Jūs esate
Pagrindinis > Politika (Puslapis 2)

Prezidentas Briuselyje kalba apie valstybės pinigus

EVT Pirmininkas Ch. Michelis susitinka su visų ES valstybių vadovais, siekdamas išgirsti jų lūkesčius ir pasiūlymus dėl Daugiametės finansinės programo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda per darbo vakarienę aptartas Europos Sąjungos Daugiametės finansinės programos projektas. Pezidentas akcentavo Lietuvos poziciją dėl Sanglaudos politikos finansavimo planų ir Lietuvos lūkesčius suvienodinti tiesiogines išmokas mūsų šalies ūkininkams su ES vidurkiu. lrp.lt „Lietuva yra pasiruošusi prisidėti prie Europos Sąjungos strateginės darbotvarkės įgyvendinimo, išskirtinį dėmesį teikdama kovai su klimato kaita ir inovacijų plėtrai. Šie prioritetai ypač svarbūs ir mūsų šaliai, įgyvendinant gerovės valstybės modelį. Tačiau ambicingiems planams įvykdyti

Virusų protrūkis: vėl kalta žmonių veikla

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“ Kad ir kaip bebūtume toli nuo židinio, sienos jokia kliūtis, todėl koronavirusas šliaužia į kitus žemynus ir nedingsta iš pirmų puslapių. Ši diena pažymėtina tuo, kad iš viso aukų skaičius peržengė 1 000. O per vieną dieną pirmąkart užfiksuotas triženklis mirčių skaičius. Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“.lrt.lt nuotr. Per 43 tūkst. jau užsikrėtė virusu. Jis užfiksuotas 25 šalyse. Yra daugiau nei 4 tūkstančiai išgijusių. Vis dėlto šiokia tokia paguoda, kad mirštamumas nuo koronaviruso tebėra gana nedidelis – nesiekia 2,5 procento.

Susitiks su Europos Vadovų Tarybos Pirmininku Charlesu Micheliu

Vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Briuselyje susitiks su Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininku Charlesu Micheliu. Susitikime žadama aptarti Europos Sąjungos Daugiametės finansinės programos projektą 2021–2027 metams. © Reuters / Scanpix Darbo vakarienėje bus pristatyta Lietuvos pozicija ir lūkesčiai dėl Sanglaudos politikos finansavimo bei žemės ūkio tiesioginių išmokų dydžio Lietuvos ūkininkams. Taip pat bus kalbama apie Lietuvos stojimo į ES sutartyje numatytų ES sutartinių įsipareigojimų įgyvendinimą – kaip užtikrinti deramą finansavimą Ignalinos AE uždarymui ir efektyviam Kaliningrado tranzito schemos veikimui. „Siekiant įgyvendinti ambicingą ES strateginę darbotvarkę būtina

Premjeras: artėjame prie bendro susitarimo nepirkti Astravo AE pagamintos elektros

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo Baltijos Ministrų Tarybos (BMT) Ministrų Pirmininkų Tarybos susitikime Taline. Visų pirma buvo aptarti bendros Baltijos šalių energetikos rinkos vystymo procesai. Trijų Baltijos šalių premjerai sutarė artimiausiu metu įpareigoti energetikos ministrus pasirašyti ketinimų deklaraciją dėl konkrečių priemonių, kurios užtikrintų, jog elektra iš nesaugios Astravo AE nebus perkama nuo to momento, kai ji pradės darbą. lrv.lt nuotr. „Džiugina, kad artėjame prie bendros Baltijos šalių pozicijos nepirkti elektros iš nesaugios Astravo atominės elektrinės. Rusiškos elektros importas neturi tapti galimybe

Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai: klimato kaita turi būtų stabdoma, tačiau priemonės turėtų būti pasvertos

Žeemdirbiai yra už tai, kad klimato kaita būtų stabdoma, tačiau priemonės turėtų būti pasvertos ir subalansuotos. Tam būtina dar kartą grįžti prie klimato veiksmų plano. Vyriausybė pernai gruodį pritarė atnaujintam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui 2021-2030 metams. Jis tuomet pateiktas Europos Komisijai (EK), ji iki 2020 metų birželio turėtų pateikti nacionalinių planų vertinimą.Visoms ES šalims yra nustatyti konkretūs rodikliai, kuriuos lemia energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 metų Lietuva turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 metais), bent 1,5

Lietuvos laisvosios rinkos institutui vadovaus Elena Leontjeva

2020 metų pradžioje E. Leontjeva baigė rašyti romaną. E. Leontjeva buvo valstybės konsultantė ekonomikos reformos klausimais, Prezidento Valdo Adamkaus ekonomikos patarėja. Ji yra tarpdisciplininio projekto „Stoka, moralė ir viešoji politika” sumanytoja ir vadovė, viena iš dokumentinio filmo „Tobulas Alkis“ kūrėjų. 2020 metų pradžioje E. Leontjeva baigė rašyti romaną. Laikinai institutui vadovavusi Edita Maslauskaitė toliau kuruos instituto darbą viešosios politikos srityje ir vadovaus organizacijos plėtrai. Instituto ekspertų komandą sustiprins ekonomikos mokslų daktarė Guoda Azguridienė ir ekonomikos doktorantūros studijas baigiantis Vytautas Žukauskas. Elena Leonttjeva. Asmeninio archyvo nuotr. „Institutui, gimusiam drauge su Lietuvos nepriklausomybe,

Pažadas: „Kinijos ambasada padarys viską, kad Lietuvoje nebūtų nė vieno užsikrėtimo koronavirusu atvejo

Vyriausybės kanceliarijoje lankėsi Kinijos ambasadorius Lietuvoje Shen Zhifei ir aptarė prevencinius veiksmus dėl naujojo koronaviruso. Kinijos ambasadorius Lietuvoje Shen Zhifei aptarė prevencinius veiksmus dėl naujojo koronaviruso.. Kinijos ambasadorius padėkojo už Lietuvos Vyriausybės dedamas pastangas ir vykdomas prevencijos ir kontrolės priemones siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą. Kinijos ambasadorius pabrėžė: „Kinijos ambasada padarys viską, kad Lietuvoje nebūtų nė vieno užsikrėtimo koronavirusu atvejo. Kinijos ambasada pasirengusi visapusiškai bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis.“ Kinijos ambasadorius taip pat informavo apie nacionalines priemones, kurių ėmėsi Kinijos Vyriausybė, siekdama suvaldyti koronaviruso plitimą Kinijoje ir už jos ribų. Šiuo

Premjero komandoje – grožio konkurso laimėtoja

Šiandien darbą Vyriausybėje pradėjo premjero Sauliaus Skvernelio patarėja Ieva Gervinskaitė. Ji bus atsakinga už jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis. Sauliaus Skvernelio patarėjų komandą pirmadienį taip pat paliko patarėjas sveikatos apsaugos klausimais Paulius Gradeckas. Per prezidento rinkimų kampaniją pernai I.Gervinskaitė buvo S.Skvernelio patikėtinė. lrv.lt nuotr. 2011 metais I.Gervinskaitė laimėjo „Mis Lietuva 2011“ grožio konkursą. Patarėja yra baigusi teisės studijas ir įgijusi teisės magistro laipsnį Mykolo Romerio bei Bordo (Prancūzija) universitetuose (jungtinių studijų metu). Anksčiau ji dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, užėmė projektų vadovės pareigas Finansų ministerijos įsteigtoje įstaigoje „Viešųjų investicijų

Nuo 2015 metų pensininkų skurdo lygis išaugo nuo 27,6 iki 41,7 proc.

Vyriausybė nepritarė Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Gintarės Skaistės siūlymui nuo kitų metų liepos mėn. senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems vienišiems asmenims mokėti 42 eurų (0,3 šalpos pensijų bazės dydžio) vienišų asmenų išmokas. Nuo 2015 metų pensininkų skurdo lygis mūsų šalyje išaugo nuo 27,6 iki 41,7 proc. Gintauto Kniukštos nuotrauka Eurostat“ duomenimis, Lietuva pirmauja ES pagal pensininkų skurdo lygio augimą. Nuo 2015 metų pensininkų skurdo lygis mūsų šalyje išaugo nuo 27,6 iki 41,7 proc. Taigi Lietuvoje pensininkų skurdo lygis yra beveik 3 kartus didesnis nei ES vidurkis – 14,9 proc. Praėjusių metų

Bus atliekamas valstybinis auditas

Seimas pavedė Valstybės kontrolei iki 2020 m. gegužės 1 d. atlikti valstybinį auditą, įvertinant aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą. Ventės ragas – nuostabus Lietuvos kampelis Kuršių marių pakrantėje. Už tai numatantį Seimo nutarimą vienbalsiai balsavo 98 Seimo nariai. Šį sprendimą parlamentas priėmė reaguodamas į per trumpą laiką įvykusias ir visą šalį palietusias ekologines nelaimes – gaisrą padangų perdirbimo įmonėje Alytuje, nevalytų nuotekų išleidimą į Kuršių marias ir kitus incidentus, kurie neabejotinai padarė didelę žalą gamtai, žmonėms ir sukėlė piliečių nusivylimą valstybės institucijų darbu. Nutarime taip pat atkreipiamas

Pasaulio lyderiai pagerbė aukų atminimą malda

Nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijos teritorijoje įkurtas Aušvicas buvo didžiausia koncentracijos ir naikinimo stovykla. 1940–1945 m. čia buvo nužudyta apie 1,5 mln. įvairių tautybių žmonių. Likę gyvi Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai buvo išlaisvinti 1945 m. sausio 27 dieną. Ceremonijoje, surengtoje valstybių ir tarptautinių organizacijų lyderiams, aukų atminimui lenkėsi 50-ties pasaulio valstybių vadovai, karališkųjų šeimų nariai, vyriausybių atstovai, ambasadoriai. R. Dačkaus nuotr. Prezidento kanceliarija. „Atvykau į Lenkiją, Osvencimą, išreikšti nuoširdžios pagarbos milijonams žydų, kurie neteko savo gyvybių per Holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais. Lenkiuosi ir daugiau nei dviejų šimtų tūkstančių mūsų tautos aukų

Žodžių mūšis: ar prezidentas galėtų pareikšti nepasitikėjimą premjeru?

Aistė Valiauskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt . Premjeras užsimena apie diskriminaciją tautiniu pagrindu, kai kritikuojama Lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjungą ir jos deleguotas susisiekimo ministras. Lenkų rinkimų akcija bandymu nuteikti priešiškai visuomenę prieš tautines mažumas apkaltino prezidento patarėjus. Lietuvos lenkų sąjunga žiniasklaidą apkaltino antilenkiška isterija, o į ją įtraukiami ir aukščiausi šalies vadovai. „Valstiečių“ vadas pranešė, kad S. Skvernelį Seime vis vien apgintų ir iš posto nepatrauktų, net jei prezidentas pareikštų nepasitikėjimą. Tačiau niekas neįžvelgia, o gal tiesiog nenori to daryti, kad kritikuojant Jaroslavą Narkevičių ir dėstant argumentus,

„Ir kad nieko panašaus daugiau nepasikartotų“

Lenkijos prezidento A. Dudos kalba Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 75-osioms metinėms Lenkijos prezidentoas A. Duda. Prezidentūros nuotr. 1945 m. sausio dvidešimt septintąją sovietų kariai išlaisvino vokiečių nacistų naikinimo stovyklą – Aušvico koncentracijos stovyklą. Tai, ką jie ten rado, iki šiol kelia didžiausią siaubą ir reikalauja absoliutaus moralinio pasmerkimo. Tuomet laisvę atgavo apie 7 tūkstančiai kalinių. Šiek tiek anksčiau, sausio 17–21 dienomis, iš Aušvico koncentracijos stovyklos bei jai priklausiusių kitų stovyklų naciai, rengdami vadinamuosius mirties žygius, evakavo maždaug 56 tūkstančius kalinių į Trečiojo reicho gilumą. Stovykloje liko žmonės-šešėliai, visam laikui sužaloti neįsivaizduojamais

Tikslas – finansuoti vandentvarkos projektus

Valstybė tęsia finansinių priemonių taikymą viešosios infrastruktūros projektų finansavimui: UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) valdomo Vandentvarkos fondo (VF) bei grąžinamosios subsidijos priemonės (GS) UAB Vilniaus vandenys suteikta 3,5 mln. Eur paskola bei 2,4 Eur subsidija. Finansavimas skirtas 4 infrastruktūrinių projektų įgyvendinimui Vilniaus regione: Vilniaus, Šalčininkų, Eišiškių ir Švenčionėlių miestų aglomeracijose. Vandentvarkos sektorius ilgus metus buvo finansuojamas teikiant negrąžinamąsias subsidijas, tačiau toks finansavimo modelis nebuvo tvarus ir ilgalaikis. Nauja finansavimo priemonė suteikia galimybę efektyviau valdyti ribotus ES finansinius išteklius, užtikrinti papildomų lėšų pritraukimą ir ES fondų lėšų pakartotinį panaudojimą. Giedrius

Kiek valstybei kainavo „valstiečių“ užmojai iškelti Žemės ūkio ministeriją?

Valstiečiai“ gavę valdžią žarstėsi ne tik nepamatuotais pažadais, bet ir mūsų visų pinigais. Tas Žemės ūkio ministerijos perkėlimas nuo pat pradžių atrodė tik kaip viešųjų ryšių akcija – štai mes rūpinamės regionais. Iš tikrųjų jokio rūpesčio nesimatė, tik pinigų leidimas vėjais. žemės ūkio ministerija. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Paaiškėjo, kad per 8 mėnesius – nuo balandžio iki metų pabaigos – ministerijos perkėlimo planavimui ir perkėlimui išleista 69 939,51 euro, iš jų patalpų nuomos vertinimo ir perkėlimo studijai – 8 833,00 eurai. Didžiąją dalį išleistų pinigų, pagal Žemės ūkio

Komisija – grėsmė opozicijai?

Tėynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“, prašydami išaiškinti, ar nutarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Parlamentarai akcentuoja, kad Seimo nutarime nėra suformuluotas vienas ar keli konkretūs valstybinės svarbos klausimai, todėl tokios komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai, nes numatoma tirti iš esmės viską, kas vyko politiniame procese aštuonerius metus. „Visuose

Seimo pirmininkas: „Lapkričio 14-ąją būsime nuėję pusę kelio“

Pagerbė Nepriklausomybės Akto signatarės V. Jasukaitytės ir buvusio Seimo nario J. A. Antanaičio atminimą Seimas pirmajame rudens sesijos posėdyje tylos minute pagerbė 1990–1992 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės, Nepriklausomybės Akto signatarės, Lietuvos poetės, prozininkės, dramaturgės, visuomenės veikėjos Vidmantės Jasukaitytės atminimą. „Poetė rašytoja išleido dešimt poezijos rinkinių, septynis romanus, apsakymų, apysakų ir esė knygų. Už kūrybą gavusi ne vieną apdovanojimą 2000 metais buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu“, – sakė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. V. Jasukaitytė mirė liepos 14 d., praėjus keletui dienų po jos 70-ojo jubiliejaus. Tylos minute pagerbtas ir 1992–1996 metų kadencijos

Prezidento Valdo Adamkaus konferencijoje –  pasaulio politikos lyderiai

Žygimantas PAVILIONIS Rugpjūčio 22 d. Vilniaus universiteto Auloje nuo ankstyvo ryto rinksis iškilūs Lietuvos ir pasaulio politikos bei visuomenės lyderiai, žurnalistai, svečiai. Antrus metus iš eilės Vilniuje rengiama Prezidento Valdo Adamkaus tarptautinė konferencija „Europos ir transatlantinio atsparumo atkūrimas“. 2018 m. V. Adamkaus konferencijoje dalyvaus įtakingi politikai ir strategai iš visų svarbiausių NATO sostinių – JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, taip pat Belgijos, kaimyninės Latvijos, Čekijos, Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos aukšti atstovai, Rusijos disidentai. Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, esminis konferencijos tikslas – sustiprinti transatlantinės šeimos vienybę, kurią šiuo metu skaldo įvairūs, taip pat ir

R. Karbauskis per atostogas užsimojo taisyti ankstesnių valdžių sprendimus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis teikia Seimui dar vieną projektą, kuriuo taisomi ankstesnių valdžių priimti sprendimai. Šį kartą Seimo nario siūlomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas padės mamoms ir tėvams, kurie prarado dalį darbo stažo vien dėl to, kad valstybė, deklaruodama pagalbą neturtingiems vaikus auginantiems tėvams, nesiėmė būtinų finansinių priemonių jiems padėti. „Ankstesnių valdžių priimti sprendimai įkaitais pavertė pačius pažeidžiamiausius, t.y. mažas pajamas gaunančius asmenis. Gėdinga, kad prieš mus buvę Seimai atsuko nugarą tiems, kuriems valstybės pagalba yra labiausiai reikalinga. Mes artėjančią Seimo sesiją skirsime šių

Konservatoriai: valstiečių kuriamą tyrimą ignoruosuosime

Balsavimai dėl naujos komisijos įkūrimo turėtų įvykti ateinančioje Seimo sesijoje. Komisijos darbas, jei ji būtų sukurta, turėtų trukti iki ateinančių metų gegužės 1 d. „Suprantame, kad šios komisijos tikslas yra ne tiesos išaiškinimas. Atvirkščiai – kuriama komisija politiniam triukšmui sukelti, kuris uždengtų antidemokratinius procesus ir blogus sprendimus, vykstančius mūsų valstybėje. Todėl TS-LKD nedeleguos savo atstovų į šią komisiją, nebendradarbiausime su ja, neatsakinėsime į komisijos atstovų pateikiamus klausimus, jei tokių bus. Tikimės, kad taip pasielgs ir kitos opozicinės partijos“, – komentavo G. Landsbergis. TS-LKD frakcijos seniūno manymu, pasibaigus Seime vykusiam Nacionalinio saugumo ir

Ar švietimo ir mokslo ministrė atlygins antikonstitucinių sprendimų žalą?

Birželio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kad Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Po nutarimo Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sakė, kad "per savo praktiką aš dar nemačiau taip neprofesionaliai padaryto teisinio reguliavimo ir taip neprofesionaliai jo įgyvendinto". Kas atsakys už pasekmes ir padarytą žalą, kuri atsirado Seimui įstatymais pavedus reguliuoti aukštųjų mokyklų studijų programas.Kas atlygins žalą? "Pataisas teikęs Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ar Švietimo ir mokslo ministerija, nesugebėjusi įstatymo pataisų priėmimo metu aiškiai pasakyti, kad tokių įstatymo nuostatų įsigaliojimui reikia pereinamojo protingo

VRK narys be vidurinio išsilavinimo, bet vėl siūloma stiprinti politinių kampanijų finansavimo kontrolę

Seime pirmadienį surengta diskusija apie politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo problemas. Šią iniciatyvą, anot organizatorių, paskatino pastaruoju metu į viešumą iškylantys neskaidrūs politinių partijų finansavimo modeliai, paviešintos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados. Diskusijoje dalyvavo Teisingumo ministerijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai, politologai. „Įsigaliojus draudimui juridiniams asmenims remti politines partijas, situacija turėjo iš esmės keistis, tačiau politinėms partijoms finansinė parama teikiama per paramos fondus ar visuomeninius judėjimus. Pastarieji ilgainiui tampa rinkimų komitetais. Visi puikiai suprantame, kad visas politinis įdirbis iki tol jau būna padarytas.

Airija – artima Lietuvai

Šią savaitę, birželio 19 d., Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Airijos Respublikos Prezidentu Michaeliu D. Higginsu. Susitikime aptarti dvišaliai Lietuvos ir Airijos santykiai, bendradarbiavimas Europos Sąjungoje, saugumo klausimai. Į Lietuvą Airijos vadovas atvyko kartu su pirmąja šios šalies ponia Sabina Mary Higgins. Prezidentės teigimu, Airija – artima Lietuvai. Esame panašūs savo šalių dydžiu, interesais, vertybėmis. Todėl mums Airija yra svarbus atsakingos politikos, sėkmingos ekonominės raidos ir gebėjimo susigrąžinti išvykusius žmones pavyzdys. Prieš 30 metų Airijos politinės partijos, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos įsipareigojo vieningai vykdyti nacionalines

Prezidentė pateikė svarbiausių savo darbų apžvalgą

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitė metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgė padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Prieš metinį pranešimą Prezidentė pateikė ir svarbiausių savo darbų apžvalgą, kurią taip pat galima skaityti.  Ketvirtųjų antros kadencijos metų Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbų apžvalga Statistika (2017 07 12–2018 06 11) 37 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą. 86 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 34 su Prezidentais, 21 – su premjerais, 3 – su parlamentų pirmininkais, 22 – su tarptautinių organizacijų

Valdantieji susirūpino  sveikatos apsaugos ir aplinkos ministrų darbu

G. Kirkilo vadovaujami socialdarbiečiai sunerimo dėl kai kurių ministrų darbo. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija  priėmė sprendimą kitą savaitę kviestis į frakciją aplinkos ministrą Kęstutį Navicką ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. „Kviesimės ministrus tų sričių, kuriose šiandien kyla daugiau klausimų. Opozicijos inicijuota interpeliacija aplinkos ministrui K. Navickui iškėlė nemažai klausimų, į kuriuos, mes kaip valdančiosios koalicijos partneriai, turime teisę žinoti atsakymus. Prašysime ministro paaiškinti savo ryšius su viešąją įstaiga „Baltijos aplinkos forumas“, klausime, ar tikrai yra pagrindo nuogąstauti dėl atliekų ir pakuočių tvarkymo, ir kokius sprendimus siūlo ponas K. Navickas.

G. Lansdbergis. Nuvilia, kad apsiribojama vieno lietuviško ir vieno rusiško koncerno veikla

Gabrielius Landsbergis, Seimo narys Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą dėl verslo subjektų ir kitų interesų grupių neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir neteisėtos įtakos politiniams procesams vertina santūriai pozityviai. NSGK tyrime dalyvavo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas. Mūsų frakcija tiki,  kad po tyrimo išvadų bus imamasi tam tikrų žingsnių, kad panašios situacijos nesikartotų. Frakcija siūlo stiprinti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kuri atliktų gilesnį partijų ir politikų veiklos monitoringą. Būtina diskutuoti ir dėl partijų finansavimo kontrolės stiprinimo. Siūloma

Pradės parlamentinį tyrimą dėl D. Grybauskaitės laiškų

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė pradėti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paviešintų prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio Liberalų sąjūdžio Eligijaus Masiulio susirašinėjimo. Kito posėdžio metu komitetas ketina parengti kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą leisti susipažinti su turima medžiaga. „Mes matome „Lietuvos ryto“ publikacijoje, kad yra prezidentės laiškai, kurie yra susiję su nurodymais dėl Tomo Dapkaus ir kartu su nurodymais dėl generalinio prokuroro skyrimo aplinkybių. Taip pat iš publikacijų mes matome, kad kitą dieną jau po tokių nurodymų pasiuntimo raštu, atsiranda garso įrašai tarnybų ir „Lietuvos rytas“ jas tiesiogiai cituoja. Mes

G. Kirkilas: Naujoji valdančiųjų partijų sutartis reglamentuos bendrą darbą

Balandžio 24 d. Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos narys, LSDD partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas pasirašė partijų koalicijos sutartį. Ši sutartis pasirašyta po to, kai Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos atstovai įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją. Pasak LSDD partijos pirmininko G. Kirkilo, sutartis tarp partijų apibrėžia bendradarbiavimo gaires valdančiojoje koalicijoje, darbui Seime, tik ji pasirašyta ne frakcijų, o partijų lygiu. „Valdančioji koalicija gerbia rinkėjų valią, tęsia bendrą darbą, siekiant užtikrinti politinį ir socialinį stabilumą bei ekonominį augimą Lietuvoje. Vyriausybė jau yra

Ministras Pirmininkas S.Skvernelis: darome tai, ko kiti daryti nesiryžo

Vyriausybė visuomenei pristatė mokesčių, pensijų, švietimo, sveikatos apsaugos reformas, naujas inovacijų skatinimo ir kovos su šešėliu priemones. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, Vyriausybė imasi problemų, apie kurias šnekėta jau ilgą laiką, tačiau politinės valios jas judinti iki tol buvusioms valdžioms taip ir neatsirasdavo. Pasak Ministro Pirmininko, esminis reformų tikslas – iš esmės pagerinti žmonių gyvenimo kokybę Lietuvoje. Reformomis siūloma mažinti darbo jėgos apmokestinimą, stabdyti įmokas iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus ir mažinti fondų administravimo mokesčius, kelti Lietuvos gyventojų pajamas. Spaudos konferencijos metu Ministras Pirmininkas teigė, kad kiekviena struktūrines reformas daranti ministerija išsikėlė

S. Skvernelis: B. Markauskui bus sunku dirbti

Šalies vadovė ketvirtadienį pasisakė dėl žemės ūkio ministro B. Markausko ir spaudžia valdančiuosius laikytis prieš rinkimus deklaruotų vertybių.Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui po prezidentės Dalios Grybauskaitės ketvirtadienio pareiškimo bus sunku dirbti. „Tikrai sudėtinga ministrui būtų darbuotis bet kokiu atveju po tokio šalies vadovės pareiškimo, bet tuos sprendimus priimsime grįžę į Vilnių“, – sakė S. Skvernelis. Pasak premjero, žemės ūkis yra sudėtinga sritis. „Mes žinom ir finansavimas koks jo yra, reikšmė mūsų ūkiui ir apskritai gyventojams, dėl to nėra gerai, kai linksniuojama ministerija ir ministras, bet sakau,

Seimui pristatyta Vyriausybės metinė veiklos ataskaita: ekonomika auga, skurdas nesitraukia

Šiandien Seimui Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pristatė Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą, kurioje pažymima, kad 2017 m. Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o Vyriausybės planuojami 2018 m. darbai ir struktūrinės reformos (mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų sistemos bei naujos šešėlinės ekonomikos mažinimo srityse) padės žymiai pagerinti kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę Lietuvoje. Vyriausybės vadovo tvirtinimu, pernai itin daug dėmesio skirta kovai su skurdu ir turtine nelygybe ir šioms problemos spręsti panaudota daugiau nei 600 mln. eurų. „Pirmą kartą priimtas politinis sprendimas mokėti universalią išmoką vaikui, vadinamuosius vaiko pinigus. <...> Per 2017 m., palyginti

V. Mazuronis: „Einu į Prezidentus, nes sakau „PRIEŠ“ baimę, intrigas, socialinę nelygybę ir korupciją’

Lina Gorbačiovienė, EP nario V. Mazuronio biuras Lietuva, šiemet pasitikusi savo nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, kuris lyg lakmuso popierėlis turėtų ženklinti mūsų valstybės, grįžusios prie demokratinių valdymo vertybių, atsinaujinimą ir sustiprėjimą, iš tiesų, apnuogino tai, ko daug kas nenori, negali ar nemoka matyti. Tai – emigracija, kiekvienais metais prilygstanti dar vienos Marijampolės praradimui; skurdas, vedantis į gyvenimo užribį beveik 600 t. Lietuvos žmonių; korupcija, kaip aštuonkojis apraizgiusi valdžios ir teisėsaugos bei teisėtvarkos struktūras; dvigubi standartai, leidžiantys vieniems daryti viską ir gauti, ko nori už nieką, kitiems – būti persekiojamiems, baudžiamiems be galimybės pasinaudoti

VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas – didelę pridėtinę vertę kuriantis ES projektas

SEIMO Europos reikalų komitete (ERK) vykusiame susitikime su Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto delegacija, kur aptarta VĮ Ignalinos atominė elektrinės (IAE) eksploatacijos nutraukimo projektų eiga, dalyvavę Europos reikalų komiteto ir Seimo komitetų vadovai pabrėžė šiuo metu IAE įgyvendinamų projektų pažangą bei svarbą nacionaliniam Lietuvos ir visos Europos Sąjungos (ES) saugumui. Susitikime dalyvavo ERK pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, Seimo Ekonomikos, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Biudžeto ir finansų, Audito komitetų pirmininkai ir Energetikos komisijos pirmininkas. EP Biudžeto kontrolės komiteto, Europos Komisijos (EK), Audito rūmų atstovų delegacija, vadovaujama EP Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkės Ingeborgos

„Visi už vieną ir vienas už visus“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Baltuosiuose rūmuose susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Donaldu Trumpu ir kartu su Latvijos bei Estijos valstybių vadovais dalyvavo Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikime. Keturių valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją, kuria įtvirtino nepalaužiamą visų keturių valstybių įsipareigojimą Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui, kuris apibrėžia pamatinį NATO kolektyvinės gynybos principą: „visi už vieną ir vienas už visus“. „Lietuva išgirdo labai konkrečias Amerikos garantijas. Tai reiškia, kad mus siejantis ryšys išlieka tvirtas, o Baltijos šalių ir JAV saugumas yra nedalomas“, - pabrėžė Prezidentė. Lietuva taip pat prisideda prie tarptautinės

Seimas nepritarė siūlymui surengti pirmalaikius rinkimus

Seimas po pateikimo atmetė siūlymą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus 2018 m. birželio 3 d. Už nutarimą „Dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų“ (projektas Nr. XIIIP-1801) po pateikimo balsavo 52, prieš – 57, susilaikė 11 Seimo narių. Alternatyvaus balsavimo metu 45 parlamentarai balsavo už tai, kad projektas būtų grąžintas tobulinti, 71 – už tai, kad jis būtų atmestas. Projektas atmestas. siandien,info

Jau ketvirtas svarbus Lenkijos aukšto rango pareigūnų vizitas Lietuvoje šį mėnesį

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Vilniuje viešinčiu Lenkijos Senato pirmininku Stanislawu Karczewskiu. Tai – jau ketvirtas svarbus Lenkijos aukšto rango pareigūnų vizitas Lietuvoje šį mėnesį.Susitikimo metu paliestos kelios abiem šalim itin svarbios temos. „Šiuo metu Lenkija trečia pagal dydį mūsų prekybos partnerė, šešta pagal investicija. Matau visas galimybes, kad vietoje šių skaičių visus rašytume pirma“, - susitikimo metu teigė premjeras. S. Karczewskio teigimu, Lenkijos potencialas tikrai didelis ir jis nėra pilnai išnaudotas. Kaimynės investicijos Lietuvoje turėtų augti. Susitikimo metu paliestos švietimo temos. Lietuvos atstovai patikino Lenkijos delegaciją, kad Lietuvoje išliks ir polonistikos

Ar žadėdama įvesti internetinį balsavimą, Vyriausybė įvertino visas rizikas?

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną dėl balsavimo internetu perspektyvų ir kylančių grėsmių. Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad vasario 28 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo svarstomas klausimas „Dėl patobulinto balsavimo internetu pagrindų įstatymo projekto ir Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. X-912 „Dėl balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projekto (TAP-17-2113(2) (17-4179(3)“. Klausimo svarstymo metu pranešėjai teisingumo ministrei Mildai Vainiutei pristačius klausimą, pastebėjimų iš kitų

Aušros Maldeikienės pranešimas: „Grasinimų nebijau – parlamentinė kontrolė yra mano prievolė“

Seimo narė Aušra Maldeikienė praneša gavusi finansų ministro Viliaus Šapokos atsakymą į parlamentinės priežiūros rėmuose keltus klausimus dėl jo galimo naudojimosi išskirtinėmis paslaugomis Santaros klinikose. Ministras rašo, jog „atsakymas į visus Jūsų klausimus [dėl naudojimosi privilegijomis – A. M.] yra NE“. Toliau ministras atkreipia parlamentarės dėmesį į Konstitucijos 25 straipsnį apie tai, kad „laisvė reikšti savo įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – [...] šmeižtu ir dezinformacija“. Pastaroji pastaba nėra susijusi su užklausų turiniu ir ganėtinai aiškiai reiškia grasinimą Seimo nariui, kuris dirba savo tiesioginį darbą – vykdo parlamentinės priežiūros funkciją. Seimo

R. Karbauskis nori žinoti kas ir kiek šalyje valdo žemės ūkio paskirties žemės

Vasario 28 d., trečiadienį, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. NŽT jis prašo Seimo nariams pateikti informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų disponavimą žemės ūkio paskirties žeme, žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją, fizinių ir juridinių asmenų valdomų ūkių dydį. Seimo narys taip pat prašo pasidalinti Nacionalinės žemės tarnybos turimais Lietuvos Respublikos žemės fondo, Nekilnojamojo turto registro suvestiniais duomenimis apie žemės sklypus, teisių į juos ir juridinių faktų įregistravimą nuo 1993 iki

Kerštas už laidą?

Seimo sudaryta komisija toliau narplioja nacionalinio transliuotojo veiklą ir finansus. „Aš manau, kad viskas prasidėjo pernai, iš karto po rinkimų. Ir kai R.Karbauskis atėjo į laidą „Dėmesio centre“. Ir iš ten atėjo šlapias“, – sako R.Paleckis, vienas iš LRT vadovų. R.Paleckiui  situacija primena Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno situaciją. „Žinote, kai A.Navalną Rusijoje persekioja valdžia, tai jie nedaro to už kritiką. Jį Kremlius persekioja už finansus. Jie ieško visokių menamų pažeidimų. Ir už tai jis sodinamas ir vaikšto į teismus. Bet iš tikrųjų mes visi suprantame, kad tai vyksta dėl kritikos“, – sakė

Top