pasakyti šiandien? W. Churchilliui

Kada R. Karbauskis nebegalėtų ignoruoti klausimų

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Visuomenės veikėjų, žurnalistų kova socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvoje yra naujas reiškinys, tačiau kol kas tai – lokalus konfliktas, kurio dalyviai gali patogiai ir selektyviai pateikti atsakymus arba nuo jų išsisukti. Taip LRT.lt sako viešųjų ryšių specialistai Orijana Mašalė ir Arijus Katauskas. „Situacija galėtų pasikeisti, jei atsirastų nors vienas žmogus, kuris buvo fiziškai nuvarytas nuo žemės, ir pasakytų, jog tai tiesa. Tuomet Ramūnas Karbauskis nebeturėtų galimybės tiesiog pigiai atrašyti arba ignoruoti klausimus“, – komentuoja A. Katauskas. „Facebook“ erdvėje jau kurį laiką nesiliauja keitimasis klausimais ir atsakymais. Lietuvos valstiečių ir

Top