Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia (Puslapis 2)

Vaižgantas ir jo išugdyta karta

Rugsėjo 27 d., penktadienį, Seime vyks Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“, skirta Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms ir Alfonso Nykos-Niliūno (Alfonso Čipkaus) 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginys vyks Konferencijų salėje (Seimo III rūmai), pradžia – 10 val. J. Tumo-Vaižganto ir A. Nykos-Niliūno sukaktims skirta konferencija truks dvi dienas. Mokytojų konferencijos tikslas – įprasminti Pasaulio lietuvių metus, aptarti tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjo, lietuvių prozos klasiko, kritiko ir literatūros istoriko Juozo Tumo-Vaižganto, išeivijos lietuvių poeto, vertėjo, literatūros kritiko, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Alfonso

Rinkimus laimėjo konservatorės, G. Paluckui – ženklas trauktis?

Socialdemokratų lyderis G. Paluckas vėl pralaimėjo. Žirmūnų apygardoje laimėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LD) atstovė, sostinės savivaldybės tarybos narė Paulė Kuzmickienė, konservatorė Rasa Petrauskienė laimėjo Gargžduose. Šioje apygardoje balsą iš 39191 rinkėjų atidavė 6424. Rasa Petrauskienė. Gintauto Kniukštos nuotr. P.Kuzmickienė surinko 2803, arba 52,03 proc., R.Petrauskienė – 3246, arba 50,53 proc. balsų. Socialdemokratas Liudas Jonaitis į Seimą išrinktas Žiemgalos vienmandatėje apygardoje, gavo 57,07 proc. balsų.

Lankysis Jungtinės Karalystės Parlamento delegacija

Rugsėjo 23–27 dienomis Lietuvoje svečiuosis Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Lordų Rūmų ir Bendruomenių Rūmų atstovų delegacija, kurią sudarys parlamentarai Johnas Whittingdale‘as, Danielis Kawczynskis, lordas Bruce‘as Grocottas, baronienė Elizabeth Barker, lordas Alanas Beithas. Rugsėjo 24 d., antradienį, 13 val. svečiai Seime susitiks su Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupe. Susitikimas vyks Algirdo Mykolo Brazausko salėje (Seimo I rūmai). Jungtinės Karalystės Parlamento delegacijos vizito programa sudaryta pagal Jungtinės Karalystės parlamentarų išsakytas domėjimosi sritis. Numatyti susitikimai su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, energetikos

Savaitraštis ŠIANDIEN.Miškų istorija: Nuo karaliaus Žygimanto Augusto iki švedų spaudimo Prezidentui

Kęstutis JASKELEVIČIUS Savaitraštis ŠIANDIEN Iš medžių daug ko galima ir verta mokytis Romas Sadauskas, lietuvių rašytojas Miškas žmogui, ko gero, taip ir liks iki galo nesuvoktas dalykas. Apie mišką sukaupta daug įvairiausių žinių: apie jo priežiūrą ir auginimą, apie ligas ir kenkėjus, apie jo naudą. Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių. Ne vien Lietuvos pagonių – daugelio pasaulio religijų ištakos slypi sąveikoje su mišku ir gamta. Ir šios religijos yra pačios tikriausios ir nuoširdžiausios, nes teigia, kad

Dėl prievolės dviratininkams dėvėti ryškiaspalves liemenes

Seimas pradėjo svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti reikalavimo dviratininkams važiuojant šviesiuoju paros metu gyvenvietėse dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti įsijungus (uždegus) baltas šviesos žibintą priekyje ir raudonas šviesos žibintą gale. Pagal projektą šis reikalavimas liktų galioti tik ne gyvenvietėse važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus dviračių takus, pėsčiųjų ir dviračių takus ir dviračių juostas. Kaip pažymi pataisų rengėjai, pagrindiniu dviračių naudojimo sezonu (vėlyvą pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį) dienos metu važiuoti dviračiu su liemene yra per karšta ir nepraktiška dėl prakaitavimo, menko privalomų liemenių estetinio patrauklumo.

Siekiama užtikrinti teisės į laisvus rinkimus įgyvendinimą

Seime įregistruotos Konstitucijos pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti teisės į laisvus rinkimus įgyvendinimą. Rolandas Paksas. Martyno Ambrazo nuotr./ www.tvarka.ltPrezidento Rolando Pakso apkalta – pirmasis Europoje apkaltos procesas, pasibaigęs šeštojo Lietuvos prezidento Rolando Pakso nušalinimu iš užimamų pareigų. Seime surinkti parašai ir įregistruotas Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3867. Projektą savo parašais parėmė 95 Seimo nariai. Teikiamas pakeitimais siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą (Nr. 34932/04), kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo

Siūlo leisti steigti žemės ūkio veiklos rizikos valdymo fondus

Bulvių šventė Pėžaičiuose. Gintauto Kniukštos nuotr. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis Seimui pristatė Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiama sudaryti teisines sąlygas žemės ūkio veiklos subjektams savanoriškai steigti žemės ūkio veiklos rizikos valdymo fondus (tarpusavio pagalbos fondus), kurti rizikos valdymo fondų paramos priemones bei teikti valstybės paramą šiems rizikos valdymo fondams. Pasak ministro, įstatymo projekte sudaroma galimybė žemdirbių iniciatyva steigti bendrus žemės ūkio veiklos subjektų savitarpio pagalbos fondus arba pagal žemės ūkio veiklos sektorius, kadangi kainų svyravimo bei neigiama klimato kaitos rizika ne

Savaitraštis ŠIANDIEN. Tado Ivanausko zoologijos muziejui – 100 metų

Romualdas ABUGELIS Asmeninė kolekcija virto muziejumi Muziejuje sukaupta daugiau kaip 290 000 eksponatų. Muziejaus nuotr. Muziejus įsteigtas 1919 m. kartu su Gamtos tyrimo stotimi Kaune. , Vilniaus gatvėje. Jo pradžią sudarė Tadui Ivanauskui priklausiusi asmeninė zoologinė kolekcija, atgabenta iš Lydos krašto, bajorų Ivanauskų Lebiodkos dvaro. Kurį laiką jis buvo įsikūręs Vilniaus gatvėje, 1929 m. perkeltas į naujas patalpas K. Donelaičio gatvėje, o 1948 m. - į buvusias banko patalpas Laisvės al. 106, kur ir yra iki šiol. Šimtmečio laikotarpiu keitėsi ir muziejaus šeimininkai. Po įsteigimo praėjus keletui metų Gamtos tyrimo stotis

Lietuvos partizanų naikinimas pripažintas genocidu

Rugsėjo 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad 2019 m. penkių Didžiosios kolegijos teisėjų atrankos komisija (Komisija) atmetė pareiškėjo Stanislovo Drėlingo prašymą perduoti jo bylą svarstyti Didžiajai kolegijai. R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija). Pareiškėjas skundėsi EŽTT, kad Lietuvos teismai konstatavę, kad jis prisidėjo vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus, pritaikė platesnę šio nusikaltimo sampratą, kuri, neva, neatitiko tarptautinėje teisėje taikomo apibrėžimo. „Gavome svarbią žinią, kad atmetus pareiškėjo skundą, įsigaliojo istorinis EŽTT sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, jog Lietuvos teismai teisėtai nuteisė asmenį už partizanų, kaip reikšmingos Lietuvių tautos dalies, genocidą,

Savaitraštis ŠIANDIEN. Miškų istorija – Lietuvos istorija

"Tai, kas nutiko nūdienos miškų sektoriuje tik dar kartą patvirtina seną tiesą – labiau už svetimus užkariautojus yra pavojingesni savieji barbarai, apsimetantys kone tautos ir valstybės gelbėtojais. Pasinaudojusi savo įtaka,i švedų kompanija kartu su Švedijos ambasada griebėsi neregėto dalyko – įkalbėjo Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą vetuoti Seimo priimtąjį įstatymą. Pasipriešinus sparčiai vykstančiam privačių miškų užvaldymui ir Seimui priėmus įstatymą, ribojantį vienose rankose ir per susijusius asmenis sutelkti daugiau nei 1,5 ha miško, sunerimo užsienio kompanijos. Ypač pasišiaušė IKEA, valdanti Lietuvoje per Rumunijoje registruotą įmonę „IRI Forest Management SRI“ daugiau nei 20

Vyriausybės rūmuose -programos „Kurk Lietuvai“ aštuntosios kartos dalyviai

Vyriausybės rūmuose pasveikinti programos „Kurk Lietuvai“ aštuntosios kartos dalyviai ir pasidžiaugta itin rezultatyviais programos septintosios kartos dalyvių rezultatais. lrv.lt nuotr. „Aš ir kiti Vyriausybės nariai kasmet džiaugiamės programos dalyvių rezultatyvumu. Man tai yra akivaizdus įrodymas, kad, kurdami Tėvynės labui, net ir dirbdami labai nedidelėse komandose galime pasiekti ambicingų rezultatų. Jau ne vienus metus iš labai arti stebėdamas programos veiklą, įsitikinau, kad tai yra būtent tos lyderystės pavyzdys, iš kurio gali mokytis tiek viešasis, tiek ir privatus sektorius“, – sakė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Nuo praėjusių metų rugsėjo programos dalyviai įgyvendino

Prezidento darbo vizitas Briuselyje

Pirmojo darbo vizito Briuselyje metu Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su išrinktuoju Europos Vadovų Tarybos Pirmininku Charles Micheliu. Susitikime buvo aptarti Europos Sąjungos darbotvarkės ir daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. klausimai. Šalies vadovas pasinaudojo proga priminti Lietuvos energetinio saugumo tikslus, akcentavo Astravo atominės elektrinės branduolinę grėsmę visai Europos Sąjungai. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad būsimasis Pirmininkas palaikys Baltijos šalis diskusijoje su Baltarusija, kad būtų likviduoti Europos Sąjungos streso testų identifikuoti Astravo AE trūkumai. Susitikime dėmesys nukreiptas ir į klimato kaitos problemas, kurioms reikalingas sistemingas pokyčių įgyvendinimas susivienijus visoms ES narėms.

Prezidentas vyks į Briuselį

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 4–5 dienomis vyks į Briuselį, kur lankysis Europos Parlamente, NATO būstinėje, Europos Komisijoje, Europos Sąjungos Taryboje ir Lietuvos nuolatinėse atstovybėse ES ir NATO. Pirmąją vizito dieną Briuselyje Prezidentas susitiks su Europos Parlamento Pirmininku Davidu Sassoli, NATO Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Antrąją vizito dieną numatyti susitikimai su ES Vadovų Tarybos Pirmininku Donaldu Tusku, ES Komisijos Pirmininku Jeanu-Claude‘u Junkeriu, išrinktaisiais Europos Komisijos ir ES Vadovų Tarybos Pirmininkais Ursula von der Leyen bei Charles Micheliu. Susitikimuose su ES vadovais didžiausias dėmesys bus skiriamas ilgalaikės Europos Sąjungos strateginės

Pirmoji ponia pasveikino Salako ir Turmanto mokyklų mokytojus, moksleivius ir jų tėvus

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė dalyvavo Mokslo ir žinių dienos renginiuose ir mokslo metų pradžios proga pasveikino Salako ir Turmanto pagrindinių mokyklų mokytojus, moksleivius bei jų tėvus. lrp.lt nuotr. Kartu su abiejų mokyklų bendruomenėmis D. Nausėdienė šalia mokyklų pasodino medelius kaip nuolatinio augimo, pažinimo simbolius, linkėdama jaunuoliams kantrybės juos puoselėti, siekti žinių, mokslo ir šviesos. „Mokymasis yra tai, ką mes galime nuveikti patys. O tai – pats tvirčiausias gerovės pagrindas“, – sakė pirmoji šalies ponia. D. Nausėdienė pasidžiaugė, kad nedidelėje Turmanto pagrindinėje mokykloje puoselėjama lietuvybė, o moksleiviai savo sporto pasiekimais garsėja visoje

Popiežius įvertino daugelio lietuvių neštą kryžių

LRT.lt, BNS, siandien.info BNS nuotr. Sekmadienį popiežius Vatikane paskelbė naujų kardinolų sąrašą. Kardinolu buvo paskirtas Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Tai LRT patvirtino Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas. Pranciškus paskelbė 13 naujų kardinolų. Tarp jų Lietuvos katalikų dvasininką, buvusį Kauno arkivyskupą Sigitą Tamkevičių. Būsimas kardinolas pabrėžia, kad popiežius įvertino ne tik jo, tačiau ir visos Lietuvos bei šalies katalikų bažnyčios nuopelnus. Naujai išrinkti kardinolai pareigas pradės eiti nuo spalio 5 dienas, kada jiems bus įteiktos raudonosios kepuraitės (Pijusės). Naujos kandidatūros nebuvo netikėtos, o dalis paskirtų kardinolų buvo

Savaitraštis ŠIANDIEN. Inžinieriaus kolekcijoje – šimtai kavamalių

Įžengęs į kauniečio Vido Ambrazevičiaus butą pasijunti kaip solidžiame muziejuje. Prieškambaris ir svetainė pilnutėliai kavamalių. Jų kolekcija išdėliota spintelėse ir specialiai tam įrengtose lentynose iki pat lubų. Šilumos energetikos inžinierius kelių šimtų kavos malimo mašinėlių kolekciją surinko per stebėtinai trumpą pastarųjų ketverių metų laikotarpį. Pirmoji pažintis su kavamale įvyko kur kas seniau – 1994 metais. Vido draugas, žinodamas jo polinkį „draugauti“ su medžiu, paprašė restauruoti tuo metu Vidui dar visai nežinomą dėžutę. Tai buvo sena draugo senelio medinė kavamalė, tikra relikvija. Vido darbu draugas liko labai patenkintas. Antrasis susitikimas su

Savaitraštis ŠIANDIEN. Smetoninės – 2019

Romualdas ABUGELIS 9 Moksleiviai galėjo parašyti Prezidentui laišką. Lietuva paminėjo pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimimo 145 – ąsias metines.Septynios valandos praleistos šventėje prabėgo nepastebimai. Gal todėl, kad joje vyravo bendrystės dvasia, puikiai derėjo linksmumas ir pilietiškumas, bičiulystė ir patriotiškumas.   Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimimo 145 metų paminėjimas prasidėjo rugpjūčio 9 d. Ukmergės rajono Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Šv. mišiomis už Lietuvą, kurias aukojo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir vietinių parapijų klebonai. Joje įvyko ir monospektaklis „Lietuvą ir lietuvius mylėjau“, skirtas A. Smetonai.                        Užugiryje atidengtas paminklas Kitos

Savaitraštis ŠIANDIEN. Karteliai ir jų valdžia

Kęstutis Jaskelevičius Laisvos rinkos ekonomika – geras dalykas, bet kad ji veiktų, reikia daug policininkų (Nežinomas autorius) Daug kas krašto ekonomikoje klostytųsi kitaip, jei pavyktų iš tikrųjų išlaisvinti žmonių, ypač norinčių ir sugebančių imtis verslo, iniciatyvą. Ir jei šios iniciatyvos kelyje pavyktų pašalinti visus trukdžius. Didysis iniciatyvos išlaisvinimas įvyko 1990-aisiais, kai buvo išsivaduota iš centralizuotos, viską kontroliavusios ekonomikos pančių. Tačiau per nužygiuotus trisdešimt nepriklausomybės metų nutiko neįtikėtinas dalykas. Šalies

Seimo nariai aiškinasi kaip vyko supažindinimas su slapta informacija

Seimo NSGK nariai išplatino pranešimą: „Meluoja ne D. Gaižauskas. Meluoja V. Bakas“ Naujasis komiteto pirmininkas D. Gaižauskas siūlo atlikti gautos slaptos informacijos auditą: „V. Bako pirmininkavimo komitetui metu supažindinimas su slapta informacija vyko nesistemingai ir nenuosekliai. Seimo NSGK nariai išplatino pranešimą: „Meluoja ne D. Gaižauskas. Meluoja V. Bakas“ Būtų tikslinga atlikti gautos įslaptintos informacijos teikimo analizę – kokie raštai buvo gauti komitete, kokia forma komiteto nariai buvo su šia informacija supažindinti, kas su ja faktiškai susipažino. Manau, toks neprofesionalus gaunamos įslaptintos informacijos valdymas arba selektyvus naudojimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Savaitraštis ŠIANDIEN. Apie partiją be idėjų, tiesiog karnavalinę partiją

Apie partiją be idėjų, tiesiog karnavalinę partiją, kovojančią su praeities šmėklomis, apie Gargždo festivalį ant Minijos kranto ir jo ryžtą saugoti mūsų tautos tradicijas naujausiame savaitraščio ŠIANDIEN numeryje. Kodėl Konkurencijos taryba bejėgė kovoti prieš kartelinius susitarimus? Šių metų liepos mėnesį Konkurencijos Taryba (KT) solidžią 412 tūkst. eurų baudą skyrė koncerno „Icor“ valdomos Estijos pastatų priežiūros ir administravimo grupės „City Service SE“ bendrovei ir jų konkurentei įmonei „Naujamiesčio ūkis“. Už ką? Ogi už kartelinį susitarimą Vilniaus kapinių priežiūros paslaugų konkurse. Kodėl per trisdešimt nepriklausomybės metų šalies ūkis palengva,

Visuomenininkai ragina Seimo narius atmesti prezidento veto dėl Miškų įstatymo pataisų

Šį ketvirtadienį, neeilinėje Seimo sesijoje, Seimas vėl svarstys dėl Miškų įstatymo pataisų, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys negalėtų turėti daugiau nei 1.500 ha miško paskirties žemės. Prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus miškų įsigijimo ribojimo pataisą, Lietuvos miškų ateitis pakimba ant plauko. Visuomenininkai ragina Seimo narius atmesti prezidento veto. A. Gaidamavičius, G. Kniukšta, M. Pedavičiūtė. „Esant dabartiniam teisiniam reguliavimui vienas, ar keli užsienio šalių subjektai gali supirkti visus (išskyrus valstybinės reikšmės) Lietuvos miškus. Apie 880 tūkst. ha miškų gali būti

Mirė aktorius Rimgaudas Karvelis

siandien.info, LRT.lt Rimgaudas Karvelis / BNS nuotr. Pirmadienį eidamas 87 metus mirė žinomas aktorius Rimgaudas Karvelis. Tai LRT.lt patvirtino Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis. „Taip, galiu patvirtinti šią informaciją. Šiandien mums žinią apie R. Karvelio mirtį patvirtino jo buvusi žmona“, – sakė R. Rimeikis. Velionis bus pašarvotas laidojimų namuose „Nutrūkusi styga“. Lankymas – rugpjūčio 21 d., trečiadienį, nuo 15 val. Karstas išnešamas ketvirtadienį 14 val., laidojimas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. „Lietuvos teatro meno scena ir visa kultūros bendruomenė neteko Rimgaudo Karvelio – talentingo, jautraus menininko, sukūrusio įsimintinus vaidmenis daugelyje

Minijos slėnyje jau 12 kartą vyks Gargždo festivalis

www. siandien.info Rugpjūčio 17 dieną, Gargždų Minijos slėnyje jau 12 kartą vyks Gargždo festivalis, kurio metu vėl organizuojamas cepelinų virimo čempionatas. PROGRAMA: 2019 m. rugpjūčio 17 d., Gargždai, Minijos slėnis: 10.45 val. Varžybų atidarymas, dalyvių rikiuotė, sveikinimai ir palinkėjimai dalyviams. 11.00 val. Konkūras Nr. 1. „Atidarymo konkūras“, Art. 238.2.1, kliūčių aukštis 70 cm. Atvira klasė. Apdovanojami 3 geriausi duetai. Starto mokestis 5 eurai 12.30 val. Konkūras Nr. 2. „Gargždo konkūras“, Art. 238.2.2+245.3, kliūčių aukštis 90 cm. Atvira klasė. Apdovanojami 3 geriausi duetai. Starto mokestis 10 Eurų 14.30 val. Konkūras Nr. 3 "Iki pirmos klaidos",

Viena didžiausių mokslo konferencijų Lietuvoje: Kaune – 600 pasaulio mokslininkų

Lietuvoje vyks didžiausia tarptautinė mokslo konferencija per pastaruosius kelis dešimtmečius – rugpjūčio 18–22 d. tarpdisciplininė mokslo ir praktikų bendruomenė susitiks Kauno „Žalgirio“ arenoje, kur nagrinės itin svarbias žmonių sveikatos ir gerbūvio problemas, siekiant suprasti įvairių aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikam gyvenimui, sąveiką. Paraišką konferencijai „The built, natural, and social environments: impacts on exposures, health and well- being” parengė ir laimėjo Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) ir Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) mokslininkai. Renginį organizuoja Tarptautinė Ekspozicijos mokslo draugija (International Society of Exposure Science, ISES, JAV)

Atveria Prezidentūros duris diskusijoms

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo komanda tesi duotą žodį – atverti Prezidentūros duris diskusijoms ir sudaryti galimybę įvairioms nuomonėms būti išsakytoms bei išgirstoms prie apskritojo stalo. Šiandien į pirmąjį forumą susirinkę specialistai išdėstė savo pozicijas dėl LR kultūros ministerijos parengto Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto. Prezidentūra imasi moderatorės vaidmens ir pradeda inicijuoti Kultūros forumus – tęstines, periodiškai vyksiančias diskusijas aktualiomis kultūros srities temomis, į kurias įsitraukti kvies skirtingas institucijas, ekspertus ir bendruomenes. Kultūros forume išsakytos įžvalgos bus perduotos Kultūros ministerijai – sprendimų priėmėjai ir būsimo įstatymo

Savaitraštis ŠIANDIEN. Legendinė moksleivių poilsiavietė „Žilvitis“

Legendinė moksleivių poilsiavietė „Žilvitis“ šią savaitę baigė vasaros sezoną. Nuostabus mūsų gimtasis kraštas ir jo žmonės. Legendinė moksleivių poilsiavietė „Žilvitis“ šią vasarą minėjo savo veiklos penkiasdešimtmetį. Per visą laikotarpį poilsiavietėje pailsėjo dešimtys tūkstančių moksleivių, čia užaugo ištisos kartos. Stovyklos vadovas – Gargždų miesto Garbės pilietis Bronius Kalvaitis. Legendinis ir ilgametis stovyklos vadovas Bronius Kalvaitis, kasmet suburia darbščių ir profesionalių žmonių kolektyvą, kuris skiria savo pastangas ir energiją tam, kad stovyklautojų poilsis būtų turiningas ir saugus. Šiandien jo širdis džiaugiasi matydamas „Žilvityje“ laimingus emigrantų vaikus.

Prezidentas keliauja po Lietuvą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien išvyksta su vizitais po Lietuvą. Šalies vadovas viešės Pabaiske, vėliau lankysis Užugirio dvare ir Joniškėlyje. Prezidentas Pabaiske aplankys tyliosios Lietuvos simboliu jam tapusią, netrukus 90-ies metų jubiliejų švęsiančią Kotryną iš Pabaisko. Pasak Prezidento, Kotryna jam simbolizuoja tikrąją tyliąją Lietuvą, kuriai sunku, tačiau ji nepalūžta, ji tiki, kad rytoj bus geriau. R. Ddačkaus nuotr. Prezidento kanceliarija Vėliau Prezidentas vyks į Užugirio dvarą, kur dalyvaus iškilmingoje pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos paminklo atidengimo ceremonijoje. Jau tradicija tapusioje Smetoninių šventėje šiemet bus minimos 145-osios A. Smetonos gimimo

Sveikina žymų dirigentą Lionginą Abarių

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis nuoširdžiai sveikina žymų dirigentą Lionginą Abarių 90 metų jubiliejaus proga. „Nuoširdžiai sveikinu Jus 90 metų jubiliejaus proga ir, vertindamas Jūsų aukščiausius pasiekimus chorinio dirigavimo srityje bei kūryboje, dėkoju už jaunųjų talentų ugdymą bei šalies kultūros puoselėjimą. Telydi Jus sveikata, vidinė ramybė ir gera nuotaika“, – sakoma premjero sveikinime. Nuo 1965 m. L. Abarius - visų respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių vyr. dirigentas, 1977 m. 3-osios respublikinės moksleivių dainų šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1990 m. Lietuvos tautinės dainų šventės, 1994 m. ir 1998 m.

Savaitraštis ŠIANDIEN. Nuosprendį kaimui rašome patys

Lietuvos kaimas Kęstutis Jaskelevičius Kiekvienas, kuris sugeba išauginti dvi kviečių varpas toje vietoje, kur anksčiau augo tik viena, nusipelnė didžiausio žmonijos pagyrimo; savo šaliai jis duoda daugiau nei visi politikai kartu paėmus. Džonatanas Sviftas, D.Britanijos rašytojas, satyrikas Kaimo svarbą tautos gyvenimui ir jo istorinei raidai sunku būtų pervertinti. Ar ne kaimas šimtmečiais buvo tautiškumo ir tradicijų puoselėtojas? Ar ne į kaimus ir nedidelius miestelius ekspedicijas nūnai rengia kalbininkai, tyrinėjantys lietuvių kalbos tarmių paplitimą ir jų persipynimus? Ar ne kaimo pirkiose

Lietuva ir Rytų kaimynystės regionas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ketvirtadienį, rugpjūčio 8 d. kviečia į antrą ciklo „Lietuva ir Rytų kaimynystės regionas“ susitikimą. Pokalbio apie Ukrainos aktualijas organizatoriai pakvietė šios šalies intelektualą Tarasą Vozniaką. Svečią kalbins Herkus Kunčius ir Alvydas Nikžentaitis. Pasak diskusijos moderatorių, kalbant apie T. Vozniaką (gim. 1957), turbūt lengviau pasakyti, kuo jis šiandien nėra ar nėra buvęs. Tai – ukrainiečių kultūrologas, politologas, Maidano aktyvistas, kultūros žurnalo „I“ vyriausiasis redaktorius, Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimo fondo Varšuva–Kijevas pirmininkas, Ukrainos PEN klubo narys, Lvovo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos generalinis direktorius. Ukrainos palaikymo

Socialinė iniciatyva „Įžiebk dviratį“

Beveik 40 proc. dviratininkų gatvėmis važinėja be privalomų atšvaitų. Kitų matomumą kelyje garantuojančių priemonių – dviračio žibintų ar drabužių su šviesą atspindinčiomis detalėmis – naudojimas dar retesnis. Maža to, kas penktas dviratininkas eisme dalyvauja be jokių privalomų, šviesą atspindinčių priemonių. Tokie eksperimento, kurį atliko draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje, rezultatai specialistams kelia nerimą. Anot jų, minant dviratį be atšvaitų ar žibintų, ignoruojama smarkiai išauganti skaudžių padarinių rizika. Šviesą atspindinčių drabužių nesirenka Dviračių takus mielai išbando Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius (dešinėje), ir jo tėvas Seimo narys Rimantas Sinkevičius. Eksperimento metu

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Gintautas KNIUKŠTA, sąjūdžio "už Lietuvos miškus" pirmininkas Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite. Penktadienį, jau pasibaigus darbo dienai, šalies prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad pasirašytas prezidento dekretas dėl veto Miškų įstatymo pataisų, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys negalės turėti daugiau nei 1.500 ha miško paskirties žemės. Gintautas Kniukšta Prezidentas visam pasauliui pasiuntė žinią: atvažiuokite, pirkite Lietuvos miškus. Ir paskubėkite, nes skandinavų „Ikea grupės“ valdomi miškai vien per vienerius metus padidėjo 50 procentų ir dabar jau užima tiek, kiek ir visa Kauno miesto teritorija… O gal ir daugiau.

Didinama šalpos senatvės pensija

lrv.lt nuotrauka Vyriausybė pritarė siūlymui nustatyti 1,5 šalpos pensijų bazių dydžio šalpos senatvės pensiją motinoms, išauginusioms penkis ar daugiau vaikų, ir tėvams, globėjams ar rūpintojams, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius. Tai reiškia, kad šie asmenys, sukakus senatvės pensijos amžiui, gautų 198 eurų šalpos senatvės pensiją. Dabar tokių žmonių gaunamos šalpos senatvės pensijos dydis yra 132 eurai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tam reikėtų apie 300 tūkst. eurų metams. Šis Šalpos pensijų įstatymo projektas Seime bus svarstomas kartu su 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių

Organizuoja teisėjų apkaltos procesą Seime

Apkaltos teisėjams iniciatoriai surinko reikiamus parašus. Seimo nariai surinko reikiamus 36 parlamentarų parašus ir ketina užregistruoti teikimą pradėti apkaltos procesą galimai šiurkščiai Konstituciją pažeidusiems ir priesaiką sulaužiusiems teisėjams – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui bei Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams: Konstantinui Gurinui, Viktorui Kažiui ir Valdimarui Bavėjanui. Apkaltos iniciatoriai tikisi šį klausimą pateikti parlamentui rugpjūčio pabaigoje, kai Seimas susirinks į neeilinę sesiją. Teikimą palaikė 36 parlamentarai iš TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos valstiečių-žaliųjų sąjungos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės. Minimi teisėjai yra įtariami stambaus masto kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu

Savaitraštis ŠIANDIEN. Legendinė moksleivių poilsiavietė „Žilvitis“

Legendinė moksleivių poilsiavietė „Žilvitis“ šią vasarą mini savo veiklos penkiasdešimtmetį. Per visą laikotarpį poilsiavietėje pailsėjo dešimtys tūkstančių moksleivių, čia užaugo ištisos kartos. Legendinis ir stovyklos vadovas Bronius Kalvaitis.Šiandien jo širdis džiaugiasi, kai jis mato „Žilvytyje“ laimingus emigrantų vaikus. “Jų tėvai gal niekada nebegrįš į Lietuvą, tačiau emigrantų vaikai po atostogų mūsų stovykloje nebenori keliauti į jokius užsienius“ – kalbėjo ilgametis stovyklos vadovas. Žilvityje“ atostogavo daug garsių Lietuvos žmonių, o šviesios atminties filosofas, politikas Leonidas Donskis yra sakęs, „kad ir po daugelio

Medininkų tragedijos 28-ųjų metinių minėjimas

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas V. Pranskietis, premjeras S. Skvernelis dalyvavo Medininkų tragedijos 28-ųjų metinių minėjime Medininkų pasienio poste ir žuvusiųjų Lietuvos valstybės pareigūnų atminimui skirtame minėjime Antakalnio kapinėse. Mirtinos kulkos į Medininkų poste dirbusius Vilniaus muitinės pareigūnus buvo paleistos 1991 m. liepos 31 dieną. Iš 8 pareigūnų pavyko išgyventi tik vienam – medikai išgelbėjo sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę. Pagerbdamas Medininkų žudynių aukas, šalies vadovas pabrėžė, kad šie vyrai žinojo, kuo rizikuoja: pirmuosius žingsnius žengiančios Lietuvos valstybės sienų apsauga, viešosios tvarkos palaikymas ir krašto apsauga

Valdas Vasiliauskas. Ar verta diskutuoti su paryčiais į tavo namus įsiveržusia slaptąja politine policija?

Valdas Vasiliauskas. Valdas VASILIAUSKAS Šiomis dienomis gavau savo gero bičiulio, daktaro Rimto Marcinkevičiaus iš Amerikos žinutę: „ Kodėl tyli dėl Kazio Škirpos ir Jono Noreikos?“ Diskutuoti su R. Šimašiumi ar dėl R. Šimašiaus – atsiprašau. Ir jau vėloka , kai mojuojama kūju. Tai tas pats, kaip diskutuoti su paryčiais į tavo namus įsiveržusia slaptąja politine policija – galbūt taip buvo gestapo ir enkavėdistų užkluptas ir išsivežtas Generolas Vėtra( J.Noreika)? Nūnai paryčiais .visiems ramiai miegant ir ničniekam nesitikint, buvo nulupta ir išsivežta jo atminimo lenta. Bet neverta diskutuoti ir

R. Šimašius : išėmiau parako statinę tautai iš po užpakalio

LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt Nuo to meto, kai šeštadienio paryčiais nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos Vilniaus mero nurodymu buvo nuimta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, trečia diena diskusijos netyla. Vilniaus merui tenka aiškinti ir ginti savo sprendimą. „Dienos temoje“ – Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir M. Mažvydo bibliotekos A. Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis. – Pone mere, ar jūs numatėte, kad reakcija bus būtent tokia, kokia ji yra dabar? Vilniaus savivaldybės nuotrauka. R. Šimašius: Be abejo, numačiau, kai kurie žmonės galbūt mane

Prezidentas su žmona lankėsi Jūros šventėje, dalyvavo socialinėje akcijoje

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona lankėsi Jūros šventėje R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija) Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia atvyko į uostamiestį, į jubiliejinę 60-ąją Jūros šventę. Kasmet į šį Klaipėdai reikšmingą renginį suplūsta tūkstančiai jūrą mylinčių žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Vidurdienį Prezidentas dalyvavo vainikų nuleidimo Baltijos jūroje ceremonijoje. Išplaukęs kariniu laivu „Aukštaitis“, šalies vadovas išreiškė pagarbą žuvusiems jūroje. Tai – seniausia ir prasmingiausia Jūros šventės tradicija. Išlipęs iš laivo, Prezidentas su pirmąja ponia bendravo su miestiečiais: „Visi mes – jūros vaikai. Nutolę tik keliolika ar kelis

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Kaimynai

Ar norime jausti vienas kito petį ir mus siejančią su Latvija ir Estija stiprybę bei bendrystę, jeigu po naujojo prezidento inauguracijos paaiškėjo, kad paskutinį sykį Lietuvos valstybės vadovas valstybinio vizito į Latviją vyko 2012 m.? O ką reiškia istoriko Alvydo Nikžentaičio mintys, kad Lietuvą nuo autoritarinės diktatūros įvedimo šiuo metu tvirtai saugo tik narystė ES? Kaip švęsime Baltijos kelio 30-mečio jubiliejų? Ar nors iš dalies pakartosime jį susikabinę rankomis ir vyksime tuo keliu iki Latvijos sienos ar net iki Talino? Naujas savaitraščio ŠIANDIEN

Top