Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia

Susirūpino šeimos politika

Trys Seimo narės pateikė Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo projektus, kuriais siekiama sudaryti galimybes darbuotojams, turintiems neįgalius, ligotus ar sulaukusius brandaus amžiaus tėvus paprasčiau derinti pagalbos jiems ir savo darbinius įsipareigojimus. „Siekdami palengvinti šeimų gyvenimus ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas derinti darbinius ir šeiminius įsipareigojimus, mes pamiršome, kad šeima neapsiriboja tik vaikais. Dauguma jaunų dirbančių žmonių, turi ir tėvus, kurie sensta, serga ar yra neįgalūs. Rūpestis jų poreikiais nėra kuo nors kitoks, nei rūpestis vaikais. Labai dažnai tikru iššūkiu tampa

Kandidatai į prezidentus jau ieško, kas galėtų pakeisti S. Skvernelį

Anot N. Puteikio, "jau nuo praeito biudžeto patyriau nuolatinį partijos spaudimą, kad vis dėlto nebeatitinka praktika: vertybės vienaip surašytos pas „valstiečius“, o Premjero praktika, jo finansų ir socialinės apsaugos ministrų praktika vis dėlto yra turtingųjų globa". Mindaugas Puidokas šiandien paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose ir dėl to palieka Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o Naglis Puteikis, jau anksčiau pranešęs apie dalyvavimą rinkimuose, pasakė, kad traukiasi iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt „Matau, kad pamirštamos vertybės, esminiai rinkimų įsipareigojimai nevykdomi, o autokratiniais sprendimais

Savaitraštis ŠIANDIEN. Jono Basanavičiaus svajonė

J. Basanavičiaius paminklas Vilniuje. Savivaldybės nuotr. Artėja Vasario 16 -oji. 1927 m. vasario 16 d. vakare, kai visa Lietuva džiaugsmingai šventė devintąją Lietuvos nepriklausomybės sukaktį, dr. J. Basanavičius mirė. Lietuvoje buvo paskelbtas 5 dienų gedulas. J. Basanavičius palaidotas Rasų kapinėse. 1918 m. vasario 16 d. išsipildė ilgai laukta J. Basanavičiaus svajonė – jo pirmininkaujami 20 Lietuvos Tarybos narių paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Jis pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą. Jono Basanavičiaus gimtuosiuose Ožkabaliuose įrengta Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba - muziejus, pasodintas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. 2018 m. lapkičio 23 d. Vilniuje priešais

Savaitraštis ŠIANDIEN. 2019 metai – Laikinosios sostinės atminimo metai (1)

Romas BEIŠTRAKIS Konkė - Kauno miesto įžymybė. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 metais sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Valstybės institucijų darbo vieta, paskelbė 2019 metus Laikinosios sostinės atminimo metais. Kauno miestas 1919–1939 metų laikotarpiu įnešė itin svarų indėlį į Lietuvos istoriją. Jame 1920 m. susirinko Steigiamasis Seimas bei dirbo kitos valdžios institucijos, jis buvo tikras Lietuvos valstybės išlikimo garantas. Jame formavosi moderniosios Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos, kultūros, mokslo, paveldo tradicijos ir stiprėjo tautinės tapatybės

Savaitraščio ŠIANDIEN redakcijoje lankėsi ambasadorius Vygaudas Ušackas

Savaitraščio ŠIANDIEN redakcijoje lankėsi buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ambasadorius JAV, Meksikoje ir Didžiojoje Britanijoje, ES ambasadorius Afganistane ir Rusijoje Vygaudas Ušackas. Ambasadorius susipažino su redakcijoje veikiančia dailininko Algimanto Stanislovo Kliaugos tapybos paroda “Širdies šviesoje“, atsakė į savaitraščio ŠIANDIEN skaitytojų klausimus. Savaitraščio ŠIANDIEN redakcijoje lankėsi buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ambasadorius Vygaudas Ušackas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gerbiamas ambasadoriau, ŠIANDIEN redakcija vis dar sulaukia skaitytojų laiškų ir telefono  skambučių dėl jūsų kandidatavimo Į Lietuvos Respublikos prezidentus. Anot vienos savaitraščio skaitytojos, „Demokratijos šventė“ paaukojo karalių, kad išgelbėtų pėstininką. O gal

Lietuvos verslininkai Briuselyje – čia vyko didžiausias pramonei skirtas europinis renginys

LPK delegacijos susitikimas su BUSINESSEUROPE prezidentu Pierre Gattaz . Dviejų dienų vizito metu LPK delegacija, kurios sudėtyje verslo asociacijų ir įmonių vadovai, atstovaujantys energetikos, krovos, PET gamybos, inžinerijos, maisto pramonės, transporto ir logistikos, trąšų bei kitiems mūsų šalies verslo sektoriams, susitiko su aukšto rango Europos Komisijos pareigūnais, diplomatais bei Belgijos verslo atstovais. LPK nuotr. Briuselyje baigėsi didžiausias pramonei skirtas europinis renginys „ES pramonės dienos 2019“ (EU Industry Days 2019). Renginio dienomis Belgijos sostinėje su verslo misija viešėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio vadovaujama delegacija. LPK prezidentas R.

Savaitraštis ŠIANDIEN. Vilniaus “zuikių“ kontrolieriai, arba kodėl sostinėje klesti susikompromitavę korumpuoti policininkai

Paslaptinga Vilniaus savivaldybės represinė struktūra, surašanti daugiau administracinio nusižengimo protokolų, nei policija, slypi už nekalto pavadinimo “Susisiekimo paslaugos” . Valdas Vasiliauskas. Valdas VASILIAUSKAS Tūlas vilnietis, važiuojantis viešuoju miesto transportu, dažnai regi įprastą vaizdą: saugiai besijaučiančius troleibuso ar autobuso keleivius ūmai tartum perbėga nerimo banga – bilietų kontrolė, dažnai pasibaigianti nutvertu “zuikiu”. Gerai, jeigu vargšas “zuikis” susitaiko su likimu ir klusniai išlipa su jį areštavusiais kontrolieriais, o jeigu spyriojasi, tuomet neapsieinama ir be smurto, ir grumtynių. Ir visa tai dedasi niekuo dėtų taikių keleivių ir net

Prezidentė kviečia premjerą ieškoti visapusiškos patirties turinčio kandidato

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė po pokalbio su kandidate į aplinkos ministres Irma Gudžiūnaite nusprendė neskirti jos vadovauti Aplinkos ministerijai. I. Gudžiūnaitė, pasak Prezidentės, veržli ir perspektyvi jauna politikė, tačiau neturi reikiamos dalykinės patirties ir susitikime nepademonstravo vadovavimui aplinkos apsaugos sektoriui reikiamų žinių ir kompetencijos. Przeidentūros nuotr., autorius - R. Dačkus Profesionalumas, kuruojamos srities išmanymas, administraciniai gebėjimai, skaidrumas ir interesų konflikto vengimas – pagrindiniai Prezidentės keliami reikalavimai visiems kandidatams į ministrus. I. Gudžiūnaitė, pasak Prezidentės, veržli ir perspektyvi jauna politikė, tačiau neturi reikiamos dalykinės patirties ir susitikime nepademonstravo vadovavimui

CubicStage_festivalio naujienos: iš arčiau pažinti vieni kitų organizuojamas veiklas

Kotryna ŽILINSKAITĖ. savaitraštis ŠIANDIEN Antrasis CubicStage_Vilnius festivalis nustebino jaunimo ir vyresniosios kartos šiltu ir vieningu įsitraukimu. Šį sykį meno erdvėms kilo mintis kolaboruotis ir iš arčiau pažinti vieni kitų organizuojamas veiklas. CUbikStage_Vilnius - dviejų dienų jaukus DRAUGŲ festivalis, artinantis ryšį tarp vizualaus, performatyvaus ir interaktyvaus meno. Draugai buriasi iš skirtingų visuomeninių veiklų, organizacijų, kuria darniais tikslais įkvėptą santyką, bei bendrą virpančią OAZĘ. Dalius Serafinas kalbėjo, kad remia jaunų žmonių iniciatyvas atgaivinti nenaudojamas Vilniaus miesto erdves. Festivalio pavadimas kilęs nuo žodžio kubas (kaip žemės simbolis organizuojamas kubinėse galerų/meno rezidencijų ervėse.

Gali būti bandymų diskredituoti žiniasklaidą

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt Lietuvos žvalgyba perspėja, kad Lietuvoje vis agresyviau šnipinėja Kinija, kad Rusija nuosekliai stiprina karinius pajėgumus Kaliningrado srityje ir kad į Lietuvos finansų technologijų sektorių taikosi prieštaringos reputacijos rinkos dalyviai. Kartu ji pastebi, kad Rusijos žvalgybai nepavyksta Lietuvoje įgyti norimos politinės įtakos. „Dienos temos“ studijoje – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ir Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis. – „Kinijos žvalgybų įtaka pasiekė ribą, kai apie ją turi būti informuota visuomenė“, – sakėte šiandien spaudos

Juozaitis: man imponuoja Trumpas, nes jis nugalėjo visą žiniasklaidą

Arvydas Juozaitis. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Prezidento posto siekiantis Arvydas Juozaitis neslepia, kad jo suburtas visuomeninis sambūris „Lietuva yra čia“ atliepia JAV prezidento D. Trumpo rinkimų šūkį. Toks esą ir buvo tikslas, nes Trumpas, Juozaičio manymu, atstovauja sveikam europietiškam, krikščioniškam protui. DELFI Dėmesio centre: pretendentas į prezidentus Arvydas Juozaitis, kuris savaitgalį paskelbė apie visuomeninio sambūčio „Lietuva yra čia“ įkūrimą. – Pone Juozaiti, „Lietuva yra čia“ yra asociacija, ne jokia politinė partija, organizacija ar visuomeninis judėjimas. Kodėl būtent tokia forma ir kokie yra ilgalaikiai tikslai? – Kadangi tai paprasčiausia forma įkurti: reikia registruoti, deklaruoti

Savaitraštis ŠIANDIEN. Suvalkiečiai karves melžia skambant klasikinei muzikai

Gintautas KNIUKŠTA, savaitraštis ŠIANDIEN Šią bendrovę drąsiai būtų galima įrašyti į Ginesų rekordų knygą. Praėjusiais metais ji pagamino daugiausia pieno Lietuvoje. Žemės ūkio bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas . Padovinys.Žemės ūkio bendrovės pastatas. Šis ūkis pagal parduodamo pieno kiekį patenka į Europos Sąjungos ūkių dešimtuką. Marijampolės rajono savivaldybės Padovinio žemės ūkio bendrovėje per metus vidutiniškai iš vienos karvės primelžiama po 11,2 t pieno. Bendras paros primilžis – 35 tonos. Šis ūkis pagal parduodamo pieno kiekį patenka į Europos Sąjungos ūkių dešimtuką. Vidutiniškai viena karvė dabar per parą duoda 32

Ar nenusižengia konstitucinei teisei į nemokamą gydymą

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Irena Haasė ir Antanas Matulas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašydami ištirti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto kompensuojamųjų vaistų aprašo ir kainyno atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo, kompensuojamųjų vaistų sąrašas kas ketvirtį keičiamas ir pastaruoju metu iš sąrašo buvo išbraukti ar pakeisti 545 iki tol pacientų naudoti preparatai. Tai sukėlė gydytojų ir pacientų nepasitenkinimą, galimai ir komplikacijas dėl priverstinio vartojamo vaisto pakeitimo. Kompensuojamųjų vaistų įtraukimo į sąrašą ir išbraukimo

Mykolas Drunga. Ir laisvei reikia „stogo“

M. Drunga. V. Radžiūno (LRT) nuotr. Kai kalba eina apie ekonominius interesus, tai Vakarai perdėm dažnai iš sąmonės išstumia moralinius dalykus – ir taip rizikuoja savo laisve“, – rašo Šveicarijos dienraštyje „Neue Zürcher“ žurnalistas Christianas Weisflogas ir tęsia: „Žmogaus teisės reikalauja apsiginti pajėgių galybių apsaugos. Tačiau užuot tvirtai pasisakę už laisvę, Vakarai per dažnai leidžiasi diktatūrų korumpuojami“. Žurnalistai Vakaruose pripratę rašyti laisvai ir akiplėšiškai. Ne dėl to, kad jie būtų ypač drąsus, bet dėl to, kad jaučiasi saugūs ir saugomi –saugomi ne tik įstatymo, bet dar daugiau – saugomi

Savaitraštis ŠIANDIEN. 2019 metai – Laikinosios sostinės atminimo metai

NAUJAS SAVAITRAŠČIO ŠIANDIEN NUMERIS JAU PREKYBOJE. Kauno miesto gyventojų skaičius ir jo tautinė sudėtis nuolat kito ir tebekinta. Prieš du šimtus metų Kaune gyveno tik pusantro tūkstančio gyventojų. Pirmasis 100 tūkst. gyventojų buvo fiksuojamas 1931 metais, o viršūnę pagal gyventojų skaičių pasiekė 1991 metais, kai jame gyveno 433 tūkst. gyventojų. Šiuo metu Kaunas gerokai išretėjęs, gyventojų skaičius jau nesiekia nei 300 tūkst. ir pagal šį rodiklį sugrįžo į 1969 metus. IX a. pabaigoje lietuviai sudarė tik apie šešis, 1923 m. – apie 60, o šiuo metu –

Algimantas Jankauskas. Neperskaitytas Ozolas

Koks žmogus slypi už šių reikšmingų, bet nuogų biografijos faktų? Ar pažinome ir deramai įvertinome? Ar gebėjome panirti į Ozolo minties gelmę? Ar supratome jo įžvalgas ir nuveiktus Lietuvai darbus? Sunku išsamiai atsakyti į visus klausimus trumpame įvadiniame straipsnyje. Romualdas_Ozolas_alkas.lt_A.Rasakevičiaus_nuotr Romualdas Ozolas (1939 01 31 – 2015 04 06) – politikas ir filosofas, Nepriklausomybės Akto signataras, Sąjūdžio steigėjas ir ideologas, pirmojo nepriklausomo savaitraščio „Atgimimas“ steigėjas ir leidėjas, pirmosios Vyriausybės vicepremjeras, Centro judėjimo ir partijos iniciatorius ir ideologas, visuomenininkas. Atsakymas greičiausiai būtų toks – Ozolas lieka neperskaitytas ir užmirštas.

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kokia ateitis laukia ES valstybių

Vytautas RUBAVIČIUS Vytautas Rubavičius: "Juk visiškai akivaizdu, kad pagrindinė britų sprendimo trauktis iš ES priežastis – suverenas, suverenitetas ir valstybingumas". Kalbėsiu apie skirtį, kuri įvairiai skaido Europos Sąjungą, kaip tam tikrą politinį ekonominį darinį, visas šio darinio saistomas valstybes ir jų visuomenes. Ta skirti vienaip ar kitaip reiškiasi ir žmonių sąmonėje, kurioje dažnai sulimpa šiaip jau priešingos sąvokos, nesiaiškinant, kokiu pagrindu jos siejamos. Skirtis ideologinė ir politinė, o sykiu ir kultūrinė, nes pats kultūros suvokimas ima priklausyti nuo tos skirties. Skirtį sunku aiškiai apibrėžti, tačiau įmanoma nusakyti. Vienoje pusėje

Ar diegiant 5G ryšį galima naudoti „Huawei“ technologinę įrangą

Grupė Seimo nariųkreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, ragindami įvertinti, ar toleruotina, kad trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė „Telia Lietuva“, plėtodama Lietuvoje 5G ryšį, naudoja kinų bendrovės „Huawei“ technologinę įrangą. „Esame įsitikinę, kad atsakingos institucijos turėtų įvertinti visas grėsmes ir rizikas bei pateikti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms išvadas ir/ar rekomendacijas dėl ryšio technologijų naudojimo, t. y. rekomenduojant ar įpareigojant naudoti tik Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės ar NATO šalių technologinius produktus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiuose ūkio sektoriuose“, – pažymima kreipimesi. Jungtinių

Ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu Anykščių rajono savivaldybėje

Anykščių rajono meras K. Tubis laikinai sulaikytas. "Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu Anykščių rajono savivaldybėje. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras", - pranešė STT. Įtariama, kad Anykščių rajono savivaldybėje buvo susitarta priimti bei priimta kyšių iš kai kurių verslo atstovų. Verslininkams, kaip įtariama, buvo pažadėta priimti naudingus sprendimus, paveikiant Anykščių rajono savivaldybės valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai arba neteisėtai veiktų ir sudarytų išskirtines sąlygas, naudingas jų verslui. Atlikdami procesinius veiksmus, STT

A. Monkevičiaus pozicija po incidento Žiežmariuose – mokytoja neturi būti atleista

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Algirdas Monkevičius. Jau dvi savaites dirbantis naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako nemanantis, kad Žiežmarių gimnazijos mokytoja po skandalo turėtų būti atleista. Ministro teigimu, visa mokyklos bendruomenė turi nuspręsti, koks bus tolesnis kelias, tačiau sudaryti tokias sąlygas, kad mokytoja susiruoštų išeiti pati, anot jo, – blogiausias sprendimas. Interviu su A. Monkevičiumi – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“. – Gera yra žinia, kad patyčių mūsų mokyklose mažėja, vadinasi, ir atmosfera gerėja, bet ar tas mažėjimas, jūsų požiūriu, nėra pernelyg lėtas?

S. Skvernelis dar kartą įrodė, kas valdo Seimo daugumą

Scanpix/AFP nuotr. Dar prieš tvirtinant partijos kandidatą R. Karbauskis sakė, kad jei kandidatu taptų V. Pranckietis, LVŽS prezidento rinkimų nelaimėtų. Valdantieji „valstiečiai“ balsų dauguma patvirtino, kad jų kandidatas į prezidentus – premjeras Saulius Skvernelis. Jo kandidatūrą iškėlė 56 partijos skyriai, o šeštadienį Prienuose surengtame suvažiavime nubalsuota, kad jis tampa Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatu pavasarį vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Ministro pirmininko konkurentu balsuojant dėl partijos kandidato į prezidentus buvo keliamas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Norą matyti jį kandidatu pareiškė du partijos skyriai. Visgi dar prieš

Mes, lietuviai, esame miškų tauta

Dangerutė Kižytė. Vytauto Radavičiaus nuotr. Miškus mums paliko mūsų protėviai Dangerutė KIŽYTĖ, savaitraštis ŠIANDIEN Jie juos laikė šventais, juose meldėsi dievams, be reikalo nenulauždavo nė šakelės. Tą meilę miškams mes gavome su motinos pienu. Miškus - kaip didžiausią turtą - paveldėjome iš protėvių ir turime palikti savo vaikams, nes tai yra mūsų prigimtinė teisė ir pareiga. Miškai mūsų tėvams ir protėviams padėjo gintis nuo kryžiuočių, sovietų ir kitų priešų antpuolių, mus gydė, saugojo, maitino, glaudė. Mano dėdė kaip partizanas padėjo galvą miškuose dėl Lietuvos laisvės. Mano tėvelis, politinis kalinys, 10 metų dėl

ASU Alumni klubui – 10 metų

Savaitraštis ŠIANDIEN Romaldas ABUGELIS 2019 m. sausio 1 d. pasibaigė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) reorganizavimas prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) būdu. Romaldas Abugelis. Nuo šių metų pradžios trys universitetai oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu. Po susijungimo LEU tampa VDU Švietimo akademija, o ASU – VDU Žemės ūkio akademija. Nuo šių metų pradžios trys universitetai oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu. Po susijungimo LEU tampa VDU Švietimo akademija, o ASU – VDU Žemės ūkio akademija. ASU alumnai džiaugiasi, kad pagaliau sugrįžo

Dėl būtinybės imtis atsakomybės dėl Lietuvos ir Europos ateities

Vilniaus forumo rezoliucija dėl būtinybės imtis atsakomybės dėl Lietuvos ir Europos ateities Lietuvos mokslų akademija 2019-01-16 REZOLIUCIJA Dėl būtinybės imtis atsakomybės dėl Lietuvos ir Europos ateities Troškimas ir pareiga išsaugoti, apginti valstybę šiandien mus susieja su ryžtingais romantikais, kurie praėjusio amžiaus pradžioje užsibrėžė tikslą grąžinti Lietuvai tai, ką okupacijos – viena po kitos – atėmė ir naikino: valstybingumą, tapatybę, kalbą, savigarbą. Lietuva šiandien gyvena politinio nuosmukio, ekonominės atskirties ir geopolitinio nesaugumo sąlygomis. Didėjanti socialinė atskirtis ir susvetimėjimas yra vieni pagrindinių ir piliečiams svarbiausių vidaus politikos rūpesčių. Užsienio politikoje egzistencinę grėsmę kelia agresyvėjanti Rusija, Europos Sąjungos

Siūlo Liepos 6-ąją švęsti ypatingai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis sako, kad „žmonės ir Seime, ir pas mus komandoje gali turėti kitas nuomones“. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis įregistravo Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame ypatingą dėmesį skiria „Tautiškai giesmei“ – Lietuvos Respublikos himnui. Lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu, taigi šiemet sukanka 100 metų, kai „Tautiška giesmė“ tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“ kartu

Mirė žinomas kovotojas už Lietuvos laisvę

Sausio 21 d. paryčiais, mirė žinomas kovotojas už Lietuvos laisvę, pogrindžio spaudos platintojas, politinių bado akcijų iniciatorius, pirmųjų mitingų už laisvę organizatorius, visuomenininkas, Vyčio kryžiaus kavalierius Petras Cidzikas. Petras Cidzikas (1944-2019) | S. Paškevičiaus nuotr. P. Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Lazdijų raj., Šeštokuose. 1971 m. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, tačiau įtarus platinant pogrindinę Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, 1973 m. vasario 16 d. suimtas. Pusę metų kalintas KGB tardymo izoliatoriuje. Nepavykus surinkti įrodymų ir dvasiškai palaužti, KGB iniciatyva jam paskirtas prievartinis psichiatrinis gydymas. P. Cidzikas ketverius

V. Sinica. Europa ir naujasis marksizmas

Vytautas SINICA Vytautas Sinica. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė | Alkas.lt koliažas Lietuvoje vis dar neįprasta kalbėti apie naująjį marksizmą ir daug kas stebisi apie tai girdėdami. Juo labiau žmonės stebisi, kai marksizmas siejamas ne su Rusija, o su Vakarais ir Europos Sąjungos projektu. Pirminė pokario Europos vienijimo iniciatyva buvo krikščioniška ir radikaliai antimarksistinė. Ši iniciatyva faktiškai žlugo 1954 metais, o galutinai jos atsisakyta aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Krikščioniška vieningos Europos vizija buvo pakeista iš pradžių funkcionalistine ir iš esmės liberalia, o vėliau ir atvirai

Savaitraštis ŠIANDIEN.Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną iš Lietuvos (2)

Kažkada lankytojų centras dirbo ir savaitgaliais. Deja, dabar tik žmonių įspaustos pėdos sniege rodo, kad ši vieta turistų sulaukia ir šaltą žiemą, ir šventinėmis dienomis. Gintautas KNIUKŠTA, savaitraštis ŠIANDIEN Šiemet sukanka 30 metų, kai Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Kodėl šiandienė valdžia nusprendė Europos geografinį centrą parduoti „viešojo aukciono būdu“? Niekas nelaukė Praėjusį sekmadienį apsilankiau Europos geografiniame centre. Išvažiavę į A14 (Molėtų) plentą ir pasukę Utenos kryptimi, netrukus rasite nuorodą į Europos

Savaitraštis ŠIANDIEN. 2019 -ieji: tyko elektros kainų šuolis, neslūgs įtampa darbo rinkoje

Kaip gyvensime šiemet? Išorės aplinka nelepins. Indrė Genytė - Pikčienė Indrė Genytė-PIKČIENĖ Luminor banko vyriausioji analitikė, specialiai ŠIANDIEN Analizuojant pasaulio ekonomines tendencijas ir užbėgančiuosius ekonominius rodiklius, matome vis daugiau suaktyvėjusių makroekonominių seisminių zonų – rizikos veiksnių, galinčių neigiamai paveikti pasaulio ekonominės plėtros tvarumą ir, suprantama, Lietuvos raidos perspektyvas. Daugiausia nerimo kelia paaštrėjusios protekcionizmo apraiškos, galinčios sudarkyti tarptautines pridėtinės vertės grandines ir pakeisti pasaulio ūkio plėtros augimo pavarą žemyn. Kertinis neigiamas posūkis tarptautiniuose prekybos santykiuose - mažėja rinkos efektyvumas, daugėja prekybos

Naujas ŠIANDIEN numeris

Laikraščio ŠIANDIEN ieškokite visuose šalies prekybos centruose. Kas supranta, kad Lietuvai vienintelė alternatyva - ji pati? Ką reiškia tai, kad neleidžiama Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyties ženklo? Kodėl Lietuvoje žmonės sunkiai dirba, bet nieko neuždirba? Kodėl sunaikinta aviacija ir laivynas, gamyba ir litas, o bankai atiduoti svetimiems valdyti? Kai iškirsime miškus, išparduosime žemę, kam tada ateis eilė? Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris - visuose prekybos centruose.

A. Kubilius bijo, kad Premjeras, naudodamasis savo padėtimi Prezidento rinkimuose, gali ir neįveikti padorumo egzamino

Negalima paklusti vieno asmens interesams, neatsižvelgiant į pavojingas žemės koncentracijos vienose rankose tendencijas“, – sakė Seimo narys A. Kubilius. „S. Skvernelio sprendimas nebuvo naujiena, gal tik stilius, kuris buvo pasirinktas, atskleidžia visą ir paties premjero mąstyseną. To teatralizuoto veiksmo, kai tauta neva prašo dalyvauti, matyt, bus daugiau, tai rodo, kad tikro, žmogiško nuoširdumo bus žymiai mažiau, o premjeras savo pozicija ir toliau naudosis. Juk matėme: premjeras atvažiuoja estakados apžiūrėti ir, tautos prašymu, netyčia pasako, kad jei labai prašote, tai dalyvausiu Prezidento rinkimuose. Tokiu atveju kyla vienintelis klausimas, ar tai nuoširdus

S. Skvernelis nori būti prezidentu

S. Skvernelis patvirtino, kad dalyvaus prezidento rinkimuose S. Skvernelis.. S. Skvernelis patvirtino, kad dalyvaus prezidento rinkimuose. Premjeras iš pareigų trauktis kol kas neketinąs. Aš pasakiau savo apsisprendimą, jeigu pavyks įveikti visus teisinius reikalavimus, surinkti parašus, aš kandidatu tapsiu geriausiu atveju kovo mėnesį. Tada apie detales galėsime toliau kalbėti“, – sakė S. Skvernelis. "Visi mes turime tokią teisę, Vyriausybės įstatymas suteikia galimybe pasinaudoti 10 dienų atostogomis. Tą galimybę greičiausiai išnaudosiu. Jeigu reikės, galbūt, ir daugiau paimsiu. Mes turime precendentą ir pavyzdį kada prezidento rinkimai vyko, veikianti prezidentė dalyvavo“, – kalbėjo S. Skvernelis. siandien.info

Prisiekė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius

Šiandien Seimo posėdyje prisiekė naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Priesaiką priėmė Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teikimą, A. Monkevičių į šias pareigas dekretu šiandien paskyrė Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Septynioliktojoje Vyriausybėje naujuoju švietimo, mokslo ir sporto ministru A. Monkevičius buvo paskirtas, iš šių pareigų atsistatydinus Jurgitai Petrauskienei. Pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas, socialinių mokslų daktaras A. Monkevičius 1974 m. baigė Rietavo vidurinę mokyklą, 1979 m. – Šiaulių pedagoginio instituto Fizikos ir matematikos fakultetą, įgijo matematikos ir fizikos mokytojo specialybę. 1979–1983

Atkurkime pirmąją lietuvišką žemės ūkio mokyklą

KONFERENCIJOS „SUGRĄŽINKIME „ŪKININKYSTĖS MOKSLINYČIĄ“ Į RIETAVĄ“ REZOLIUCIJA 2018 m. gruodžio 14 d. Rietavas 1859 m. Irenėjus Kleopas Oginskis Rietave įkūrė ,,Ūkininkystės mokslinyčią“ – pirmąją lietuvišką profesinę žemės ūkio mokyklą. Po 1863 m. sukilimo ši mokykla buvo likviduota. Lietuvai tapus nepriklausomai, Rietave įsteigta sodininkystės-daržininkystės mokykla, vėliau tapusi valstybine žemės ūkio mokykla. Pokaryje vietoj žemės ūkio mokyklos įkurtas žemės ūkio technikumas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, technikumas perorganizuotas į aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, o 2002 m. – į Žemaitijos kolegiją. 2009 m. kolegijos dieninėse ir nuotolinėse studijose studijavo 2400 studentų, keli šimtai kursantų kėlė kvalifikaciją. Pakeitus finansavimo ir studentų

„Ačiū už narsą ir drąsą, ačiū už meilę, viltį ir tikėjimą“

Seimo kanceliarijos (aut. Dž. G. Barysaitė) nuotrauka 2019 m. sausio 13 d., sekmadienį, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje, įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 28-osioms metinėms ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Iškilmingame minėjime kalbėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad laisvės gynėjai, kuriant valstybę, trokšdami gyventi už Tėvynę, paaukojo gyvybes už mūsų laisvę. „Ačiū už narsą ir drąsą, ačiū už meilę, viltį ir tikėjimą, kuris tomis dienomis ir naktimis buvo įdiegtas į mūsų protus, kad augtų drauge su mūsų vaikais ir vaikaičiais. Lietuvos vaikai per Sausio 13-osios auką užaugo žinodami laisvės kainą

Seime pagerbti laisvės gynėjai

Tradiciškai laisvės gynėjų dienos išvakarėse Seime pagerbti laisvės gynėjai. Sausio 13-osios įvykių dalyviai prisimena, kad vienas pirmųjų išmėginimų buvo jau sausio 8-ąją, kai pakėlus maisto produktų kainas, parlamentą pavyko apsaugoti nuo šturmo, kurį surengė prosovietinė organizacija „Jedinstvo“. Ne tik iškilminga rikiuotė, bet ir proga susitikti su bendraminčiais, dar kartą prisiminti, kiekvieną 1991-ųjų sausio dieną. Laisvės gynėjai prisimena, kad prieš 28 metus parlamente prisiekė apie porą šimtų vyrų, pasiruošusių ginti Aukščiausiąją tarybą. Tačiau pirmieji išbandymus turėjo atlaikyti parlamento apsaugos skyriaus vyrai. Jiems kartu su savanoriais dar sausio 8-ąją teko atremti parlamento šturmą, kai į

Laikraštis „ŠIANDIEN“. „Tiesa padarys jus laisvus“

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Jauniausiam iš jų buvo vos 17, vyriausiam – 55 metai. 1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti anksčiau buvo nuteisti šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių. Vilniaus apygardos teismas buvo priėmęs sprendimą byloje liudytoju apklausti M. Gorbačiovą, išsiųsti keli šaukimai, bet Rusija atsisakė jį įteikti buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui. „Yra išankstinė nuostata, o

Laikraštis ŠIANDIEN. 2019 metai – Žemaitijos metai

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė net vienuolika nutarimų dėl 2019 metų paskelbimo atmintinais metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. bus minimos Žemaitijos vardo paminėjimo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličio–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį, minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės ir pripažindamas Žemaitijos indėlį į valstybės gyvenimą per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją, nutarė paskelbti 2019 metus Žemaitijos metais. Seimas taip pat pažymėjo Žemaitijos vaidmenį Europos istorijoje 1236–1422 metų laikotarpiu, 200

Top