Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Valdžia

Laikraštis ŠIANDIEN. Žemės ūkis: būtina vienytis, kad išliktume

Romaldas Abugelis, laikraštis ŠIANDIEN, www.siandien.info Gintautas Kniukšta. Žemaitija. Valstiečio ūkio įstatymo priėmimas 1989 metais buvo esminių pokyčių Lietuvos žemės ūkyje pradžia. Praėję trys dešimtmečiai iš esmės pakeitė mūsų žemės ūkio ir apskritai kaimo veidą. Šį laikotarpį galima suskirstyti į du ryškius etapus – iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) ir laikotarpį narystės sąlygomis. Skausmingų reformų keliu buvo pereita prie rinkos ekonomikos pagrindais grįsto ūkininkavimo. Vietoje beveik 1,2 tūkst. kolūkių ir tarybinių ūkių dabar turime apie 115 tūkst. ūkininkų ūkių ir maždaug tūkstantį žemės ūkio bendrovių ir kitų įmonių.

Jei norime išsaugoti Lietuvą- keiskime nacionalinę strategiją

Saulius LAPĖNAS, www.siandien.info Koronaviruso (COVID-19) pandemija – globalus ir giluminis sukrėtimas, neabejotinai turės akivaizdžias ir ilgai juntamas geopolitines, socialines, finansines ir ekonomines pasekmes. Po tokio sukrėtimo negreitai atsipeikės ne tik žmones, valstybės, bet ir globalaus pasaulio privalumų propaguotojai. Ssaulius Lapėnas. Redakcijos archyvo nuotr. Ar priimsim šį sukrėtimą, kaip pamoką, kurią privalome išmokti, kad išliktume ir ateityje būtume atsparesni ir saugesni? Ar tik desperatiškais veiksmais stengsimės kuo greičiau sugrįžti į pirmykštę „palaimos ir iliuzijų“ būseną ir toliau naiviai tikėdami, kad kažkas mūsų pagailės ir mumis pasirūpins, jei tik būsim kantrūs ir lauksim pagalbos iš

Santalka Lietuvai krizės metu (III). Sutikime grįžtančius tėvynainius žmoniškai

Dr. Arvydas JUOZAITIS Koronaviruso (COVID-19) krizė paskatino seniai lauktą tėvynainių grįžimą į namus. LIETUVA YRA ČIA! Nes tik Lietuvoje gali jaustis visaverčiu piliečiu savo protėvių žemėje. Dabartiniai srautai sukuria iššūkius didžiųjų miestų savivaldybėms, tačiau tai tik pradžia. Kartų solidarumo sąjunga - SANTALKA LIETUVAI ir visuomeninis judėjimas LIETUVA YRA ČIA inicijuoja sprendimus, savivaldybių vadovams ieškant išeičių.                       Siūlome: a) mažinti įtampą didiesiems miestams -- Klaipėdai, Vilniui, Kaunui -- paskirstant atvykstančių-karantinuojamų žmonių srautus, išnaudojant rajonuose esamą infrastruktūrą tinkamą apgyvendinimui; b) panaudoti uždaromas rajonines mokyklas (vidurines, žemės ūkio,

Trečiadienis, kovo 25 diena:Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo kreipimasis į visuomenę

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kreipimasis į visuomenę Mieli Lietuvos žmonės, Turbūt pirmą kartą nuo šios COVID-19 sukeltos krizės pradžios nebeužtenka tik epidemiologinių ar medicininių žinių. Nebeužtenka tik politinės valios ir gebėjimo priimti greitus sprendimus. Tai yra momentas, kada turime susitarti. Laiko neturime, todėl nėra galimybių panaudoti tradicinių demokratijoje įprastų instrumentų, tokių kaip referendumai ar pan. Klausimas atrodytų paprastas, tačiau jis iš tiesų nėra paprastas. Šis virusas į Lietuvą atkeliavo taip, kaip ir į kitas Europos šalis. Jis parkeliavo kartu su į

Arvydas Juozaitis. SANTALKA LIETUVAI KRIZĖS METU (II)

SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO ŽLUGDYMAS – EKONOMINĖS GRIŪTIES PRADŽIA Dr. Arvydas JUOZAITIS Kodėl buvo sukelta žmonėms koronaviruso (COVID-19) grėsmė ir kas tuo pasinaudos – laikas ir būsimi įvykiai vėliau ar anksčiau tai parodys. Šiandien šią sukeltą grėsmę suvaldyti įmanoma tik, elgiantis pilietiškai ir atsakingai, besąlygiškai paklūstant ir vykdant Vyriausybės, savivaldybių vadovų ir medikų nurodymus. Tačiau, tikrai neprivalome demonstruoti „avinėlių tylėjimo“, kai matome smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymą, darbo vietų naikinimą , tuo darant akivaizdžią žalą mūsų valstybės ekonomikai ir finansams.

Ant gerovės gelbėjimo tiltelio

Elena LEONTJEVA, www.llri.lt Elena Leontjeva, www.llri.lt nuotr. Dar neseniai Lietuvoje per kraštus liejosi visiems pažadėta gerovė. Tai gerovei trūko kelių kertinių dalykų: solidarumo tarp ją kuriančiųjų, paskirstančiųjų bei vartojančiųjų ir pagarbos bei dėmesio kuriantiems. Krizei ištikus, staiga praregėjome, kad gerovė nėra vien tik socialinė politika ir pašalpų pažadas. Kad, paprastai tariant, gerovė yra ta pridėtoji vertė, pajamos ir dažnai peikiamas pelnas, kuriuos kasdien kuriame fabrikuose, dirbtuvėse, siuvyklose, laukuose ir parduotuvėse. Kuriame ją bankuose, atsiskaitymų platformose, kompiuterių programose ir interneto tinkle. Ir štai šiandien visi pamatėme tos gerovės kūrimo grandis bei trapumą. Galima

Č. Iškauskas. Visiškas kosmosas Rusijos žemėje

alkas.lt nuotr. Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt, www.siandien.info Kremliaus kosminis spektaklis tęsiasi. Greitai jis pasieks kulminaciją, o paskui, kaip sako meno teoretikai, bus temos vystymas ir epilogas. Šį kartą apie kosmosą spektaklyje nutylima, o sąsajos su juo tėra netiesioginės: mat, pirmoji moteris kosmonautė Valentina Tereškova Dūmoje pasiūlė saliamonišką Konstitucijos pataisų sprendimą. 83-jų sulaukusi kosmoso užkariautoja (beje, jos skrydis aplink Žemę 1963 m. nuvainikuotas visokiomis keistomis versijomis, pavyzdžiui, kad jai N. Chruščiovas iškėlė užduotį – skrydžio metu pagimdyti pirmą „kosminį“ vaiką…) savo kalbą Dūmos posėdyje baigė retoriniu klausimu: „kam mums,

Ekstremali situacija ir karantinas: kokią paramą gaus darbuotojai, darbdaviai ir prižiūrintys artimuosius

www.siandien.info AP nuotr. Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis, vaikais, senoliais. Pakeitimai įsigalios juos pasirašius valstybės prezidentui. AP nuotr. Visas sąrašas priimtų sprendimų: PARAMA DARBO VIETŲ IŠSAUGOJIMUI. Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams. Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas

Vyriausybė imasi ekonomikos skatinimo ir pagalbos verslui plano

Justina Ilkevičiūtė, Jonas Deveikis, LRT.lt, www.siandien.info Vyriausybė imasi ekonomikos skatinimo ir pagalbos verslui plano: siekiama padėti dėl koronaviruso ir įvesto karantino nuostolius patiriančiam verslui. Įvedus karantiną, nuo pirmadienio dviem savaitėms sustabdyta visų kavinių, barų ir ne maisto parduotuvių veikla Lietuvoje. Pagalbos verslui plane – 2,5 mlrd. eurų Pirmasis tikslas – užtikrinti reikiamus resursus efektyviai sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai. Taikomos priemonės: Užtikrinti asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicininės ir kitos įrangos įsigijimą (naudojamos lėšos iš Vyriausybės, Valstybės rezervo, skolintos lėšos ir ES lėšos);Užtikrinti papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, įskaitant sveikatos priežiūros darbuotojų

Partija, kuri nori valdyti šalį, neturi lyderio. Kas prisiims atsakomybę?

Šįkart LRT laidoje „Savaitėje“ – pokalbis su naują iššūkį priėmusia I. Šimonyte. – Taigi, jei skaičiuotume nuo gegužės 26-osios, iškart po rinkimų pernai vakaro, kai tapo aišku, kad prezidentas taps Gitanas Nausėda, ir Gabrielius Landsbergis tada viešai prabilo, kad jis siūlys jums vesti konservatorių sąrašą į Seimo rinkimus, tąkart G. Landsbergis kalbėjo ir apie premjero postą sėkmės atveju. Jeigu nebūtų šitos perspektyvos, jūs vis tiek būtumėte sutikusi, jeigu jums nebūtų pažadėtas ir premjero postas? – Tai niekas man nieko nėra pažadėjęs. Čia būtų labai klaidinga galvoti, kad aš matau asmeniškai

Pasitikrinkite, ar nesate VSD tikrintų asmenų sąraše?

"Ar bus tyrimas ir koks bus? Taigi kaip buvo iš tiesų? Ar VSD domėjosi visais galimais kandidatais į prezidento postą bei jų aplinka tokiu rutininiu būdu, kaip jam yra suformulavusi Valstybės gynimo taryba? O gal VSD rinko informaciją be jokio oficialaus pagrindo ir dar pagal pavienių politikų prašymus? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos galėtų atsakyti parlamentinis tyrimas", - klausia lrytas.lt. Teigiama, jog tuo turėtų būti suinteresuotas ir pats VSD, jeigu jis iš tiesų yra skaidrus. ve.lt nuotr. Tikrinti asmenys lrytas lt skelbia, kad pranešėjas tokia eilės tvarka įvardijo VSD

Leonas Milčius. 1990 m. kovo 11 d. prisimenant

Leonas Milčius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Netikėjau, tikrai netikėjau, kad sulauksiu 2020 –tųjų metų, kai visus galėsiu sveikinti Lietuvai ir mums istorinės Kovo 11-osios 30-mečio proga. Gražia viltimi tada atrodė ir 30 dienų, ir treji metai, kurie ateities kartoms liudytų, kaip mes troškome savo nepriklausomos valstybės. Ir štai - ji yra. Geresnė ar blogesnė, bet Lietuvos valstybė yra. Ir tai toks laimėjimas, tokie naujai sutvirtinti pamatai lietuvių tautos ateičiai, kad gal tik dar iš didesnio laiko atstumo jie bus tikrai

Dėl Kovo 11-osios renginių

www.siandien.info, lrs.lt Seimo valdyba, suprasdama ypatingą Kovo 11-osios reikšmę valstybės istorijoje, bet atsižvelgdama į Lietuvos Respublikoje paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo – rekomendacijas praneša, kad koreguoja numatytą Nepriklausomos valstybės atstatymo 30-mečio šventinę programą. Įvertinus iškilusį didelį pavojų visuomenės sveikatai, Valdybos sprendimu atšaukiami visi uždarose patalpose numatyti šventiniai renginiai Seime. Pagal Nepriklausomos valstybės atstatymo 30-mečio šventinę programą renginiai vyks viešosiose erdvėse. Seimo valdyba laiko savo pareiga perspėti vyresnio amžiaus ir sergančius lėtinėmis ligomis asmenis dėl galimų pavojų sveikatai,

10 metų Lietuva gyveno vadovaujant Daliai Grybauskaitei

LRT laida "SAVAITĖ. Vedėja Nemira PUMPRICKAITĖ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastatas Vilniuje. Nuo šiandienos skaičiuojame likusias 10 dienų iki kovo 11–osios, kai švęsime Nepriklausomybės atkūrimo 30–metį. Nereikia būti itin įžvalgiam, kad suvoktum, o ir pamatytum savo akimis, kokį didelį žingsnį valstybė nužengė į priekį per tuos 30 metų. Tiesa, laisvė brangus malonumas, ne visi, turime pripažinti, suvokė jos kainą ir privalumus, todėl šiandien yra ir tokių, kurie ne itin vertina Lietuvos pasiekimus ir mano, kad jie turi gyventi geriau. Kita vertus, yra tiesos. Šią savaitę paskelbtose kasmetinėse EK rekomendacijose

Premjeras atostogauja ten, „kur mano, kad reikalinga atostogaut“

Ramunė Sotvarė-Šemetienė Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ. Premjeras išėjo atostogų ir atostogauja ten, „kur mano, kad reikalinga atostogauti: tiek šalies viduje, tiek ne šalies viduje”. Panašu, kad ne tik prezidentė Dalia Grybauskaitė nemėgsta viešumo. Nemėgsta jo ir Saulius Skvernelis. Arba mėgsta dalinį, vienos pozityvios krypties. Taip jau nutiko, kad per šios kadencijos metus premjero postas lyg susitraukė, tapo panašus į privačios bendrovės vadybininko ar departamento specialisto, ar mašinisto. Premjeras išėjo atostogų ir atostogauja ten, „kur mano, kad reikalinga atostogaut. Aplipo biuleteniais, tėvadieniais, pakaitiniu darbu, kai reikia išeiti tvarkyti sveikatos ar šeimos reikalų.

Gintautas Kniukšta. Naujojo koronaviruso (COVID-19) belaukiant

AP nuotr. Gintautas KNIUKŠTA Draugas grįžo iš Italijos. Romos oro uoste davė anketą, kurią skrisdamas rūpestingai užpildė. Maža kas. Juk dabar jį turi dvi savaites dėl to nelemto viruso Lietuvoje stebėti. Tačiau Vilniaus oro uoste NEBUVO kam tos anketos įteikti. Sako, savanoriai su savivaldybe kažko susipyko, kažko nesutaria. Bičiulis nepasimetė ir pats paskambino Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Ten jam liepė užpildyti anketą internete ir laukti. Jis ir laukia. Iki šiol. Kai susitikome, jis pirmiausiai manęs paklausė, ar aš nebijau su juos sveikintis. Italai jau rankos nepaduoda. AP nuotr. Sakau, o ko

Prezidentas trečiadienį dirbs Kazlų Rūdoje, patarėjai susitiks su IKEA Industries“ atstovais

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, vasario 26 d., dirbs Marijampolės regione, kur susitiks su apskrities merais, vietos bendruomenių atstovais. lrp.lt nuotr. Tai trečias kartas, kai Prezidentas ir jo komanda dirbs regione. Prezidentas Kazlų Rūdos savivaldybėje susitiks su Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių merais. Bus aptarti ir visam regionui, ir atskiroms savivaldybėms aktualūs klausimai. Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėjai susitiks su nevyriausybinių organizacijų atstovais ir savivaldybių darbuotojais bei aptars socialinės piniginės paramos ir socialinių paslaugų sistemos savivaldybėse situaciją bei iššūkius. Numatytas atskiras šios grupės patarėjų

Gydytojas perspėja: naujojo viruso plitimo sustabdyti nepavyks, turime ruoštis ir mes

www.siandien.info Kinijoje mirusiųjų nuo koronoviruso infekcijos pirmadienį padaugėjo iki 2 592. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius savo įžvalgomis pasidalijo socialiniame tinkle: lrt.lt Valdžiai Klausimas atsakingiems asmenims apie veiksmų strategiją Vilniaus oro uoste (termovizoriai jau veikia? Italijos srauto keleiviams jau matuojame temperatūrą? Šių priemonių efektyvumas apie 40 proc., bet visgi geriau negu nieko. Koks planas dėl skrydžių ribojimo ir laikinos valstybės sienų kontrolės įvedimo?). SARS-CoV-2 plitimo nesustabdysime, bet sulėtinti įmanoma. Visuomenei Šiandien COVID-19 atvejų Lietuvoje NĖRA REGISTRUOTA, bet mūsų laukia nervingas išbandymų mėnuo. Jeigu viruso plitimas apims Lenkiją, Latviją (ten didesni oro

Europos Vadovų Tarybos lyderių diskusijos baigėsi be rezultatų

Pasibaigus Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, lyderiai sutarė toliau tęsti diskusijas dėl Daugiametės finansinės programos 2021 – 2027 metams. Pasak Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos, derybos įvairiuose dvišaliuose ir daugiašaliuose formatuose buvo ilgos ir intensyvios. EVT Pirmininkas Charlesas Michelis 21-ios dienos naktį susitiko su visų šalių atstovais ir išklausė jų pozicijas bei derybinius argumentus. Lietuvos Respublikos Prezidentas susitikime su Ch. Micheliu padėkojo EVT Pirmininkui už pastangas suartinti valstybių interesus, tačiau griežtai pakartojo Lietuvos pozicijas dėl poreikio didinti finansavimą sanglaudos politikai, žemės ūkiui, Kaliningrado tranzito ir Ignalinos AE uždarymo programoms. Prezidentas

Prezidentas Briuselyje kalba apie valstybės pinigus

EVT Pirmininkas Ch. Michelis susitinka su visų ES valstybių vadovais, siekdamas išgirsti jų lūkesčius ir pasiūlymus dėl Daugiametės finansinės programo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda per darbo vakarienę aptartas Europos Sąjungos Daugiametės finansinės programos projektas. Pezidentas akcentavo Lietuvos poziciją dėl Sanglaudos politikos finansavimo planų ir Lietuvos lūkesčius suvienodinti tiesiogines išmokas mūsų šalies ūkininkams su ES vidurkiu. lrp.lt „Lietuva yra pasiruošusi prisidėti prie Europos Sąjungos strateginės darbotvarkės įgyvendinimo, išskirtinį dėmesį teikdama kovai su klimato kaita ir inovacijų plėtrai. Šie prioritetai ypač svarbūs ir mūsų šaliai, įgyvendinant gerovės valstybės modelį. Tačiau ambicingiems planams įvykdyti

Virusų protrūkis: vėl kalta žmonių veikla

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“ Kad ir kaip bebūtume toli nuo židinio, sienos jokia kliūtis, todėl koronavirusas šliaužia į kitus žemynus ir nedingsta iš pirmų puslapių. Ši diena pažymėtina tuo, kad iš viso aukų skaičius peržengė 1 000. O per vieną dieną pirmąkart užfiksuotas triženklis mirčių skaičius. Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“.lrt.lt nuotr. Per 43 tūkst. jau užsikrėtė virusu. Jis užfiksuotas 25 šalyse. Yra daugiau nei 4 tūkstančiai išgijusių. Vis dėlto šiokia tokia paguoda, kad mirštamumas nuo koronaviruso tebėra gana nedidelis – nesiekia 2,5 procento.

Lietuvos laisvosios rinkos institutui vadovaus Elena Leontjeva

2020 metų pradžioje E. Leontjeva baigė rašyti romaną. E. Leontjeva buvo valstybės konsultantė ekonomikos reformos klausimais, Prezidento Valdo Adamkaus ekonomikos patarėja. Ji yra tarpdisciplininio projekto „Stoka, moralė ir viešoji politika” sumanytoja ir vadovė, viena iš dokumentinio filmo „Tobulas Alkis“ kūrėjų. 2020 metų pradžioje E. Leontjeva baigė rašyti romaną. Laikinai institutui vadovavusi Edita Maslauskaitė toliau kuruos instituto darbą viešosios politikos srityje ir vadovaus organizacijos plėtrai. Instituto ekspertų komandą sustiprins ekonomikos mokslų daktarė Guoda Azguridienė ir ekonomikos doktorantūros studijas baigiantis Vytautas Žukauskas. Elena Leonttjeva. Asmeninio archyvo nuotr. „Institutui, gimusiam drauge su Lietuvos nepriklausomybe,

Pasaulio lyderiai pagerbė aukų atminimą malda

Nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijos teritorijoje įkurtas Aušvicas buvo didžiausia koncentracijos ir naikinimo stovykla. 1940–1945 m. čia buvo nužudyta apie 1,5 mln. įvairių tautybių žmonių. Likę gyvi Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai buvo išlaisvinti 1945 m. sausio 27 dieną. Ceremonijoje, surengtoje valstybių ir tarptautinių organizacijų lyderiams, aukų atminimui lenkėsi 50-ties pasaulio valstybių vadovai, karališkųjų šeimų nariai, vyriausybių atstovai, ambasadoriai. R. Dačkaus nuotr. Prezidento kanceliarija. „Atvykau į Lenkiją, Osvencimą, išreikšti nuoširdžios pagarbos milijonams žydų, kurie neteko savo gyvybių per Holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais. Lenkiuosi ir daugiau nei dviejų šimtų tūkstančių mūsų tautos aukų

Kiek valstybei kainavo „valstiečių“ užmojai iškelti Žemės ūkio ministeriją?

Valstiečiai“ gavę valdžią žarstėsi ne tik nepamatuotais pažadais, bet ir mūsų visų pinigais. Tas Žemės ūkio ministerijos perkėlimas nuo pat pradžių atrodė tik kaip viešųjų ryšių akcija – štai mes rūpinamės regionais. Iš tikrųjų jokio rūpesčio nesimatė, tik pinigų leidimas vėjais. žemės ūkio ministerija. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Paaiškėjo, kad per 8 mėnesius – nuo balandžio iki metų pabaigos – ministerijos perkėlimo planavimui ir perkėlimui išleista 69 939,51 euro, iš jų patalpų nuomos vertinimo ir perkėlimo studijai – 8 833,00 eurai. Didžiąją dalį išleistų pinigų, pagal Žemės ūkio

A. Čepukaitė. Valdžia pirmiausia pasirūpins savimi

Lietuvos žinios,llri.lt Lietuvos žmonės jau turėjo priprasti prie valdžios pažadų lyg prie metų laikų kaitos. Kaip kasmet laukiame pavasario, taip kas kelerius metus laukiame pokyčių. Skirtumas tas, kad pavasaris anksčiau ar vėliau ateina, o žadėti pokyčiai – nelabai. Tuo metu valdžia niekada nepamiršta pasirūpinti savimi. Apie viešojo sektoriaus reformas girdime jau seniai: esą gyventojų mažėja, viešąjį sektorių reikia pertvarkyti, nes per daug valdininkų, per mažai efektyvumo ir t. t. Nuo 2010 metų gyventojų skaičius šalyje sumažėjo 300 tūkstančių – tiek žmonių gyvena antrame pagal dydį mieste Kaune. Tačiau viešojo administravimo srities darbuotojų

Rusijos ekonomikos nuosmukis smarkiai paveikė Lietuvos ekonomiką

„Verslas ir politika“ supažindina su Lietuvos Respublikos Seimui pristatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 metų veiklos ataskaita.
Pasak Algirdo Butkevičiaus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovo, praėjusieji metai buvo kritiniai – tarptautinės ekonomikos augimo tempų lėtėjimas ir Rusijos ekonomikos nuosmukis smarkiai paveikė Lietuvos ekonomiką.
Premjeras teigė, kad Vyriausybės ir verslo bendruomenės susitelkimas padėjo perorientuoti eksporto srautus, pasiekti rekordiniai investicijų srautai, sukurta daug naujų darbo vietų. Suprasdama, kad Lietuvai reikia esminės darbo santykių ir socialinės apsaugos reformos, Vyriausybė daug dėmesio skyrė naujo socialinio modelio kūrimui.

Kęstas Komskis: ,,Nešvarūs agitaciniai, priešrinkiminiai žaidimai, dirbtinai kuriami skandalai tampa įprasta praktika“

Ar ši valdžia dar geba priimti sprendimus? Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo Kęsto KOMSKIO vertinimu, šis Seimas nuo kitų niekuo ypatingai nesiskyrė. Jis dirbo ir dirba savo darbą, turi savo funkcijas ir jas vykdo. Jo nuomone, žmonių gyvenimui, kasdienybei įtakos labiau turi ne Seimas, o Vyriausybė. Politiko įsitikinimu, naujojo ministrų kabineto darbų plano sąrašo viršuje turėtų būti tautiečių migracijos klausimas.
Seimo Pirmininko pavaduotojas pastebėjo, kad per šią parlamento kadenciją pavyko išvengti aštrių, kardinalių sprendimų, kurie būtų pakenkę gyvybiškai svarbioms sritims. Jo nuomone, per griežti ir per staigūs pokyčiai yra labai nenaudingi ir neracionalūs.
Kęstas Komskis tvirtina, kad kaimui iš duobės padėtų iškopti investicijos, būtina jas telkti regionuose, privalu kurti įmones, gaivinti verslą kaime, kad netaptume vieno miesto – Vilniaus – valstybe. O teiginį, kad kaimas pats išsigydys savo žaizdas, jis vadina absurdišku.

Top