Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia

Laisvės premija skirta Laisvės kovų dalyviui Albinui Kentrai

Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2019 metų Laisvės premiją paskirti Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 parlamentaras. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Barysaitė) Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus. Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą

Gintautas Kniukšta. Lietuvoje vykdoma miškų reforma yra neteisėta

Gintautas Kniukšta, sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Dėl Miškų įstatymo teisėtumo sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ iniciatyva į Konstitucinį Teismą 2018 m. sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo parlamentarų. Pažintiniai takai, kurie skirti miško paklotei apsaugoti, klojami ją sudarkius. Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Iki 2019 m. gruodžio 2 d. Seimas turėjo galimybę pataisyti priimtą Miškų įstatymą, tačiau pritrūkus balsų Seimas iš naujo nepriėmė Miškų įstatymo, įtvirtinusio miškų

Tomas Janeliūnas.“Bet jūs jau nebe valdžia“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas prof. Tomas Janeliūnas feisbuke pasidalino aštria žinute – laišku, skirtu valdantiesiems. tspmi.vu.lt nuotr. Tomas Janeliūnas „Taip, šis laiškas jums, Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Saulius Skvernelis ir visiems kitiems, kurie vis dar manote, kad turite valdžią.Beje, valdžios jūs jau nebeturite. Tai tik iliuzija. Taip, jūs užimate postus. Jūs galite balsuoti dėl įstatymų, siūlyti vis keistesnius projektus. Bet jūs jau nebe valdžia. Jūs darote viską, kad tą valdžią išsaugotumėte. Desperatiškai kabinatės į ją, tarsi tai būtų jūsų išsigelbėjimas. Bet jūs jau jos neturite.

Arvydas Juozaitis.V E R G A I — ESAME? Ir BŪSIME…

Arvydas JUOZAITIS, rašytojas, filosofas   At tikrai V E R G A I -- ESAME? Ir BŪSIME... Šiuo metu yra bent vienas būdas įrodyti, kad nenorime būti - greitai ir ryžtingai pasielgti. Arvydas Juozaitis Labanoro žygyje. Gintauto Kniukštos nuotr. ŠVIETIMĄ REIKIA GRĄŽINTI VALSTYBEI - taip padarė SUOMIJA 1972 metais. Ir po to tapo geriausio mokymo-ugdymo valstybe pasaulyje. Anuomet Suomija uždraudė priveligijuotas privačias mokyklas, o jau tuo labiau neįsivaizdavo nesąmonės - finansuoti privatininkus iš visų žmonių (biudžeto) pinigų. Mes be SUOMIJOS pavyzdžio - kas? Vergai. Ir bailiai. Visai išdraskantys

Gruodžio 1 dieną atidaromas žiemos maudynių sezonas

Gruodžio 1 dieną žiemos maudynių sezoną atidaro Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Trakų, Radviliškio ir kitų miestų „ledinių maudynių“ entuziastai. siandien.info, Jūratė Marčiulaitienė Nuotraukos iš Lietuvos sveikuolių sąjungos archyvo Žiemos maudynių sezono atidarymas – gruodžio 1 dieną. Pernai per visą Lietuvą išplitęs „ledinių maudynių“ virusas, atkeliauja ir šiemet. Gruodžio 1 dieną žiemos maudynių sezoną atidaro Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Trakų, Radviliškio ir kitų miestų „ledinių maudynių“ entuziastai. Taip pat kviečiame prisijungti prie maudynių Pasaulinę ruonių dieną - sausio 1-ąją, prie 30 dienų „ledinės eketės“ iššūkio (sausio

Lietuva yra pasirengusi pasiūlyti Ukrainai alternatyvų dujų tiekimą

Lietuvos Respublikos Prezidentas pasveikino Ukrainos ir Lietuvos ekonomikos forumo dalyvius, lapkričio 27 d. susirinkusius Prezidentūroje aptarti šalių ekonominio bendradarbiavimo perspektyvos. Verslo forumas, kuriame susirinko daugiau nei šimtas įmonių atstovų, organizuotas Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio oficialaus vizito Lietuvoje metu. lrp.lt nuotr. Kalboje Prezidentas akcentavo glaudžius Ukrainos ir Lietuvos santykius, paremtus broliška parama siekti laisvės ir nepriklausomybės. Pasak šalies vadovo, valstybių santykius dar labiau sustiprina bendras siekis kurti tvarią regiono verslo rinką. *** Jūsų Ekscelencija Ukrainos Prezidente Volodymyrai Zelenski, Gerbiami forumo svečiai ir dalyviai, man didelė garbė pasveikinti šiandien susirinkusį Lietuvos ir Ukrainos verslo

Kas formuoja šalies žinomumą užsienyje

Pagrindiniai Lietuvos žinomumą užsienyje formuojantys veiksniai: turizmas, šalies kultūra ir paveldas, žmonės. Matomas ir Lietuvos indėlis tarptautinėje politikoje. Lietuva, palyginti su Estija ir Latvija, atrodo patrauklesnė potencialiems investuotojams. 75 proc. apklaustųjų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. 73 proc. pritaria, kad Lietuva padarė didelę pažangą nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų. Lietuva vertinama palankiai, tačiau apie ją nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo, formuojamo tikslinėmis rinkodaros priemonėmis – tik 28 proc. apklaustųjų žinojo apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Šalies gyventojai vertinami už išskirtinius charakterio bruožus – svetingumą, darbštumą, sumanumą, imlumą inovacijoms

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris

"Per keletą metų tikslingai ir kryptingai suformuotas visuomenėje neigiamas požiūris į politines partijas, šiandien pasireiškiantis piliečių nenoru dalyvauti bet kokioje politinėje veikloje, rodo didelį piliečių nusivylimą ne tik politiniu „elitu“, bet ir nepasitikėjimą savo asmeninėmis pastangomis ir galimybėmis demokratiniu būdu keisti padėtį Lietuvos valstybėje. Todėl manęs visiškai nenustebina dažnai girdimas klausimas – ar yra prasmė kurti dar vieną naują partiją? Atsakymą matau ir girdžiu, giliai suvokdamas, kad nėra kito būdo, kad Lietuva neliktų tik geografine sąvoka ir teritorija be čia gyvenančių tautiečių, be kalbančių lietuvių kalba, be saugančių lietuvių

Lietuva turi patyrusius atstovus Europos Parlamente

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Lietuvos atstovais Europos Parlamente. Per susitikimą su europarlamentarais aptartos naujos Europos Komisijos patvirtinimo perspektyvos, Lietuvos interesai, formuojant ES sektorinių politikų kryptis, Europos Sąjungos paramos Rytų partnerystės šalims klausimai, transatlantinio bendradarbiavimo priemonės ir perspektyvos. Didelis dėmesys skirtas Lietuvos ir regiono šalių interesams, daugiamečio biudžeto, vidaus rinkos (Mobilumo paketo), teisės viršenybės, ES plėtros klausimams. Pasak Premjero, Lietuva turi tikrai labai patyrusius atstovus Europos Parlamente, užimančius svarbias pozicijas politinėse grupėse ir komitetuose. lrv.lt nuotr. Vyriausybės vadovas pabrėžė Europos Parlamento svarbą istorijos politikos klausimais, ypač akcentuodamas Rusijos neteisėtus veiksmus prieš

Laikraštis ŠIANDIEN. Išvarytas, bet nenugalėtas

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Neprireikė nė trijų mėnesių , o susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius viešai kaltinamas politiniu turizmu, valstybinių įmonių lėšų švaistymu ir jų naudojimu savo asmeniniams tikslams, taip pat siekiu „sukišti savus" į valstybės įmones, kelių asfaltavimu savo rinkimų apygardoje. Kodėl už jo vakarienes ir pietus moka valstybės įmonės, kodėl į tarptautinius susitikimus ministras važiuoja su didžiule palyda (nes nemoka anglų kalbos?), bet taip ir neperskaito žadėto pranešimo? Tuo tarpu premjeras sako, kad „čia viskas gerai, viskas pagal įstatymus“. LR Vyriausybė. Kas iš tikrųjų vyksta mūsų valstybėje, ar

Konferencija, skirta Vietovardžių metams

Lapkričio 13 d., trečiadienį, 13 val. Seimo skaityklos salėje (Seimo III r. 130 k.) Seimo Kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba (EKGT) rengia konferenciją „Žemė prašo nepamiršti vardų“, kuri skiriama Vietovardžių metams paminėti. Birštonas. Konferencijai pirmininkaus Seimo narys Stasys Tumėnas, EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė. Vietovardžiai yra Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė. Pradedant sovietmečiu ir baigiant šiais laikais iš juridinės vartosenos jau yra išbraukta tūkstančiai istorinių vietovardžių ir pastebima tolesnė jų naikinimo tendencija. Ypatingą reikšmę turi gyvenamųjų vietų vardai, kuriuose užšifruotos

Lietuvos šešėlinė ekonomika trečdaliu didesnė už Europos Sąjungos vidurkį

Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje yra didelis: 2019 m. „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 2018 m. jis sudarė 23,9 proc. BVP. Aukščiausioji audito institucija – Valstybės kontrolė – kartu su Seimo Audito komitetu organizavo konferenciją „Kova su šešėliu – ar taikomos priemonės pasieks tikslą?“ Tinkamas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių įgyvendinimas galėtų padaryti didelį poveikį valstybei. Konferencijoje pastebėta, kad pasirenkamos įvairios priemonės mažinti šešėlį, dalis jų pareikalauja didelių investicijų, tačiau neretai sukuriamas gana mažas efektas arba jų poveikis nematuojamas ir nėra žinoma, ar planuotas rezultatas yra pasiektas. Konferencijoje buvo dalijamasi įžvalgomis apie

Berlyno sienos griuvimui – 30 metų

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės vardu pasveikino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir visus Vokietijos žmones su Berlyno sienos griuvimo 30 metų sukaktimi. Scanpix/AFP nuotr. Pasak premjero, tai mūsų tautoms ypač svarbus įvykis, atvedęs į Vokietijos ir visos Europos susivienijimą. „Didžiuojamės, kad Baltijos kelias, kurio 30 metų sukaktį pažymėjome prieš kelis mėnesius, buvo to paties išsilaisvinimo žygio dalis. Niekada nepamiršime to meto žmonių ryžto ir pasiaukojimo, atvėrusio ateities kartoms galimybes laisvai kurti demokratija ir gerove grindžiamą ateitį. Neabejoju, kad Lietuva ir Vokietija ateityje išliks ypač artimos sąjungininkės Europos Sąjungoje ir NATO, o

Arvydas Juozaitis. TELEVIZIJA (LRT) — SU PEILIU AR NUOGA VONIOJE?

Vienas gerai žinomas Lietuvos TV žurnalistas kartą pasakė: kokia puiki mano profesija — už nieką neatsakau, o šokdinu net premjerą, visus šokdinu kaip noriu. Šiandien prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato įvyko mitingas: „Atsisakau savo mokesčiais remti antikonstitucinę LRT“. Šokdina pagal savo protelį? Taip. Ir mus šokdina? Taip. Šitai rodo net rinkimai. Vadinasi, mes pasiduodame. Nes kai šokdina ekraną, šokdina ir mus, žiūrinčius. Šiandien prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato įvyko mitingas: „Atsisakau savo mokesčiais remti antikonstitucinę LRT“. Dievaži, baisūs atėjo laikai. Žmogus vadina save žurnalistu vos įsitaisęs laikraščio

Naujas ŠIANDIEN numeris.Išeina iš mūsų namų, iš mūsų Lietuvos teisingumas…

Ką tik atidavėme į spaustuvę naują laikraščio ŠIANDIEN numerį. Liūdnas numeris, daug skausmo, daug nusivylimo, nepasitikėjimo.. Išeina iš mūsų namų, iš mūsų Lietuvos teisingumas, tikėjimas rytdiena, tikėjimas valstybe. Lieka tik prezidento kelionės po pasaulį, skambios citatos apie gerovės valstybę ir Arvydo Juozaičio žodžiai, kad maisto gaminimas TV ekrane — puikus „tiesos gaminimo“ receptas visoms laidoms. Juk ir visuomenę galima pagaminti kaip patiekalą, iškepti kaip kepsnį… Naujas ŠIANDIEN numeris - visuose prekybos centruose.

Verslas žada trauktis į užsienį

Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas teigia, kad neapibrėžta situacija dėl šiuo metu svarstomo ES „Mobilumo paketo“ ir Vyriausybės nutarimas didinti mokestinę naštą šalies transporto sektoriui gali atnešti ne papildomas įplaukas į šalies biudžetą, o išprovokuoti masinį verslų perkėlimą į kitas valstybes ir prarastas darbo vietas Lietuvoje. S. Gentvilas. lrs.lt nuotr. „ES „Mobilumo paketas“ yra milžiniška grėsmė Lietuvos transportininkų sektoriui. Valstybė vien dėl jo gali prarasti apie trečdalį įmonių. Tačiau vietoje susitelkimo ir pagalbos iš Lietuvos valdžios, transportininkai sulaukia dūrio į nugarą – naujų mokesčių. Blogiausia, kad Vyriausybė apsimeta

Susitiks su Suomijos Prezidentu Sauli Niinistö

lrp.lt nuotr. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien darbo vizito išvyko į Suomijos Respubliką, kur susitiks su Suomijos Prezidentu Sauli Niinistö, Ministru Pirmininku Antti Rinne ir Parlamento Pirmininku Matti Vanhanenu. Pasak šalies vadovo, Suomijos, kaip mūsų valstybei artimos ir svarbios partnerės, vaidmuo nuolat auga. Lietuva vertina abi šalis vienijantį intensyvų ir draugišką dialogą, ypač ekonomikos, energetikos ir transporto infrastruktūros srityse. Abi šalys įsitraukusios į intensyvų regioninį Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimą. Vizito metu Lietuvos ir Suomijos vadovai aptars dvišalius santykius, ekonominių ryšių stiprinimo galimybes. Suomija yra 9 pagal dydį

Vilniuje atidarytas EP nario Juozo Oleko biuras

www.siandien.info Vilniuje, Gedimino pr. 21/A. Vienuolio g. 2. atidarytas Europos Parlamento nario Juozo Oleko biuras. Juozas Oleka papasakojo, kaip Lietuva atrodo iš Briuselio, kodėl buvo atmesti net penkių valstybių kandidatai į Europos Komisiją, kada Lietuvos ūkininkai gaus tokias pat išmokas kaip ir Vakarų valstybių, ką grįžęs veikia tėvų ir senelių žemėje Vilkaviškio rajone (Juozo Oleko atsakymai bus paskelbti artimiausiame laikraščio ŠIANDIEN numeryje). Su įkurtuvėmis Juozą Oleką pasveikino bendražygiai, sėkmės linkėjo karikatūristas Jonas Varnas „ Mudu su Juozu gimėme Sibire, tremtyje, tačiau šiandien, yra

Ar atgims pirmoji lietuviška žemės ūkio mokykla

Vidmantas MISEVIČIUS, www.respublika.lt XIX amžiuje Irenėjus Kleopas Oginskis Rietave įkūrė pirmąją lietuvišką Žemės ūkio mokyklą. Profesinis žemės ūkio mokymas Rietave turi gilias tradicijas, tad nors ir keitusi pavadinimus mokykla gyvavo iki pastarųjų metų, kol 2016 m. Žemės ūkio kolegija buvo išdraskyta ir uždaryta. 2016 m. Žemės ūkio kolegija buvo išdraskyta ir uždaryta.  Šio sprendimo nesustabdė net tai, kad pirmoji Lietuvos žemės ūkio „mokslinyčia“ greitu laiku turėjo minėti 160-ties metų jubiliejų. Rietavas neteko savarankiškai veikusio švietimo ir kultūros centro, o tuometinė Žemaitijos kolegija tapo kitų 2 mokyklų filialu.

Laikraštis ŠIANDIEN. Vilniaus universiteto profesoriaus patarimai Sakartvelo merams

Bendradarbiaujant su LR Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ambasada Sakartvele ir remiant Vystomojo bendradarbiavimo lėšomis, įgyvendinamas projektas „Regionų darnaus vystymosi strateginių ir sisteminių prieigų formavimas socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos kontekste“ Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Daliaus Serafino, Sakartvele, kaip ir Lietuvoje, nemažai žmonių, kurie jaučia nepriteklių ir didelę socialinę atskirtį. Projekto tikslas - prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Sakartvele, prioritetą teikiant sektorinei vystomojo bendradarbiavimo krypčiai - panaikinti visų formų skurdą visose šalyse (1 tikslas) . Profesorius Dalius Serafinas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Sakartvelas - šalis, turinti didelę gamtinę

Lietuvos Raudonasis Kryžius žada taip pat padėti

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje pasirašytas memorandumas, kuriuo Lietuvos Raudonasis Kryžius įsipareigojo glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ekstremaliųjų situacijų, branduolinių nelaimių ir krizių metu. Memorandumą pasirašė krašto apsaugos, vidaus reikalų, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo ministrai ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos pirmininkas Gediminas Almantas. Pasirašant memorandumą dalyvavo Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijos prezidentas Francesco Rocca. „Lietuvos Raudonasis Kryžius yra neįtikėtinos pasaulinės humanitarinės jėgos dalis. Tai 191 nacionalinių draugijų, pasirengusių padėti viena kitai krizės metu, tinklas. Mano vizitas Lietuvoje yra aiškus tarptautinės Raudonojo Kryžiaus bendruomenės noro ir

Laikraštis ŠIANDIEN. Lietuviškasis Makiavelis. Keli potėpiai Gedimino Kirkilo politiniam portretui

Jeigu būtų renkamas nepriklausomybę atkūrusios valstybės laikų gudriausias politikas, sugebėjęs pripinti daugiausiai intrigų, nesibodėjęs klastos ir bendražygių išdavystės – tai būtų Gediminas Kirkilas Kęstutis JASKELEVIČIUS Laikraštis „ŠIANDIEN“ Kiekvienoje partijoje yra pakankamai pėstininkų, kurie, norėdami pagerinti savo poziciją, gali paaukoti visą partiją – Vladimiras Šoicheris, rusų inžinierius, aforistas „ „Politikoje tik forma yra sudėtinga. Turinys visuomet tas pats – interesai. Beje, ir asmeniniai, grupiniai, rečiau – tautos ar valstybės.“ „Politikai – savotiškos mūsų gyvenimo primadonos. Tik todėl aplink juos tiek daug gandų, paskalų, intrigų. Toks vaidmuo kai kam galbūt atrodo patrauklus,

Laikraštis ŠIANDIEN. Kada vilniečiai važiuos metro?

„Baltijos tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad 99 procentai žmonių mano, kad susisiekimas Vilniuje yra svarbi ir labai svarbi problema. Prieš tris metus R. Šimašius teigė neabejojąs, kad Vilniuje metro bus ir tam reikia pradėti ruoštis. „Aš net neabejoju, kad kažkurią dieną metro Vilniuje atsiras. Kurią dieną – priklauso nuo daugelio aplinkybių, bet aišku, kad jau šiandien reikia tam ruoštis ir dėti pamatus“ bei pridūrė, jog palaiko šią idėją – „Aš tai aišku esu už“. Šiaip ar taip sostinėje diskusijos dėl metro trunka daugiau

Laikraštis ŠIANDIEN.Iš Dienoraščio užrašų. Kas iš tikrųjų vyksta Alytuje

Gintautas Kniukšta 2019 m. spalio 20 d. • Pagaliau ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis su Prezidentu Gitanu Nausėda rado laiko šiandien, sekmadienį aptarti situaciją Alytuje, kuriame siekiama visiškai užgesinti trečiadienio naktį kilusį gaisrą padangų perdirbimo gamykloje. Gintautas Kniukšta Kas iš tikrųjų vyksta Alytuje? Vakar Ekstremalių situacijų komisija vėl tarėsi dėl gaisro padangų perdirbimo gamykloje. Ar galima pasitikėti aplinkos ministro K. Mažeikos žodžiais, „kad vykdomi aplinkos taršos matavimai, o gyventojai gali realiu laiku stebėti rodiklius“… Negalima, nes tas žmogus dažnai sako netiesą, praėjusią savaitę, pavyzdžiui, jis

Kviečia teikti pretendentus Laisvės premijai gauti

siandien.info, lrs.lt Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2019 m. spalio 31 d. teikti prašymus su siūlomais pretendentais 2019 metų Laisvės premijai gauti. Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir

Studento ir profesoriaus kova nesibaigia: jau blogas ir premjeras?

Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė pripažįsta - frakcija dėl V. Pranckiečio nėra vieninga, tačiau abejoja, ar jį palaikantys parlamentarai gali pasitraukti iš frakcijos ir kurti naują. Reda Gilytė, Ainė Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, siandien.info „Yra žmonių jį palaikančių, tai natūralu ir žmogiška, tai suprantama, nes vieni vertina situaciją vienaip, gal kai kam ir patinka, kad tokia situacija yra. Bet aš vėlgi pasakyčiau – V. Pranckiečio tema svarbi, bet ji nėra esminė“, – sako R. Baškienė. Kai kurie Seimo opozicijos nariai prognozuoja, kad jau kitą savaitę gali skilti

Vilniuje bus paminėtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas

Spalio 19 d. 13 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kutūros centre (B. Radvilaitės g. 8, 2 aukšto salėje) vyks Senovės baltų religinės bendrijos Romuva konferencija „Romuvos Ąžuolas“, skirtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus metams paminėti. Vilniuje bus paminėtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas. Prieš minėjimą 12 val. ta proga ant Gedimino kalno bus užkurta aukuro ugnis, pagerbti Dievai ir Protėviai. Konferencijos „Romuvos Ažuolas“ pranešimus skaitys: Romuvos vaidilos – Ignas Šatkauskas, Jonas Vaiškūnas, Nijolė Balčiūnienė, religijotyrininkė dr. Milda Ališauskienė, mitologas, Romuvos garbės vaidila dr. Dainius Razauskas. Etnotapytojas Virginijus Kašinskas pristatys filmuotos medžiagos archyvą

Didžiausia biudžeto dalis – socialinei apsaugai

siandien.info, lrv.lt Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 6 190 mln. eurų, papildomai 761 mln. eurų. Papildomai 327 mln. eurų numatyta Valstybinio socialinio draudimo pensijoms (SODRA). Išmokai vaikui padidinti papildomai skirti 149 mln. eurų, nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokoms (SODRA) didėja 72.9 mln. eurų, ligos, motinystės, motinystės-tėvystės ir tėvystės pašalpoms didėja (SODRA) 56,9 mln. eurų. Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti papildomai – 20 mln. eurų, šalpos pensijų bazei padidinti ir mažų pensijų priemokoms dar 21 mln. eurų ir kt. „2020 m. biudžetas yra socialiai

Cirkas baigėsi : nepritarta Viktoro Pranckiečio atleidimui iš Seimo Pirmininko pareigų

siandien.info, lrs.lt Seimas slapto balsavimo būdu nepritarė Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio atleidimui iš užimamų pareigų. Už nutarimą „Dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ (projektas Nr. XIIIP-3993) balsavo 3, prieš buvo 7. Nutarimas nepriimtas. Į nenumatytą Seimo posėdį susirinkusiems parlamentarams Seimo Pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis pristatė nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma Seimui, atsižvelgiant į Seimo narių grupės siūlymą ir vadovaujantis Seimo statuto 218 straipsniu, atleisti Viktorą Pranckietį iš Seimo Pirmininko pareigų. Slapto balsavimo metu išduota biuletenių 11, rasta biuletenių 11. Galiojančių 10, negaliojančių 1. Už nutarimą „Dėl Viktoro Pranckiečio

Gintautas Kniukšta. Atvažiuokite, prezidente, į Rietavą

Gintautas Kniukšta Rietavas. Noriu paklausti jūsų visų: koks jausmas, gal tiksliau sielos skausmas jus apimtų, kai grįžti į buvusią mokyklą, o tave pasitinka tušti kabinetai, tuščia sporto salė, tušti koridoriai. Nė gyvos dvasios, nė vieno žmogaus, tarsi neseniai butų praūžęs atominis karas. … Lipu į antrą aukštą, štai čia buvo lietuvių kalbos ir literatūros kabinetas, čia mus bardavo ir girdavo mūsų auklėtoja Regina Dužinskienė, vos už keleto metrų - dėstytojų kambarys – taip pat tuščias… O, Dieve, dar ir šiandien prisimenu, kaip ėjau, o tiksliau

J. Vaiškūnas. Šeštasis Lenkijos TV kanalas, kurio retransliacijas apmoka mūsų valstybė

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt alkas.lt nuotr. Valstybės valdoma Akcinė Bendrovė (AB) Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pietryčių Lietuvai už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus pradėjo retransliuoti kaimynės Lenkijos TV kanalą „TVP Wilno“. Ir tai jau šeštasis Lenkijos TV kanalas, kurių retransliacijas pietryčių Lietuvai, Lietuvos ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pastangų dėka, mūsų valstybė apmoka jau nuo 2018 metų gegužės. Štai tie kanalai: informacinis naujienų kanalas TVP INFO, pramoginis kanalas TVP POLONIA, pažintinis kanalas TVP HISTORIA ir 2 muzikiniai pramoginiai kanalai NUTA.TV bei POWER TV“, dabar dar ir „TVP Wilno“. Telecentro paskelbtame

„Kelias į ateitį grįstas glaudesne regionų ir centrinės valdžios sąveika“

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Regionų forume Gerbiamieji, Džiaugiuosi galėdamas Jus pasveikinti Regionų forume, skirtame aptarti svarbiausius Lietuvos savivaldos ir regionų politikos klausimus. Pakviečiau Jus susirinkti diskusijai, nes tikiu, kad pastangos stiprinti šalies regionus turi būti vienas iš valstybės prioritetų. Matau čia svarbų vaidmenį sau ir visai Prezidentūrai. Rietavas. Girdžiu ir suprantu savivaldos atstovų nuoskaudą, kad pernelyg ilgai į savivaldybių ir regionų problemas Vilniuje buvo žiūrima pro pirštus. Šalis vystėsi netolygiai, o tai reiškia – ir netvariai. Tai tikrai nebuvo vien pačių regionų problema. Šiandien mes jau privalome ieškoti būdų, kaip

Mokesčiai : Kas ateis greičiau – supratimas ar krizė?

Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt Raimondas Kuodis / J. Stacevičius nuotr. Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų didinti mokesčius. Ne tik degalų, cigarečių, alkoholio akcizus, bet ir plėsti nekilnojamojo turto apmokestinimą. Kol kas finansų ministro Viliaus Šapokos siūlymuose nematyti prezidento Gitano Nausėdos gerovės valstybės idėjų – šis sako siūlysiąs įstatymų pakeitimus. Nuožmiausi kritikai pliekia valdžią negailėdami – tai kelias į krizę, o žmonės jau antra diena skaičiuoja, kiek mokės už nekilnojamąjį turtą. Ką dar reikėtų susiskaičiuoti? „Dienos temoje“ – klausimas ekonomistui Raimondui Kuodžiui. – Ką

Silvijos Beatričės Petkevičiūtės koncertas Lietuvos Respublikos Seime

Silvija Beatričė (asmeninio archyvo nuotrauka) Spalio 15 d. visame pasaulyje minima Baltosios lazdelės diena. Jos metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, švietimo prieinamumo, socialinės integracijos sąlygas ir kt. Lietuvoje ji pažymima nuo 1992 m. Šiai dienai paminėti spalio 15 d., antradienį, 13 val. Vitražo galerijoje (Seimo I r.) rengiamas pirmosios ir vienintelės Lietuvoje pianistės neregės, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentės Silvijos Beatričės Petkevičiūtės koncertas. Silvija Beatričė – ne vieno pianistų ir vokalistų tarptautinių konkursų laureatė, koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 2018 m.

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautotyrininkas akademikas Romualdas Grigas

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr. Ona Voverienė Jeigu Tu nebeišgyveni Tautos ir Tėvynės likimo, tai ką Tu turi ? Kuo užpildai savo dvasinį pasaulį? Žiniomis? Profesine veikla ir karjeros siekiu? O gal Pasaulio pažinimu? Turto ir prestižo kaupimu? Šie visi labai reikalingi dalykai įgaus kitą, labiau virš buitinės rutinos pakylėtą prasmę, jeigu bus nesuvedami vien į individualių reikmių tenkinimą, jeigu tavo saviraiška bus sukama dar ir Tautos bei Tėvynės link. Romualdas Grigas. Kaip ir jis pats prisipažįsta, šiuo metu tautotyrininko akad. Romualdo Grigo tautinė konstanta yra dramatiška. Visą

2020-uosius paskelbti Čiunės Sugiharos metais

ja.vikepedija.org Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo projektui , kuriuo siekiama 2020-uosius paskelbti Čiunės Sugiharos metais. Projekto iniciatoriai akcentuoja Č. Sugiharos atminimo puoselėjimo reikšmę plečiant tarpvalstybinius, ekonominius, kultūrinius ir švietimo ryšius su Japonija, kurią Lietuva laiko savo strategine partnere Azijos regione. Po svarstymo už Seimo nutarimo projektą vieningai balsavo 67 Seimo nariai. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą. Šį sprendimą parlamentui siūloma priimti, atsižvelgiant į tai, kad 2020 metais bus minimos Japonijos konsulo Č. Sugiharos, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip

Gintautas Kniukšta. „Kategoriškai reikalaujame atsisakyti planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą“

Gintautas KNIUKŠTA Lietuvos bendruomenės ir visuomeninės organizacijos kategoriškai reikalauja, kad būtų atsisakyta planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą. Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos, mokslininkų ir užsienio šalių patirtis rodo, kad CO² ilgalaikis saugojimas žemės gelmėse yra susijęs su rizika geriamam vandeniui, kitoms naudingosioms iškasenoms, aplinkai ir žmonių sveikatai. Šis kai kurių suinteresuotų grupuočių sugalvotas projektas yra ekonomine, aplinkosaugine bei socialine prasme žalingas valstybei. Įgyvendinant geologinį CO² saugojimą galimas staigus uolienų plyšių ir įtrūkių atsiradimas, galimas uolienų vientisumo pažeidžiamumas gali įtakoti požeminio geriamo vandens užteršimą. CO² ar

Ką Armėnijoje nuveikė Seimo pirmininkas?

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio vadovaujama delegacija oficialaus vizito metu Jerevane (Armėnijos Respublika) susitiko su Armėnijos Respublikos Prezidentu Armenu Sarkisianu (Armen Sarkissian), Nacionalinės Asamblėjos Pirmininku Araratu Mirzojanu (Ararat Mirzoyan), Armėnijos Respublikos Ministru Pirmininku Nikolu Pašinianu (Nikol Pashinyan). Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Susitikimų metu aptarti dvišalės politinės darbotvarkės klausimai, galimos naujos dvišalių santykių iniciatyvos ir Armėnijos ryšiai su Europos Sąjunga (ES). Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad Armėnijoje vykstant reikšmingoms demokratinėms pertvarkoms, Lietuva iš naujo atranda šią šalį ir yra pasirengusi dalintis reformų patirtimi kovos su korupcija, teismų sistemos, policijos, atsinaujinančios energetikos, atliekų

Gintautas Kniukšta. Sekmadienio mintys: šiandien palaidojau jaunystės draugą

Gintautas Kniukšta Šiandien palaidojau jaunystės draugą. Mirė nuo kraujo vėžio. Dar prieš savaitę jis nesiskundė apetitu, buvo žvalus, o pirmadienį ištiko koma. Mirė ligoninėje po dviejų dienų, o šiandien atgulė amžino poilsio Liepynės kapinėse. Kiek toli yra pažengusi medicina, kodėl nesusivienija pasaulio medikai, politikai ir nepaskelbia tikros kovos vėžiui? Gintauto Kniukštos nuotr. Kodėl šiuolaikinė medicina vis dar neranda efektyvaus metodo gydyti vėžį? Nėra pinigų? Pinigų yra, gal tiesiog noro nėra, lengviau kalbėti apie BVP didinimą karinėms išlaidoms, o ne apie kančias, kurias patiria sergantys. O gal tiesiog čia juodas verslas, tiesiog dideli

Sigitui Tamkevičiui Vatikane Šv. Petro bazilikoje buvo suteiktas kardinolo titulas

Šiandien Kauno arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui Vatikane Šv. Petro bazilikoje buvo suteiktas kardinolo titulas. Kardinolo žiedą ir kepuraitę jam įteikė pats popiežius Pranciškus. S.Tamkevičius tapo ketvirtuoju lietuviu, gavusiu šį garbingą titulą. Jurgis Radvila buvo paskirtas 1583 m., Vincentas Sladkevičius - 1988 m., o Audrys Juozas Bačkis - 2001 m. © Reuters / Scanpix Praėjusiais metais S. Tamkevičius lydėjo popiežių Pranciškų į KGB kalėjimo vietą Vilniuje – čia paskirtasis kardinolas buvo kalinamas suėmimo metu. siandien.info

Top