Jūs esate
Pagrindinis > Redaktorius rekomenduoja (Puslapis 2)

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. ŠVENTĖ TARP DŽIAUGSMO IR SKAUSMO

                                                       Esu ne kartą rašęs apie apgailėtiną švenčių eroziją šiuolaikinėje (postmoderniojoje) civilizacijoje. Apie „naująjį religingumą“, pasireiškiantį daiktų ir jų vartojimo, maisto ir mitybos, svaigulio ir skanavimų azarto, seksualinių pomėgių ir fiziologinių procesų garbinimu, švenčių virtimu kasdienėmis pramogomis. Krescencijus STOŠKUS Krescencijus Stoškus. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Praėjusiais metais tokių švenčių turėjome per akis ir mes. Jos tęsėsi beveik be paliovos. Nespėja pasibaigti viena, kai prasideda kita. Dauguma jų atitiko visus „naujojo religingumo standartus. Jos vadinosi visokiausiais vardais, svetimais ir savais, bet vis labiau vienodėjo, banalėjo, tuštėjo. rutinizavosi. Nyko jų dvasinis turinys,

Lietuvos gyventojai išsirinko vietos savivaldos valdžią

Lietuvos Respublikos gyventojai pasirinko: statistinis savivaldybės meras yra 51,1 metų amžiaus vyras R. Šimašius - sostinės meras. Vilniaus savivaldybės nuotrauka. Pasibaigus rinkimams galima konstatuoti, kad išrinkti merais keisis daugiau nei trečdalyje (22 iš 60) savivaldybių (3 iš jų buvo išrinkti dar 2019 m. kovo 3 d.): Alytaus miesto, Anykščių rajono, Biržų rajono (išrinktas pirmąjį kartą balsuojant), Ignalinos rajono, Jonavos rajono (išrinktas pirmąjį kartą balsuojant), Joniškio rajono (išrinktas pirmąjį kartą balsuojant), Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Pagėgių, Pakruojo rajono, Raseinių rajono, Rokiškio

Savaitraštis ŠIANDIEN. Pasaulyje – ekologinio ūkininkavimo proveržis

Romaldas ABUGELIS Ekologiški plotai per metus padidėjo 20 procentų Vartotojų rūpinimasis sveikesniu maistu ir sveikesne aplinka pasaulyje įgauna vis didesnį pagreitį. Šie gyventojų elgesio pokyčiai skatina plėsti ekologiškų produktų gamybą. Ekologinių pasėlių plotai 2017 metais, lyginant su 2016 metais, ūgtelėjo rekordiškai – beveik 12 mln. hektarų arba net penktadaliu. Prieš dvidešimt metų ekologiškus produktus augino tik 77 valstybės, o pernai – jau 181. Ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių skaičius pasaulyje per šį laikotarpį padidėjo net 15 kartų. Šiuo metu gamtai draugišku ūkininkavimu užsiima beveik trys

Savaitraštis ŠIANDIEN. Europos Komisija: Lietuva padarė tik nedidelę pažangą

Šių metų vasario mėnesio pabaigoje Europos Komisija (EK) pateikė ataskaitą, kurioje įvertino Lietuvos pažangą, įgyvendinant anksčiau mūsų šaliai skirtas rekomendacijas. Ataskaitoje konstatuojama, kad nepaisant ekonomikos augimo, apskritai padaryta tik nedidelė pažanga, o kai kuriose srityse pažangos iš viso nėra. Pavyzdžiui, neišplėsta mokesčių bazė, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Be to, akcentuojama, kad aplinkosaugos ir nekilnojamojo turto mokesčiai yra maži. Ekonomikos augimą sunkina gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuva po ekonomikos krizės sparčiai atsigavo, ekonomika kelerius pastaruosius metus palyginti sparčiai auga, pernai ji ūgtelėjo 3,6 procento. Mažėja nedarbas,

Šiemet minime 29-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metines

Kovo 9–ąją, Lietuvos vardo dieną, sostinės tiltai per Nerį ir Trijų Kryžių paminklas nušvito Lietuvos vėliavos spalvomis - Baltasis tiltas - geltonai, Žaliasis tiltas – žaliai, Mindaugo tiltas – raudonai. Šventinis apšvietimas džiugins iki pat kovo 12 dienos. Šiemet minime 29-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metines. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimto Nepriklausomybės Atkūrimo Akto sukaktį. Lietuvos išsivadavimo iš sovietų okupacijos metinių proga Seime ir visoje Lietuvoje organizuojami šventiniai renginiai, skirti prisiminti vienybe iškovotą Laisvę ir pasidžiaugti visų kartu puoselėjama nepriklausoma demokratine respublika. Šventinių renginių

Į Europos Parlamentą – kone visa frakcija…

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) išplėstinio prezidiumo posėdyje buvo patvirtintas LSDDP kandidatų sąrašas į Europos Parlamentą. Iš viso sąraše - 21 kandidatas. G. Kirkilas.Ar ne mes patys formuojam nihilistinę visko neigimo atmosferą? Pirmajame dešimtuke - ,socialdarbiečių“ pirmininkas G. Kirkilas, Seimo LSDDP frakcijos seniūnas Andrius Palionis, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius. Parlamento rinkimai vyks gegužės 26 d. Penkerių metų kadencijai bus renkama 11 narių iš Lietuvos. Jeigu būtų

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris: Europos Komisijos dūris Lietuvai

Gyventojų, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, dalis yra viena didžiausių ES – apie 30 procentų. Ši rizika kaimo vietovėse yra beveik dvigubai didesnė nei miestuose ir toliau didėja. Itin didelė pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų skurdo rizika. 2017 m. per 16 proc. vyresnių nei 65 m. gyventojų patyrė didelį materialinį nepriteklių. Šis rodiklis yra tris kartus didesnis, nei ES vidurkis. Viešosios išlaidos pensijoms, kaip BVP dalis, yra vienos mažiausių ES. Maždaug 44 proc. neįgaliųjų gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Kasmet maždaug 200 tūkstančių žmonių gauna maisto paketus iš

2 458 812 rinkėjai rinko tiesioginiuose rinkimuose 60 savivaldybių tarybų ir 60 merų

Š. m. kovo 3 d. 7 val. Lietuvos Respublikoje 1 970 rinkimų apylinkių atvėrė duris rinkėjams. 2 458 812 rinkėjai rinko tiesioginiuose rinkimuose 60 savivaldybių tarybų ir 60 merų. Kandidatai rungėsi dėl 1 502 mandatų. Rinkimuose dalyvavo 13 666 kandidatai. Iš jų 410 kandidatai varžėsi dėl tarybos nario – mero mandato, o 13 635 – dėl tarybos nario mandato. Aktyviausiai rinkėjai balsavo Birštono (52,14 ) Pagėgių (51,15) ir Lazdijų rajonuose (50,56 ). VRK pasiekia pranešimai apie galimus teisės aktų pažeidimus. Visi pranešimai ir vertinami ir tiriami. Dažniausiai pasitaikantys: dėl galimo

Savaitraštis ŠIANDIEN. Jaunoji piešimo talentė mėgsta žaisti futbolą

Savairaštis ŠIANDIEN pristato tik labai mažą jaunosios talentės Amber Markevičius kūrybos dalelę ... Vilniaus krikščionių gimnazijos moksleivė Amber Markevičius pradėjo piešti būdama vos dvejų metukų. Nuo antros klasės ji lanko dailės būrelį pas mokytoją Giedrę Vėžytę, kuri padeda jai tobulėti ir dar labiau pamilti dailę. Amber yra labai dėkinga savo mokytojai patarimus, padrąsinimus ir įkvėpimą. Neseniai Amber pradėjo savarankiškai mokytis animacijos. Kartais piešia ir pagal užsakymus. Jai tai patinka, nes skatina tobulėti. Jaunoji piešimo talentė yra itin darbšti ir valinga – kasdien piešia po keletą valandų. Piešimas jai yra

R. Dargis: Jeigu svajoji laimėti milijoną, reikia bent jau nusipirkti loterijos bilietą

Idėjas paversti kūnu yra vietos lyderių ir visos bendruomenės darbas Robertas DARGIS, LPK prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, www.lpk.lt Beveik tris dešimtmečius gyvename demokratinėje valstybėje. Prieš penkerius metus buvo pakeisti įstatymai ir suteikta teisė tiesiogiai rinkti ne tik savivaldybių tarybų narius, bet ir miestų bei rajonų merus. 2015 m. pirmieji tiesioginiai mero rinkimai buvo tarsi brandos testas mūsų visuomenei. Deja, mūsų bendruomenė galimybe išreikšti savo valią pasinaudojo labai pasyviai – pirmajame ture dalyvavo 47,17 proc., antrajame – 38,73 proc. rinkėjų. Toks abejingumas aiškinamas tuo, kad dar

Dešimtmetis teismų sistemos pokyčių nesugebėjo sunaikinti įsisenėjusios korupcijos

Didžiausias šios savaitės netikėtumas – vieną rytą sulaikyti 8 teisėjai, 5 advokatai, verslininkai – iš viso 26 asmenys, o priežastis nurodyta – korupcija. Aistė Valiauskaitė, Aina Mizgirdė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė niekada neslėpė, kad vienas iš svarbiausių jos tikslų – teismų ir teisėsaugos institucijų pertvarka. Už nuopelnus teismų sistemai pernai ji Teisėjų tarybos nutarimu buvo apdovanota 1-ojo laipsnio Pasižymėjimo ženklu. O šią savaitę D. Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net

Ikiteisminiame tyrime dėl stambaus masto korupcijos teismų sistemoje – kelios dešimtys įtariamųjų, tarp jų – Druskininkų meras

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra atlieka išskirtinį ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretais buvo sustabdyti įgaliojimai ir leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 teisėjus: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Egidijų Laužiką, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus Viktorą Kažį ir Valdimarą Bavėjaną, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Konstantiną Guriną, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Henrichą Jaglinskį, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį, Vilniaus apygardos administracinio teismo

Rinkimai Lietuvoje virto viešuoju pirkimu

VRK rinkimus rengia pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Ar šie vietos valdžios rinkimai yra laisvi ir teisėti Vasario 20 d. Seime spaudos konferenciją surengė Seimo narys Rimas Andrikis apie Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ( LRT) 2019 kovo 3 d. rinkimų agitacijos organizavimą ir transliaciją. “Nors rinkimai jau čia pat, ant nosies, tačiau atokesniame kaime močiutė, kurios vienintelis informacijos šaltinis- LRT, nė nežino, kad bus renkama vietos valdžia.” Mat rinkimus LRT faktiškai ignoruoja, nors įstatymai tokios galimybės nesuteikia. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto

To dar nebuvo: leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 teisėjus

"Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretais buvo sustabdyti įgaliojimai ir leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 teisėjus: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Egidijų Laužiką, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus Viktorą Kažį ir Valdimarą Bavėjaną, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Konstantiną Guriną, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Henrichą Jaglinskį, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją Arūną Kaminską, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėją Gintarą Čekanauską. Šie asmenys yra sulaikyti. Visi sulaikyti teisėjai turi didelę 24–37 metų

SAVAITRAŠTIS ŠIANDIEN kviečia diskusijai: Punios šilas – ar išsaugosime nesaugodami?

Labai džiugina šiais metais suaktyvėjęs gamtosaugos specialistų dėmesys ir vertingųjų unikalaus Punios šilo savybių viešinimas. Išminties ir atsargumo Dr. Kazimieras SVENTICKAS Pilietinės iniciatyvos draugijos ‚Mūsų Dzūkija“ pirmininkas Kas atsakingas už kirtimus  šile K. Sventickas: "Kartu su gražia šilo tikrųjų vertybių sklaida ir plynų kirtimų kritika, sumaniai neigiamos realios grėsmės".     Pastaruoju metu savo siekiams pagrįsti valdininkai ėmė aktvviai naudojantis kilusiu masiniu teisingu visuomenės susirūpinimu dėl plynų kirtimų. Kartu su gražia Punios šilo tikrųjų vertybių sklaida ir plynų kirtimų kritika,   sumaniai neigiamos realios  grėsmės.

Savaitraštis ŠIANDIEN. Boulingas – ir sportas, ir laisvalaikis

Laimontas DINIUSLietuvos boulingo federacijos prezidentas Boulingas  – labai senas žaidimas. Kėglių žaidimo reikmenys (kėgliai ir rutuliai) buvo rasti archeologinių kasinėjimų Egipte metu. Buvo nustatyta, kad jais žaista prieš 5200 metų. Labiausia šiuo metu žinoma forma yra amerikietiškas dešimties kėglių boulingas. Jis žaidžiamas visame pasaulyje, yra vienas populiariausių žaidimų. Lietuvoje boulingas pradėtas žaisti 1994 metais Kaune. Boulingas daugeliui žinomas kaip puiki laisvalaikio praleidimo forma. Tačiau tai dar ir įdomus, intelektualus ir sudėtingas sportas, kuris, neabejotina, artimiausiu metu taps ir olimpine sporto šaka. Boulingas labai socialus – sportuoti ir leisti laisvalaikį galima šeimomis, darbo kolektyvais, jis neapribotas amžiaus, lyties ar ypatingų fizinių duomenų reikalavimais.

Kandidatai į prezidentus jau ieško, kas galėtų pakeisti S. Skvernelį

Anot N. Puteikio, "jau nuo praeito biudžeto patyriau nuolatinį partijos spaudimą, kad vis dėlto nebeatitinka praktika: vertybės vienaip surašytos pas „valstiečius“, o Premjero praktika, jo finansų ir socialinės apsaugos ministrų praktika vis dėlto yra turtingųjų globa". Mindaugas Puidokas šiandien paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose ir dėl to palieka Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o Naglis Puteikis, jau anksčiau pranešęs apie dalyvavimą rinkimuose, pasakė, kad traukiasi iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt „Matau, kad pamirštamos vertybės, esminiai rinkimų įsipareigojimai nevykdomi, o autokratiniais sprendimais

Savaitraštis ŠIANDIEN. Vilniaus “zuikių“ kontrolieriai, arba kodėl sostinėje klesti susikompromitavę korumpuoti policininkai

Paslaptinga Vilniaus savivaldybės represinė struktūra, surašanti daugiau administracinio nusižengimo protokolų, nei policija, slypi už nekalto pavadinimo “Susisiekimo paslaugos” . Valdas Vasiliauskas. Valdas VASILIAUSKAS Tūlas vilnietis, važiuojantis viešuoju miesto transportu, dažnai regi įprastą vaizdą: saugiai besijaučiančius troleibuso ar autobuso keleivius ūmai tartum perbėga nerimo banga – bilietų kontrolė, dažnai pasibaigianti nutvertu “zuikiu”. Gerai, jeigu vargšas “zuikis” susitaiko su likimu ir klusniai išlipa su jį areštavusiais kontrolieriais, o jeigu spyriojasi, tuomet neapsieinama ir be smurto, ir grumtynių. Ir visa tai dedasi niekuo dėtų taikių keleivių ir net

Prezidentė kviečia premjerą ieškoti visapusiškos patirties turinčio kandidato

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė po pokalbio su kandidate į aplinkos ministres Irma Gudžiūnaite nusprendė neskirti jos vadovauti Aplinkos ministerijai. I. Gudžiūnaitė, pasak Prezidentės, veržli ir perspektyvi jauna politikė, tačiau neturi reikiamos dalykinės patirties ir susitikime nepademonstravo vadovavimui aplinkos apsaugos sektoriui reikiamų žinių ir kompetencijos. Przeidentūros nuotr., autorius - R. Dačkus Profesionalumas, kuruojamos srities išmanymas, administraciniai gebėjimai, skaidrumas ir interesų konflikto vengimas – pagrindiniai Prezidentės keliami reikalavimai visiems kandidatams į ministrus. I. Gudžiūnaitė, pasak Prezidentės, veržli ir perspektyvi jauna politikė, tačiau neturi reikiamos dalykinės patirties ir susitikime nepademonstravo vadovavimui

Gali būti bandymų diskredituoti žiniasklaidą

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt Lietuvos žvalgyba perspėja, kad Lietuvoje vis agresyviau šnipinėja Kinija, kad Rusija nuosekliai stiprina karinius pajėgumus Kaliningrado srityje ir kad į Lietuvos finansų technologijų sektorių taikosi prieštaringos reputacijos rinkos dalyviai. Kartu ji pastebi, kad Rusijos žvalgybai nepavyksta Lietuvoje įgyti norimos politinės įtakos. „Dienos temos“ studijoje – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ir Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis. – „Kinijos žvalgybų įtaka pasiekė ribą, kai apie ją turi būti informuota visuomenė“, – sakėte šiandien spaudos

Savaitraštis ŠIANDIEN. Suvalkiečiai karves melžia skambant klasikinei muzikai

Gintautas KNIUKŠTA, savaitraštis ŠIANDIEN Šią bendrovę drąsiai būtų galima įrašyti į Ginesų rekordų knygą. Praėjusiais metais ji pagamino daugiausia pieno Lietuvoje. Žemės ūkio bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas . Padovinys.Žemės ūkio bendrovės pastatas. Šis ūkis pagal parduodamo pieno kiekį patenka į Europos Sąjungos ūkių dešimtuką. Marijampolės rajono savivaldybės Padovinio žemės ūkio bendrovėje per metus vidutiniškai iš vienos karvės primelžiama po 11,2 t pieno. Bendras paros primilžis – 35 tonos. Šis ūkis pagal parduodamo pieno kiekį patenka į Europos Sąjungos ūkių dešimtuką. Vidutiniškai viena karvė dabar per parą duoda 32

Ar nenusižengia konstitucinei teisei į nemokamą gydymą

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Irena Haasė ir Antanas Matulas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašydami ištirti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto kompensuojamųjų vaistų aprašo ir kainyno atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo, kompensuojamųjų vaistų sąrašas kas ketvirtį keičiamas ir pastaruoju metu iš sąrašo buvo išbraukti ar pakeisti 545 iki tol pacientų naudoti preparatai. Tai sukėlė gydytojų ir pacientų nepasitenkinimą, galimai ir komplikacijas dėl priverstinio vartojamo vaisto pakeitimo. Kompensuojamųjų vaistų įtraukimo į sąrašą ir išbraukimo

Savaitraštis ŠIANDIEN. 2019 metai – Laikinosios sostinės atminimo metai

NAUJAS SAVAITRAŠČIO ŠIANDIEN NUMERIS JAU PREKYBOJE. Kauno miesto gyventojų skaičius ir jo tautinė sudėtis nuolat kito ir tebekinta. Prieš du šimtus metų Kaune gyveno tik pusantro tūkstančio gyventojų. Pirmasis 100 tūkst. gyventojų buvo fiksuojamas 1931 metais, o viršūnę pagal gyventojų skaičių pasiekė 1991 metais, kai jame gyveno 433 tūkst. gyventojų. Šiuo metu Kaunas gerokai išretėjęs, gyventojų skaičius jau nesiekia nei 300 tūkst. ir pagal šį rodiklį sugrįžo į 1969 metus. IX a. pabaigoje lietuviai sudarė tik apie šešis, 1923 m. – apie 60, o šiuo metu –

Algimantas Jankauskas. Neperskaitytas Ozolas

Koks žmogus slypi už šių reikšmingų, bet nuogų biografijos faktų? Ar pažinome ir deramai įvertinome? Ar gebėjome panirti į Ozolo minties gelmę? Ar supratome jo įžvalgas ir nuveiktus Lietuvai darbus? Sunku išsamiai atsakyti į visus klausimus trumpame įvadiniame straipsnyje. Romualdas_Ozolas_alkas.lt_A.Rasakevičiaus_nuotr Romualdas Ozolas (1939 01 31 – 2015 04 06) – politikas ir filosofas, Nepriklausomybės Akto signataras, Sąjūdžio steigėjas ir ideologas, pirmojo nepriklausomo savaitraščio „Atgimimas“ steigėjas ir leidėjas, pirmosios Vyriausybės vicepremjeras, Centro judėjimo ir partijos iniciatorius ir ideologas, visuomenininkas. Atsakymas greičiausiai būtų toks – Ozolas lieka neperskaitytas ir užmirštas.

Dėl būtinybės imtis atsakomybės dėl Lietuvos ir Europos ateities

Vilniaus forumo rezoliucija dėl būtinybės imtis atsakomybės dėl Lietuvos ir Europos ateities Lietuvos mokslų akademija 2019-01-16 REZOLIUCIJA Dėl būtinybės imtis atsakomybės dėl Lietuvos ir Europos ateities Troškimas ir pareiga išsaugoti, apginti valstybę šiandien mus susieja su ryžtingais romantikais, kurie praėjusio amžiaus pradžioje užsibrėžė tikslą grąžinti Lietuvai tai, ką okupacijos – viena po kitos – atėmė ir naikino: valstybingumą, tapatybę, kalbą, savigarbą. Lietuva šiandien gyvena politinio nuosmukio, ekonominės atskirties ir geopolitinio nesaugumo sąlygomis. Didėjanti socialinė atskirtis ir susvetimėjimas yra vieni pagrindinių ir piliečiams svarbiausių vidaus politikos rūpesčių. Užsienio politikoje egzistencinę grėsmę kelia agresyvėjanti Rusija, Europos Sąjungos

Savaitraštis ŠIANDIEN.Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną iš Lietuvos (2)

Kažkada lankytojų centras dirbo ir savaitgaliais. Deja, dabar tik žmonių įspaustos pėdos sniege rodo, kad ši vieta turistų sulaukia ir šaltą žiemą, ir šventinėmis dienomis. Gintautas KNIUKŠTA, savaitraštis ŠIANDIEN Šiemet sukanka 30 metų, kai Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Kodėl šiandienė valdžia nusprendė Europos geografinį centrą parduoti „viešojo aukciono būdu“? Niekas nelaukė Praėjusį sekmadienį apsilankiau Europos geografiniame centre. Išvažiavę į A14 (Molėtų) plentą ir pasukę Utenos kryptimi, netrukus rasite nuorodą į Europos

Savaitraštis ŠIANDIEN. 2019 -ieji: tyko elektros kainų šuolis, neslūgs įtampa darbo rinkoje

Kaip gyvensime šiemet? Išorės aplinka nelepins. Indrė Genytė - Pikčienė Indrė Genytė-PIKČIENĖ Luminor banko vyriausioji analitikė, specialiai ŠIANDIEN Analizuojant pasaulio ekonomines tendencijas ir užbėgančiuosius ekonominius rodiklius, matome vis daugiau suaktyvėjusių makroekonominių seisminių zonų – rizikos veiksnių, galinčių neigiamai paveikti pasaulio ekonominės plėtros tvarumą ir, suprantama, Lietuvos raidos perspektyvas. Daugiausia nerimo kelia paaštrėjusios protekcionizmo apraiškos, galinčios sudarkyti tarptautines pridėtinės vertės grandines ir pakeisti pasaulio ūkio plėtros augimo pavarą žemyn. Kertinis neigiamas posūkis tarptautiniuose prekybos santykiuose - mažėja rinkos efektyvumas, daugėja prekybos

Naujas ŠIANDIEN numeris

Laikraščio ŠIANDIEN ieškokite visuose šalies prekybos centruose. Kas supranta, kad Lietuvai vienintelė alternatyva - ji pati? Ką reiškia tai, kad neleidžiama Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyties ženklo? Kodėl Lietuvoje žmonės sunkiai dirba, bet nieko neuždirba? Kodėl sunaikinta aviacija ir laivynas, gamyba ir litas, o bankai atiduoti svetimiems valdyti? Kai iškirsime miškus, išparduosime žemę, kam tada ateis eilė? Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris - visuose prekybos centruose.

„Ačiū už narsą ir drąsą, ačiū už meilę, viltį ir tikėjimą“

Seimo kanceliarijos (aut. Dž. G. Barysaitė) nuotrauka 2019 m. sausio 13 d., sekmadienį, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje, įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 28-osioms metinėms ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Iškilmingame minėjime kalbėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad laisvės gynėjai, kuriant valstybę, trokšdami gyventi už Tėvynę, paaukojo gyvybes už mūsų laisvę. „Ačiū už narsą ir drąsą, ačiū už meilę, viltį ir tikėjimą, kuris tomis dienomis ir naktimis buvo įdiegtas į mūsų protus, kad augtų drauge su mūsų vaikais ir vaikaičiais. Lietuvos vaikai per Sausio 13-osios auką užaugo žinodami laisvės kainą

Laikraštis „ŠIANDIEN“. „Tiesa padarys jus laisvus“

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Jauniausiam iš jų buvo vos 17, vyriausiam – 55 metai. 1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti anksčiau buvo nuteisti šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių. Vilniaus apygardos teismas buvo priėmęs sprendimą byloje liudytoju apklausti M. Gorbačiovą, išsiųsti keli šaukimai, bet Rusija atsisakė jį įteikti buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui. „Yra išankstinė nuostata, o

Laikraštis ŠIANDIEN. 2019 metai – Žemaitijos metai

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė net vienuolika nutarimų dėl 2019 metų paskelbimo atmintinais metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. bus minimos Žemaitijos vardo paminėjimo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličio–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį, minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės ir pripažindamas Žemaitijos indėlį į valstybės gyvenimą per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją, nutarė paskelbti 2019 metus Žemaitijos metais. Seimas taip pat pažymėjo Žemaitijos vaidmenį Europos istorijoje 1236–1422 metų laikotarpiu, 200

Laikraštis ŠIANDIEN. „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“

Vytauto MATULEVIČIUS, laikraštis ŠIANDIEN Tai iš tiesų buvo retas įvykis: vyriausybinė Jungtinių Valstijų Helsinkio komisija, visame pasaulyje ginanti žmogaus teises, nusprendė surengti klausymus, skirtus mūsų šaliai. Ir dar su tokia formuluote: „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“ Galite įsivaizduoti, kokioje padėtyje atsidūrėme, jei jau mūsų svarbiausioji sąjungininkė ėmėsi Lietuvos? O prieš tai du JAV Kongreso nariai įregistravo įstatymo projektus, kuriuos priėmus N. Venckienė būtų išleista į laisvę ir galėtų netrukdomai gyventi ir dirbti JAV - kol nebūtų priimtas sprendimas jos politinio prieglobsčio byloje. Negana to, vienas iš projektą pateikusių kongresmenų, Chris'as Smith'as,

Laikraštis ŠIANDIEN. Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai, arba kodėl šiandienė valdžia nusprendė Europos geografinį centrą parduoti „viešojo aukciono būdu“ Šiemet sukanka 30 metų, kai Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Šių metų gegužę sukanka 15 metų, kai Europos geografinį centrą puošia garsaus lietuvių skulptoriaus Gedimino Jokūbonio kompozicija, skirta Lietuvos įstojimui į ES pažymėti, – balto granito kolona, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna. Dėl skirtingų apskaičiavimo metodų Europos geografiniu centru laikomos kelios žemyno vietovės, tačiau 1989 m. prancūzai mokslininkai,

Laikraštis ŠIANDIEN. Kur tie šiuolaikiniai Oginskiai, nacionaliniai lyderiai, kurie ne uždarinėtų, o atidarinėtų mokyklas, universitetus?

Valdas VASILIAUSKAS Lietuvių žemės ūkio inteligentijos likimo klausimu Šiandien mažne užmirštą ir nebevartojamą „ Lietuvių žemės ūkio inteligentijos“ sąvoką tarpukario Lietuvoje buvo įtvirtinęs ir išplėtojęs profesorius Jonas Aleksa( 1879 – 1955), dukart ( 1920 ir 1926 -1935) Lietuvos žemės ūkio ministras, agronomas, sociologas, žemės ūkio ekonomikos Lietuvoje pradininkas, Sibiro kankinys ir mirtininkas. Pats profesorius buvo pirmosios lietuvių žemės ūkio inteligentų kartos atstovas, paskesnių inteligentijos kartų ugdytojas, kurio veiklą nutraukė okupacija. Lietuvoje Jonas Aleksa prisimenamas ir gerbiamas žemės ūkio mokslininkų, žemdirbių auditorijose. Tačiau ši iškili asmenybė netelpa viename bare, jos indėlis į nepriklausomos valstybės kūrybą

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Ar dar galime Lietuvą vadinti žemės ūkio kraštu?

Apie skaudžius žemės ūkio praradimus, ministerijos iškėlimą į Kauną ir susipykusius žemdirbius. Žemės ūkio ministro Giedriaus SURPLIO išskirtinis interviu laikraščiui ŠIANDIEN. Kalbėjosi Gintautas KNIUKŠTA Gerbiamas ministre, Statistikos departamento duomenimis, nuo narystės ES pradžios per 2004–2016 metus šalyje ūkių skaičius sumažėjo 40,6 proc. Lietuvoje nebeliko linų, vis mažiau auginama rugių. Jūs susitaikėte su tuo? Susitaikyti su šiais skaudžiais mūsų žemės ūkiui praradimais, manau, gali tik tas, kas neturi visiškai jokių politinių ambicijų ir idėjų. Visgi turime suprasti, kad negalime grįžti į buvusius planinės ekonomikos laikus ir tikėtis, kad linus vėl galėtume auginti visoje Lietuvoje

Valdžios atstovai: kas ir kaip siūbuoja valstybės laivą

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Algirdo Paleckio veikla jau kuris laikas kelia abejonių dėl jo lojalumo Lietuvai, todėl, kai išaiškėjo, kad jis suimtas už šnipinėjimą Rusijai turbūt didelės nuostabos nebuvo. Labiau suintrigavo žinia, kad kali jis jau nuo spalio. Tuo metu aiškėja, ką turėjo galvoje premjeras, iš pradžių paminėjęs konservatorius, o vėliau apskritai jėgas, kurios esą gali siekti nuversti teisėtą šalies valdžią. „Savaitei“ kalbėję liudininkai tikina, kad tokiose akcijose A. Paleckis nepraleisdavo progos sudalyvauti. Trečiadienį teisėsauga patvirtino – už šnipinėjimą Rusijai nuo spalio suimtas Algirdas Paleckis. „Rusijos žvalgyba buvo nusitaikiusi į visuomenei

ŠIANDIEN redakcija dėkoja visiems, paėmusiems į rankas šį leidinį

ŠIANDIEN redakcija dėkoja visiems, paėmusiems į rankas šį leidinį. ŠIANDIEN - tai naujas žodis, smagios naujienos, pozityvaus gyvenimo palydovas. ŠIANDIEN kolektyvas tikisi šiltos bendrystės su kiekvienu iš skaitytojų ir kitais metais. ŠIANDIEN prenumerata 2019 metams priimama visuose Lietuvos pašto, „Paypost“ skyriuose, www.prenumeruok.lt  

Jei premjeras telkia savo elektoratą, tai pasirinko ne tuos priešininkus

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Streikuojantys mokytojai laukia premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo, bet neatrodo, kad jis rengiasi tą padaryti. Premjero suburtoje ilgalaikį viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo projektą rengiančioje komisijoje streikuojančių, o ir nestreikuojančių mokytojų, nebuvo. Profsąjungų konfederacijos pirmininkė sakė, kad tikslas – mažiausiai uždirbantys biudžetininkai, bet tarp jų nebuvo paminėti mokytojai. Tuo metu S. Skvernelis kreipėsi į specialiąsias tarnybas dėl savo paties paskelbtos informacijos apie Kremliaus ir Rusijos specialiųjų tarnybų pastangas nuversti teisėtą valdžią. Tokį jo elgesį prezidentė Dalia Grybauskaitė išvadino liguistu ir nesolidžiu. Premjeras sureagavo emocingai. Politikos apžvalgininkai sako,

Kitiems rašo gyvenimo taisykles, o pats pažeidinėja įstatymus

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys). Politikas taip pat nesilaikė šio teisės akto įpareigojimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus (6 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 7 straipsnio 1 dalis). Tokį sprendimą vienbalsiai priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Tiriant nustatyta, kad, tinkamai „neatvėsęs” nuo savo buvusios darbovietės, ministras skyrė finansavimą jos projektui. A. Verygos įsakymu iš Valstybinio visuomenės sveikatos

Seimas priėmė 2019 m. valstybės biudžeto įstatymą, balsavo net liberalai

Seimas patvirtino 2019 m. valstybės biudžetą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, inovacijų, mokesčių ir šešėlio mažinimo struktūrinėms reformoms. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys per 10 mlrd. 590 mln. eurų. Iš jų pajamų ir pelno mokesčiai sudarys per 2 mlrd. 483 mln. eurų, prekių ir paslaugų mokesčiai – per 5 mlrd. 417,5 mln. eurų, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos – per 1 mlrd. 921,5 mln. eurų. „Kitų metų biudžetas orientuotas į struktūrines reformas, skurdo mažinimą, rezervų kaupimą

Top