Jūs esate
Pagrindinis > Redaktorius rekomenduoja (Puslapis 2)

Savaitraštis ŠIANDIEN.Mosėdis – Lietuvos akmenų karalius

Romaldas Abugelis. Romualdas ABUGELIS 2019 metų Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis paskelbta: Alytaus apskrityje – Veisiejai; Kauno apskrityje – Žiežmariai; Klaipėdos apskrityje – Mosėdis; Marijampolės apskrityje – Liudvinavas; Panevėžio apskrityje – Adomynė; Šiaulių apskrityje – Baisogala; Tauragės apskrityje – Vadžgirys; Telšių apskrityje – Kuliai; Vilniaus apskrityje – Nemėžis; Utenos apskrityje – Dusetos. Mosėdžio herbas. ŠIANDIEN tęsia mažųjų kultūros sostinių pristatymą skaitytojams. Šį kartą kviečiame susipažinti su Mosėdžiu. Mosėdis – miestelis Skuodo rajono savivaldybėje, prie Bartuvos upės, Salantų regioniniame parke. Pavadinimas siejamas su žodžiu mokas. Taip buvo vadinami dideli akmenys. Buvo manoma, kad tai suakmenėję žmonės.

Sąjūdis “Už Lietuvos miškus” kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, išrinktąjį prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisiją dėl viešojo intereso gynimo.

Gintautas KNIUKŠTA Sąjūdžio “Už Lietuvos miškus” pirmininkas Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių. Sąjūdis “Už Lietuvos miškus” kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, išrinktąjį prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisiją dėl viešojo intereso gynimo. "Portalo www. 15 min. lt 2019 06 19 Mariaus Jakūbaičio publikacijoje ,,Vyriausybė numojo ranka į STT perspėjimus ir leido dirbtinai sumažinti medienos kainą” nurodyta : ,, Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad mediena kurį laiką būtų parduodama sumažintomis kainomis, nors Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išvakarėse įspėjo – dėl to valstybė gali patirti itin

Savaitraštis ŠIANDIEN. Savivaldai turi būti suteikta daugiau teisių ir atsakomybės

Savaitraštis ŠIANDIEN. Savivaldai turi būti suteikta daugiau teisių ir atsakomybės Į savaitraščio ŠIANDIEN klausimus atsako Rietavo savivaldybės meras Antanas ČERNECKIS Ūkininkystės mokslinyčia buvo profesinio žemės ūkio ir verslo mokymosi pradžia Lietuvoje, tačiau, pasak Rietavo mero Antano Černeckio, visiems turbūt aišku, kad vien rietaviškių norų neužtenka. Būtina, kad aktyviai savo nuomonę pareikštų Žemaitijos ūkininkai, verslo žmonės, tam pritartų Švietimo, mokslo ir sporto, Žemės ūkio ministerijos, asocijuotos verslo struktūros ir kitos suinteresuotos institucijos. Gerbiamas mere, Rietavo savivaldybei jūs vadovaujate nuo pat jos įkūrimo. Kaip paaiškintumėte tokį žmonių

Savaitraštis ŠIANDIEN. „Didžiausias turtas – laikas, praleistas su artimaisiais“

Martina RUGINYTĖ Kristina Bartkevičienė - motyvuojanti ir gyvenimą praskaidrinanti pedagogė. Mažeikiškė Kristina Bartkevičienė, baigusi specialiosios pedagogikos studijas, jau apie 15 metų dirba su vaikais, patiriančiais kalbinių sunkumų. Šiuo metu Anglijoje gyvenanti moteris ugdo lietuvių ir rusų emigrantų vaikus. K. Bartkevičienė teigia, jog visada norėjo būti motyvuojanti ir gyvenimą praskaidrinanti pedagogė, ir pastebi, kad pirmoji vaiko mokytoja yra šeima. Kas paskatino rinktis šią specialybę, darbą? Kaip save pamenu ir kaip pasakojo tėveliai, būdama maža, buvau labai linksma ir kalbi mergaitė. Bet pradėjusi lankyti mokyklą, pasikeičiau, kalbėjau tyliai ir nedrąsiai. Kadangi pradinėse

“ Nutarėme važiuoti birželį, kadangi ten taip pat pats gamtos žydėjimas“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkės Elzbietos Žibutės Bagdonienės kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime 2019 m. birželio 14 d. Seimo kanceliarijos (aut. Dž. G. Barysaitė) nuotrauka (…) Trumpas susitikimas su praeitimi. Praėjus daugeliui metų po tremties vis atsirasdavo noras aplankyti savo vaikystės ir paauglystės vietas, tačiau tai atostogų nėra, tai lėšų stoka, ar su sveikata problemos. Ir štai ankstyvą 2012 m. pavasarį atėjo dukra Aurelija ir sako: „Mama, važiuojame dabar, nes kažin ar kada beišsiruošime.“ Nutarėme važiuoti birželį, kadangi ten

Savaitraštis ŠIANDIEN. Nuo amato iki kūrybiškumo

Gražina MURELYTĖ-AJAUSKIENĖ Tapytoja Kūryba, dailės kūriniai yra veidrodis dvasinės tautos istorijos. Per dailę kūrėjas atveria save, leidžia kitiems pažvelgti į jo dvasinį pasaulį. Per paveikslą dalinasi, daugina savo mintis, nes įkrautą energiją spinduliuoja žiūrovui . Dirbdama su vaikais, jaunimu susiduriu su švariu, tyru pasauliu. Ypač mažieji turi labai pozityvų požiūrį , mėgsta kurti tai kas gražu. Dailės mokymas padeda pakylėti kūrybą į daug aukštesnį lygį. Tikra kūryba kyla iš kūrėjo dvasios ir įgyja didesnę vertę, jei profesionaliai yra išreikštia. Todėl svarbu mokytis dailės taisyklių arba amato. Žinoma,

Savaitraštis ŠIANDIEN.Prezidento rinkimų kronika

Vytautas RADŽVILAS Tikras palengvėjimas – rinkimai baigėsi. Pagaliau galiu apsispręsti, ką daryti su beveik metus vilkta man primesto „tautinių jėgų skaldytojo“ ir net „apgaviko“ įvaizdžio našta. Toliau tylėti ar vis dėlto prabilti? Kęsti melą, užgauliojimus ir patyčias nelengva bet kuriam turinčiam nors kiek savigarbos žmogui. Dar sunkiau, kai tokio moralinio ir psichologinio košmaro šaltinis ir priežastis yra buvusio Sąjūdžio bendražygio ir bičiulio bei dalies jo rėmėjų elgesys ir veiksmai. Profesorius Vytautas Radžvilas, vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų, pirmasis šios sąjungos pirmininkas, nedviprasmiškai neoliberalizmą įvardino klasikinio

„Lietuva kaip veidrodis atspindi mus pačius“

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo vizitas Vatikano Miesto Valstybėje. Susitikimas su Popiežiumi Pranciškumi. Mieli Lietuvos žmonės, Seimo nariai, visi svečiai, diplomatai, džiaugiuosi, kad galiu šiandien įvykdyti konstitucinę pareigą – skaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje ir Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. Taip numato Konstitucijos 89 straipsnis. Likus mėnesiui iki darbų perdavimo naujam šalies vadovui noriu aptarti mūsų valstybės, demokratijos, visuomenės ir politikos brandą, kurios siekėme visi kartu, visus šiuos 10 metų. Apžvelgdama gana dramatišką dešimtmetį, nors konfliktų buvo, ginčų buvo, stumdėmės

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kaimo bendruomenės sušildė pajūrį

Savaitgalyje Karklėje vyko tradicinis Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydis. Ne veltui sakoma: kol kaimas dainuos ir šoks, tol bus gyva Lietuva. Sąskrydyje dalyvavo apie 1000 žmonių iš daugiau kaip 1000 bendruomenių. Kaimo plėtros politika turi saugoti gamtos išteklius, biologinę įvairovę bei regionų kultūrinį identitetą ateities kartoms, tačiau pasidomėti bendruomenių veikla neatvyko nė vienas ministras, bendruomenių atstovus pasveikininti atvyko vienintelė Seimo narė Guoda Burokienė. Sąskrydžio dalyviams sėkmės linkėjo ir du šalies merai - Klaipėdos ir Šakių r. 17 - asis

Savaitraštis ŠIANDIEN.Ekrano valdoma parazitų civilizacija

Arvydas ŠLIOGERIS Lietuva dabar yra panaši į vandens lašą, nukritusį ant iki baltumo įkaitusios geležies, nors lygiai tą patį galėtume pasakyti beveik apie visas senąsias – nusenusias, suvaikėjusias, praradusias savisaugos instinktą, išlepusias, prabangos ir pertekliaus ištvirkintas – Europos valstybes. Globalizacijos malūnas neabejotinai sumals į kosmopolitinius miltus ne tik Lietuvą, bet ir Vokietiją ar Angliją, nors, žinoma, ne taip greitai kaip mūsų šalį. Iki smulkmenų kartojasi nukaršusios Romos imperijos likimas – išorinių ir vidinių barbarų lavina šluoja nuo kelio ir bloškia nebūtin vadinamosios civilizacijos bastionus, priversdama barbarėti ir Europos senbuvius,

Arvydas Juozaitis dalyvaus Seimo rinkimuose

Filosofas dr. Arvydas Juozaitis toliau tęs politinę veiklą ir telks visuomenininkų bei politikų pajėgas į platų visuomeninį-politinį judėjimą „Lietuva yra čia“. Su šia politine jėga A. Juozaitis dalyvaus būsimuose Seimo rinkimuose . Arvydas Juozaitis. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Kaune vakar įvyko sambūrio „Lietuva yra čia“ sueiga, su sambūrio dalyviais buvo svarstomos tolimesnės galimybės ir būdai, kaip tinkamai atstovauti bemaž 67 tūkst. rinkėjų atidavusių savo balsą už A. Juozaičio kandidatūrą Lietuvos prezidento rinkimuose, kaip aktyviai dalyvauti Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Buvo numatyti ir aptarti du veiklos būdai, užtikrinsiantys „Lietuva yra čia“ veiklos

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.Lietuva išsirinko romantišką prezidentą

Lietuva išsirinko romantišką prezidentą. Gitanas Nausėda ne tik žaidžia šachmatais, renka senovinių knygų kolekciją, bet ir groja gitara. Išrinktasis prezidentas gyvena Pavilnių regioniniame parke, prie pat Pūčkorių atodangos ir patrankų liejyklos pastatytame name, dėl kurio beveik trejus metus bylinėjosi su aplinkosaugininkais. Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris jau rytoj. Visuose prekybos centruose, bet patogiau – prenumeruoti.

Šarūnas Marčiulionis nebenori dirbti Briuselyje

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąraše Europos Parlamento rinkimuose kandidatavęs ir antrą mandatą sąjungai iškovojęs Šarūnas Marčiulionis pranešė, jog nori daugiau laiko skirti Lietuvoje pradėtiems jaunimo, o taip pat karjerą baigusių sportininkų projektams. Pasak jo, vertinant rinkimų rezultatus Europoje, matyti, jog Europos Parlamentas koncentruosis ties ES vertybių, ES vienybės išlaikymo klausimais. Dėl to Europos Parlamentui šiuo metu yra reikalingi labiau patyrę politikai. (Photo by NBA Photos/NBAE via Getty Images) Tuo tarpu Lietuvoje sveikatos, sveikatingumo klausimai, moksleivių aktyvumas, jaunų žmonių sveikata – prioritetai, ties kuriais jis nori dirbti ir perduoti visą savo sukauptą

Lietuvos prezidento rinkimus laimėjo Gitanas Nausėda ir jo komanda

Lietuvos prezidento rinkimus laimėjo Gitanas Nausėda ir jo komanda. Gintauto Kniukštos nuotrauka, „Negaliu skelbti pergalės, nes tai darau ne aš. Tai daro Vyriausioji rinkimų komisija ir ji tai padarys“, – sako naujasis Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Gitanas Nausėda (g. 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje) – Lietuvos finansininkas, dėstytojas, politikas. Biografija 1970-1981 m. mokėsi Klaipėdos 5-oje vidurinėje mokykloje, nuo 1971 m. Klaipėdos muzikos mokykloje, dainavo berniukų chore „Gintarėlis“. Vasaras leisdavo pas senelius Būdviečių kaime. 1981 m. neišlaikęs matematikos egzamino ir neįstojęs į ekonomiką Vilniaus universitete (VU), dirbo

Gintautas Kniukšta. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio laikraščio?

Gintautas KNIUKŠTA Laikraštis man iki šiol yra didelis stebuklas. Po straipsnių it musės krenta ministrai, atsistatydina prezidentai, laikraštis mus vienija, guodžia, išskiria ir vėl sutaiko… Pamenu, buvau baigęs šešias klases, kai gimtojo rajono laikraštis ‚Banga“ išspausdino mano pirmąjį straipsnelį. Tai buvo labai didelis įvykis mano gyvenime, kuris mane lydi iki šiol. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio laikraščio? Pokalbis – diskusija, savaitraščio "ŠIANDIEN" 50-ąjį numerį pasitinkant. 2019 m. gegužės 31 d., 16 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Trakų g. 10, Vilnius Diskusijoje dalyvauja: filosofas, rašytojas dr. Arvydas Juozaitis,

Savaitraštis ŠIANDIEN.Oro balionu pasiektas 10 kilometrų aukštis

Romaldas ABUGELIS Nuo seno žmonės svajojo skraidyti kaip paukščiai. Šiandien tokia galimybė jau yra. Skrydis oro balionu - tai nevaržomas laisvės pojūtis ir nepamirštami prisiminimai visam gyvenimui. Romaldas Abugelis. Pasaulis į padangę pakilusį karšto oro balioną pirmą kartą išvydo 1783 metais. Šio legendinio skrydžio autoriais buvo prancūzai broliai Mongolfjė. Oro balionas – orlaivių tipas, kuris kyla dėl Archimedo jėgos, pasireiškiančios skysčiuose ir dujose dėl slėgių skirtumo po ir virš kūno. Balionas horizontaliai juda tik vėjo pagalba, todėl jis skiriasi nuo dirižablio, kurio judėjimas danguje yra kontroliuojamas. Yra trys pagrindiniai

Gintautas Kniukšta. Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną? Mainai už paramą rinkimuose?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir filosofas, rašytojas  Arvydas Juozaitis. Gintauto Kniukštos nuotrauka.  Į savaitraščio ŠIANDIEN klausimus atsako Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS Gerbiamas direktoriau, kaip sutikote žinią, kad ministerija keliama į Kauną? Sako, kad tai politinė valia, bet kiek žinau, politinę valią formuoja Seimas, jos gi nebuvo pareikšta, o aiškinimas, kad tai buvo įrašyta rinkimų programoje ir žmonės už tai balsavo – mažų mažiausia nesąžininga. Partijos rinkimų programose gali bet ką įrašyti...   Šios Vyriausybės programoje dėl Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų parašyta: "išanalizuosime galimybes perkelti į Kauną dvi

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kūryba be dvasinio tingulio

Paroda „Istorija ir dailininkas: Giedrius Kazimierėnas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g.1, Vilnius) iki šių metų birželio 16 dienos. Gražinos MURELYTĖS -AJAUSKIENĖS pasikalbėjimas su Dailės akademijos profesoriumi, Kultūros ir meno premijos laureatu Giedriu KAZIMĖRĖNU Giedrius Kazimierėnas. Asmeninio archyvo nuotrauka Gerbiamas Giedriau, Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta jūsų tapybos paroda „Istorija ir dailininkas: Giedrius Kazimierėnas“. Kodėl nusprendėte tapyti istorinio žanro paveikslus? Istorinio paveikslo žanras labai sudėtingas. Turime tokią įstabią istoriją. Šiuolaikiniam dailininkui lieka du keliai: palikti ją užmarščiai ir keliauti su Europoje ir pasaulyje dominuojančiomis

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną?

Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną? Mainai už paramą rinkimuose? O gal kauniečiai ir aplinkinių rajonų žmonės tiesiog plūsta į šią ministeriją? Deja, deja… Pavyzdžiui, per metus (2016 m.) ministeriją vidutiniškai aplankė 400 žmonių iš visos Lietuvos, iš jų tik 45 ūkininkai ir 45 kooperatyvų bei žemės ūkio bendrovių nariai. 2017 metais jų buvo dar mažiau… Sovietmečiu kalbėta, kad ministeriją reikia perkelti į Dotnuvą. Kam šiandien prireikė ministerijos pastato pačiame sostinės centre? Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Visuose prekybos centruose, bet patogiau – prenumeruoti.

Savaitraštis ŠIANDIEN. „Tai prilygtų slogiam valstybės sapnui. Jis – Lietuvos prezidentas?“

Kęstutis Jaskelevičius Savaitraštis ŠIANDIEN Kęstutis Jaskelevičius Profesinio mentaliteto ypatumai                  Policininko profesija yra reikalinga ir garbinga. Be šių vyrų ir moterų visuomenė pasijustų nesaugi ir neapginta. Policininko kelią jaunuoliai renkasi dėl kelių motyvų. Scanpix/AFP nuotr. Vienus žavi uniforma, noras pasipuikuoti prieš bendraamžius, kitiems rūpi nemenkos socialinės garantijos tarnybos metu ir jai pasibaigus, esama ir idealistų, kurie viliasi būti naudingi visuomenei. Tačiau ne paslaptis, kad yra asmenų, kurie tarnybą policijoje renkasi dėl labai specifinių motyvų. Tai valdžios ir galios kitų žmonių atžvilgiu pojūtis, kurį neretai lydi net sadistiniai polinkiai. Todėl karts nuo karto viešumon iškyla

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kokia kultūra, tokie ir įstatymai

Lina SEDRA Pagal ką sprendžiame apie tautos kultūrą? Pagal parašytų knygų gausą? Pagal miestų architektūrinį įmantrumą? Pagal lygį, pasiektą naujų technologijų srityje ar bendro produkto apimtis? Manding, tai tik išoriniai rodikliai, sakykim – kultūros forma, drabužis, kuris gali keistis, keičiantis visuomenės savimonei ir bendriems prioritetams. Lina Sedra. Kas tuomet būtų kultūros turinys, ta giluminė, mūsų a priori atsinešta, pamiršta, bet ir vėl sąmoningai ar nesąmoningai, vienų aktyviau, kitų pasyviau siekiama sielos būsena - cultura animi, kur nėra varžymosi, o vien geranoriškumas, kur nėra sumenkinimų, o tik noras

Tautos ir šeimų šventė „Baltijos keliui – 30“

Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse vyko Tautos ir šeimų šventė „Baltijos keliui – 30“. Baltijos kelias.-R.-Misiukonis Visuotina žinoma, kad legendinis „Baltijos kelias“, kai į 650 km ilgio grandinę rankomis susikabino Lietuvos, Latvijos ir Lietuvos žmonės, pasmerkdami Baltijos šalių nepriklausomybę panaikinusį Molotovo-Ribentropo paktą, įvyko 1989 m. rugpjūčio 23 d. Tačiau „Baltijos kelio“ pradžia buvo keliais mėnesiais ankstesnė. 1989 m. gegužės 14–15 d. Taline buvo surengta Baltijos asamblėja, kurioje Estijos Liaudies Fronto Taryba, Latvijos Liaudies Fronto Dūma ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas priėmė Baltijos tautų teisių deklaraciją. Joje

Miškų reforma: kalti asmenys turi atlyginti žalą valstybei ir žmonėms

SĄJŪDŽIO „UŽ LIETUVOS MIŠKUS“ PAREIŠKIMAS DĖL KONSTITUCINIO TEISMO SPRENDIMO Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių. 2019 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo nutarimu Nr. KT12-N4/2019 pripažino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Konstitucinis teismas pripažino kad šis įstatymas priimtas neteisėtai. Valstybinių miškų valdymo reforma buvo pradėta vykdyti labai

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kritika Žemės ūkio rūmams: gana ekskursijų po pasaulį

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis:,,Žemės ūkio bendrovės ir kiti juridiniai asmenys moka to paties dydžio mokesčius ir įmokas, kaip ir kitų verslo sričių subjektai“. Petras PUSKUNIGIS Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Po to, kai iš ŽŪR pasitraukė pagrindiniai žemės ūkio produkcijos gamintojai ir gamybiniai klausimai tapo antraplaniais, ŽŪR kilo išgyvenimo problema - atstovaujamų interesų paieška ir identifikavimas. Neturint konstruktyvių pasiūlymų, griebiamasi išbandytos šmeižto taktikos: Lietuvos žemės ūkio tarybos (toliau – Taryba) juodinimo, stambių-smulkių priešpriešos skatinimo ir pan. Tendencingai neigiamai interpretuojant Tarybos kreipimąsi į žemės ūkio ministrą dėl Lietuvoje

„Lietuva kitomis spalvomis“

Seimo Vitražo galerijoje Seimo Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus atidarė dailininkų Jono Daniliausko, Sauliaus Kruopio ir Juozo Pranckevičiaus tapybos darbų parodą „Lietuva kitomis spalvomis“. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė) Pasak parodos iniciatoriaus Antano Vinkaus, gyvenime yra trys svarbiausi dalykai – tai laikas, žodžiai ir progos. „Artėjant Didžiajam Penktadieniui, susikaupimo, susimąstymo periodui, gera, kad yra proga susitikti ir pabendrauti. Mūsų gyvenimas yra trumpa kelio atkarpa, kuriai prasmę suteikiame savo darbais. Menas kiekvienam yra be galo svarbus, tai tarsi estetoterapija, kuri pakelia mus virš kasdienybės“, – sakė

Savaitraštis ŠIANDIEN. Valstybinių miškų valdymo reforma – neteisėta

Gintautas Kniukšta Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai: įstatymai ypatingos skubos tvarka gali būti priimami tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais. Vadinasi, ši miškų reforma yra neteisėta. Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas ir Įstatymas) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Konstitucinis Teismas šiuo

Savaitraštis ŠIANDIEN. Jaunasis boulingo talentas svajoja apie olimpines žaidynes

Paryžiuje vykusiame Pasaulio Jaunimo boulingo čempionate kylantis sportinio boulingo talentas Laurynas Narušis laimėjo bronzos medalį. Šių metų kovo mėn. Paryžiuje vykusiame Pasaulio Jaunimo boulingo čempionate kylantis sportinio boulingo talentas Laurynas Narušis laimėjo bronzos medalį. Tai yra pirmas lietuvių iškovotas apdovanojimas tokio lygio turnyrų istorijoje. 108 atletai, 18 metų ir jaunesni, iš viso pasaulio rungėsi dėl nugalėtojų laurų penkiose disciplinose. Lietuvai atstovavęs trylikametis Vilniaus “Ąžuolyno” progimnazijos septintokas Laurynas buvo jauniausias varžybų dalyvis. Kova buvo labai įtempta, tačiau jam pavyko prasibrauti tarp 24 atletų, kurie toliau rungėsi Masters disciplinoje.

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ pradės masinius streikus visoje šalyje

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kitą savaitę žada susitikti su sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“, ketinančio mitinguoti prieš padidintas miškų kirtimo normas, atstovais ir aptarti miškų kirtimų problemą. Vienas iš mano prioritetinių darbų yra surasti balansą tarp miško panaudojimo tenkinant visuomenės ir pramonės poreikius“, – BNS antradienį teigė ministras. Šis miškas visada žmonėms buvo nemokamai ir laisvai prieinamas. Žmonės, kurių buvo pilnas šis miškas ir kurie nuolat čia lankėsi, buvo tiesiog šokiruoti išvydę kas iš jo liko... „Žaliavinės medienos eksportas yra tiesioginė žala gamtai“, – pridūrė K. Mažeika. Pasak jo, prioritetas būtų teikiamas visuomenės

Nuoširdus ačiū už 2 proc. GPM paramą savaitraščiui ŠIANDIEN

ŠIANDIEN gyvavimui, jo turinio palaikymui, plėtojimui ir tobulinimui gyvybiškai reikalinga Jūsų parama. Kaip skirti 2 proc. GPM ŠIANDIEN? Tam tereikia didžiosiomis raidėmis užpildyti prašymo lapą FR0512 ir iki gegužės 1 d. (imtinai) pateikti šią formą apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skyriui elektroninės deklaravimo sistemos pagalba, atsiųsti jį paštu arba įteikti savo teritoriniame mokesčių inspekcijos skyriuje. PARAMOS LAPO FR0512 PILDYMO PAVYZDYS: PARSISIŲSTI PARAMOS LAPĄ FR0512 PILDYMUI PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI: Patogiausias būdas pateikti prašymą pervesti 2 % prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos, adresu https://deklaravimas.vmi.lt . Prisijunkite prie Valstybinės mokesčių inspekcijos sukurtos Elektroninio

Ar jau iš anksto nuspręsta, kas laimės Prezidento rinkimus. Ką reiškia Rinktinė trijulė?

Balandžio 8 d. sambūrio „Lietuva yra čia“ lyderis ir kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) apskundė šiandien Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNMMB) rengiamų kandidatų į prezidentus debatų organizatorius ir pakvietė žmones po darbo 18.30 val. rinktis į protesto akciją prie Nacionalinės bibliotekos laiptų. Arvydas Juozaitis. Biržų pilyje. Gintauto Kniukštos nuotrauka. A.Juozaitis VRK išsiuntė raštą, kuriame naujienų agentūros BNS, Rytų Europos studijų centro, Konrado Adenauerio fondo ir LNMMB rengiamus debatus prašo pripažinti 3-jų atrinktų kandidatų neįvardinta ir nepažymėta reklamine akcija ir, savo asmeninėje socialinio

Savaitraštis ŠIANDIEN. Donatas DAILIDĖ: „Nuveikti suplanuotus darbus ir pasitikti naujus iššūkius – didžiausia dovana“

Romas BEIŠTRAKIS Nuveikti suplanuotus darbus ir pasitikti naujus iššūkius – didžiausia dovana. Taip sako „Dojus“ įmonių grupės vadovas Donatas Dailidė. Dar tik Kristaus amžiaus sulaukęs Donatas jau vadovauja įmonių grupei, kurioje dirba 350 žmonių Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, o metinė apyvarta siekia 115 mln. EUR. Pagrindinė veikla – žemės ūkio, miškų ūkio, specializuotos ir vejų priežiūros technikos pardavimai, nuoma bei aptarnavimas. Kaip voverė darbų verpete besisukantis jaunasis vadovas maloniai sutiko atsakyti į keletą klausimų ŠIANDIEN savaitraščiui apie save ir įmonių grupės veiklą. Trumpai papasakokite apie save, ką veikei iki

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Mūsų žemės ūkis: skaičiai ir faktai

Romas BEIŠTRAKIS Kaimas yra mūsų tautos lopšys, jos tradicijų kūrėjas ir saugotojas. Sodiečio auginama duona – mūsų pasididžiavimas. Būti šalimi, garsėjančia žemės ūkiu, mums lėmė pati gamta ir lietuvio darbštumas. Mes dar nesugebame suvokti, kokią svarbią vietą mūsų ekonomikoje ir apskritai gyvenime užima šis dar protėvių puoselėtas verslas. Parodykime pelnytą pagarbą mūsų žemdirbiams - lai mūsų duonelė būna už svetimus pyragus skanesnė. Svarba Kaime gyvena apie 940 tūkst. arba 33 proc. šalies gyventojų. Žemės ūkyje, miškų ūkyje ir žuvininkystėje dirba 7 visų šalies darbuotojų. Šis sektorius sukuria

Kaune prasideda tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2019“

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis  kartu su DOJUS“ įmonių grupės generaliniu  direktoriumi Donatu Dailide  Aleksandro Stulginskio universitete atidarė tarptautinę žemės ūkio parodą „Ką pasėsi... 2017“. . Balandžio 4-6 dienomis Kaune susirinks šimtai žemės ūkio atstovų iš viso pasaulio – čia vyks viena didžiausių Baltijos šalyse tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2019“. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje rinksis įmonės, smulkieji augintojai, gamintojai, amatininkai iš Vokietijos, Suomijos, Danijos, Lenkijos ir kitų šalių. Didžiulėje parodos erdvėje – 15 hektarų plote – visuomenė galės susipažinti su žemės ūkio technika, augalų apsaugos priemonėmis,

Savaitraštis ŠIANDIEN. Pavasario garsų tonai: Gražinos Murelytės Ajauskienės paveikslai

Dalia KARATAJIENĖ Paskendęs muzikoje. 2019, dr.al. 100x70 Menas ir tai, kas vyksta meno bei jo skaitytojų, klausytojų ir žiūrovų sąveikos lauke, ne visada, kaip žinia, pasiduoda racionaliam paaiškinimui. Atrodo, jog galerijų nestinga, stebinančių netikėtumais tapytojų – irgi, o tų, kuriems kūriniai adresuojami, kuriuos paveikslai turėtų nustebinti – lyg ir mažoka. Iš šios negausios grupės retai kada išgirsi nusiskundimų. Juk prisipažinti, jog nieko nesupranti lyg ir nepatogu, o žavėtis tiesiai į sentimentalią pajautą nusitaikiusiais gatvėje pardavinėjamais paveikslais – dar blogiau. Bet norisi gi ko nors dailaus, gilaus ir suvokiamo. Todėl susidūrimas su

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. ŠVENTĖ TARP DŽIAUGSMO IR SKAUSMO

                                                       Esu ne kartą rašęs apie apgailėtiną švenčių eroziją šiuolaikinėje (postmoderniojoje) civilizacijoje. Apie „naująjį religingumą“, pasireiškiantį daiktų ir jų vartojimo, maisto ir mitybos, svaigulio ir skanavimų azarto, seksualinių pomėgių ir fiziologinių procesų garbinimu, švenčių virtimu kasdienėmis pramogomis. Krescencijus STOŠKUS Krescencijus Stoškus. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Praėjusiais metais tokių švenčių turėjome per akis ir mes. Jos tęsėsi beveik be paliovos. Nespėja pasibaigti viena, kai prasideda kita. Dauguma jų atitiko visus „naujojo religingumo standartus. Jos vadinosi visokiausiais vardais, svetimais ir savais, bet vis labiau vienodėjo, banalėjo, tuštėjo. rutinizavosi. Nyko jų dvasinis turinys,

Lietuvos gyventojai išsirinko vietos savivaldos valdžią

Lietuvos Respublikos gyventojai pasirinko: statistinis savivaldybės meras yra 51,1 metų amžiaus vyras R. Šimašius - sostinės meras. Vilniaus savivaldybės nuotrauka. Pasibaigus rinkimams galima konstatuoti, kad išrinkti merais keisis daugiau nei trečdalyje (22 iš 60) savivaldybių (3 iš jų buvo išrinkti dar 2019 m. kovo 3 d.): Alytaus miesto, Anykščių rajono, Biržų rajono (išrinktas pirmąjį kartą balsuojant), Ignalinos rajono, Jonavos rajono (išrinktas pirmąjį kartą balsuojant), Joniškio rajono (išrinktas pirmąjį kartą balsuojant), Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Pagėgių, Pakruojo rajono, Raseinių rajono, Rokiškio

Savaitraštis ŠIANDIEN. Pasaulyje – ekologinio ūkininkavimo proveržis

Romaldas ABUGELIS Ekologiški plotai per metus padidėjo 20 procentų Vartotojų rūpinimasis sveikesniu maistu ir sveikesne aplinka pasaulyje įgauna vis didesnį pagreitį. Šie gyventojų elgesio pokyčiai skatina plėsti ekologiškų produktų gamybą. Ekologinių pasėlių plotai 2017 metais, lyginant su 2016 metais, ūgtelėjo rekordiškai – beveik 12 mln. hektarų arba net penktadaliu. Prieš dvidešimt metų ekologiškus produktus augino tik 77 valstybės, o pernai – jau 181. Ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių skaičius pasaulyje per šį laikotarpį padidėjo net 15 kartų. Šiuo metu gamtai draugišku ūkininkavimu užsiima beveik trys

Savaitraštis ŠIANDIEN. Europos Komisija: Lietuva padarė tik nedidelę pažangą

Šių metų vasario mėnesio pabaigoje Europos Komisija (EK) pateikė ataskaitą, kurioje įvertino Lietuvos pažangą, įgyvendinant anksčiau mūsų šaliai skirtas rekomendacijas. Ataskaitoje konstatuojama, kad nepaisant ekonomikos augimo, apskritai padaryta tik nedidelė pažanga, o kai kuriose srityse pažangos iš viso nėra. Pavyzdžiui, neišplėsta mokesčių bazė, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Be to, akcentuojama, kad aplinkosaugos ir nekilnojamojo turto mokesčiai yra maži. Ekonomikos augimą sunkina gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuva po ekonomikos krizės sparčiai atsigavo, ekonomika kelerius pastaruosius metus palyginti sparčiai auga, pernai ji ūgtelėjo 3,6 procento. Mažėja nedarbas,

Šiemet minime 29-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metines

Kovo 9–ąją, Lietuvos vardo dieną, sostinės tiltai per Nerį ir Trijų Kryžių paminklas nušvito Lietuvos vėliavos spalvomis - Baltasis tiltas - geltonai, Žaliasis tiltas – žaliai, Mindaugo tiltas – raudonai. Šventinis apšvietimas džiugins iki pat kovo 12 dienos. Šiemet minime 29-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metines. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimto Nepriklausomybės Atkūrimo Akto sukaktį. Lietuvos išsivadavimo iš sovietų okupacijos metinių proga Seime ir visoje Lietuvoje organizuojami šventiniai renginiai, skirti prisiminti vienybe iškovotą Laisvę ir pasidžiaugti visų kartu puoselėjama nepriklausoma demokratine respublika. Šventinių renginių

Top