Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia (Puslapis 2)

„Lietuva kaip veidrodis atspindi mus pačius“

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo vizitas Vatikano Miesto Valstybėje. Susitikimas su Popiežiumi Pranciškumi. Mieli Lietuvos žmonės, Seimo nariai, visi svečiai, diplomatai, džiaugiuosi, kad galiu šiandien įvykdyti konstitucinę pareigą – skaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje ir Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. Taip numato Konstitucijos 89 straipsnis. Likus mėnesiui iki darbų perdavimo naujam šalies vadovui noriu aptarti mūsų valstybės, demokratijos, visuomenės ir politikos brandą, kurios siekėme visi kartu, visus šiuos 10 metų. Apžvelgdama gana dramatišką dešimtmetį, nors konfliktų buvo, ginčų buvo, stumdėmės

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kaimo bendruomenės sušildė pajūrį

Savaitgalyje Karklėje vyko tradicinis Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydis. Ne veltui sakoma: kol kaimas dainuos ir šoks, tol bus gyva Lietuva. Sąskrydyje dalyvavo apie 1000 žmonių iš daugiau kaip 1000 bendruomenių. Kaimo plėtros politika turi saugoti gamtos išteklius, biologinę įvairovę bei regionų kultūrinį identitetą ateities kartoms, tačiau pasidomėti bendruomenių veikla neatvyko nė vienas ministras, bendruomenių atstovus pasveikininti atvyko vienintelė Seimo narė Guoda Burokienė. Sąskrydžio dalyviams sėkmės linkėjo ir du šalies merai - Klaipėdos ir Šakių r. 17 - asis

Savaitraštis ŠIANDIEN.Ekrano valdoma parazitų civilizacija

Arvydas ŠLIOGERIS Lietuva dabar yra panaši į vandens lašą, nukritusį ant iki baltumo įkaitusios geležies, nors lygiai tą patį galėtume pasakyti beveik apie visas senąsias – nusenusias, suvaikėjusias, praradusias savisaugos instinktą, išlepusias, prabangos ir pertekliaus ištvirkintas – Europos valstybes. Globalizacijos malūnas neabejotinai sumals į kosmopolitinius miltus ne tik Lietuvą, bet ir Vokietiją ar Angliją, nors, žinoma, ne taip greitai kaip mūsų šalį. Iki smulkmenų kartojasi nukaršusios Romos imperijos likimas – išorinių ir vidinių barbarų lavina šluoja nuo kelio ir bloškia nebūtin vadinamosios civilizacijos bastionus, priversdama barbarėti ir Europos senbuvius,

Arvydas Juozaitis dalyvaus Seimo rinkimuose

Filosofas dr. Arvydas Juozaitis toliau tęs politinę veiklą ir telks visuomenininkų bei politikų pajėgas į platų visuomeninį-politinį judėjimą „Lietuva yra čia“. Su šia politine jėga A. Juozaitis dalyvaus būsimuose Seimo rinkimuose . Arvydas Juozaitis. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Kaune vakar įvyko sambūrio „Lietuva yra čia“ sueiga, su sambūrio dalyviais buvo svarstomos tolimesnės galimybės ir būdai, kaip tinkamai atstovauti bemaž 67 tūkst. rinkėjų atidavusių savo balsą už A. Juozaičio kandidatūrą Lietuvos prezidento rinkimuose, kaip aktyviai dalyvauti Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Buvo numatyti ir aptarti du veiklos būdai, užtikrinsiantys „Lietuva yra čia“ veiklos

Dėl kvotų įvedimo užsieniečiams

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą , jį lydinčiuosius įstatymų projektus ir pritarė kvotų įvedimui užsieniečiams, kai jie atvyksta dirbti pagal profesiją, įtrauktą į trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų sąrašą. Šiuo projektu siekiama tobulinti esamą reglamentavimą dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo darbo ar kitos teisėtos veiklos tikslais, įgyvendinti priemones, kurios leistų supaprastinti ir pagreitinti imigracijos procedūras, kartu mažinti galimybes jomis piktnaudžiauti ir stiprinti užsieniečių teisėto buvimo kontrolę. Viena iš siūlomų naujovių – įvesti kvotas užsieniečiams,

Pritarė Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pataisoms

Po svarstymo pritarta siūlymui sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvoje vystyti startuolius Seimas po svarstymo pritarė Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pataisoms , kuriomis siekiama suteikti palankesnes sąlygas Lietuvoje vystyti startuolius. Už naujas nuostatas vieningai balsavo 81 Seimo narys. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą. Įstatyme siūloma įtvirtinti startuolio sąvoką. Pagal jį startuolis bus apibrėžiamas, kaip didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinti labai maža ar maža įmonė, Juridinių asmenų registre registruota ne ilgiau kaip 5 metus. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, startuolio apibrėžimas įstatymu leis

Lietuva gali plėsti ryšius su Pietų Korėja

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, susitikęs su Lietuvoje viešinčiu Korėjos Nacionalinės Asamblėjos Pirmininku Moonu Hee-sangu (Munas Hisangas) ir jo vadovaujama delegacija, tvirtino, kad Korėja yra potenciali mūsų prekybos partnerė ir siekiama dar platesnio bendradarbiavimo su šia šalimi. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Taip pat, pasak Seimo vadovo, svarbūs ir diplomatiniai ryšiai, todėl Korėjos delegatus pakvietė apsvarstyti galimybę atidaryti ambasadą Vilniuje. Lietuva yra numačiusi savo ambasadą Seule atidaryti netolimoje ateityje. Seimo Pirmininkas pažymi, kad Lietuva labai vertina strateginius Europos Sąjungos ryšius su Pietų Korėja ir bendradarbiavimą masinio naikinimo ginklų neplatinimo, žmogaus teisių,

Gintautas Kniukšta. Tėvo vežimas

Gintautas Kniukšta Tėvo vežimas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Su tuo vežimu mes visur kartu su tėvu važiuodavome - ir į malūną grūdus malti, ir karves melžti, ir į Miniją maudytis. Arkliai iš manęs atimdavo visą laisvalaikį. Buvau dar visai pyplys, bet jau mokėjau ir arklį pakinkyti, ir bulves vagoti. Mano meilė arkliams buvo begalinė. Matyt, tą jausmą paveldėjau iš Tėvo. Tėvas visada būdavo šalia, o kai susėsdavome į vežimą, jis man visada paduodavo vadeles ir tyliai primindavo, kad važiuočiau atsargiai. Tai buvo labai didelis mano pastangų

Savaitraštis ŠIANDIEN. Judėjimas „LIETUVA YRA ČIA“ savo veiklą ketina tęsti

Saulius LAPĖNAS „Visuomeninis judėjimas „LIETUVA YRA ČIA“ turi realią galimybę tęsti savo veiklą, išnaudodamas įvairias galimas juridines formas“, – teigia Saulius Lapėnas, ilgametis savivaldybininkas, aštuonerius metus dirbęs LR Seimo nariu, keturis metus - vidaus reikalų ministro patarėju, pastaruoju metu aktyviai rėmęs ir dalyvavęs Arvydo Juozaičio rinkiminėje kampanijoje. Asmeninio archyvo nuotrauka. Dažnai tenka girdėti pasvarstymus ar pasibaigus rinkiminėms batalijoms neatslūgs Arvydo Juozaičio idėjų pakelta pilietinio aktyvumo banga, siekianti iš esmės keisti Lietuvos valstybės ateitį ir vaidmenį Europos Sąjungos sudėtyje? Pirmajame rinkimų į Prezidentus ture gautas 66957 rinkėjų

Pokalbis – diskusija savaitraščio „ŠIANDIEN“ 50-ąjį numerį pasitinkant

Savaitraščio ŠIANDIEN skaitytojus pasiekė 50 - asis numeris . "Viliamės, kad skaitydami mūsų leidinį Jūs niekada nesijaučiate vieniši. Net ir sudėtingomis sąlygomis dirbame iš širdies, stengiamės skleisti optimizmo ir pozityvumo daigus, nepamiršti mūsų valstybės istorijos, kultūros ir tradicijų. Mums rūpi gyvas žmogaus ryšys su žmogumi ir gamta, Tėvyne ir išeivija.Todėl leidžiamės į tarpusavio pasitikėjimo, išminties ir dvasingumo paieškas. Nuoširdžiai dėkoju Jums už bendrystę ir tikiu Jūsų palaikymu. Mąstykime, atraskime, skleiskime. Ženkime į gyvenimo pilnatvę su savaitraščiu ŠIANDIEN", - sako redaktorius Gintautas Kniukšta. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.Lietuva išsirinko romantišką prezidentą

Lietuva išsirinko romantišką prezidentą. Gitanas Nausėda ne tik žaidžia šachmatais, renka senovinių knygų kolekciją, bet ir groja gitara. Išrinktasis prezidentas gyvena Pavilnių regioniniame parke, prie pat Pūčkorių atodangos ir patrankų liejyklos pastatytame name, dėl kurio beveik trejus metus bylinėjosi su aplinkosaugininkais. Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris jau rytoj. Visuose prekybos centruose, bet patogiau – prenumeruoti.

V. Vasiliauskas. Lyg knygnešių laikais. Savaitraščio „ŠIANDIEN“ 50 -ąjį numerį pasitinkant

Valdas VASILIAUSKAS Sveikindamas laikraščio „ŠIANDIEN“ 50-ojo numerio proga redaktorių ir leidėją Gintautą Kniukštą ir jo šauniuosius bendradarbius, ištikimus autorius ir skaitytojus, aš nuoširdžiai žaviuosi jų entuziazmu. Valdas Vasiliauskas. Kai poziciją po pozicijos užleidžia spaudos koncernai, kasdien liesėja buvę įtakingi dienraščiai , 110 –ties metų jubiliejaus išvakarėse nutraukta seniausio Lietuvos dienraščio “Lietuvos žinios “ leidyba, “ŠIANDIEN” nekelia baltos vėliavos. Nors laikraštis leidžiamas lyg knygnešių laikais, kai dar nebuvo savos valstybės. Pirmųjų lietuviškų laikraščių “Aušra”, “Varpas” , pirmųjų lietuviškų dienraščių “Vilniaus žinios” ir

Šarūnas Marčiulionis nebenori dirbti Briuselyje

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąraše Europos Parlamento rinkimuose kandidatavęs ir antrą mandatą sąjungai iškovojęs Šarūnas Marčiulionis pranešė, jog nori daugiau laiko skirti Lietuvoje pradėtiems jaunimo, o taip pat karjerą baigusių sportininkų projektams. Pasak jo, vertinant rinkimų rezultatus Europoje, matyti, jog Europos Parlamentas koncentruosis ties ES vertybių, ES vienybės išlaikymo klausimais. Dėl to Europos Parlamentui šiuo metu yra reikalingi labiau patyrę politikai. (Photo by NBA Photos/NBAE via Getty Images) Tuo tarpu Lietuvoje sveikatos, sveikatingumo klausimai, moksleivių aktyvumas, jaunų žmonių sveikata – prioritetai, ties kuriais jis nori dirbti ir perduoti visą savo sukauptą

Lietuvos prezidento rinkimus laimėjo Gitanas Nausėda ir jo komanda

Lietuvos prezidento rinkimus laimėjo Gitanas Nausėda ir jo komanda. Gintauto Kniukštos nuotrauka, „Negaliu skelbti pergalės, nes tai darau ne aš. Tai daro Vyriausioji rinkimų komisija ir ji tai padarys“, – sako naujasis Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Gitanas Nausėda (g. 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje) – Lietuvos finansininkas, dėstytojas, politikas. Biografija 1970-1981 m. mokėsi Klaipėdos 5-oje vidurinėje mokykloje, nuo 1971 m. Klaipėdos muzikos mokykloje, dainavo berniukų chore „Gintarėlis“. Vasaras leisdavo pas senelius Būdviečių kaime. 1981 m. neišlaikęs matematikos egzamino ir neįstojęs į ekonomiką Vilniaus universitete (VU), dirbo

Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektas

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje buvo pristatytas Lietuvos Respublikos integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektas. Plane turės būti aprašytos pagrindinės Lietuvos energetikos ir klimato kaitos, pirmiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), mažinimo gairės iki 2030-ųjų metų. Analogiškai visos Europos Sąjungos šalių vyriausybės įsipareigojo parengti tokius planus 2021–2030 m. laikotarpiui. Visų valstybių planai yra rengiami pagal vienodus turinio reikalavimus, turi identišką struktūrą. Nuo 2021 m. kas dvejus metus bus privaloma teikti plano įgyvendinimo ataskaitas. Plano projektą pristačiusieji energetikos viceministrė Lina Sabaitienė ir Aplinkos ministerijos

Dėl informacijos skleidimo socialiniuose tinkluose įsigaliojus rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiui

siandien.info, vrk.lt 2019 m. gegužės 25 d. 1 val. – gegužės 26 d. 20 val. – rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis. Amber Markevičius piešinys. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad pagal Prezidento rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalį ir Rinkimų į Europos Parlamento įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, kuri iškabinta iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui ir kurios pašalinimas susijęs su sudėtingais veiksmais. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu

Gintautas Kniukšta. Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Į Europą…

Gintautas Kniukšta Dabar toks metas, kad kone kasdien ir kone ant kiekvieno kampo matai iki skausmo pažįstamus veidus. Ir visi jie nori į Europą. Kuo gi juos vilioja ta Europa? Žiūrint ką…Valdemaras, Vilija, Viktoras jau, galima sakyti, - tos Europos senbuviai, bet vis tiek – ne, jiems negana jos, nenori jie likti Lietuvoje, ir tiek. O juk darbo visiems užtektų. Viktoras, pavyzdžiui, galėtų nemokamai ledus sostinėje dalinti, o Valdemarą juk net trys rajonai per pirmąjį turą Lietuvos prezidentu išrinko, be darbo jis tikrai neliktų, kad ir prezidentūroje – vėliavą pakelti

Gintautas Kniukšta. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio laikraščio?

Gintautas KNIUKŠTA Laikraštis man iki šiol yra didelis stebuklas. Po straipsnių it musės krenta ministrai, atsistatydina prezidentai, laikraštis mus vienija, guodžia, išskiria ir vėl sutaiko… Pamenu, buvau baigęs šešias klases, kai gimtojo rajono laikraštis ‚Banga“ išspausdino mano pirmąjį straipsnelį. Tai buvo labai didelis įvykis mano gyvenime, kuris mane lydi iki šiol. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio laikraščio? Pokalbis – diskusija, savaitraščio "ŠIANDIEN" 50-ąjį numerį pasitinkant. 2019 m. gegužės 31 d., 16 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Trakų g. 10, Vilnius Diskusijoje dalyvauja: filosofas, rašytojas dr. Arvydas Juozaitis,

Užsieniečių teisė įsigyti žemės Lietuvoje

Aušrinė Lisauskienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) dažnai sulaukia klausimų apie tai, kokie užsienio subjektai gali Lietuvoje įsigyti žemės. Lietuvos kaimas. Gintauto kniukštos nuotrauka. NŽT primena, kad užsienio subjektų teisę įsigyti žemės Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas (Konstitucinis įstatymas). Juridiniai asmenys. Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Konstitucinio

Ukrainos Prezidento inauguracijoje – susitikimas su JAV energetikos sekretoriumi Ricku Perry

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų Europos šalių vadovais, NATO bei ES atstovais dalyvavo Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio inauguracijoje. Po inauguracijos įvyko Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dvišalis susitikimas su naujuoju Ukrainos Prezidentu. Jo metu aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, geopolitiniai iššūkiai ir saugumo situacija, Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotrauka Ukrainos bendradarbiavimas su Europos Sąjunga ir NATO. Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva yra nuosekli ir principinga Ukrainos žmonių rėmėja, tvirtai palaikanti Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą ir teikianti Ukrainai visokeriopą paramą tiek valstybiniu lygiu, tiek aktyviomis pilietinės visuomenės pastangomis. Šalies vadovės

Astanos ekonomikos forumas: Lietuvos vardas minėtas ne kartą

Astanos ekonomikos forumas, rengiamas jau vienuoliktus metus, yra vienas didžiausių ir įtakingiausių renginių Eurazijoje. Šiais metais vykstančio forumo tema „Protekcionizmo era: nauji iššūkiai globalioje ir regioninėje ekonomikoje“ akcentuoja globalaus pasaulio ir regionų industrijos bei technologijų pokyčių greitį bei poveikį žmogiškajam kapitalui. Forume pranešimus skaitė tokios iškilios asmenybės kaip Paulas Romeris, 2018 m. Nobelio Ekonomikos premijos laureatas, Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas, taip pat Kristina Legard (Christine Lagarde), Tarptautinio valiutos fondo vadovė, Stenlis Fišeris (Stanley Fischer), buvęs JAV Federalinio iždo banko vicepirmininkas, ir kiti, pasaulinį pripažinimą pelnę ekonomistai. Šiais metais

Savaitraštis ŠIANDIEN.Oro balionu pasiektas 10 kilometrų aukštis

Romaldas ABUGELIS Nuo seno žmonės svajojo skraidyti kaip paukščiai. Šiandien tokia galimybė jau yra. Skrydis oro balionu - tai nevaržomas laisvės pojūtis ir nepamirštami prisiminimai visam gyvenimui. Romaldas Abugelis. Pasaulis į padangę pakilusį karšto oro balioną pirmą kartą išvydo 1783 metais. Šio legendinio skrydžio autoriais buvo prancūzai broliai Mongolfjė. Oro balionas – orlaivių tipas, kuris kyla dėl Archimedo jėgos, pasireiškiančios skysčiuose ir dujose dėl slėgių skirtumo po ir virš kūno. Balionas horizontaliai juda tik vėjo pagalba, todėl jis skiriasi nuo dirižablio, kurio judėjimas danguje yra kontroliuojamas. Yra trys pagrindiniai

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kaip Vydūnas įveikė nepagydomą ligą

Prof. Algimantas KIRKUTIS Prof. Algimanto Kirkučio nuomone, būtina valstybiniu lygmeniu pradėti rimčiau žiūrėti į visuomenės sveikatos tausojimo veiklą. Gintauto Kniukštos nuotr. Vydūno sąmoningumas ir išmintis bei jo sukaupta asmeninė patirtis yra labai svarbūs suvokiant šiuolaikinės sveikatos apsaugai iškilusius iššūkius. Prieš šimtą metų tuberkuliozė, tuo metu liaudyje vadinama džiova, buvo nepagydoma liga, nuo kurios mirdavo tūkstančiai žmonių. Ši liga užklupo ir dar visai jauną Vydūną. Tėvas sūnų buvo nuvežęs net pas garsiausius tuo metu pasaulyje Šveicarijos tuberkuliozės specialistus. Tačiau medikų patarimai ir gydymas nedavė efekto. Kadangi Vakarų medicinos mokslo sukurti

Savaitraštis ŠIANDIEN. Plastikinės šiukšlės – milijardinė žala aplinkai

Prekyba vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais ES bus nutraukta nuo 2021-ųjų metų. Prekyba vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais ES bus nutraukta nuo 2021-ųjų, neseniai didele balsų dauguma nutarė Europos Parlamentas (EP). Bus draudžiama prekiauti vienkartiniais plastikiniais daiktais, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos

Gintautas Kniukšta. Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną? Mainai už paramą rinkimuose?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir filosofas, rašytojas  Arvydas Juozaitis. Gintauto Kniukštos nuotrauka.  Į savaitraščio ŠIANDIEN klausimus atsako Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS Gerbiamas direktoriau, kaip sutikote žinią, kad ministerija keliama į Kauną? Sako, kad tai politinė valia, bet kiek žinau, politinę valią formuoja Seimas, jos gi nebuvo pareikšta, o aiškinimas, kad tai buvo įrašyta rinkimų programoje ir žmonės už tai balsavo – mažų mažiausia nesąžininga. Partijos rinkimų programose gali bet ką įrašyti...   Šios Vyriausybės programoje dėl Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų parašyta: "išanalizuosime galimybes perkelti į Kauną dvi

Artėja Kauno miesto gimtadienis

Iškilusios scenos, ruošiamos specialios instaliacijos ir statoma didžiausio mieste „šokančio“ fontano konstrukcija. Šie kauniečių pastebėti objektai pagrindinėse miesto renginių erdvėse primena, kad jau šį penktadienį prasidės tris dienas truksianti Kauno gimtadienio šventė. Tūkstančius kauniečių ir miesto svečių jau nuo penktadienio vakaro savo pasirodymais sveikins dešimtys muzikos atlikėjų ir kitų šventės dalyvių. Programoje – vienos ryškiausių Lietuvos bei užsienio muzikos žvaigždžių. Penktadienį didžiojoje scenoje greta Kauno rotušės svečiuosis Leon Somov, „4 Live Project“ iš Latvijos, o netrukus po vidurnakčio pirmąją renginio dieną vainikuos Donatas Montvydas. Tą patį vakarą Kauno

Siūloma liberalizuoti techninės apžiūros paslaugų teikimą

Evelina Butkutė-Lazdauskienė Netikėti Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymai koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą kelia nerimą politikams, techninės apžiūros ekspertams ir teisės specialistams. Ar pakeitus esamą ir sėkmingai pagal Vokietijos pavyzdį veikiančią automobilių techninių apžiūrų sistemą pagerės eismo saugumas? Dėl to viešai abejoja Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija, jos nariai – buvę susisiekimo ministrai Algirdas Butkevičius ir Rimantas Sinkevičius, taip pat buvęs susisiekimo ministras, dabartinis Techninės apžiūros įmonių asociacijos prezidentas Rimantas Didžiokas. Specialistai ir ekspertai parengtame įstatymo projekte, kuriame siūloma liberalizuoti techninės apžiūros paslaugų teikimą, įžvelgia grėsmes. „Šiuo metu Lietuvoje veikia efektyvi

Respublikos Prezidento rinkimų ir referendumų rezultatai: R. Karbauskio partijos fiasko

2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidentų rinkimuose turėjo teisę balsuoti 2 479 027 rinkėjai. Respublikos Prezidentų rinkimuose dalyvavo 1 409 273 rinkėjai (56,85 proc.). Referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo turėjo teisę balsuoti 2 457 055 rinkėjai, dalyvavo – 1 291 930 (52,58 proc.), referendume dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo turėjo teisę balsuoti 2 457 056 (47,90 proc.), dalyvavo – 1 160 862 (47,25 proc.). Aktyviausiai savo rinkimų teise pasinaudojo rinkėjos moterys: 57,7 proc. balsavusiųjų buvo moterys, o 42,3 proc. visų balsavusių rinkėjų sudarė vyrai. Aktyviausiai balsavime dalyvavo

Gegužės 12-ąją – Respublikos Prezidento rinkimai ir du referendumai

Gegužės 12 d. 7 val. Lietuvos Respublikoje 1 972 rinkimų apylinkių atvėrė duris rinkėjams. 2 479 668 rinkėjai šiandien renka tiesioginiuose rinkimuose Respublikos Prezidentą ir išsako savo nuomonę dėl referendumais teikiamų Konstitucijos 12 ir 55 straipsnių pakeitimų. Rinkimų dienos rytas prasidėjo ramiai, be nesklandumų. Iki 10 val. ryto (Lietuvoje ir užsienyje) rinkimų apylinkes jau aplankė 7,26 proc. rinkėjų. 2 479 668 rinkėjai šiandien renka tiesioginiuose rinkimuose Respublikos Prezidentą ir išsako savo nuomonę dėl referendumais teikiamų Konstitucijos 12 ir 55 straipsnių pakeitimų. Aktyviausiai rinkėjai balsuoja Neringos (36,27, Ignalinos rajono (24,92) ir Birštono (22,78 proc.)

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kūryba be dvasinio tingulio

Paroda „Istorija ir dailininkas: Giedrius Kazimierėnas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g.1, Vilnius) iki šių metų birželio 16 dienos. Gražinos MURELYTĖS -AJAUSKIENĖS pasikalbėjimas su Dailės akademijos profesoriumi, Kultūros ir meno premijos laureatu Giedriu KAZIMĖRĖNU Giedrius Kazimierėnas. Asmeninio archyvo nuotrauka Gerbiamas Giedriau, Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta jūsų tapybos paroda „Istorija ir dailininkas: Giedrius Kazimierėnas“. Kodėl nusprendėte tapyti istorinio žanro paveikslus? Istorinio paveikslo žanras labai sudėtingas. Turime tokią įstabią istoriją. Šiuolaikiniam dailininkui lieka du keliai: palikti ją užmarščiai ir keliauti su Europoje ir pasaulyje dominuojančiomis

Ar dėl elektroninių paslaugų estai gyvena geriau?

Estai valdo beveik du kartus daugiau interneto vardų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, nei latviai, ir kone pusantro karto lenkia lietuvius. Pagal nacionalinių .lt, .lv ir .ee domenų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, estai taip pat pirmauja aplenkdami lietuvius ir latvius. Europos domenų registrų asociacijos CENTR duomenimis, 2019 metų pradžioje lietuviai buvo registravę 289 tūkst., latviai – 162 tūkst., o estai – 189 tūkst. įvairių domenų vardų. Tačiau pagal domenų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, lyderė tarp Baltijos šalių yra Estija, kurios tūkstančiui gyventojų tenka 138,5 domeno. Tūkstančiui Lietuvos gyventojų tenka 103,5

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną?

Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną? Mainai už paramą rinkimuose? O gal kauniečiai ir aplinkinių rajonų žmonės tiesiog plūsta į šią ministeriją? Deja, deja… Pavyzdžiui, per metus (2016 m.) ministeriją vidutiniškai aplankė 400 žmonių iš visos Lietuvos, iš jų tik 45 ūkininkai ir 45 kooperatyvų bei žemės ūkio bendrovių nariai. 2017 metais jų buvo dar mažiau… Sovietmečiu kalbėta, kad ministeriją reikia perkelti į Dotnuvą. Kam šiandien prireikė ministerijos pastato pačiame sostinės centre? Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Visuose prekybos centruose, bet patogiau – prenumeruoti.

Profesionalus požiūris į neteisėtą miškų reformą

Ggegužės 10 d. ‘‘Sąjūdis už Lietuvos miškus‘‘ kviečia į konferenciją „Profesionalus požiūris į neteisėtą valstybinių miškų valdymo reformą“ Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių. Konferencijos tikslas - suformuoti profesionalų rekomendacijas, kaip keisti Miškų įstatymą, kurį Konstitucinis Teismas pripažino neteisėtu Konferencijos organizatoriai remiasi LR Konstitucijos 5,7,47,53,54 straipsniais ir kviečia savo profesijos žinovus: teisininkus miškininkus, ekologus, sveikatos priežiūros specialistus, finansininkus, atstovauti sunerimusią visuomenę ir pateikti savo išvadas bei rekomendacijas dėl tolimesnio Lietuvos miškų likimo, įstatymų pakeitimo, teisinio reguliavimo, neteisėtai iš darbo atleistų miškininku kolektyvinio ieškinio ir neteisėtai sunaikintų urėdijų

Savaitraštis ŠIANDIEN. „Tai prilygtų slogiam valstybės sapnui. Jis – Lietuvos prezidentas?“

Kęstutis Jaskelevičius Savaitraštis ŠIANDIEN Kęstutis Jaskelevičius Profesinio mentaliteto ypatumai                  Policininko profesija yra reikalinga ir garbinga. Be šių vyrų ir moterų visuomenė pasijustų nesaugi ir neapginta. Policininko kelią jaunuoliai renkasi dėl kelių motyvų. Scanpix/AFP nuotr. Vienus žavi uniforma, noras pasipuikuoti prieš bendraamžius, kitiems rūpi nemenkos socialinės garantijos tarnybos metu ir jai pasibaigus, esama ir idealistų, kurie viliasi būti naudingi visuomenei. Tačiau ne paslaptis, kad yra asmenų, kurie tarnybą policijoje renkasi dėl labai specifinių motyvų. Tai valdžios ir galios kitų žmonių atžvilgiu pojūtis, kurį neretai lydi net sadistiniai polinkiai. Todėl karts nuo karto viešumon iškyla

Rumšiškėse prisimintas Baltijos kelias

Gintautas Kniukšta Rumšiškėse, liaudies buities muziejuje, jau pabuvojo, galima sakyti, visa Lietuva – muziejų aplankė daugiau kaip trys milijonai žmonių, o savaitgalyje čia vyko Tautos ir šeimų šventė „Baltijos keliui – 30“. Savaitgalyje Rumšiškėse vyko Tautos ir šeimų šventė „Baltijos keliui – 30“. 1989 m. rugpjūčio 23 d. 19.00 val. apie du milijonai Baltijos šalių gyventojų susikibo rankomis, sudarydami žmonių grandinę nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Arvydas Juozaitis, kuriam visi linkėjo sėkmės Prezidento rinkimuose, prisiminė, kad tą dieną jis buvo Anykščiuose, o Lietuvos rekordus skaičiuojantis

Gintautas Kniukšta. Kelias pas mamą

Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintautas KNIUKŠTA Kelias pas mamą. Šiuo keliu žingsniuodavau ir pavargęs, ir sušalęs, ir alkanas. Bet kai pasiekdavau šį kelio posūkį, žinojau, kad visi vargai baigsis už gero kilometro, o aš netrukus paskęsiu mamos ir gimtųjų namų šilumoje . Mano mama buvo paprasta kaimo moteris, bet jokie universitetai ar stažuotės už Atlanto neprilygsta mamos mokslams. Ir visiškai nesvarbu, kas tai būtų – sriubos virimas, karvės melžimas ar tiesiog braškių ravėjimas, šieno grėbimas… Mamos nebėra, bet kelias liko. Ir mamos žodžiai liko: „Jeigu į tave meta akmenį, tu dovanok duonos kriaukšlę". Visam

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kokia kultūra, tokie ir įstatymai

Lina SEDRA Pagal ką sprendžiame apie tautos kultūrą? Pagal parašytų knygų gausą? Pagal miestų architektūrinį įmantrumą? Pagal lygį, pasiektą naujų technologijų srityje ar bendro produkto apimtis? Manding, tai tik išoriniai rodikliai, sakykim – kultūros forma, drabužis, kuris gali keistis, keičiantis visuomenės savimonei ir bendriems prioritetams. Lina Sedra. Kas tuomet būtų kultūros turinys, ta giluminė, mūsų a priori atsinešta, pamiršta, bet ir vėl sąmoningai ar nesąmoningai, vienų aktyviau, kitų pasyviau siekiama sielos būsena - cultura animi, kur nėra varžymosi, o vien geranoriškumas, kur nėra sumenkinimų, o tik noras

Tautos ir šeimų šventė „Baltijos keliui – 30“

Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse vyko Tautos ir šeimų šventė „Baltijos keliui – 30“. Baltijos kelias.-R.-Misiukonis Visuotina žinoma, kad legendinis „Baltijos kelias“, kai į 650 km ilgio grandinę rankomis susikabino Lietuvos, Latvijos ir Lietuvos žmonės, pasmerkdami Baltijos šalių nepriklausomybę panaikinusį Molotovo-Ribentropo paktą, įvyko 1989 m. rugpjūčio 23 d. Tačiau „Baltijos kelio“ pradžia buvo keliais mėnesiais ankstesnė. 1989 m. gegužės 14–15 d. Taline buvo surengta Baltijos asamblėja, kurioje Estijos Liaudies Fronto Taryba, Latvijos Liaudies Fronto Dūma ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas priėmė Baltijos tautų teisių deklaraciją. Joje

Top