Jūs esate
Pagrindinis > Redaktorius rekomenduoja

Mokslininkai siūlo neliberalizuoti alkoholio politikos

www.siandien.info, Seimo kanceliarijos patarėja Erika Mikalajūnienė Planuojant sugrįžti prie svarstymų dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, Seimo Priklausomybių prevencijos komisija domėjosi ir susipažino su dviejų tyrimų, atliktų skirtingų mokslininkų komandų, rezultatais. Komisijos nariai tikisi, kad tyrimų išvados padės priimti labiau pagrįstus ir argumentuotus sprendimus. Lietuvoje auga iš alkoholio akcizo surenkamos pajamos, sako Valstybinė mokesčių inspekcija. Pandemijai ir toliau varžant žmonių gyvenimus padaugėjo namuose alkoholį vartojančių žmonių. Valstybinė mokesčių inspekcija sako, kad ir toliau auga iš alkoholio akcizų gaunamos pajamos, o daugiausiai į prekybos centrus yra vežama alaus

Paremkime lietuviško laikraščio ŠIANDIEN leidybą

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Kreipiamės į Jus ir nuoširdžiai prašome paremti lietuviško laikraščio ŠIANDIEN leidybą ir naujienų svetainę www.siandien.info. Skirkite 1,2 proc. paramą laikraščiui ŠIANDIEN ir žiniasklaidos bei naujienų svetainei www.siandien.info. (Gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 304457800). Jau penktus metus leidžiamas laikraštis negauna jokių valstybės dotacijų, jo neremia nė viena politinė partija ar verslo organizacija. Laikraštis ŠIANDIEN yra visų Lietuvos žmonių laikraštis, mes rašome apie tai, ko dažnai nepastebi ar sąmoningai nutyli didžioji žiniasklaida. Visuomenės solidarumo suirimas, valdžios atitrūkimas nuo paprastų žmonių, teisingumo principų pažeidimai

Gedulas karališkoje šeimoje ir Jungtinėje Karalystėje

www.siandien.info Visuotinis istorijos archyvas / Shutterstock © Balandžio 9-ąją, penktadienį, mirė princas Philipas, Edinburgo hercogas ir karalienės Elžbietos II vyras. Monarchas, gimęs 1921 metais birželio 10-ąją, mirė sulaukęs 99 metų. Visoje karališkoje šeimoje ir Jungtinėje Karalystėje prasidėjo gedulas. Po šios žinios, šalia Bakingamo rūmų pasirodė minios žmonių. Ten jie rinkosi norėdami pagerbti Anapilin iškeliavusio princo atminimą. Princą Philipą pagerbė ir už Atlanto gyvenantis anūkas princas Harry su žmona Meghan Markle. Tikėtina, kad princas Harry ir Meghan Markle grįš į senelio laidotuves Jungtinėje Karalystėje. Birželį karalienės vyras, kuris buvo vyriausias karališkosios

A. Gaidamavičius. Kaip miško kirtėjai gelbėja klimatą

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas, laikraštis ŠIANDIEN Gintauto Kniukštos nuotrauka Nuo vaikystės mus moko: taupai popierių – saugai medžius. Tad ar saugo medžius nauja Vyriausybės programa, numatanti naudoti medieną net daugiabučių statyboje? Tikrai ne. Masinė medinė namų statyba, „užrakinant“ anglį, kaip teigiama, pastatuose, klimato neišgelbės. Mokslininkai sako, kad mums beliko tik 12 metų iki negrįžtamos ir globalios klimato katastrofos. Tie patys mokslininkai sako, kad miškai geriausiai stabdo klimato šiltėjimą. Tad paskaičiuokime, kokie bus mūsų miškai po 12 metų, iškirstus esamus brandžius miškus ir pasodinus naujus? Net iki 50 proc.

Situacija Lietuvos paslaugų sektoriuje išlieka sunki

  Titas Budreika, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistas-analitikas Šių metų kovo mėnesio pirkimo vadybininkų indeksai (IHS Markit PMI) rodo, kad visa euro zonos ekonomika grįžta į augimo kelią pirmą kartą per pastaruosius šešis mėnesius. Pagrindinė priežastis – išaugusi pasaulinė produktų paklausa ir ją sekantis didžiųjų ES ekonomikų pramonės produkcijos augimas. Tuo metu paslaugų sektorius dėl įvedamų naujų su pandemija susijusių ribojimų toliau traukiasi, nors traukimasis kovo mėnesį buvo mažiausias nuo rugpjūčio. Lietuvos ekonomika pademonstravo didelį atsparumą pandemijos sukeltiems iššūkiams. 2020 m. Lietuvos BVP sumažėjo tik 0,8 proc., kai ES vidurkis buvo 6,2 proc., o

Policija apsuko apie 1,1 tūkst. automobilių, neturėjusių teisės vykti į kitą savivaldybę

www.siandien.info Per dvi savaitgalio dienas policija apsuko apie 1,1 tūkst. automobilių, neturėjusių teisės vykti į kitą savivaldybę, surašė 81 administracinio nusižengimo protokolą, pirmadienį LRT RADIJUJE informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. „Žmonės net nemeluoja, sako: galvojau, kad pravažiuosiu, prasmuksiu, galvojau, kad nebus posto“, – LRT RADIJUI tvirtino policijos atstovas. Per Velykas didelio eismo keliuose nebuvo. Dažniausi paaiškinimai, kodėl vyksta į kitą savivaldybę be būtino reikalo, buvo teiginiai, jog važiuoja pas giminaičius, tėvus, pailsėti į kitą miestą, pasivaikščioti į pajūrį. Gintauto Kniukštos nuotr. „Penktadienio vakarą, kai automobilių srautas vyko iš sostinės, ir kai kuriuose

Oficialu: pirmosios ponios Velykų pyrago receptas

www.siandien.info Tradicinio p. Dianos Nausėdienės gaminamo Velykų pyrago receptas paskelbtas oficialiame prezidento puslapyje. Su Šventomis Velykomis! Žurnalistų paprašyta šių Velykų išvakarėse p. Diana Nausėdienė pasidalino tradicinio Velykų pyrago receptu, kuris kartas nuo karto atsiranda ant Prezidento šeimos stalo. lrp.lt nuotr. Varškės pyragas Tešlai, pyrago pagrindui: 1 kiaušinio 60 g cukraus 60 g išlydyto sviesto Maltų gvazdikėlių pagal skonį, žiupsnelio druskos, smulkiai sutarkuotos apelsino žievelės, kelių lašelių esencijos (pyrago kvapai nebūtini tiems, kas vertina natūralesnius skonius) 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių 150–170 g miltų Kiaušinį gerai išplakti su cukrumi, sudėti visus ingredientus, į masę įmaišyti miltus. Iškloti formą kepimo popieriumi ir tolygiai paskleisti pyrago pagrindo tešlą. Varškės kremui: 500

„Šiandien mums ypatingai reikia santarvės ir vienybės. Supratimo, kad esame stipri ir kantri tauta“

lrp.lt nuotr. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir ponios Dianos Nausėdienės sveikinimas šalies žmonėms šv. Velykų proga Mielieji, šv. Velykos visada žadina Atgimimo viltį! Jokios negandos nepajėgios užgožti tos Vilties. Mums visiems dabar labai nelengva. Šiandien mums ypatingai reikia santarvės ir vienybės. Supratimo, kad esame stipri ir kantri tauta. Tauta, kuri atgimsta po sudėtingiausių išbandymų. Mes nugalėsime, kaip jau nugalėjome daugel kartų mūsų istorijoje. Kovokime vienas už kitą, atsiremkime vienas į kitą, padėkime vienas kitam. Vilties ir giedros Jūsų širdyse! Tegul Prisikėlimo džiaugsmas įkvepia ir suvienija mus visus! Velykų rytmetis visada išaušta ir tai visada šviesos

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: net pandemija ir karantinas nesustabdė „istorinės atminties karų“

Net pandemija ir karantinas nesustabdė „istorinės atminties karų“. Atvirkščiai - Holokausto, 1941 m. Birželio sukilimo deginančios temos sugrįžo su nauja jėga, supurtė visuomenę (įvykiai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre) ir net Seimą. Šių “istorinės atminties karų” aukomis tapo istorijos profesoriai Valdas Rakutis, priverstas atsistatydinti iš Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkų, ir Adas Jokubauskas, dėl kurio pašalinimo iš LGGRTC direktorių net buvo sudaryta komisija. Po Rūtos Vanagaitės, liūdnai pagarsėjusios knygos sukelto milžiniško skandalo, išvados nebuvo padarytos. Lietuvoje niekas nepasikeitė, situacija tik pablogėjo.

„Šeima, kurią sudaro Mama, Tėtis ir Vaikai, turi būti ir bus apsaugota!“

www.siandien.info, alkas.lt Lietuviai stoja ginti prigimtinių šeimos vertybių, aktyvūs šalies piliečiai ėmė burti bendraminčius į „Didįjį šeimos gynimo maršą 2021“. Šią didelę visuomeninę akciją ketinama surengti gegužės mėnesį. Tikslią dieną ketinama paskelbti artimiausiu metu. Numatoma, kad automobilių kolona važiuos iš Klaipėdos į Vilnių, o pakeliui prisijungs visų Lietuvos kraštų dalyviai. Kelionė baigsis Vingio parke kuriame bus surengtas Lietuvos vienybės ir protesto mitingas. Maršo rengėjai kviečia visus neabejingus šalies ateičiai piliečius, visuomenines organizacijas, prisidėti prie protesto mitingo rengimo ir prašo kreipkitės telefonu 8 650 93100 arba rašyti elektroniniu paštu

Saulė tekės valanda ilgiau: nuo 2021 metų žadėta laiko nebesukioti

www.siandien.info Nuo šiandien saulė tekės ir leisis visa valanda vėliau. Tai reiškia, kad prieš naują darbo savaitę prarasime visą valandą brangaus miego, tačiau jau nuo sekmadienio dienos taps ilgesnėmis ir šviesesnės. Didžiojoje Britanijoje vasaros laikas pirmą kartą buvo įvestas 1916-aisiais. Tuo tarpu Lietuvoje oficialiai vasaros laikas įvestas tik 2003-iais. Pirmą kartą įvesti vasaros laiką buvo pasiūlyta dar 1895-aisiais, kai entomologas iš Naujosios Zelandijos George’as Vernonas Hudsonas suprato, kad tai jam padėtų pavasarį renkant įvairius vabzdžius. Didžiojoje Britanijoje vasaros laikas pirmą kartą buvo įvestas 1916-aisiais. Tuo tarpu Lietuvoje oficialiai vasaros

Laikraštis ŠIANDIEN. Kas vyksta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Penktadienį darbą baigė Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta išnagrinėti situaciją, susidariusią Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Seimo Pirmininkės pavaduotojas Jonas Jarutis apgailestauja, jog darbo grupė žengė lengviausiu keliu, siūlydama Seimo valdybai kreiptis į parlamentą dėl Centro vadovo Ado Jakubausko tinkamumo užimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigas. „Balsuodamas prieš darbo grupės išvadas ir jose pateiktą siūlymą, pateikiau savo atskirąją nuomonę. Joje išreiškiau nusivylimą, kad nueinama paprasčiausiu keliu – atleisti įstaigos vadovą – vietoj to, kad būtų aiškinamasi, kokios yra

Laikraštis ŠIANDIEN. Konvencijų paradoksas

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas, laikraštis ŠIANDIEN Ekocidas yra panašus į genocidą, tik naikinami ne žmonės, o gamta. Tapome liudininkais reiškinio, už kurį ateityje bus teisiama. Kaip ir už genocidą. Ir nesvarbu, kad visas tas gamtos naikinimas yra teisėtas. Teisėtas, bet neteisingas. Iki šiol įvairiuose kraštuose vykdomi genocidai yra paremti tų valstybių teisės aktais. Kaip rašė šviesios atminties Vilniaus rektorius prof. Rolandas Pavilionis: "Nėra didesnės neteisybės už tą, kuri įteisinta įstatymais". Ir kaip matysite vėliau, prieš tuos vietinius įstatymus visokie tarptautiniai susitarimai yra bejėgiai. A. Gaidamavičius:"Dabar daug triukšmo

Naujas ŠIANDIEN numeris: Seimas užkrėtė patyčiomis visą žiniasklaidą

www.siandien.info "Kai atsiranda priešai, jų nereikia atsargiai kritikuoti. Juos galima be argumentavimo ceremonijų tiesiog naikinti, t. y. žeminti ir niekinti bet kokiais ginklais, kurie tik pasitaiko po ranka. Dar bjauriau, kad Seimas užkrėtė patyčiomis visą žiniasklaidą, o per ją didžia dalimi ir visuomenę. Nuo pat pradžių kiek partijų buvo Seime, tiek jų susidarė ir visoje šalyje. Bet kai žmonės pamatė, kad keičiantis valdžioms, politika lieka ta pati, jie patys tapo pačia pikčiausia partiškumo ir valdžios opozicija. Kaip šauksi – taip ir atsilieps. Pykčio pritvinkusioje aplinkoje nesunku užsikrėsti ir patiems. Juk

Cenzūros įvedimo Lietuvoje autoriai

www.siandien.info "Seimo nariai arba neadekvačiai suvokia savo siūlomų įstatymų pataisų pasekmes, arba talkina Lietuvai priešiškoms valstybėms,"-rašoma išplatintame žmogaus teisių organizacijų reikalavime Prezidentui, Seimui, Teisingumo ministerijai ir žiniasklaidai. Reikalavime „dėl iškilusios grėsmės piliečių konstitucinėms teisėms ir laisvėms“ nurodoma, kad Seimo nariai Evelina Dobrovolska, Silva Lengvinienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Monika Ošmianskienė, Morgana Danielė, Gintautas Paluckas, Kasparas Adomaitis, Vytautas Mitalas, Artūras Žukauskas, Marius Matijošaitis, Linas Jonauskas, Dovilė Šakalienė, Julius Sabatauskas, Domas Griškevičius, Algirdas Sysas įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma nusižengimu arba nusikaltimu laikyti asmens padarytas veikas

Lietuva stabdo skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina

www.siandien.info Gavusi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rekomendacijas, nuo rytojaus Sveikatos apsaugos ministerija laikinai stabdo skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina mažiausiai iki šio ketvirtadienio, kovo18 d., kol bus gautos Europos vaistų agentūros (EVA) galutinės išvados dėl šios vakcinos šalutinio poveikių. Skiepijimą „AstraZeneca” vakcina nuo koronaviruso laikinai sustabdė kai kurios Europos valstybės, tarp jų – Ispanija, Italija, Prancūzija, Vokietija, Švedija, Latvija. Gaunant duomenų dėl Europoje fiksuojamų tromboembolijos reiškinių, VVKT ministerijai pateikė rekomendaciją laikinai stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, kol bus išsklaidytos abejonės dėl šios vakcinos saugumo. Šiandien vykusios EVA spaudos konferencijos metu agentūros vadovė Emer

Laikraštis ŠIANDIEN: pirmiausia atlikime nepriklausomą Lietuvos miškų auditą

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Simonas Gentvilas, vos sėdęs į aplinkos ministro kėdę, suskubo pareikšti, kad planuojamas pasirašyti Nacionalinis susitarimas dėl miškų pažabos politikų ir verslo siekį kasmet keisti miškų ūkio valdymo sąlygas. Ministras teigia, kad norima miškus labiau saugomi, tačiau tuo pačiu, anot jo, ir medienos verslas turi išlikti aprūpintas. Kaip tokį ministro siekį vertina miškininkai, mokslininkai, verslininkai, visuomeninės organizacijos. Laikraštis ŠIANDIEN kalbina Žaliosios politikos instituto direktorių, žinomą investuotoją Remigijų LAPINSKĄ. Remigijus Lapinskas: “Mano nuomone, diskusija apie miškus turėtų prasidėti nuo principinio sutarimo dėl

Nelinksmos mintys pasitikus Kovo – 11 – ąją

Lietuva atkūrė savo valstybę ir tapo nepriklausoma išsivadavusi iš Sovietų Sąjungos, kuri galutinai sugriuvo 1991 m. 1990 m. vasario 24 d. įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, kuriuose varžėsi Sąjūdis ir LKP. 1990 m. kovo 10 d. įvyko pirmasis Aukščiausiosios Tarybos posėdis. Kovo 11 d. AT pirmininku tapo Vytautas Landsbergis, įveikęs Algirdą Brazauską (91 balsai prieš 38). AT priėmė deklaraciją dėl deputatų įgaliojimų ir konstatavo, kad Lietuva 1940 m. buvo neteisėtai prijungta prie SSRS, jai buvo primestos svetimos valstybės struktūros. Lietuvos gyventojai suteikė AT

Laikraštis ŠIANDIEN. Žemaičių kalba skambės ir po šimto, ir po dviejų šimtų metų…

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Juozas Pabrėža: „Per metus po išleidimo turėjau per penkiasdešimt knygos pristatymų, juose apsilankė per tris tūkstančius žmonių“. Redakcijos archyvo nuotrauka. 2017 metų pabaigoje profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Juozas Pabrėža visuomenei pristatė mokslo monografiją „Žemaičių kalba ir rašyba“. Greitai gana nemažas knygos tiražas išseko ir 2019 metais išėjo antrasis knygos leidimas. Tai pirmasis tokios apimties darbas, nagrinėjantis svarbiausią ir išskirtiniausią žemaičių tradicinės kultūros dalyką – žemaičių kalbą.Knygos autorių Juozą Pabrėžą kalbina laikraščio „ŠIANDIEN“ redaktorius Gintautas Kniukšta. Gerbiamas profesoriau, kada ir kodėl pasukote žemaičių kalbos tyrinėjimų keliu ? Esu

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: Konvencijų paradoksas

„Ekocidas yra panašus į genocidą, tik naikinami ne žmonės, o gamta. Tapome liudininkais reiškinio, už kurį ateityje bus teisiama. Kaip ir už genocidą. Ir nesvarbu, kad visas tas gamtos naikinimas yra teisėtas. Teisėtas, bet neteisingas. Dabar daug triukšmo dėl Stambulo konvencijos, bet, nesiveldamas į ginčą dėl jos turinio, pasakysiu, kad aš nežinau nė vienos Lietuvoje ratifikuotos konvencijos, kuri būtų įgyvendinta. Pavyzdžiui, Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją ir kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais. Jau dvejus metus su kolega Vaideniu Čapskiu bandau Lietuvos teismuose šia teise pasinaudoti. Visi

Tarp geriausių pasaulio universitetų – M. Romerio universiteto Teisės mokykla

www.siandien.info Paskelbi pasauliniai universitetų dalykiniai reitingai „QS World University Rankings by Subject 2021“, kuriuose pasaulio universitetai reitinguojami pagal konkrečias studijų ir mokslo kryptis. Jau trečius metus iš eilės vienintelė iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų teisės (Law) kryptyje tarp geriausių pasaulio universitetų patenka ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla, kuri užima 201-250 pozicijas. Pasak MRU rektorės prof. dr. Ingos Žalėnienės, reitingavimas pagal konkrečias mokslo ir studijų kryptis išryškina kiekvieno universiteto stiprybes. Pasak MRU rektorės prof. dr. Ingos Žalėnienės, reitingavimas pagal konkrečias mokslo ir studijų kryptis išryškina kiekvieno universiteto stiprybes. „Prieš tris metus

Donorinė širdis iš Latvijos

Trečiadienio pavakarę, kovo 3 dieną, Vilniaus Santariškių eismo žiede Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų straigtasparniu transplantacijos operacijai atskraidinta širdis iš Latvijos. www.siandien.info, lrv.lt Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarptautinį transplantacijos koordinavimo procesą pradėjo dar antradienio vakarą, kai Latvija pasiūlė kepenis ir širdį. Patikrinus recipientų registrą, Latvijai pateiktas atsakymas, kad širdis ir kepenys yra tinkamos Lietuvos recipientams. lrv.lt nuotr. Lietuva aktyviai bendradarbiauja su Latvija organų donorystės ir transplantacijos srityje, pagal turimą pasirašytą sutarti.  Širdies iš kaimyninės šalies pergabenimui pasitelktas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Jis, kartu su Lietuvos medikų komanda, į Latviją išvyko

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti dvišalį bendradarbiavimą

www.siandien.info, lrp.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su į Lietuvą atvykusia Estijos vadove Kersti Kaljulaid. Vizitas vyko Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo de jure šimtmečio proga. Prezidentų susitikime aptarta plati dvišalių politinių, ekonominių ir kultūrinių santykių darbotvarkė, taip pat Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimas daugiašaliais – NATO, ES, Šiaurės ir Baltijos šalių formatais. R. Dačkaus nuotr. Prezidento kanceliarija. Aptardami saugumo situaciją Europoje, šalių lyderiai vieningai akcentavo, kad pagrindinis Baltijos valstybių saugumo ir gynybos garantas yra stiprus transatlantinis ryšys bei aktyvus dalyvavimas NATO veikloje. Prezidentai pabrėžė, kad Lietuva ir Estija yra strateginės sąjungininkės, susiduriančios su tomis pačiomis

Seimo naujokas Vidmantas Kanopa apie kaimo tuštėjimą, regionų nykimą ir dvi Lietuvas

www.siandien, laikraštis ŠIANDIEN Naujos kadencijos Lietuvos Respublikos Seime dirba net 50 naujokų, kurie niekada nėra dirbę parlamente. ŠIANDIEN kalbina vieną iš jų - Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją, socialdemokratą Vidmantą KANOPĄ. Vidmantas Kanopa. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gerbiamas Vidmantai, Jūsų biografija labai turtinga. Esate dirbęs ūkio vadovu, banke, vadovavęs prekybos įmonei, taip pat AB „Anykščių vynas“, dirbote Rokiškio rajono meru, Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretoriumi. Kas paskatino pasukti į didžiąją politiką – į Seimą? Vieno atsakymo nėra. Turbūt lėmė kelios aplinkybės: didelė vadovavimo patirtis, valstybės valdymo suvokimas, kaip vis pašmaikštauju „ne

Vandens lygis Neryje vis dar žemas, tačiau potvynio grėsmė išlieka

Gyventojai jau patys ruošiasi galimam potvyniui. www.siandien.info, Vilija Žukaitytė Vandens lygis Neryje vis dar žemas, artimas vasaros laikotarpiui, tačiau potvynio grėsmė išlieka. Todėl prieš savaitgalį Kauno rajono savivaldybė sušaukė posėdį su visų specialiųjų tarnybų atstovais. Savivaldybė nenorėdama, kad pasikartotų prieš dešimtmetį įvykusį nelaimė, nusprendė pasitelkti techniką, kad išlaužyti ledus upėje. „Ledlaužis jau yra atlaisvinęs upės vagą nuo Kauno miesto ribos apie 3 kilometrus. Iki rytojaus technika planuoja pasiekti Radikius. Mums svarbiausia ledo lytis išlaužyti ties posūkiais ir salomis, kurios natūraliai gali suformuoti ledų grūstis“, – pasakojo Kauno rajono

Karantinas pratęstas iki kovo pabaigos

www. siandien.info "Remiantis esamais duomenimis apie vakcinos nuo COVID-19 tiekimą, masinę gyventojų vakcinaciją pradėti būtų galima pavasario pabaigoje", - sako premjerė Ingrida Šimonytė. "Tai mes matome, kad bus galima pradėti jau tą platesnę vakcinaciją žmonių ne pagal kažkokias kategorijas, o tiesiog plačiosios visuomenės kažkada pavasario pabaigoje“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė. „Iš tiekimo pažadų ar įsipareigojimų gamintojų, kurie vis dar, deja, yra kintantys, tai mes matome, kad bus galima pradėti jau tą platesnę vakcinaciją žmonių ne pagal kažkokias kategorijas, o tiesiog plačiosios visuomenės kažkada pavasario pabaigoje“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė

Naujas laikraščio Šiandien numeris: nejaugi kaimas pasmerktas visiškai ištuštėti?

"Kartą vienas garsus Klaipėdos aktorius, žurnalisto paklaustas, kodėl jis nesikelia su šeima gyventi į Vilnių, kur arčiau kultūra, atsakė: „O iš Klaipėdos arčiau Afrika. Man labai skauda širdį girdint, kad „kaimas tuštėja, regionai nyksta, yra dvi Lietuvos…“. Per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvoje išnyko jau keli tūkstančiai kaimų, jaunimas „labai sunkiai prigyja“ ne tik žemės ūkio, bet ir kituose versluose. Nejaugi kaimas pasmerktas visiškai ištuštėti? Labai trūksta finansais paremto regionų gaivinimo plano, o didžiausia problema šios dienos kaime – nedarbas, tapęs visų kitų negerovių

Laikraštis ŠIANDIEN. Vynuogynui reikia ne tavo maldų, o kauptuko…

Laikraščio ŠIANDIEN interviu su psichologu, socialinių mokslų daktaru, Žmogaus studijų centro prezidentu Gintaru Chomentausku Gintaras Chomentauskas. Redakcijos archyvo nuotrauka. – Gerbiamas Gintarai, mano profesinių interesų sritis – transportas. Jūs, ko gero, nustebsite, kodėl aš atėjau pas Jus, psichologą, o ne į kokią nors žinybą, kuruojančią šią veiklos sritį. Priežastis paprasta: mane sudomino viena iš keisčiausių idėjų, jau senokai klaidžiojančių po Lietuvą – metro statyba Vilniuje. Keista ji dėl vienos keistos, netgi, sakyčiau, ypatingai keistos priežasties: šiam projektui įgyvendinti beveik nėra jokių techninių, finansinių, juridinių ar kokių nors kitokių problemų.

Laikraštis ŠIANDIEN. Gimnazijos vadovė: kiekvieną dieną susiduri su iššūkiais

www.siandien, laikraštis ŠIANDIEN              Mokytojo darbas -  vienas tauriausių pasaulyje. Visa, kas geriausia, jis atiduoda vaikams. Vaikai – tautos ateitis. Kaip ir kuo gyvena šiuo sudėtingu laikotarpiu viena iš Lietuvos mokyklų. „ŠIANDIEN“ kalbina Vilniaus S. Nėries gimnazijos direktorę Jolitą MARCINKEVIČIENĘ. Vilniaus S. Nėries gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė. Redakcijos archyvo nuotrauka.             Gerbiama Jolita, ką reiškia būti Vilniaus S. Nėries gimnazijos vadove?             Pernai gimnazija paminėjo 105 metų jubiliejų. Minint jubiliejus, dažniausiai atsigręžiame į praeitį ir kalbame apie visą istorinį laikotarpį. Ieškome laimėjimų, nutylime nesėkmes. Gimnazijos istorija nėra tiesi

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: Vynuogynui reikia ne tavo maldų, o kauptuko…

Naujausiame laikraščio ŠIANDIEN numeryje - pasikalbėjimas su Žmogaus studijų centro prezidentu Gintaru Chomentausku: „Deja, deja, lietuviai nemoka reaguoti į krizių iššūkius: skirtingai, nei daugelyje šalių, Lietuvoje tvyro baimė ir nepasitikėjimas, beviltiškumas ir tikėjimas stebuklu, kurį padarys kažkas kitas, bet ne patys Lietuvos piliečiai. Juk per kiekvienus rinkimus, rinkdami naujus valdžios atstovus, tikimės ne permainų – tikimės stebuklo! Išgelbės naujas lyderis, nauja partija, naujas judėjimas… O juk visa tai ne kas kita, kaip senų kėdžių perstumdymas. Mąstymo inercija ir atsakomybės baimė – tai liūnas, kuriame grimztame štai jau ketvirta dešimtis

Laikraštis ŠIANDIEN. Puota pandemijos metu – Klaipėdos rajono valdžia didina sau atlyginimus

Klaipėdos rajono valdžia pandemijos metu didina sau atlyginimus, kuria vystymo strategijas dešimčiai metų į priekį, tačiau nesprendžia šiandienos problemų www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Gargždiškiai praėjusį savaitgalį dalį nulipdytų besmegenių pastatatė prie rajono savivaldybės pastato. Ką tai reiškia? Šitaip žmonės išreiškė protestą dėl rajono mero valstiečio - žaliojo Broniaus Markausko ir rajono savivaldybės Tarybos sprendimo didinti rinkliavą už atliekas - skaičiuojama, kad gyventojams atliekų išvežimas per mėnesį brangs nuo maždaug 25 ct iki 2 eurų per mėnesį. Gargždiškių nulipdyti besmegeniai prie Klaipėdos rajono savivaldybės. Facebook

Laikraštis ŠIANDIEN. Iš Astravo AE elektros nepirksime, o radiacijos gausime nemokamai

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Europos Sąjungos branduolinės saugos reguliavimo ekspertų delegacija (ENSREG) prieš pat Naujuosius - 2021 metus atšaukė vizitą į Baltarusiją dėl Astravo atominės elektrinės. „. Baltarusija atsisako bendradarbiauti, vargu ar ES branduolinės saugos reguliavimo ekspertai (ENSREG) galės paskelbti galutines išvadas sausio mėnesį, negalėdami nuvykti į Astravą “,- tuomet sakė Europos Parlamento narys Bronius Ropė. Ką reiškia Lietuva Astravo atominė elektrinė, jeigu iki šiol, net praėjus daugiau kaip 30 metų, gydomos Černobilio atominės elektrinės padarytos žaizdos… Statoma Astravo AE. Redakcijos archyvo nuotr. 190 tonų radioaktyviųjų medžiagų

Anketa padės greičiau nutraukti viruso plitimą ir išsaugoti daugiau gyvybių

www.siandien.info Greičiau nutraukti viruso plitimą ir išsaugoti daugiau gyvybių – prie šio tikslo gali prisidėti kiekvienas, kuriam patvirtinta koronavirusinė infekcija (COVID-19), savarankiškai užpildęs anketą ir pateikęs išsamius duomenis, kaip ir kur užsikrėtė, su kuo turėjo didelės rizikos kontaktą. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja: kuo greičiau žmogus pateiks šią informaciją, tuo greičiau bus izoliuoti su užsikrėtusiuoju bendravę ir kitiems riziką užsikrėsti galintys kelti žmonės, o tai reiškia – stabdomas tolesnis viruso plitimas. Anketą galima rasti pagal nuorodą https://atvejis.nvsc.lt/. Šią anketą raginamas užpildyti kiekvienas žmogus, nepriklausomai, ar COVID-19 liga jam patvirtinta atlikus tyrimą,

Ar aplinkos ministras S. Gentvilas yra savarankiškas ministerijos vadovas?

Gintautas KNIUKŠTA Sąjūdžio Už Lietuvos miškus pirmininkas Vis daugiau kyla abejonių, ar aplinkos ministras S. Gentvilas yra savarankiškas ministerijos vadovas, ar jo darbą neįtakoja stambūs verslo lobistai. S. Gentvilas. Faceboook nuotr. Vienas iš naujienų portalo šį rytą pranešė, kad darbą pradėjęs naujasis aplinkos ministras Simonas Gentvilas neva tik praėjusią savaitę sužinojo, kad Aplinkos ministerija iki šiol dar nėra atsakiusi į Europos Komisijos užklausą dėl Miškų įstatymu nustatyto didžiausio galimo įsigyti miško ūkio paskirties žemės sklypų plotą. Priminsiu, kad šias įstatymo pataisas inicijavo sąjūdis už Lietuvos miškus, o joms

Laikraštis ŠIANDIEN. Pašauktas auginti duoną ir žirgus

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Pasikalbėjimas su Marijumi Čekavičiumi, Kražių seniūnijos ūkininku, Žemaitijos ir Lietuvos patriotu. Marijus nėra eilinis ūkininkas, šneka jis žemaitiškai, labai domisi tautos istorija, daug skaito. Ūkininkas Marijus Čekavičius. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Tėvų sodyboje, Kelmės rajone, Skruzdėlynės vienkiemyje jis įkūrė ekologinį ūkį ir atrado tikrąjį savo gyvenimą, kaip jis pats sako, - sielos prabangą. Kol nebuvo įsismaginusi pandemija, jį buvo galima sutikti ir Kauno senamiesčio ūkininkų turgelyje, ir Vilniuje, Kiemo turguje, čia jis atveža parduoti savo ūkyje išaugintų ekologiškų produktų, kiekvienam pirkėjui

Prekyboje – naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris

www.siandien.info Naujausiame laikraščio ŠIANDIEN numeryje aptariamos vietos savivaldos problemos, pasakojama apie Kauno rajono bendruomenių ryžtą išsaugoti kraštovaizdį ir kultūros paveldo objektus. Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai nepritarė UAB „Ekostruktūra“ planuojamai ūkinei veiklai– smėlio ir žvyro karjerui Virbaliūnų kaime, nes verslininkų taikiklyje atsidūrusi 45 ha teritorija yra vertinga kraštovaizdžio dalis. Su ja ribojasi net 15 paveldo objektų: Virbaliūnų, Kriemalos, Kulautuvos ir Brūžės senovės gyvenvietės, Paštuvos piliakalnis, Brūžės dvarvietė ir kapinynas, Lietuvos sklandytojų slėnis. Čia driekiasi dviračių trasa, piligrimų kelias. Nemuno pakrantė priskirta vieningam Europos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“,

Kreipėsi į šalies vadovus dėl Lietuvos miškų išsaugojimo

www.siandien.info Gintauto Kniukštos nuotrauka. Sąjūdis už Lietuvos miškus ir Labanoro klubas kreipėsi į šalies vadovus ir aplinkos ministrą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Pateikiame visą tekstą. LR Prezidentui J.E. Gitanui Nausėdai LR Seimo Pirmininkei J.E. Viktorijai Čmilytei - Nielsen LR Premjerei J.E Ingridai Šimonytei LR Aplinkos ministrui Simonui Gentvilui Kopija: Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Generalinei prokuratūrai Dėl Lietuvos miškų išsaugojimo Vilnius, 2021 m. sausio 11 d. Lietuvos miškai yra brangiausias mūsų turtas, priklausantis visiems Lietuvos žmonėms, todėl visi mes, Lietuvos gyventojai, turime teisę dalyvauti priimant

Kodėl siekiama kuo ilgiau išlaikyti poste kadenciją baigusį Konstitucinio Teismo pirmininką?

Valdas VASILIAUSKAS, žurnalistas. Valdas Vasiliauskas. Valdžių atskyrimo, teismų nepriklausomumo principas veikia. Tačiau jam nuolat iškyla pavojus. Kaip ir visai demokratijai. Ne tik Lietuvoje. Mat politinės galios centrai steigia teismus, valdančiųjų sprendimais ( Lietuvoje- Prezidento ir Seimo) skiriami teisėjai, o šiuos paskyrimus visuomet lydi politinės kovos ir intrigos- matomos ir nematomos. Teismams ir visuomenei būtų geriau, jeigu jos liktų užkulisiuose. Tačiau pastaruoju metu jos virto skandalais Vengrijoje, Lenkijoje ir net Jungtinėse Amerikos valstijose, kai D.Trumpas savo kadencijos pabaigoje užsispyrė paskirti Aukčiausiojo Teismo teisėją. Ne išimtis – ir Lietuva: politinių kovų

Laisvės gynėjo sūnaus kalba:“Ką man davė Lietuva“

www.siandien.info Laisvės gynėjo Vytauto Vaitkaus, žuvusio 1991 m. sausio 13-ąją, sūnus R. Vaitkus: „Tada mes aiškiai parodėme ne tik sau, bet ir visam pasauliui, ko siekiame“ Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Sausio 13-ąją žuvusiųjų artimųjų bendrijos „Bičiulystė“ pirmininko, 1991 m. sausio 13-ąją prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusio Lietuvos Laisvės gynėjo Vytauto Vaitkaus sūnaus, mokytojo Roberto Vaitkaus kalba Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: "Šiandien mes minime mūsų tautos apsisprendimo, valios, ryžto 30 metų sukaktį. Tada mes aiškiai parodėme ne tik sau, bet ir visam pasauliui, ko mes siekiame,

Top