Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia

Savaitraštis ŠIANDIEN. Savivaldai turi būti suteikta daugiau teisių ir atsakomybės

Savaitraštis ŠIANDIEN. Savivaldai turi būti suteikta daugiau teisių ir atsakomybės Į savaitraščio ŠIANDIEN klausimus atsako Rietavo savivaldybės meras Antanas ČERNECKIS Ūkininkystės mokslinyčia buvo profesinio žemės ūkio ir verslo mokymosi pradžia Lietuvoje, tačiau, pasak Rietavo mero Antano Černeckio, visiems turbūt aišku, kad vien rietaviškių norų neužtenka. Būtina, kad aktyviai savo nuomonę pareikštų Žemaitijos ūkininkai, verslo žmonės, tam pritartų Švietimo, mokslo ir sporto, Žemės ūkio ministerijos, asocijuotos verslo struktūros ir kitos suinteresuotos institucijos. Gerbiamas mere, Rietavo savivaldybei jūs vadovaujate nuo pat jos įkūrimo. Kaip paaiškintumėte tokį žmonių

Prieštarauja tiesioginiam seniūnų rinkimui

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui tiesiogiai rinkti seniūnus. Įstatymas įsigalioja, kai Seimas balsuoja ir tam pritaria du kartus, o projektą pasirašo valstybės Prezidentas. Lietuvoje yra 546 seniūnijos. Didžiausia Vilniuje – Žirmūnų su 50 tūkst. gyventojų, mažiausia – Palentinio, 200 gyventojų, Šilalės r. savivaldybėje. Seimo narys Kęstutis Masiulis užregistravo įstatymo pataisą, kad seniūnai galėtų būti renkami tiesiogiai, jeigu tam pritaria vietos savivaldybė. „Seimas ėmėsi džiazuoti ir kepti įstatymus kaip bandeles. Buvo pritarta idėjai rinkti seniūnus tiesiogiai. Seniūnai yra savivaldybės administracijos pareigūnai, pavaldūs tiesiogiai išrinktam merui, bet neturintys jokio biudžeto. Iš

Savaitraštis ŠIANDIEN. „Didžiausias turtas – laikas, praleistas su artimaisiais“

Martina RUGINYTĖ Kristina Bartkevičienė - motyvuojanti ir gyvenimą praskaidrinanti pedagogė. Mažeikiškė Kristina Bartkevičienė, baigusi specialiosios pedagogikos studijas, jau apie 15 metų dirba su vaikais, patiriančiais kalbinių sunkumų. Šiuo metu Anglijoje gyvenanti moteris ugdo lietuvių ir rusų emigrantų vaikus. K. Bartkevičienė teigia, jog visada norėjo būti motyvuojanti ir gyvenimą praskaidrinanti pedagogė, ir pastebi, kad pirmoji vaiko mokytoja yra šeima. Kas paskatino rinktis šią specialybę, darbą? Kaip save pamenu ir kaip pasakojo tėveliai, būdama maža, buvau labai linksma ir kalbi mergaitė. Bet pradėjusi lankyti mokyklą, pasikeičiau, kalbėjau tyliai ir nedrąsiai. Kadangi pradinėse

“ Nutarėme važiuoti birželį, kadangi ten taip pat pats gamtos žydėjimas“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkės Elzbietos Žibutės Bagdonienės kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime 2019 m. birželio 14 d. Seimo kanceliarijos (aut. Dž. G. Barysaitė) nuotrauka (…) Trumpas susitikimas su praeitimi. Praėjus daugeliui metų po tremties vis atsirasdavo noras aplankyti savo vaikystės ir paauglystės vietas, tačiau tai atostogų nėra, tai lėšų stoka, ar su sveikata problemos. Ir štai ankstyvą 2012 m. pavasarį atėjo dukra Aurelija ir sako: „Mama, važiuojame dabar, nes kažin ar kada beišsiruošime.“ Nutarėme važiuoti birželį, kadangi ten

Savaitraštis ŠIANDIEN. Nuo amato iki kūrybiškumo

Gražina MURELYTĖ-AJAUSKIENĖ Tapytoja Kūryba, dailės kūriniai yra veidrodis dvasinės tautos istorijos. Per dailę kūrėjas atveria save, leidžia kitiems pažvelgti į jo dvasinį pasaulį. Per paveikslą dalinasi, daugina savo mintis, nes įkrautą energiją spinduliuoja žiūrovui . Dirbdama su vaikais, jaunimu susiduriu su švariu, tyru pasauliu. Ypač mažieji turi labai pozityvų požiūrį , mėgsta kurti tai kas gražu. Dailės mokymas padeda pakylėti kūrybą į daug aukštesnį lygį. Tikra kūryba kyla iš kūrėjo dvasios ir įgyja didesnę vertę, jei profesionaliai yra išreikštia. Todėl svarbu mokytis dailės taisyklių arba amato. Žinoma,

Savaitraštis ŠIANDIEN.Prezidento rinkimų kronika

Vytautas RADŽVILAS Tikras palengvėjimas – rinkimai baigėsi. Pagaliau galiu apsispręsti, ką daryti su beveik metus vilkta man primesto „tautinių jėgų skaldytojo“ ir net „apgaviko“ įvaizdžio našta. Toliau tylėti ar vis dėlto prabilti? Kęsti melą, užgauliojimus ir patyčias nelengva bet kuriam turinčiam nors kiek savigarbos žmogui. Dar sunkiau, kai tokio moralinio ir psichologinio košmaro šaltinis ir priežastis yra buvusio Sąjūdžio bendražygio ir bičiulio bei dalies jo rėmėjų elgesys ir veiksmai. Profesorius Vytautas Radžvilas, vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų, pirmasis šios sąjungos pirmininkas, nedviprasmiškai neoliberalizmą įvardino klasikinio

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris: „Drįstu pareikšti, kad iš esmės su valstybe viskas gerai“

Sovietų sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas buvo užsimojęs Žemės ūkio ministeriją perkelti į Dotnuvą, bet nespėjo. Istorija kartojasi. Seimas susizgribo, kad valdžioje esantys valstiečiai gali įgyvendinti sovietų politiko svajonę perkelti šią ministeriją į Kauną, arčiau Dotnuvos, tad pradėjo svarstyti rezoliuciją. Savaitraštis ŠIANDIEN kviečia į Andrejaus Gaidamavičiaus mokymus birželio 19-20 d. Šimonių girioje. Kaip sąmoningai ūkininkauti savo miške, išsaugant bioįvairovę ir klestinčią ekosistemą? Valdas Vasiliauskas rašo apie mėlynąją knygą, kuri kruopščiai įamžino visą dešimtmetį kurtą Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės įvaizdį, o profesorius Vytautas Radžvilas

Savaitraštis ŠIANDIEN. Vaiva Budraitytė. Penki sveikos mitybos patarimai

Astrologė Vaiva Budraitytė su vyru ir Seimo narys Juozas Baublys. Gintauto Kniukštos nuotr. Vaiva BUDRAITYTĖ Sveiki, mielieji, saulė šviečia, viskas žaliuoja, o manęs daug kas klausia: ką šiuo metu sveikiausia valgyti, kad būtum laiminga ar laimingas? Taigi mėginsiu patarti ką valgyti, kad būtumėt sveikesni ir laimingesni. Remsiuos mūsų su žurnaliste Jūrate Bratikiene sveikesnės gyvensenos patarimų knyga „Gyvenimą keičiantys patarimai‘ Pirmiausia apie vaikus, nes suaugusieji dažnai daro klaidą, manydami, kad jų vaikai – amžinai alkani, todėl ištisai maitina, o vėliau tas gyvenimo –mitybos modelis automatiškai persikelia

„Lietuva kaip veidrodis atspindi mus pačius“

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo vizitas Vatikano Miesto Valstybėje. Susitikimas su Popiežiumi Pranciškumi. Mieli Lietuvos žmonės, Seimo nariai, visi svečiai, diplomatai, džiaugiuosi, kad galiu šiandien įvykdyti konstitucinę pareigą – skaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje ir Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. Taip numato Konstitucijos 89 straipsnis. Likus mėnesiui iki darbų perdavimo naujam šalies vadovui noriu aptarti mūsų valstybės, demokratijos, visuomenės ir politikos brandą, kurios siekėme visi kartu, visus šiuos 10 metų. Apžvelgdama gana dramatišką dešimtmetį, nors konfliktų buvo, ginčų buvo, stumdėmės

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kaimo bendruomenės sušildė pajūrį

Savaitgalyje Karklėje vyko tradicinis Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydis. Ne veltui sakoma: kol kaimas dainuos ir šoks, tol bus gyva Lietuva. Sąskrydyje dalyvavo apie 1000 žmonių iš daugiau kaip 1000 bendruomenių. Kaimo plėtros politika turi saugoti gamtos išteklius, biologinę įvairovę bei regionų kultūrinį identitetą ateities kartoms, tačiau pasidomėti bendruomenių veikla neatvyko nė vienas ministras, bendruomenių atstovus pasveikininti atvyko vienintelė Seimo narė Guoda Burokienė. Sąskrydžio dalyviams sėkmės linkėjo ir du šalies merai - Klaipėdos ir Šakių r. 17 - asis

Savaitraštis ŠIANDIEN.Ekrano valdoma parazitų civilizacija

Arvydas ŠLIOGERIS Lietuva dabar yra panaši į vandens lašą, nukritusį ant iki baltumo įkaitusios geležies, nors lygiai tą patį galėtume pasakyti beveik apie visas senąsias – nusenusias, suvaikėjusias, praradusias savisaugos instinktą, išlepusias, prabangos ir pertekliaus ištvirkintas – Europos valstybes. Globalizacijos malūnas neabejotinai sumals į kosmopolitinius miltus ne tik Lietuvą, bet ir Vokietiją ar Angliją, nors, žinoma, ne taip greitai kaip mūsų šalį. Iki smulkmenų kartojasi nukaršusios Romos imperijos likimas – išorinių ir vidinių barbarų lavina šluoja nuo kelio ir bloškia nebūtin vadinamosios civilizacijos bastionus, priversdama barbarėti ir Europos senbuvius,

Arvydas Juozaitis dalyvaus Seimo rinkimuose

Filosofas dr. Arvydas Juozaitis toliau tęs politinę veiklą ir telks visuomenininkų bei politikų pajėgas į platų visuomeninį-politinį judėjimą „Lietuva yra čia“. Su šia politine jėga A. Juozaitis dalyvaus būsimuose Seimo rinkimuose . Arvydas Juozaitis. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Kaune vakar įvyko sambūrio „Lietuva yra čia“ sueiga, su sambūrio dalyviais buvo svarstomos tolimesnės galimybės ir būdai, kaip tinkamai atstovauti bemaž 67 tūkst. rinkėjų atidavusių savo balsą už A. Juozaičio kandidatūrą Lietuvos prezidento rinkimuose, kaip aktyviai dalyvauti Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Buvo numatyti ir aptarti du veiklos būdai, užtikrinsiantys „Lietuva yra čia“ veiklos

Dėl kvotų įvedimo užsieniečiams

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą , jį lydinčiuosius įstatymų projektus ir pritarė kvotų įvedimui užsieniečiams, kai jie atvyksta dirbti pagal profesiją, įtrauktą į trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų sąrašą. Šiuo projektu siekiama tobulinti esamą reglamentavimą dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo darbo ar kitos teisėtos veiklos tikslais, įgyvendinti priemones, kurios leistų supaprastinti ir pagreitinti imigracijos procedūras, kartu mažinti galimybes jomis piktnaudžiauti ir stiprinti užsieniečių teisėto buvimo kontrolę. Viena iš siūlomų naujovių – įvesti kvotas užsieniečiams,

Pritarė Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pataisoms

Po svarstymo pritarta siūlymui sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvoje vystyti startuolius Seimas po svarstymo pritarė Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pataisoms , kuriomis siekiama suteikti palankesnes sąlygas Lietuvoje vystyti startuolius. Už naujas nuostatas vieningai balsavo 81 Seimo narys. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą. Įstatyme siūloma įtvirtinti startuolio sąvoką. Pagal jį startuolis bus apibrėžiamas, kaip didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinti labai maža ar maža įmonė, Juridinių asmenų registre registruota ne ilgiau kaip 5 metus. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, startuolio apibrėžimas įstatymu leis

Lietuva gali plėsti ryšius su Pietų Korėja

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, susitikęs su Lietuvoje viešinčiu Korėjos Nacionalinės Asamblėjos Pirmininku Moonu Hee-sangu (Munas Hisangas) ir jo vadovaujama delegacija, tvirtino, kad Korėja yra potenciali mūsų prekybos partnerė ir siekiama dar platesnio bendradarbiavimo su šia šalimi. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Taip pat, pasak Seimo vadovo, svarbūs ir diplomatiniai ryšiai, todėl Korėjos delegatus pakvietė apsvarstyti galimybę atidaryti ambasadą Vilniuje. Lietuva yra numačiusi savo ambasadą Seule atidaryti netolimoje ateityje. Seimo Pirmininkas pažymi, kad Lietuva labai vertina strateginius Europos Sąjungos ryšius su Pietų Korėja ir bendradarbiavimą masinio naikinimo ginklų neplatinimo, žmogaus teisių,

Gintautas Kniukšta. Tėvo vežimas

Gintautas Kniukšta Tėvo vežimas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Su tuo vežimu mes visur kartu su tėvu važiuodavome - ir į malūną grūdus malti, ir karves melžti, ir į Miniją maudytis. Arkliai iš manęs atimdavo visą laisvalaikį. Buvau dar visai pyplys, bet jau mokėjau ir arklį pakinkyti, ir bulves vagoti. Mano meilė arkliams buvo begalinė. Matyt, tą jausmą paveldėjau iš Tėvo. Tėvas visada būdavo šalia, o kai susėsdavome į vežimą, jis man visada paduodavo vadeles ir tyliai primindavo, kad važiuočiau atsargiai. Tai buvo labai didelis mano pastangų

Savaitraštis ŠIANDIEN. Judėjimas „LIETUVA YRA ČIA“ savo veiklą ketina tęsti

Saulius LAPĖNAS „Visuomeninis judėjimas „LIETUVA YRA ČIA“ turi realią galimybę tęsti savo veiklą, išnaudodamas įvairias galimas juridines formas“, – teigia Saulius Lapėnas, ilgametis savivaldybininkas, aštuonerius metus dirbęs LR Seimo nariu, keturis metus - vidaus reikalų ministro patarėju, pastaruoju metu aktyviai rėmęs ir dalyvavęs Arvydo Juozaičio rinkiminėje kampanijoje. Asmeninio archyvo nuotrauka. Dažnai tenka girdėti pasvarstymus ar pasibaigus rinkiminėms batalijoms neatslūgs Arvydo Juozaičio idėjų pakelta pilietinio aktyvumo banga, siekianti iš esmės keisti Lietuvos valstybės ateitį ir vaidmenį Europos Sąjungos sudėtyje? Pirmajame rinkimų į Prezidentus ture gautas 66957 rinkėjų

Pokalbis – diskusija savaitraščio „ŠIANDIEN“ 50-ąjį numerį pasitinkant

Savaitraščio ŠIANDIEN skaitytojus pasiekė 50 - asis numeris . "Viliamės, kad skaitydami mūsų leidinį Jūs niekada nesijaučiate vieniši. Net ir sudėtingomis sąlygomis dirbame iš širdies, stengiamės skleisti optimizmo ir pozityvumo daigus, nepamiršti mūsų valstybės istorijos, kultūros ir tradicijų. Mums rūpi gyvas žmogaus ryšys su žmogumi ir gamta, Tėvyne ir išeivija.Todėl leidžiamės į tarpusavio pasitikėjimo, išminties ir dvasingumo paieškas. Nuoširdžiai dėkoju Jums už bendrystę ir tikiu Jūsų palaikymu. Mąstykime, atraskime, skleiskime. Ženkime į gyvenimo pilnatvę su savaitraščiu ŠIANDIEN", - sako redaktorius Gintautas Kniukšta. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.Lietuva išsirinko romantišką prezidentą

Lietuva išsirinko romantišką prezidentą. Gitanas Nausėda ne tik žaidžia šachmatais, renka senovinių knygų kolekciją, bet ir groja gitara. Išrinktasis prezidentas gyvena Pavilnių regioniniame parke, prie pat Pūčkorių atodangos ir patrankų liejyklos pastatytame name, dėl kurio beveik trejus metus bylinėjosi su aplinkosaugininkais. Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris jau rytoj. Visuose prekybos centruose, bet patogiau – prenumeruoti.

V. Vasiliauskas. Lyg knygnešių laikais. Savaitraščio „ŠIANDIEN“ 50 -ąjį numerį pasitinkant

Valdas VASILIAUSKAS Sveikindamas laikraščio „ŠIANDIEN“ 50-ojo numerio proga redaktorių ir leidėją Gintautą Kniukštą ir jo šauniuosius bendradarbius, ištikimus autorius ir skaitytojus, aš nuoširdžiai žaviuosi jų entuziazmu. Valdas Vasiliauskas. Kai poziciją po pozicijos užleidžia spaudos koncernai, kasdien liesėja buvę įtakingi dienraščiai , 110 –ties metų jubiliejaus išvakarėse nutraukta seniausio Lietuvos dienraščio “Lietuvos žinios “ leidyba, “ŠIANDIEN” nekelia baltos vėliavos. Nors laikraštis leidžiamas lyg knygnešių laikais, kai dar nebuvo savos valstybės. Pirmųjų lietuviškų laikraščių “Aušra”, “Varpas” , pirmųjų lietuviškų dienraščių “Vilniaus žinios” ir

Šarūnas Marčiulionis nebenori dirbti Briuselyje

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąraše Europos Parlamento rinkimuose kandidatavęs ir antrą mandatą sąjungai iškovojęs Šarūnas Marčiulionis pranešė, jog nori daugiau laiko skirti Lietuvoje pradėtiems jaunimo, o taip pat karjerą baigusių sportininkų projektams. Pasak jo, vertinant rinkimų rezultatus Europoje, matyti, jog Europos Parlamentas koncentruosis ties ES vertybių, ES vienybės išlaikymo klausimais. Dėl to Europos Parlamentui šiuo metu yra reikalingi labiau patyrę politikai. (Photo by NBA Photos/NBAE via Getty Images) Tuo tarpu Lietuvoje sveikatos, sveikatingumo klausimai, moksleivių aktyvumas, jaunų žmonių sveikata – prioritetai, ties kuriais jis nori dirbti ir perduoti visą savo sukauptą

Lietuvos prezidento rinkimus laimėjo Gitanas Nausėda ir jo komanda

Lietuvos prezidento rinkimus laimėjo Gitanas Nausėda ir jo komanda. Gintauto Kniukštos nuotrauka, „Negaliu skelbti pergalės, nes tai darau ne aš. Tai daro Vyriausioji rinkimų komisija ir ji tai padarys“, – sako naujasis Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Gitanas Nausėda (g. 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje) – Lietuvos finansininkas, dėstytojas, politikas. Biografija 1970-1981 m. mokėsi Klaipėdos 5-oje vidurinėje mokykloje, nuo 1971 m. Klaipėdos muzikos mokykloje, dainavo berniukų chore „Gintarėlis“. Vasaras leisdavo pas senelius Būdviečių kaime. 1981 m. neišlaikęs matematikos egzamino ir neįstojęs į ekonomiką Vilniaus universitete (VU), dirbo

Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektas

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje buvo pristatytas Lietuvos Respublikos integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektas. Plane turės būti aprašytos pagrindinės Lietuvos energetikos ir klimato kaitos, pirmiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), mažinimo gairės iki 2030-ųjų metų. Analogiškai visos Europos Sąjungos šalių vyriausybės įsipareigojo parengti tokius planus 2021–2030 m. laikotarpiui. Visų valstybių planai yra rengiami pagal vienodus turinio reikalavimus, turi identišką struktūrą. Nuo 2021 m. kas dvejus metus bus privaloma teikti plano įgyvendinimo ataskaitas. Plano projektą pristačiusieji energetikos viceministrė Lina Sabaitienė ir Aplinkos ministerijos

Dėl informacijos skleidimo socialiniuose tinkluose įsigaliojus rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiui

siandien.info, vrk.lt 2019 m. gegužės 25 d. 1 val. – gegužės 26 d. 20 val. – rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis. Amber Markevičius piešinys. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad pagal Prezidento rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalį ir Rinkimų į Europos Parlamento įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, kuri iškabinta iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui ir kurios pašalinimas susijęs su sudėtingais veiksmais. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu

Gintautas Kniukšta. Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Į Europą…

Gintautas Kniukšta Dabar toks metas, kad kone kasdien ir kone ant kiekvieno kampo matai iki skausmo pažįstamus veidus. Ir visi jie nori į Europą. Kuo gi juos vilioja ta Europa? Žiūrint ką…Valdemaras, Vilija, Viktoras jau, galima sakyti, - tos Europos senbuviai, bet vis tiek – ne, jiems negana jos, nenori jie likti Lietuvoje, ir tiek. O juk darbo visiems užtektų. Viktoras, pavyzdžiui, galėtų nemokamai ledus sostinėje dalinti, o Valdemarą juk net trys rajonai per pirmąjį turą Lietuvos prezidentu išrinko, be darbo jis tikrai neliktų, kad ir prezidentūroje – vėliavą pakelti

Gintautas Kniukšta. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio laikraščio?

Gintautas KNIUKŠTA Laikraštis man iki šiol yra didelis stebuklas. Po straipsnių it musės krenta ministrai, atsistatydina prezidentai, laikraštis mus vienija, guodžia, išskiria ir vėl sutaiko… Pamenu, buvau baigęs šešias klases, kai gimtojo rajono laikraštis ‚Banga“ išspausdino mano pirmąjį straipsnelį. Tai buvo labai didelis įvykis mano gyvenime, kuris mane lydi iki šiol. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio laikraščio? Pokalbis – diskusija, savaitraščio "ŠIANDIEN" 50-ąjį numerį pasitinkant. 2019 m. gegužės 31 d., 16 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Trakų g. 10, Vilnius Diskusijoje dalyvauja: filosofas, rašytojas dr. Arvydas Juozaitis,

Užsieniečių teisė įsigyti žemės Lietuvoje

Aušrinė Lisauskienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) dažnai sulaukia klausimų apie tai, kokie užsienio subjektai gali Lietuvoje įsigyti žemės. Lietuvos kaimas. Gintauto kniukštos nuotrauka. NŽT primena, kad užsienio subjektų teisę įsigyti žemės Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas (Konstitucinis įstatymas). Juridiniai asmenys. Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Konstitucinio

Ukrainos Prezidento inauguracijoje – susitikimas su JAV energetikos sekretoriumi Ricku Perry

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų Europos šalių vadovais, NATO bei ES atstovais dalyvavo Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio inauguracijoje. Po inauguracijos įvyko Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dvišalis susitikimas su naujuoju Ukrainos Prezidentu. Jo metu aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, geopolitiniai iššūkiai ir saugumo situacija, Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotrauka Ukrainos bendradarbiavimas su Europos Sąjunga ir NATO. Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva yra nuosekli ir principinga Ukrainos žmonių rėmėja, tvirtai palaikanti Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą ir teikianti Ukrainai visokeriopą paramą tiek valstybiniu lygiu, tiek aktyviomis pilietinės visuomenės pastangomis. Šalies vadovės

Astanos ekonomikos forumas: Lietuvos vardas minėtas ne kartą

Astanos ekonomikos forumas, rengiamas jau vienuoliktus metus, yra vienas didžiausių ir įtakingiausių renginių Eurazijoje. Šiais metais vykstančio forumo tema „Protekcionizmo era: nauji iššūkiai globalioje ir regioninėje ekonomikoje“ akcentuoja globalaus pasaulio ir regionų industrijos bei technologijų pokyčių greitį bei poveikį žmogiškajam kapitalui. Forume pranešimus skaitė tokios iškilios asmenybės kaip Paulas Romeris, 2018 m. Nobelio Ekonomikos premijos laureatas, Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas, taip pat Kristina Legard (Christine Lagarde), Tarptautinio valiutos fondo vadovė, Stenlis Fišeris (Stanley Fischer), buvęs JAV Federalinio iždo banko vicepirmininkas, ir kiti, pasaulinį pripažinimą pelnę ekonomistai. Šiais metais

Savaitraštis ŠIANDIEN.Oro balionu pasiektas 10 kilometrų aukštis

Romaldas ABUGELIS Nuo seno žmonės svajojo skraidyti kaip paukščiai. Šiandien tokia galimybė jau yra. Skrydis oro balionu - tai nevaržomas laisvės pojūtis ir nepamirštami prisiminimai visam gyvenimui. Romaldas Abugelis. Pasaulis į padangę pakilusį karšto oro balioną pirmą kartą išvydo 1783 metais. Šio legendinio skrydžio autoriais buvo prancūzai broliai Mongolfjė. Oro balionas – orlaivių tipas, kuris kyla dėl Archimedo jėgos, pasireiškiančios skysčiuose ir dujose dėl slėgių skirtumo po ir virš kūno. Balionas horizontaliai juda tik vėjo pagalba, todėl jis skiriasi nuo dirižablio, kurio judėjimas danguje yra kontroliuojamas. Yra trys pagrindiniai

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kaip Vydūnas įveikė nepagydomą ligą

Prof. Algimantas KIRKUTIS Prof. Algimanto Kirkučio nuomone, būtina valstybiniu lygmeniu pradėti rimčiau žiūrėti į visuomenės sveikatos tausojimo veiklą. Gintauto Kniukštos nuotr. Vydūno sąmoningumas ir išmintis bei jo sukaupta asmeninė patirtis yra labai svarbūs suvokiant šiuolaikinės sveikatos apsaugai iškilusius iššūkius. Prieš šimtą metų tuberkuliozė, tuo metu liaudyje vadinama džiova, buvo nepagydoma liga, nuo kurios mirdavo tūkstančiai žmonių. Ši liga užklupo ir dar visai jauną Vydūną. Tėvas sūnų buvo nuvežęs net pas garsiausius tuo metu pasaulyje Šveicarijos tuberkuliozės specialistus. Tačiau medikų patarimai ir gydymas nedavė efekto. Kadangi Vakarų medicinos mokslo sukurti

Savaitraštis ŠIANDIEN. Plastikinės šiukšlės – milijardinė žala aplinkai

Prekyba vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais ES bus nutraukta nuo 2021-ųjų metų. Prekyba vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais ES bus nutraukta nuo 2021-ųjų, neseniai didele balsų dauguma nutarė Europos Parlamentas (EP). Bus draudžiama prekiauti vienkartiniais plastikiniais daiktais, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos

Gintautas Kniukšta. Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną? Mainai už paramą rinkimuose?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir filosofas, rašytojas  Arvydas Juozaitis. Gintauto Kniukštos nuotrauka.  Į savaitraščio ŠIANDIEN klausimus atsako Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS Gerbiamas direktoriau, kaip sutikote žinią, kad ministerija keliama į Kauną? Sako, kad tai politinė valia, bet kiek žinau, politinę valią formuoja Seimas, jos gi nebuvo pareikšta, o aiškinimas, kad tai buvo įrašyta rinkimų programoje ir žmonės už tai balsavo – mažų mažiausia nesąžininga. Partijos rinkimų programose gali bet ką įrašyti...   Šios Vyriausybės programoje dėl Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų parašyta: "išanalizuosime galimybes perkelti į Kauną dvi

Artėja Kauno miesto gimtadienis

Iškilusios scenos, ruošiamos specialios instaliacijos ir statoma didžiausio mieste „šokančio“ fontano konstrukcija. Šie kauniečių pastebėti objektai pagrindinėse miesto renginių erdvėse primena, kad jau šį penktadienį prasidės tris dienas truksianti Kauno gimtadienio šventė. Tūkstančius kauniečių ir miesto svečių jau nuo penktadienio vakaro savo pasirodymais sveikins dešimtys muzikos atlikėjų ir kitų šventės dalyvių. Programoje – vienos ryškiausių Lietuvos bei užsienio muzikos žvaigždžių. Penktadienį didžiojoje scenoje greta Kauno rotušės svečiuosis Leon Somov, „4 Live Project“ iš Latvijos, o netrukus po vidurnakčio pirmąją renginio dieną vainikuos Donatas Montvydas. Tą patį vakarą Kauno

Siūloma liberalizuoti techninės apžiūros paslaugų teikimą

Evelina Butkutė-Lazdauskienė Netikėti Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymai koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą kelia nerimą politikams, techninės apžiūros ekspertams ir teisės specialistams. Ar pakeitus esamą ir sėkmingai pagal Vokietijos pavyzdį veikiančią automobilių techninių apžiūrų sistemą pagerės eismo saugumas? Dėl to viešai abejoja Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija, jos nariai – buvę susisiekimo ministrai Algirdas Butkevičius ir Rimantas Sinkevičius, taip pat buvęs susisiekimo ministras, dabartinis Techninės apžiūros įmonių asociacijos prezidentas Rimantas Didžiokas. Specialistai ir ekspertai parengtame įstatymo projekte, kuriame siūloma liberalizuoti techninės apžiūros paslaugų teikimą, įžvelgia grėsmes. „Šiuo metu Lietuvoje veikia efektyvi

Respublikos Prezidento rinkimų ir referendumų rezultatai: R. Karbauskio partijos fiasko

2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidentų rinkimuose turėjo teisę balsuoti 2 479 027 rinkėjai. Respublikos Prezidentų rinkimuose dalyvavo 1 409 273 rinkėjai (56,85 proc.). Referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo turėjo teisę balsuoti 2 457 055 rinkėjai, dalyvavo – 1 291 930 (52,58 proc.), referendume dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo turėjo teisę balsuoti 2 457 056 (47,90 proc.), dalyvavo – 1 160 862 (47,25 proc.). Aktyviausiai savo rinkimų teise pasinaudojo rinkėjos moterys: 57,7 proc. balsavusiųjų buvo moterys, o 42,3 proc. visų balsavusių rinkėjų sudarė vyrai. Aktyviausiai balsavime dalyvavo

Gegužės 12-ąją – Respublikos Prezidento rinkimai ir du referendumai

Gegužės 12 d. 7 val. Lietuvos Respublikoje 1 972 rinkimų apylinkių atvėrė duris rinkėjams. 2 479 668 rinkėjai šiandien renka tiesioginiuose rinkimuose Respublikos Prezidentą ir išsako savo nuomonę dėl referendumais teikiamų Konstitucijos 12 ir 55 straipsnių pakeitimų. Rinkimų dienos rytas prasidėjo ramiai, be nesklandumų. Iki 10 val. ryto (Lietuvoje ir užsienyje) rinkimų apylinkes jau aplankė 7,26 proc. rinkėjų. 2 479 668 rinkėjai šiandien renka tiesioginiuose rinkimuose Respublikos Prezidentą ir išsako savo nuomonę dėl referendumais teikiamų Konstitucijos 12 ir 55 straipsnių pakeitimų. Aktyviausiai rinkėjai balsuoja Neringos (36,27, Ignalinos rajono (24,92) ir Birštono (22,78 proc.)

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kūryba be dvasinio tingulio

Paroda „Istorija ir dailininkas: Giedrius Kazimierėnas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g.1, Vilnius) iki šių metų birželio 16 dienos. Gražinos MURELYTĖS -AJAUSKIENĖS pasikalbėjimas su Dailės akademijos profesoriumi, Kultūros ir meno premijos laureatu Giedriu KAZIMĖRĖNU Giedrius Kazimierėnas. Asmeninio archyvo nuotrauka Gerbiamas Giedriau, Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta jūsų tapybos paroda „Istorija ir dailininkas: Giedrius Kazimierėnas“. Kodėl nusprendėte tapyti istorinio žanro paveikslus? Istorinio paveikslo žanras labai sudėtingas. Turime tokią įstabią istoriją. Šiuolaikiniam dailininkui lieka du keliai: palikti ją užmarščiai ir keliauti su Europoje ir pasaulyje dominuojančiomis

Top