Jūs esate
Pagrindinis > Politika (Puslapis 2)

A. Kubilius ir M. Majauskas užduoda klausimus žemės ūkio ministrui  

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo įgyvendinimo ir pateikė ministrui rašytinius klausimus. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, galiojančio nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki šių metų pabaigos, 3 straipsnis numato, jog asmuo ar susiję asmenys (fiziniai ir juridiniai) gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis žemės plotas nebūtų didesnis nei 500 ha. Pagal įstatymą susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai).

Apie tai kalba Lietuva. Kaip turėjome pasielgti?

Vašingtonui atrodo, kad Lietuva metė pirštinę. Ir jau ne pirmą kartą. „Laiko ženklai“„Lietuvos rytas“.lrytas.lt Lietuva nelauktai paslydo balsuodama dėl Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos, kurioje neteisėtu vadinamas JAV prezidento D.Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.REKLAMAPritardamas šiam dokumentui Vilnius supykdė savo svarbiausias strategines partneres JAV ir apkartino pastaruoju metu gerėjusius santykius su Izraeliu. Žinoma, apsispręsti nebuvo lengva – didžiosios ES šalys dar nuo 1967 metų karo nuosekliai laikosi nuostatos, kad Izraelis okupavo Rytų Jeruzalę, o vėliau neteisėtai ją aneksavo ir paskelbė visą miestą savo sostine. Briuselis jau keletą dešimtmečių siūlo, kad šis konfliktas būtų sprendžiamas dvišalėse

Neringos meras Darius Jasaitis: „Kuršių nerijos nelegalūs statiniai –  klausimas, išsprendžiamas per kelias valandas“

Neringos meras Darius Jasaitis: „Kuršių nerijos nelegalūs statiniai -  klausimas, išsprendžiamas per kelias valandas“ Laisvė Aužbikavičienė, laikraštis ŠIANDIEN Nr. 9 Atokesniems šalies regionams ir toliau išsiskiriant nepatrauklia aplinka verslui, pagal verslo laisvės indeksą pirmaujančių savivaldybių trejetas šiemet, palyginti su pernai, liko nepakitęs – viršuje atsidūrė Neringa, Vilnius ir Kaunas. Tai atskleidė „Citadele“ banko antrus metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“. ,,Optimistinės nuotaikos vyrauja toli gražu ne visoje Lietuvoje – regionų atskirtis išlieka didelė, savivaldos institucijos dažnai nėra susipažinusios su vietos verslo poreikiais, o apie ilgalaikę plėtrą galvojančius verslininkus labiausiai gąsdina

Politikas liko vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai, oponentai kritikuoja

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija mano, kad sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atsakymai į interpeliacijos klausimus buvo neišsamūs ir nepakankami, nors politikas liko vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai. Seimo LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas teigia, kad ministrui neužtenka pasakyti, jog jis sieks didinti darbo užmokestį arba paves paruošti darbo užmokesčio didinimo tvarką iki tam tikros datos. „Medikų darbo užmokesčio didinimo eilė jau yra atėjusi ir mes negalime nespręsti problemos. Neužtenka, kaip kad ministras daro, įrašyti „sieksime“ iki 2020 m. padidinti vidutinį slaugytojų atlyginimą iki 1,5 šalies vidutinio darbo užmokesčio lygio, o gydytojų

Mažinama mokesčių našta

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-1237(3), kuriomis nutarta nuo 2018 m. mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams padidinant neapmokestinamųjų pajamų dydžius (NPD), atsisakyti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) taikymo modelio, tolygiau paskirstyti mokesčių naštą smulkiajam verslui patikslinant individualios veiklos pajamoms taikomų pajamų mokesčio tarifų taikymo principus. Priimtais pakeitimais nuspręsta didinti bendrą NPD nuo 310 iki 380 eurų ir taip mažinti darbo apmokestinimo naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims. NPD riboto darbingumo asmenims atitinkamai bus keliamas nuo 320 iki 390 eurų ir nuo 380 iki 450 eurų. Seimas taip pat atsisakė

Vyčio paminklo reikia ir Marijampolei?

Šiomis dienomis plačiai aptarinėjamas valstybingumo simbolis – Vyčio paminklas – turi būti statomas Marijampolėje. Šis miestas 2018 metais yra paskelbtas Lietuvos kultūros sostine. Tokią idėją iškėlė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai Kęstutis Mažeika, Dainius Gaižauskas, Kęstutis Smirnovas, Aušra Papirtienė ir premjeras Saulius Skvernelis, priklausantys Sūduvos krašto bičiulių parlamentinei grupei. „Sūduva – tautinio atgimimo lopšys, net šeši iš 20-ies Valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios akto, signatarų yra iš Sūduvos. Vienas jų – Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius. Iš šio krašto kilęs ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka, o Sūduvos sostinė

Konservatoriai siūlo galutinai atsisveikinti su komunistiniais simboliais

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas įregistravo įstatymo projektą, siūlydami eiti pastaraisiais metais Ukrainos ir Lenkijos pramintu keliu ir „išvalyti viešąsias erdves nuo komunistinių ir kitų totalitarinių ideologijų likučių“. Šis įstatymo projektas buvo pristatytas šiandien vykusioje spaudos konferencijoje. Lietuvos viešojoje erdvėje nuolat iškyla diskusijos dėl gatvių ar mokyklų pavadinimų, miestų aikštėse tebestovinčių paminklų, skirtų su komunistine ideologija ar sovietinės okupacijos režimu susijusiems veikėjams, Lietuvą okupavusiai Raudonajai armijai. Sprendimus dėl tokių objektų pervadinimo ar pašalinimo šiandien savarankiškai priima savivaldybės, tačiau dažnu atveju nusprendžiama nesiimti ryžtingesnių

„Ačiū, Islandija“

Ketvirtadienis, lapkričio 30 d. (Reikjavikas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Islandijos Respublikos Prezidentu Gudniu Thorlaciumi Johannessonu (Guðni Thorlacius Jóhannesson) ir su juo aptarė Lietuvos ir Islandijos santykius ekonomikos, verslo, mokslo, kultūros srityse, bendradarbiavimą NATO, Šiaurės ir Baltijos šalių ryšių stiprinimą. Šalies vadovė taip pat pakvietė Islandijos Prezidentą atvykti į atkurto Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimo renginius kitais metais. Islandijos vadovas padėkojo už kvietimą ir pažadėjo kartu su pirmąja ponia dalyvauti 2018 m. Vasario 16-osios iškilmėse. Prezidentės teigimu, pirmoji pripažinusi atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, Islandija parėmė mus tada, kai niekas nedrįso to padaryti.

V. Blinkevičiūtė. Katalonų referendumas ritasi iki mūsų

Katalonų referendumas įvyko ne tik pačioje Katalonijoje. Su socialinių tinklų media jis vyko ir tebevyksta visame pasaulyje. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, nuotraukos, žinutės, komentarai.

Pasaulio dėmesį katalonai gavo ne savo, o  ispanų dėka.  Tokios daugybės pasidalijimų ir komentarų tikrai neiššauktų  vien tik proga pareikšti savo nuomonę Katalonijos nepriklausomybės klausimu. Didžiausiu akibrokštu ir pasidalijimų srautu socialiniuose tinkluose  buvo susirėmimų ir susidorojimų vaizdai – visuotinis streikas ir protestų mitingai, prieš protestuojančius guminių lazdų siena  stojantys šarvuoti ispanų pareigūnai, išvedamos analogijos su F. Franko režimo vaizdais ir panašūs.

V. Savukynas. Žvilgsnis į savo istoriją turi būti atviras

Virginijus Savukynas Žvilgsnis į savo istoriją turi būti atviras: negalima neigti faktų, tačiau negalima ir praeities vertinti pagal dabarties kurpalių. Šiandien visuomenėje užaštrėjo diskusija dėl partizanų vertinimų. Šis periodas yra labai svarbus tiek mūsų istorijoje, tiek ir mūsų savimonėje. Jei mes kalbame, kad agresijos atveju ginsimės ir priešinsimės, tai partizanų pavyzdys bus žymiai svarbesnis nei tankai ar patrankos. Visuose karuose nugali žmogaus ryžtas, pasiaukojimas, o ne technika, kad ir kokia ji svarbi būtų.Žvilgsnis į partizanus turi būti atviras. Savaime suprantama, kad reikia pripažinti, jog buvo tokių, kurie buvo susitepę žydų krauju. Buvo ir kriminalinių

A. Kubilius. Lietuva turi drąsiai pasisakyti už Europos Sąjungos stiprinimą

Seimo Europos reikalų komitete vykstančių diskusijų metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kubilius inicijavo Seimo narių specialų dokumentą (angl. Non-paper) dėl Lietuvos pozicijos ES perspektyvų klausimu. Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas teigia, jog ES vyksta intensyvi diskusija apie Bendrijos ateitį, todėl Lietuvai šioje diskusijoje svarbu identifikuoti savo aktualiausius nacionalinius interesus ir remiantis tuo suprasti svarbiausius iššūkius tolesnei Bendrijos raidai. Anot A. Kubiliaus, Lietuva turi drąsiai pasakyti, kad ji nebijo tolesnės natūralios ES konsolidacijos, nebijo, jei ES galios plėsis į tas sritis, kuriose iki šiol tokių galių nebuvo: švietimas, sveikatos apsauga,

Buvęs premjeras: „Dabar palankus metas inicijuoti laikrodžių sukinėjimo atšaukimą“

Seimo nario Algirdo Butkevičiaus manymu, dabar palankus metas Lietuvai inicijuoti Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvos dėl vasaros laiko pakeitimą. „Nors vasaros laiko poveikio analizė Lietuvoje parodė, kad laiko keitimas į vasaros ir žiemos žmonių sveikatai neturi reikšmingo poveikio, tačiau akivaizdu, kad tai erzina daugelį gyventojų ir sudaro jiems tam tikrų nepatogumų. „Vilmorus“ šiemet atlikta apklausa parodė, kad beveik 80 proc. šalies gyventojų nepritaria laiko keitimui. Negalime ignoruoti žmonių nuomonės – tai taip pat svarus argumentas Vyriausybei kreipiantis į Europos Komisiją atšaukti laikrodžių sukinėjimą Lietuvoje“, – sako Seimo narys Algirdas Butkevičius. Pasak

Apie  aktualius finansinius, žemės ūkio ir energetinio saugumo klausimus

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis  susitikime su Europos Komisijos nariu, atsakingu už Europos Sąjungos biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Giunteriu Otingeriu (Günther Oettinger) aptarė ES daugiametės finansinės programos, žemės ūkio finansavimo, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Astravo atominės elektrinės saugumo ir kitus klausimus. Seimo Pirmininkas pabrėžė, kad ES daugiametė finansinė programa yra itin svarbi ir privalės padėti ne tik iššūkiams ES viduje ir išorėje, bet ir užtikrinti finansavimą ilgalaikiams ES prioritetams, tokiems kaip sanglauda ir žemės ūkis. Parlamento vadovas susitikime atkreipė dėmesį, kad šiais metais Lietuvos žemės ūkis dėl prastų oro sąlygų jau patyrė daugiau

LRT žurnalistas iš Barselonos: panašu, kad niekas nenori rizikuoti

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Barselonoje besilankantis LRT žurnalistas Rimvydas Paleckis sako, kad nors mieste vyksta protestų, tačiau didelės įtampos nėra. „Nėra jokios įtampos, labiau laukimas, kaip kad buvo prieš keletą savaičių, prieš mėnesį. Jie kažką padaro, tada atsitraukia. Dabar žinome, kad areštuoti keli lyderiai, ir suprantama, kad tai irgi lemia nuotaikas. Tik jaučiu, kad jau prasidėjo rinkimų kampanija, nes, matyt, kad dauguma susitaikė, kad Ispanijos valdžia vis dėlto čia turi realią galią“, – sako R. Paleckis. Pasak jo, trūksta ir daugumos, kuri išreikštų aiškų nepriklausomybės siekį.  „Akivaizdu, kad nėra tos daugumos, kuri pasisakytų,

Laikraštis ,,ŠIANDIEN“: „Lietuvos klausimas“ 1990 metais

,,Katalonijos nepriklausomybės tarptautinė bendruomenė nepripažins,“- pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministrė Nathalie Loiseau „Esame Ispanijos sąjungininkai ir partneriai, Ispanija yra brandi demokratinė valstybė, taigi nežadame kištis į jos vidaus reikalus“, – sakė ministrė. ,,Katalonijos situacija man primena 1990 metus, kai paskelbus Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą ne tik JAV, bet ir kitos Vakarų Europos valstybių vadovai neskubėjo susitikti su Lietuvos Respublikos vadovybe. Tuomet tai buvo TSRS vidaus reikalas...“, - sakė laikraščiui ,,ŠIANDIEN“ buvęs Seimo Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Rimantas Stankevičius. Kokie buvo pirmieji susitikimai su Vakarų valstybių lyderiais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę? Rimantas Stankevičius

TS-LKD  frakcija siūlo 2019-uosius paskelbti Lietuvos Žydų metais

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Mantas Adomėnas, Gabrielius Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Kubilius ir Edmundas Pupinis siūlo 2019 m. paskelbti Lietuvos Žydų metais. „Lietuvos žydai yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Po Antrojo pasaulinio karo ir jo metu išgyventų skaudžių tragedijų būtina įtvirtinti nedviprasmišką visuomenės ir valstybės santykį su Holokausto tragedija ir Lietuvos žydų bendruomene, juolab, kad pastaroji Lietuvai suteikė daug iškilių asmenybių. Siekdami parodyti pagarbą žydų bendruomenei ir kurdami artimesnę bendrystę su žydų tauta siūlome 2019 m. paskelbti Lietuvos žydų metais“, –

V. Radžvilas: panašūs dalykai buvo sovietmečiu

„Jei būsiu atleistas iš darbo, neprapulsiu, o paviešindamas savo istoriją siekiau parodyti, kad, kol dirbsiu institute, neleisiu, kad čia būtų ruošiama dirva naujiems Lietuvos grobikams“, – portalui LRT.lt teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius filosofas Vytautas Radžvilas. Skandalas dėl jo paskaitų ciklo institute buvo kilęs šių metų vasarą.  

Kariuomenės analitikė: R. Vanagaitė stovi informacinio karo priešaky

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Didžiausias šios savaitės skandalas – Rūtos Vanagaitės pareiškimas, kad kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, vienas iškiliausių pokario partizanų vadų Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo KGB agentas, žmogus, šlovinęs Sovietų Sąjungą. Taip teigti jai esą leidžia KGB archyvuose skaityta jo byla. Nežmoniški suluošinimai, kuriuos per tardymus patyrė partizanų vadas, pasak R. Vanagaitės – jo paties bandymas nusižudyti, t. y. žalojosi savo rankomis. Tarsi voratinklis nutįso R. Vanagaitės žodžiai, kad visko gali būti, jog partizanų vadas galėjo būti Holokausto proceso dalyvis. Tos pačios nuomonės laikosi ir jos, kaip pati pristatė, širdies

Ukraina galės nekartoti Lietuvos klaidų

Jonas Jarutis, Seimo narys Esu  Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje pirmininkas, todėl tęsdamas konkretų bendradarbiavimą su Ukraina, organizavau susitikimą-diskusiją su Ukrainos ir Lietuvos mokslo bei verslo sričių atstovais. Ukrainai ruošiantis stoti į Europos Sąjunga (ES), diskutavome apie vandentvarkos ir nuotekų bei žemės ūkio politiką Lietuvoje, ES reikalavimų bei paramos naudą ir didžiausias Lietuvos padarytas klaidas, kurių kaimynams ukrainiečiams patarėme vengti. Susitikime-diskusijoje dalyvavęs Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (USPP) prezidentas Anatolijus Kinachas, USPP pirmasis viceprezidentas Sergejus Prochorovas, USPP viceprezidentas, Ukrainos parlamentaras Leonidas Kozačenko bei organizacijos „Ukrainos transformacijos centras“ atstovas

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija: gerbkime Lietuvos Respublikos Konstituciją

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija paminėjo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 metų jubiliejų, kai į referendumą susirinkusi tauta tarė „taip“ nepriklausomos demokratinės valstybės – Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Posėdis vyko istorinėje Seimo Konstitucijos salėje, kurioje 1992 metais Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis pasirašė Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo aktą. Sveikindamas Pasaulio lietuvių bendruomenės narius, prof. Vytautas Landsbergis dėkojo už tai, kad anuomet, po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, jautė tautiečių petį bei palaikymą visur, ypač kitų pasaulio valstybių sostinėse – Stokholme, Londone, Paryžiuje, Vašingtone, Čikagoje, Los Andžele. „Įsivaizduojate, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenė

G. Landsbergis. ,,Žiūrėdami į naująjį biudžetą, mes nematėme nė vienos programos, kuri spręstų skurdo problemą“

„Visai nesena Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita viena pagrindinių problemų Lietuvoje įvardino socialinę atskirtį bei augantį skurdą. Taip pat organizacija išskyrė 400 000 gyventojų, kurių pajamos, dažniausiai gaunamos iš valstybės, auga kur kas lėčiau, nei auga infliacija. Kasmet šie gyventojai vis labiau artėja prie skurdo ribos. Jeigu kalbėtume apie turtinę nelygybę, žmonių nuskurdinimas didina ir ją. Žiūrėdami į naująjį biudžetą, mes nematėme nė vienos programos, kuri spręstų skurdo problemą. Daugiausia tai yra burtažodžiai, skirti nuraminti visuomenei, kad bus išleista tam tikros sumos pinigų, tačiau konkrečios ir aiškios strategijos nėra. Todėl

V. Pranskietis. Svarbu skatinti kuo didesnį Rytų partnerių suartėjimą su ES

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis su oficialiu vizitu lankėsi Bukarešte, Rumunijoje, kur susitiko su vietos parlamento vadovais ir vyriausybės atstovais. Seimo vadovas susitiko su Rumunijos Senato Pirmininku Kelinu Popesku Teričianu (Călin Popescu-Tǎriceanu) ir Deputatų Rūmų Pirmininku Liviu Dragnia (Liviu Dragnea), taip pat su Ministro Pirmininko pavaduotoja, aplinkos ministre Graciela Gavrilesku (Grațiela Gavrilescu) ir užsienio reikalų ministru Teodoru Meleškanu (Teodor Meleșcanu). Susitikimuose buvo kalbama apie glaudesnį dvišalį valstybių bendradarbiavimą saugumo ir ekonomikos srityse, aptarti Europos Sąjungos bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis, svarbiausi energetikos, saugumo, politikos ir ekonomikos klausimai. Vizito metu Viktoras Pranckietis taip pat

Liberalų sąjūdis VRK sprendimą skųs teisme

VRK sprendė klausimą dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio.Tuo tarpu partijos pirmininkas Remigijus Šimašius sako, kad VRK sprendimas atbuline data pakeisti politikos žaidimo taisykles paverčia partijas raupsuotosiomis ir kelia grėsmę visų jų finansavimo sustabdymu. ,, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai, įvertinę Vilniaus apygardos prokuratūros VRK pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis, jog VšĮ „Taikomosios politikos institutas" 2016 m. sausio 16 d. – balandžio 24 d. organizavo mokymus „Ready to Win", kuriuose didžiausią mokymų dalyvių dalį sudarė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (Liberalų sąjūdžio) nariai,

Atgal į praeitį: kas ir kaip skolinosi

Seime siūloma tirti A. Kubiliaus vyriausybės skolinimosi politiką. Tyrimo metu turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių 2009–2012 metais nebuvo skolinamasi iš TVF. Projektą pasirašė 23 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, 12 Socialdemokratų darbo frakcijos, 7 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, 6 Tvarka ir teisingumo frakcijos nariai ir liberalas Jonas Varkalys. Projekte teigiama, kad Lietuva 2009-2012 metais skolinosi dvigubai brangiau nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo , o didžiąją skolos dalį – 5 mlrd. eurų – numatoma grąžinti tik 2020–2022 metais. Nurodoma, kad Finansų ministerija 2009–2012 metais 7,5

Seimas svarstys 2018 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą

Seimui siūloma patvirtinti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą (PSDF) – per 1 mlrd. 747,5 mln. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų. Numatoma, kad 2018 metų privalomojo sveikatos draudimo įmokos turėtų sudaryti 1 mlrd. 209 tūkst. eurų, t. y. 11 procentų (173 mln. eurų) daugiau, lyginant su šių metų biudžetu. Valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis sudarys beveik 518,5 mln. euro, valstybės biudžeto asignavimai – per 19 mln. eurų, savanoriškos asmenų įmokos – per 2 mln. eurų, išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą

V. Juozapaitis toliau viešai diskutuoja su kultūros ministre

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys prof. Vytautas Juozapaitis pateikia atsakymus į kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson kreipimąsi „Dėl galimo konfidencialios informacijos apie vykstantį konkursą atskleidimo“. Kartu parlamentaras kreipiasi ir į Lietuvos Respublikos Prezidentę bei Ministrą Pirmininką. „Kreipimesi, kurį gavau iš kultūros ministrės pateikiami ne tik sunkiai suvokiami klausimai cituojant kitus Seimo narius, tačiau svarbiausia – paminamas parlamentinės kontrolės principas, kadangi ministerija pati imasi dar neregėtos parlamento ar šiuo atveju Seimo nario kontrolės. Seimo statutas apibrėžia Kultūros komiteto pareigas, kurios yra Kultūros ministerijos ir kultūros įstaigų kontrolė. Man nėra suprantama ministrės rašte

Davė startą programai „Work in Lithuania“

verslaspolitika.lt, Prezidentės spaudos tarnybos pranešimas Neseniai iniciatyvą „Rinkis Lietuvą“ paskelbusi šalies vadovė ypatingą dėmesį skiria į Lietuvą grįžtantiems mūsų šalies piliečiams. Startuojančios programos „Work in Lithuania“ tikslas – skatinti užsienyje gyvenančius lietuvius karjeros siekti savo gimtinėje.  Šioje informacinėje platfarmoje bus visa informacija apie įsidarbinimo galimybes Lietuvoje, darbo sąlygas ir perspektyvas. Nepaisant to, kad atlyginimai šalyje auga, o ekonominė situacija kasmet vis gerėja, Lietuva vis dar stipriai pralaimi konkurencinę kovą pritraukdama ir išlaikydama talentingus žmones. Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame tyrime pagal talentų pritraukimą mūsų šalis užėmė 117, o pagal jų išlaikymą – tik

Prezidentė D. Grybauskaitė : į Vytauto Landsbergio asmenybę telpa labai daug Lietuvos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su 85-uoju gimtadieniu pasveikino pirmąjį atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovą Vytautą Landsbergį. Pasak Prezidentės, į V. Landsbergio asmenybę telpa labai daug Lietuvos. Nuo garbingos giminės, įvairiais laikais branginusios ir gynusios lietuvybę, iki vardo, žinomo visame pasaulyje. Tai vardas, visada tariamas greta Sąjūdžio ir Baltijos kelio, Kovo 11-osios ir Sausio 13-osios, įgavęs ypatingą svorį. Prezidentė sako gerai suprantanti, kad tik pats V. Landsbergis iš tiesų žino, ką reiškė tomis istorinėmis Lietuvai dienomis prisiimti lyderio atsakomybę. Šią istoriją profesorius V. Landsbergis kuria ir toliau – kaip retas iš politikų, visuomenės

TS-LKD Prezidiumas įpareigojo TS-LKD Širvintų skyrių trauktis iš valdančiosios koalicijos su Ž.Pinskuviene

TS-LKD Prezidiumas įpareigojo TS-LKD Širvintų skyrių trauktis iš valdančiosios koalicijos su Ž.Pinskuviene. Po to kai antrą kartą buvo pareikšti įtarimai Darbo partijai, o spalio 17 d. teismas pripažino, kad 2015 m. Širvintų rajono mero rinkimuose buvo pirkti rinkėjų balsai Živilės Pinskuvienės naudai, spalio 18 d. TS-LKD Prezidiumas nusprendė įpareigoti TS-LKD Širvintų skyrių trauktis iš Ž. Pinskuvienės vadovaujamos valdančiosios koalicijos su Darbo partija ir Liberalų sąjūdžiu. „Nuo pat pradžių sakėme, kad mūsų skyriui eiti į koaliciją su Darbo partija ir Živile Pinskuviene buvo klaida. Tačiau esame demokratiška partija, todėl dėl šio klausimo turėjome

Dėl A.Verygos komandos galimai darytos įtakos renkant Valstybinės ligonių kasos direktorių

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Antanas Matulas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandos galimai darytos įtakos renkant Valstybinės ligonių kasos direktorių. Kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimai darytos įtakos valstybinės įstaigos vadovo konkurso rezultatams Seimo narys A. Matulas turi duomenų, kad komisijos pirmininkė galbūt buvo verčiama konkurso nugalėtoju išrinkti Igorį Baikovskį. Informacija perduoda Specialiųjų tyrimų tarnybai. Seimo narys turi duomenų, kad komisijos pirmininkė galbūt buvo verčiama konkurso nugalėtoju išrinkti Igorį Baikovskį. Informacija perduoda Specialiųjų tyrimų tarnybai. „Mano turimais duomenimis, ministro patarėjas Danas Bakša

R. Valatka. Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?

Rimvydas Valatka Pirmadienį tratėjo valstietiški būgnai ir gaudė policijos fanfaros. Premjeras pompastiškai pasirašė nacionalinį susitarimą, kad mainais į mažus mokesčius verslininkai padidins algas. Apie tai, ar algas biudžetininkams, pavyzdžiui, mokytojams, gydytojams, bibliotekininkėms ir universitetų lektoriams įsipareigojo padidinti pati Vyriausybė, kukliai nepranešta. Tačiau kaip visiems žinoma, blogas yra tik verslas, o valdžia yra geidžiamiausias mūsų darbdavys. Kuris visiems, o ypač gydytojams ir slaugytojoms, mokytojams ir bibliotekininkėms niekada negailėjo gerų algų. Liko tik pasiekti, kad tokias pat geras algas, kaip bibliotekininkės, imtų gauti ir statybininkai. Pirmadienį premjero Skvernelio susitarimu su suktais verslininkais ir profsąjungų

V. Adamkus: didžiuojuosi, kad JAV prezidentas į mane kreipdavosi „Pone Lietuva“

Vytautas Markevičius, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt Iki šiol savotiškai didžiuojuosi, kad JAV prezidentas į mane kreipdavosi „Mister Lithuania“ („Pone Lietuva“), LRT RADIJUI sako prezidentas Valdas Adamkus. Anot jo, toks kreipinys buvo pastangų dėl gimtojo krašto pripažinimas. „Plečiant pažintis ir ypač patekus į Amerikos valstybinę tarnybą, atsidarė pačių Baltųjų rūmų durys, galėjau tiesiogiai prieiti prie valstybės prezidento ir nuolat kelti Lietuvos klausimą“, – prisimena V. Adamkus. – Prezidente, prieš 73 metus, spalį, buvote priverstas pasitraukti iš Lietuvos. Tuomet jums buvo 18 metų. 1949 m. atvykote į JAV. Kaip įsijungėte į kovą

R. Urbonaitė. Socialdemokratų manifestas prakuroms

Rima Urbonaitė Kiekvieną dieną sulaukiame naujos socialdemokratų muilo operos serijos. Viskas, ko reikia intrigai išlaikyti, yra. Situacija pasikeičia kas dieną, žiūrovas negali atsipalaiduoti ir geriau nepraleisti jokios serijos. O kiekviena serija baigiasi intrigą palaikančiu „laukite tęsinio“. Bet labiau jau norėtųsi sulaukti šio serialo pabaigos, nes jis ir patiems socialdemokratams, regis, neleidžia matyti itin svarbių dalykų ir pradėti realiai galvoti apie partijos ateitį ir jos reformavimą. Gausoje viešų komentarų, ginčų, tuščių kalbų, nuomonių kaitaliojimo liko beveik nepastebėtas dokumentas, kuris turėjo parodyti partijos naują kryptį, novatoriškumą ir naujos komandos gebėjimus. Kaip ir žadėta, paskelbtas socialdemokratų

Seimas neleido suvaržyti Seimo nario Naglio Puteikio laisvės

Saulė Eglė Trembo Spaudos biuro vyriausioji specialistė Seimas neleido Seimo nario Naglio Puteikio patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvės. Priimti tokį sprendimą siūlė Seimo laikinoji tyrimo komisija, to prašė ir pats N. Puteikis. Komisijos išvadoje rašoma, kad „rugsėjo 26 d. Komisijos posėdyje dalyvavęs Seimo narys N. Puteikis paaiškino, kad pareiškėjos Kristinos Sulikienės tėvo nepažįsta, neturi jokių duomenų apie jo veiklą ir nežino, kaip tokie teiginiai buvo išspausdinti leidinyje. N. Puteikis teigė manantis, kad tai yra apmaudus nesusipratimas, ir sutiko su generalinio prokuroro prašymu leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo

Pasiūlė šalinti frakcijų koaliciją sudariusius LSDP narius

verslaspolitika.lt ir lsdp inf. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Etikos ir procedūrų komisija šeštadienį pasiūlė šalinti iš partijos narius, kurie, nepaisydami LSDP tarybos sprendimo nutraukti koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), sudarė frakcijų koaliciją parlamente. Galutinį sprendimą dėl sankcijos priims taryba. Ją sušauks spalio 10 d. vykęs prezidiumas. Į Etikos ir procedūrų komisijos posėdį buvo kviesti frakcijų koaliciją sudarę Seimo nariai, garbės pirmininkai ir dabartinis partijos pirmininkas. Iš visų kviestų asmenų dalyvavo tik garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas ir esamas partijos vadovas Gintautas Paluckas. Keturi Seimo nariai iš anksto pranešė negalėję atvykti į

Džiaugiuosi teismo sprendimu dėl prieglobsčio Lietuvoje prašančio Rusijos žurnalisto

Žygimantas Pavilionis, LR Seimo narys Džiaugiuosi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atidžiai išnagrinėjo Lietuvoje prieglobsčio negaunančio Rusijos žurnalisto Jevgenijaus Titovo situaciją ir Migracijos departamentą įpareigojo naujai spręsti dėl jo prieglobsčio prašymo. Sveikinu tokį Teismo sprendimą. Esu įsitikinęs, kad teismo proceso būtų nė neprireikę Migracijos departamentui atidžiau įvertinus padėtį, pasikonsultavus su atitinkamomis institucijomis ir laiku priėmus teisingą sprendimą. Būtent J. Titovo atvejis paskatino pradėti šiuo metu vykstančią diskusiją dėl Migracijos departamento pertvarkos. Kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie Lietuvoje prieglobsčio negaunantį Rusijos opozicinės žiniasklaidos atstovą J. Titovą, kreipiausi į vidaus reikalų ministrą prašydamas

,,Iš Lietuvos bėga pabėgėliai – nesame pakankamai solidarūs“

Eglė Gibavičiūtė Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Seime vyko konferencija „Pabėgėliai Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse: integracija savivaldybėse”. Renginio tikslas – identifikuoti problemas, kylančias integruojant pabėgėlius bei rasti optimalius šių problemų sprendimo būdus. Sveikindamas konferenciją, Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Valerijus Simulikas pažymėjo, kad apsauga nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio – prigimtinė žmogaus teisė. Valstybės ir jos piliečių požiūris į pažeidžiamus asmenis yra visuomenės brandos atspindys. O pabėgėliai, pasak Seimo nario, yra viena pažeidžiamiausių asmenų grupių. „Nors iš esmės pabėgėlių krizė Lietuvą palietė minimaliai, tačiau tai tapo nemažu iššūkiu mūsų valstybei ir

S. Skvernelis dar nenori būti prezidentu

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Premjero pozicija irgi yra ta, apie kurią kažkada net negalvojau, negalvojau, kad gali tekti tokią poziciją užimti. Šis darbas tikrai yra sunkus, atsakingas, bet įdomus. Labai įdomus. Todėl kol kas aš save pozicionuoju čia, o toliau – laikas parodys. Daug kas priklauso nuo situacijos. Kol kas galiu patvirtinti tik tiek, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turės savo kandidatą Prezidento rinkimuose. Ar tai bus partinis, ar nepartinis kandidatas dar negaliu pasakyti“ – apie Prezidento rinkimus sako premjeras. Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Ministru

SOCIALINĖ NELYGYBĖ ir politinių partijų krizė 

Socialinių mokslų daktarui Algimantui Valentinui Indriūnui jau 92 metai. Tačiau jis prieš metus išleido knygą „Atsakingos demokratijos valstybės kūrimas“ , o prieš keletą metų baigė anglų kalbos kursus. Duodamas interviu laikraščiui „ŠIANDIEN“ jis pažymėjo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, nyksta kairiosios partijos, o atotrūkis tarp turtingųjų ir nepriteklių kenčiančių žmonių vis didėja. Jo nuomone, daug ką išspręstų mokesčių politika, tačiau Lietuvoje nė viena partija nesiryžta įvesti progresinių mokesčių. ,,Girdžiu sakant - turtuolių Lietuvoje yra mažai, tai ir apmokestinti jų neverta. Bet turtuolių visame pasaulyje yra mažai, tačiau turto

Prašo iš naujo įvertinti Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklą

„Atsižvelgdami į naujai paaiškėjusius faktus, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašome nustatyti, ar Seimo narys Artūras Skardžius buvo nusišalinęs nuo balsavimų svarstant Seime su vėjo energetika susijusius klausimus ir ar tinkamai bei laikydamasis terminų deklaravo savo sutuoktinės įsigytas UAB „Investenergostroj“ akcijas bei šiai įmonei suteiktą paskolą“, – sako vienas iš kreipimosi autorių Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys A. Anušauskas. Kreipimesi taip pat prašoma įvertinti, ar Seimo nario Artūro Skardžiaus veikla nepažeidžia Seimo nario ir valstybės tarnautojo etikos reikalavimų, jeigu jo šeima pelnosi iš Baltarusijos Vyriausybės per UAB „Investenergostroj“

Top