Jūs esate
Pagrindinis > Redaktorius rekomenduoja

Kandidatai į prezidentus jau ieško, kas galėtų pakeisti S. Skvernelį

Anot N. Puteikio, "jau nuo praeito biudžeto patyriau nuolatinį partijos spaudimą, kad vis dėlto nebeatitinka praktika: vertybės vienaip surašytos pas „valstiečius“, o Premjero praktika, jo finansų ir socialinės apsaugos ministrų praktika vis dėlto yra turtingųjų globa". Mindaugas Puidokas šiandien paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose ir dėl to palieka Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o Naglis Puteikis, jau anksčiau pranešęs apie dalyvavimą rinkimuose, pasakė, kad traukiasi iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt „Matau, kad pamirštamos vertybės, esminiai rinkimų įsipareigojimai nevykdomi, o autokratiniais sprendimais

Savaitraštis ŠIANDIEN. Vilniaus “zuikių“ kontrolieriai, arba kodėl sostinėje klesti susikompromitavę korumpuoti policininkai

Paslaptinga Vilniaus savivaldybės represinė struktūra, surašanti daugiau administracinio nusižengimo protokolų, nei policija, slypi už nekalto pavadinimo “Susisiekimo paslaugos” . Valdas Vasiliauskas. Valdas VASILIAUSKAS Tūlas vilnietis, važiuojantis viešuoju miesto transportu, dažnai regi įprastą vaizdą: saugiai besijaučiančius troleibuso ar autobuso keleivius ūmai tartum perbėga nerimo banga – bilietų kontrolė, dažnai pasibaigianti nutvertu “zuikiu”. Gerai, jeigu vargšas “zuikis” susitaiko su likimu ir klusniai išlipa su jį areštavusiais kontrolieriais, o jeigu spyriojasi, tuomet neapsieinama ir be smurto, ir grumtynių. Ir visa tai dedasi niekuo dėtų taikių keleivių ir net

Prezidentė kviečia premjerą ieškoti visapusiškos patirties turinčio kandidato

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė po pokalbio su kandidate į aplinkos ministres Irma Gudžiūnaite nusprendė neskirti jos vadovauti Aplinkos ministerijai. I. Gudžiūnaitė, pasak Prezidentės, veržli ir perspektyvi jauna politikė, tačiau neturi reikiamos dalykinės patirties ir susitikime nepademonstravo vadovavimui aplinkos apsaugos sektoriui reikiamų žinių ir kompetencijos. Przeidentūros nuotr., autorius - R. Dačkus Profesionalumas, kuruojamos srities išmanymas, administraciniai gebėjimai, skaidrumas ir interesų konflikto vengimas – pagrindiniai Prezidentės keliami reikalavimai visiems kandidatams į ministrus. I. Gudžiūnaitė, pasak Prezidentės, veržli ir perspektyvi jauna politikė, tačiau neturi reikiamos dalykinės patirties ir susitikime nepademonstravo vadovavimui

Gali būti bandymų diskredituoti žiniasklaidą

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt Lietuvos žvalgyba perspėja, kad Lietuvoje vis agresyviau šnipinėja Kinija, kad Rusija nuosekliai stiprina karinius pajėgumus Kaliningrado srityje ir kad į Lietuvos finansų technologijų sektorių taikosi prieštaringos reputacijos rinkos dalyviai. Kartu ji pastebi, kad Rusijos žvalgybai nepavyksta Lietuvoje įgyti norimos politinės įtakos. „Dienos temos“ studijoje – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ir Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis. – „Kinijos žvalgybų įtaka pasiekė ribą, kai apie ją turi būti informuota visuomenė“, – sakėte šiandien spaudos

Savaitraštis ŠIANDIEN. Suvalkiečiai karves melžia skambant klasikinei muzikai

Gintautas KNIUKŠTA, savaitraštis ŠIANDIEN Šią bendrovę drąsiai būtų galima įrašyti į Ginesų rekordų knygą. Praėjusiais metais ji pagamino daugiausia pieno Lietuvoje. Žemės ūkio bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas . Padovinys.Žemės ūkio bendrovės pastatas. Šis ūkis pagal parduodamo pieno kiekį patenka į Europos Sąjungos ūkių dešimtuką. Marijampolės rajono savivaldybės Padovinio žemės ūkio bendrovėje per metus vidutiniškai iš vienos karvės primelžiama po 11,2 t pieno. Bendras paros primilžis – 35 tonos. Šis ūkis pagal parduodamo pieno kiekį patenka į Europos Sąjungos ūkių dešimtuką. Vidutiniškai viena karvė dabar per parą duoda 32

Ar nenusižengia konstitucinei teisei į nemokamą gydymą

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Irena Haasė ir Antanas Matulas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašydami ištirti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto kompensuojamųjų vaistų aprašo ir kainyno atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo, kompensuojamųjų vaistų sąrašas kas ketvirtį keičiamas ir pastaruoju metu iš sąrašo buvo išbraukti ar pakeisti 545 iki tol pacientų naudoti preparatai. Tai sukėlė gydytojų ir pacientų nepasitenkinimą, galimai ir komplikacijas dėl priverstinio vartojamo vaisto pakeitimo. Kompensuojamųjų vaistų įtraukimo į sąrašą ir išbraukimo

Savaitraštis ŠIANDIEN. 2019 metai – Laikinosios sostinės atminimo metai

NAUJAS SAVAITRAŠČIO ŠIANDIEN NUMERIS JAU PREKYBOJE. Kauno miesto gyventojų skaičius ir jo tautinė sudėtis nuolat kito ir tebekinta. Prieš du šimtus metų Kaune gyveno tik pusantro tūkstančio gyventojų. Pirmasis 100 tūkst. gyventojų buvo fiksuojamas 1931 metais, o viršūnę pagal gyventojų skaičių pasiekė 1991 metais, kai jame gyveno 433 tūkst. gyventojų. Šiuo metu Kaunas gerokai išretėjęs, gyventojų skaičius jau nesiekia nei 300 tūkst. ir pagal šį rodiklį sugrįžo į 1969 metus. IX a. pabaigoje lietuviai sudarė tik apie šešis, 1923 m. – apie 60, o šiuo metu –

Algimantas Jankauskas. Neperskaitytas Ozolas

Koks žmogus slypi už šių reikšmingų, bet nuogų biografijos faktų? Ar pažinome ir deramai įvertinome? Ar gebėjome panirti į Ozolo minties gelmę? Ar supratome jo įžvalgas ir nuveiktus Lietuvai darbus? Sunku išsamiai atsakyti į visus klausimus trumpame įvadiniame straipsnyje. Romualdas_Ozolas_alkas.lt_A.Rasakevičiaus_nuotr Romualdas Ozolas (1939 01 31 – 2015 04 06) – politikas ir filosofas, Nepriklausomybės Akto signataras, Sąjūdžio steigėjas ir ideologas, pirmojo nepriklausomo savaitraščio „Atgimimas“ steigėjas ir leidėjas, pirmosios Vyriausybės vicepremjeras, Centro judėjimo ir partijos iniciatorius ir ideologas, visuomenininkas. Atsakymas greičiausiai būtų toks – Ozolas lieka neperskaitytas ir užmirštas.

Dėl būtinybės imtis atsakomybės dėl Lietuvos ir Europos ateities

Vilniaus forumo rezoliucija dėl būtinybės imtis atsakomybės dėl Lietuvos ir Europos ateities Lietuvos mokslų akademija 2019-01-16 REZOLIUCIJA Dėl būtinybės imtis atsakomybės dėl Lietuvos ir Europos ateities Troškimas ir pareiga išsaugoti, apginti valstybę šiandien mus susieja su ryžtingais romantikais, kurie praėjusio amžiaus pradžioje užsibrėžė tikslą grąžinti Lietuvai tai, ką okupacijos – viena po kitos – atėmė ir naikino: valstybingumą, tapatybę, kalbą, savigarbą. Lietuva šiandien gyvena politinio nuosmukio, ekonominės atskirties ir geopolitinio nesaugumo sąlygomis. Didėjanti socialinė atskirtis ir susvetimėjimas yra vieni pagrindinių ir piliečiams svarbiausių vidaus politikos rūpesčių. Užsienio politikoje egzistencinę grėsmę kelia agresyvėjanti Rusija, Europos Sąjungos

Savaitraštis ŠIANDIEN.Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną iš Lietuvos (2)

Kažkada lankytojų centras dirbo ir savaitgaliais. Deja, dabar tik žmonių įspaustos pėdos sniege rodo, kad ši vieta turistų sulaukia ir šaltą žiemą, ir šventinėmis dienomis. Gintautas KNIUKŠTA, savaitraštis ŠIANDIEN Šiemet sukanka 30 metų, kai Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Kodėl šiandienė valdžia nusprendė Europos geografinį centrą parduoti „viešojo aukciono būdu“? Niekas nelaukė Praėjusį sekmadienį apsilankiau Europos geografiniame centre. Išvažiavę į A14 (Molėtų) plentą ir pasukę Utenos kryptimi, netrukus rasite nuorodą į Europos

Savaitraštis ŠIANDIEN. 2019 -ieji: tyko elektros kainų šuolis, neslūgs įtampa darbo rinkoje

Kaip gyvensime šiemet? Išorės aplinka nelepins. Indrė Genytė - Pikčienė Indrė Genytė-PIKČIENĖ Luminor banko vyriausioji analitikė, specialiai ŠIANDIEN Analizuojant pasaulio ekonomines tendencijas ir užbėgančiuosius ekonominius rodiklius, matome vis daugiau suaktyvėjusių makroekonominių seisminių zonų – rizikos veiksnių, galinčių neigiamai paveikti pasaulio ekonominės plėtros tvarumą ir, suprantama, Lietuvos raidos perspektyvas. Daugiausia nerimo kelia paaštrėjusios protekcionizmo apraiškos, galinčios sudarkyti tarptautines pridėtinės vertės grandines ir pakeisti pasaulio ūkio plėtros augimo pavarą žemyn. Kertinis neigiamas posūkis tarptautiniuose prekybos santykiuose - mažėja rinkos efektyvumas, daugėja prekybos

Naujas ŠIANDIEN numeris

Laikraščio ŠIANDIEN ieškokite visuose šalies prekybos centruose. Kas supranta, kad Lietuvai vienintelė alternatyva - ji pati? Ką reiškia tai, kad neleidžiama Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyties ženklo? Kodėl Lietuvoje žmonės sunkiai dirba, bet nieko neuždirba? Kodėl sunaikinta aviacija ir laivynas, gamyba ir litas, o bankai atiduoti svetimiems valdyti? Kai iškirsime miškus, išparduosime žemę, kam tada ateis eilė? Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris - visuose prekybos centruose.

„Ačiū už narsą ir drąsą, ačiū už meilę, viltį ir tikėjimą“

Seimo kanceliarijos (aut. Dž. G. Barysaitė) nuotrauka 2019 m. sausio 13 d., sekmadienį, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje, įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 28-osioms metinėms ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Iškilmingame minėjime kalbėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad laisvės gynėjai, kuriant valstybę, trokšdami gyventi už Tėvynę, paaukojo gyvybes už mūsų laisvę. „Ačiū už narsą ir drąsą, ačiū už meilę, viltį ir tikėjimą, kuris tomis dienomis ir naktimis buvo įdiegtas į mūsų protus, kad augtų drauge su mūsų vaikais ir vaikaičiais. Lietuvos vaikai per Sausio 13-osios auką užaugo žinodami laisvės kainą

Laikraštis „ŠIANDIEN“. „Tiesa padarys jus laisvus“

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Jauniausiam iš jų buvo vos 17, vyriausiam – 55 metai. 1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti anksčiau buvo nuteisti šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių. Vilniaus apygardos teismas buvo priėmęs sprendimą byloje liudytoju apklausti M. Gorbačiovą, išsiųsti keli šaukimai, bet Rusija atsisakė jį įteikti buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui. „Yra išankstinė nuostata, o

Laikraštis ŠIANDIEN. 2019 metai – Žemaitijos metai

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė net vienuolika nutarimų dėl 2019 metų paskelbimo atmintinais metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. bus minimos Žemaitijos vardo paminėjimo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličio–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį, minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės ir pripažindamas Žemaitijos indėlį į valstybės gyvenimą per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją, nutarė paskelbti 2019 metus Žemaitijos metais. Seimas taip pat pažymėjo Žemaitijos vaidmenį Europos istorijoje 1236–1422 metų laikotarpiu, 200

Laikraštis ŠIANDIEN. „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“

Vytauto MATULEVIČIUS, laikraštis ŠIANDIEN Tai iš tiesų buvo retas įvykis: vyriausybinė Jungtinių Valstijų Helsinkio komisija, visame pasaulyje ginanti žmogaus teises, nusprendė surengti klausymus, skirtus mūsų šaliai. Ir dar su tokia formuluote: „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“ Galite įsivaizduoti, kokioje padėtyje atsidūrėme, jei jau mūsų svarbiausioji sąjungininkė ėmėsi Lietuvos? O prieš tai du JAV Kongreso nariai įregistravo įstatymo projektus, kuriuos priėmus N. Venckienė būtų išleista į laisvę ir galėtų netrukdomai gyventi ir dirbti JAV - kol nebūtų priimtas sprendimas jos politinio prieglobsčio byloje. Negana to, vienas iš projektą pateikusių kongresmenų, Chris'as Smith'as,

Laikraštis ŠIANDIEN. Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai, arba kodėl šiandienė valdžia nusprendė Europos geografinį centrą parduoti „viešojo aukciono būdu“ Šiemet sukanka 30 metų, kai Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Šių metų gegužę sukanka 15 metų, kai Europos geografinį centrą puošia garsaus lietuvių skulptoriaus Gedimino Jokūbonio kompozicija, skirta Lietuvos įstojimui į ES pažymėti, – balto granito kolona, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna. Dėl skirtingų apskaičiavimo metodų Europos geografiniu centru laikomos kelios žemyno vietovės, tačiau 1989 m. prancūzai mokslininkai,

Laikraštis ŠIANDIEN. Kur tie šiuolaikiniai Oginskiai, nacionaliniai lyderiai, kurie ne uždarinėtų, o atidarinėtų mokyklas, universitetus?

Valdas VASILIAUSKAS Lietuvių žemės ūkio inteligentijos likimo klausimu Šiandien mažne užmirštą ir nebevartojamą „ Lietuvių žemės ūkio inteligentijos“ sąvoką tarpukario Lietuvoje buvo įtvirtinęs ir išplėtojęs profesorius Jonas Aleksa( 1879 – 1955), dukart ( 1920 ir 1926 -1935) Lietuvos žemės ūkio ministras, agronomas, sociologas, žemės ūkio ekonomikos Lietuvoje pradininkas, Sibiro kankinys ir mirtininkas. Pats profesorius buvo pirmosios lietuvių žemės ūkio inteligentų kartos atstovas, paskesnių inteligentijos kartų ugdytojas, kurio veiklą nutraukė okupacija. Lietuvoje Jonas Aleksa prisimenamas ir gerbiamas žemės ūkio mokslininkų, žemdirbių auditorijose. Tačiau ši iškili asmenybė netelpa viename bare, jos indėlis į nepriklausomos valstybės kūrybą

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Ar dar galime Lietuvą vadinti žemės ūkio kraštu?

Apie skaudžius žemės ūkio praradimus, ministerijos iškėlimą į Kauną ir susipykusius žemdirbius. Žemės ūkio ministro Giedriaus SURPLIO išskirtinis interviu laikraščiui ŠIANDIEN. Kalbėjosi Gintautas KNIUKŠTA Gerbiamas ministre, Statistikos departamento duomenimis, nuo narystės ES pradžios per 2004–2016 metus šalyje ūkių skaičius sumažėjo 40,6 proc. Lietuvoje nebeliko linų, vis mažiau auginama rugių. Jūs susitaikėte su tuo? Susitaikyti su šiais skaudžiais mūsų žemės ūkiui praradimais, manau, gali tik tas, kas neturi visiškai jokių politinių ambicijų ir idėjų. Visgi turime suprasti, kad negalime grįžti į buvusius planinės ekonomikos laikus ir tikėtis, kad linus vėl galėtume auginti visoje Lietuvoje

Valdžios atstovai: kas ir kaip siūbuoja valstybės laivą

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Algirdo Paleckio veikla jau kuris laikas kelia abejonių dėl jo lojalumo Lietuvai, todėl, kai išaiškėjo, kad jis suimtas už šnipinėjimą Rusijai turbūt didelės nuostabos nebuvo. Labiau suintrigavo žinia, kad kali jis jau nuo spalio. Tuo metu aiškėja, ką turėjo galvoje premjeras, iš pradžių paminėjęs konservatorius, o vėliau apskritai jėgas, kurios esą gali siekti nuversti teisėtą šalies valdžią. „Savaitei“ kalbėję liudininkai tikina, kad tokiose akcijose A. Paleckis nepraleisdavo progos sudalyvauti. Trečiadienį teisėsauga patvirtino – už šnipinėjimą Rusijai nuo spalio suimtas Algirdas Paleckis. „Rusijos žvalgyba buvo nusitaikiusi į visuomenei

ŠIANDIEN redakcija dėkoja visiems, paėmusiems į rankas šį leidinį

ŠIANDIEN redakcija dėkoja visiems, paėmusiems į rankas šį leidinį. ŠIANDIEN - tai naujas žodis, smagios naujienos, pozityvaus gyvenimo palydovas. ŠIANDIEN kolektyvas tikisi šiltos bendrystės su kiekvienu iš skaitytojų ir kitais metais. ŠIANDIEN prenumerata 2019 metams priimama visuose Lietuvos pašto, „Paypost“ skyriuose, www.prenumeruok.lt  

Jei premjeras telkia savo elektoratą, tai pasirinko ne tuos priešininkus

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Streikuojantys mokytojai laukia premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo, bet neatrodo, kad jis rengiasi tą padaryti. Premjero suburtoje ilgalaikį viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo projektą rengiančioje komisijoje streikuojančių, o ir nestreikuojančių mokytojų, nebuvo. Profsąjungų konfederacijos pirmininkė sakė, kad tikslas – mažiausiai uždirbantys biudžetininkai, bet tarp jų nebuvo paminėti mokytojai. Tuo metu S. Skvernelis kreipėsi į specialiąsias tarnybas dėl savo paties paskelbtos informacijos apie Kremliaus ir Rusijos specialiųjų tarnybų pastangas nuversti teisėtą valdžią. Tokį jo elgesį prezidentė Dalia Grybauskaitė išvadino liguistu ir nesolidžiu. Premjeras sureagavo emocingai. Politikos apžvalgininkai sako,

Kitiems rašo gyvenimo taisykles, o pats pažeidinėja įstatymus

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys). Politikas taip pat nesilaikė šio teisės akto įpareigojimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus (6 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 7 straipsnio 1 dalis). Tokį sprendimą vienbalsiai priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Tiriant nustatyta, kad, tinkamai „neatvėsęs” nuo savo buvusios darbovietės, ministras skyrė finansavimą jos projektui. A. Verygos įsakymu iš Valstybinio visuomenės sveikatos

Seimas priėmė 2019 m. valstybės biudžeto įstatymą, balsavo net liberalai

Seimas patvirtino 2019 m. valstybės biudžetą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, inovacijų, mokesčių ir šešėlio mažinimo struktūrinėms reformoms. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys per 10 mlrd. 590 mln. eurų. Iš jų pajamų ir pelno mokesčiai sudarys per 2 mlrd. 483 mln. eurų, prekių ir paslaugų mokesčiai – per 5 mlrd. 417,5 mln. eurų, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos – per 1 mlrd. 921,5 mln. eurų. „Kitų metų biudžetas orientuotas į struktūrines reformas, skurdo mažinimą, rezervų kaupimą

Kiekviena pradelsta diena reiškia po naują plyną kirtimą parkuose, kraštovaizdžio draustiniuose

Gintautas Kniukšta Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Šiandien mes (kiekvienas iš mūsų) turime parašyti laišką kiekvienam Seimo nariui, laiškais užversti Vyriausybės kanceliariją, Prezidentūrą, kad Seimas skubos tvarka priimtų Miškų įstatymo Nr.I-671 3 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XPIII-2458, kuriuo norima neleisti saugomose teritorijose vykdyti miško kirtimų, po kurių miškas iškertamas plynai. Šio įstatymo svarstymas turėjo vykti gruodžio 4 dieną, deja, Seimas nesvarstė, nes savo išvados nepateikė. Vyriausybė. Po gruodžio 1 d. eisenos ir mitingo Vilniuje, sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, asociacija „Gyvas miškas“ ir Labanoro klubas kreipėsi į Seimo pirmininką, premjerą, kad toks Aplinkos ministerijos darbo

Arvydas Juozaitis. Kreipiuosi į Seimo narius: nepasirašykite migracijos pakto

Arvydas JUOZAITIS Gerbiami Seimo nariai, kreipiuosi į Jus ragindamas nepritarti Jums teikiamam rezoliucijos „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ projektui. Jungtinių tautų organizacija (JTO) paviešino Globalaus pakto migracijai (Global compact for migration, toliau – Paktas) projektą, kurį gruodžio 10-11d. Marakeše (Marrakech, Maroko miestas) ketinama priimti tarptautinėje konferencijoje. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš mėnesį iki šio Pakto sudarymo pareiškė, kad remia Paktą ir kad už Lietuvą jį pasirašyti bus siunčiamas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Dalis valstybių nepritaria Paktui ir neketina dalyvauti konferencijoje (įskaitant ir JAV), teigdamos, jog

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis dėkoja už darbą savo trims ministrams

Naujienų portalo lrytas.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius teigė, kad šis sprendimas turėjo būti priimtas dar anksčiau. „Dėl J.Petrauskienės krizinės situacijos formavosi dar nuo šitos Vyriausybės kadencijos pradžios, švietimo srityje politika visada stovėjo ant galvos, o ne ant kojų. Kultūros sritis irgi yra užmiršta. Ministrė nesugebėjo parodyti, kad kultūra yra vienas iš prioritetų.Dėl aplinkos ministro, manau, kad čia urėdijų reforma labai ritmas diskusijų objektas. O miškų kirtimai emociškai itin neigiamai veikė visuomenę. To nesprendimas yra tai, kas erzina", - . Prezidentė Dalia Grybauskaitė pritaria švietimo

Gruodžio 1 d. Vilniuje rengiama palaikymo akcija – eisena „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“ 

Gintauto Kniukštos nuotr.Gruodžio 1 d., 12 val. nuo Katedros aikštės Vilniuje prasidės eisena „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“ per Gedimino prospektą Seimo link. Tądien Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, asociacija „Gyvas miškas“ ir Labanoro klubas kviečia visus piliečius į miškų nekirtimo saugomose teritorijoje akciją. Eisena „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“ skirta palaikyti Seime numatomą svarstyti įstatymo projektą, kuriuo norima uždrausti plynus kirtimusnacionaliniuose, regioniniuose parkuose ir kitose saugomose teritorijose. Šiuo metu vyksta visuomenės inicijuotas teismo procesas – grupės ieškinys, prie kurio jau prisijungė 234 fiziniai ir juridiniai asmenys iš visos Lietuvos, tikimasi jog per

Mitingas šalies sostinėje : „Stop nepagrįstam vaikų paėmimui ir barnevernet principams Lietuvoje

"Dvejopi jausmai: džiaugiuosi matydamas mitinge tiek jaunų šeimų, pasiryžusių apginti savo vaikų ateitį, kita vertus liūdna, kad jiems tai daryti reikia. Laukia nelengvas darbas. Reikės ne tik rasti atsakingus sprendimus, bet ir įveikti melu grįstą propagandą. Štai kaip atrodė, anot Lietuvos radijo žurnalistų, vos "500" žmonių mitingas...“, - "Facebook"  rašo Seimo narys Rimantas Dagys. Lapkričio 25 d., sekmadienį, Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo į mitingą „Stop nepagrįstam vaikų paėmimui ir barnevernet principams Lietuvoje!“ susirinkę tūkstančiai  piliečių griežtai pasisakė prieš valstybės vardu vykdomą beprecedentį „vaikų paėmimą“ iš šeimų. Į mitingą juos pakvietė

Minint atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-metį – generolo laipsniai ir valstybiniai apdovanojimai

Šiemet lapkričio 23 d. sukanka 100 metų kai 1918 m. lapkričio 23 dieną buvo išleistas pirmasis įsakymas atkurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Minint atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-metį Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė generolo laipsnius ir įteikė valstybinius apdovanojimus Lietuvos karininkams. Ši diena yra minima kaip Lietuvos kariuomenės diena. Lietuvos kariuomenė buvo kuriama sunkiomis sąlygomis – 1918 metų pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo, iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė, jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Pirmieji Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti lietuviai karininkai, grįžę iš Rusijos. Mat dar 1917 metais Rusijos lietuvių karių iniciatyva sukurta lietuvių karininkų sąjunga.

Dar vienas “regioninės politikos” žygis į provinciją

Kol kas šios Seimo daugumos regionų politika dūžta į šipulius. Lapkričio 14- ąją sukanka du metai, kai dirba šios kadencijos paralamentas, tačiau  nepadarytų  darbų sąrašas netrumpėja: mokestinė našta gyventojams ir verslui nemažėjo, iš esmės palankesnių sąlygų naujoms investicijoms ir naujoms darbo vietoms nesukurta, pratęsta nuolatinio politikų kišimosi į teisėsaugos darbą tradicija. Vykdomos neparengtos, chaotiškos refomos, kurios priešina visuomenę, žmonės netenka darbo, dažnas renkasi emigraciją. Dabar grupė Seimo narių siūlo uždrausti auginti gyvūnus dėl kailio, kailinių žvėrelių augintojams numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2025 metų pabaigos. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša laikraščiui

Arvydas Juozaitis perspėjo šalies vadovę

Šiandien, lapkričio 22 dieną, Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis, reaguodamas į Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnybos paskelbtą žinią, kad prezidentė remia JTO pakto dėl migracijos pasirašymą, išplatino viešą pareiškimą, kuriame paneigė prezidentės išsakytus teiginius, esą, paktas nesukuria jokių naujų teisinių įsipareigojimų ir pasekmių, o migracijos politika, esą, liktų suverenia valstybių kompetencija. „Niekaip neįmanoma sutikti su tokia mūsų valstybės vadovės pozicija, kadangi šio pakto tekste keliasdešimt kartų paminėtas žodis „įsipareigojame“. Lygiai taip pat neįmanoma sutikti su prezidentės nuostata, kad šis paktas, esą, padės spręsti nelegalios migracijos problemą. Atvirkščiai, jau pačioje

Klausimai Premjerui: ar jis žino, kad Landsbergių šeima verslą kuria valstybei priklausančiose biudžetinių įstaigų patalpose

Seimo nariai kreipėsi į Ministrą Pirmininką Seime dėl Gabrieliaus Landsbergio verslo ir TS-LKD narių padarytų pažeidimų žemės teisės srityje. Seimo narių grupė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, kad jis atsakytų į klausimus apie valstybės turto ir infrastruktūros naudojimą vystant Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslą bei konservatorių padarytus pažeidimus žemės teisės srityje. Į Į klausimų sąrašą yra įtraukti klausimai apie tai, ar Premjerui žinoma, kad Landsbergių šeima verslą kuria valstybei priklausančiose biudžetinių įstaigų patalpose ir galimai išnaudoja biudžetines įstaigas. Be to, klausiama, kokia tokių patalpų kaina ir ar ji atitinka rinkos vertę bei

Ragina atmesti Jungtinių Tautų migracijos sutartį

Grupė visuomeninių organizacijų savaitgalį paskelbė viešą pareiškimą, kuriuo reikalauja atsisakyti pasirašyti Jungtinių Tautų „Pasaulinę saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutartį“. Su visuomene ir net su Seimu nederintą šio dokumento pasirašymą pareiškimo autoriai vadina lietuvių tautos ir Lietuvos išdavyste. Atkreipiamas dėmesys, jog pasirašyti šią sutartį jau atsisakė įvairios demokratinės šalys, tarp jų JAV, Austrija, Estija, Čekija, Australija ir kitos. „Pareiškimą išprovokavo tai, jog Lietuvoje vyriausybė suskubo savavališkai paskelbti, kad šią sutartį pasirašys. Nėra gilinamasi, kodėl tą padaryti atsisako įvairūs mūsų NATO partneriai, ignoruojama priešinga visuomenės nuomonė, bandyta net patyliukais apeiti Seimą, kuriam

Nerimo gaidos dėl švietimo sistemos ateities

Nerimo gaidos dėl švietimo sistemos ateities skambėjo šiandien įvykusioje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojo prof. Vytauto Juozapaičio spaudos konferencijoje „Kaip projektuojami pokyčiai bendrojo ugdymo mokykloje“. Konferencijoje kalbėta apie problemas ir valdžios nenorą į jas įsiklausyti, kurias patiria švietimo srities profesoriai, ekspertai, bendraudami su šios valdančiosios daugumos atstovais Seime ir Vyriausybėje. Pasak prof. V. Juozapaičio, švietimo bendruomenę labiausiai neramina nežinia dėl ateities. Tai pasakytina ir dėl bendrojo ugdymo programų ruošimo, kai nei pedagogai, nei vaikai ir tėvai nežino, kas jų laukia? Bandydama įžvelgti gilumines to priežastis,

G. Kniukšta. Gana kirsti Lietuvą

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" Šių metų rugsėjo 20 d. kalbėdamas Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje „Vyriausybės valanda“ premjeras Saulius Skvernelis labai rimtu veidu ištarė: „Vis dar nerandame, kur dingsta ar galimai dingsta 1 milijonas kubinių metrų mūsų medienos“. Šis premjero teiginys tiek Seimo posėdžių salėje, tiek visuomenėje buvo suprastas kaip skandalingas, analogų neturintis faktas, itin didelio masto valstybės turto grobstymas ir ypatingai sunkus nusikaltimas. Jeigu dingo apie 50 milijonų eurų vertės medienos, tai tikėtina, kad tai negalėjo įvykti nežinant aplinkos ministrui, VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos vadovams. Sunerimęs Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kreipėsi

Žalioji konferencija Gargžduose: nuogąstavimai dėl artėjančios krizės ir kaip seksis Lietuvai?

www.siandien.info Nuo nuogąstavimų dėl artėjančios krizės ir pasaulio ekonomikos tendencijų prie klimato kaitos, žaliojo verslo nišų bei perspektyvų. Tokiomis temomis Gargžduose vykusioje konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Klaipėdos regionui” diskutavo ekonomikos ir žaliųjų inovacijų ekspertai, verslininkai bei vietos politikai. Vilnius nėra pajėgus vežti visą Lietuvos traukinį į priekį. "Lietuva vėl mėgaujasi subalansuota ekonomikos plėtra, be to, pernai pasėta bene rekordinė užsienio investicijų sėja teikia vilčių, kad pjausime gausesnį naujų darbo vietų „derlių“ – taip buvo teigiama banko „Luminor“ vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės pranešime. Tačiau anot analitikės, Lietuvai reikia daugiau augimo židinių: Vilnius nėra

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Neteisėtų kirtimų legalizavimas Labanoro regioniniame parke

Šiuos vaizdus matė Labanoro žygio dalyviai. Ši schema naudojama jau ilgą laiką. Ji gana paprasta. Miško sklypo, kuriame matyti neteisėti kirtimai, valdytojas parašo projektą pagal Žemės ūkio ministerijos kartu su Aplinkos ministerija parengtas ES paramos, teikimo taisykles*, gauna iki 50 tūkst. eurų paramą pažintinio tako įrengimui, kerta visame plote medžius ir labiausiai iškirstas aikšteles maskuoja klodamas pažintinį taką. Miškų tarnyba, matyt, netikrina tokio projekto vykdymo, nes ,,tai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, kuri prižiūri projektą, reikalas", o minėta agentūra tikrina tik projekto investicijas ir netikrina miško būklės, nes ,,tam yra išduotas

48 savivaldybėms prognozuojamos mažesnės pajamos nei 2018 metais

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija 2019 metų Vyriausybės biudžete įžvelgia per daug optimistinį scenarijų, liberalai pastebi, kad per pusę sumažinus skiriamų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukų dalį savivaldybėms – šios susidurs su iššūkiu išgyventi, todėl siūlo keisti savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Ričardas Juška piktinasi Finansų ministerijos pateikta metodika, kai siūloma savivaldybėms GPM pajamų mažinimą kompensuoti tik 50 proc. vietoj buvusios 100 proc. kompensacijos. Parlamentarą neramina, jog nukirtus kompensacijas per pusę – 48 savivaldybėms gresia stagnacija. „Pagrindinę savivaldybių biudžeto dalį sudaro GPM pajamos. Šią dieną matome, kad

Top