Jūs esate
Pagrindinis > Šiandien (Puslapis 2)

Mokesčiai : Kas ateis greičiau – supratimas ar krizė?

Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt Raimondas Kuodis / J. Stacevičius nuotr. Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų didinti mokesčius. Ne tik degalų, cigarečių, alkoholio akcizus, bet ir plėsti nekilnojamojo turto apmokestinimą. Kol kas finansų ministro Viliaus Šapokos siūlymuose nematyti prezidento Gitano Nausėdos gerovės valstybės idėjų – šis sako siūlysiąs įstatymų pakeitimus. Nuožmiausi kritikai pliekia valdžią negailėdami – tai kelias į krizę, o žmonės jau antra diena skaičiuoja, kiek mokės už nekilnojamąjį turtą. Ką dar reikėtų susiskaičiuoti? „Dienos temoje“ – klausimas ekonomistui Raimondui Kuodžiui. – Ką

Silvijos Beatričės Petkevičiūtės koncertas Lietuvos Respublikos Seime

Silvija Beatričė (asmeninio archyvo nuotrauka) Spalio 15 d. visame pasaulyje minima Baltosios lazdelės diena. Jos metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, švietimo prieinamumo, socialinės integracijos sąlygas ir kt. Lietuvoje ji pažymima nuo 1992 m. Šiai dienai paminėti spalio 15 d., antradienį, 13 val. Vitražo galerijoje (Seimo I r.) rengiamas pirmosios ir vienintelės Lietuvoje pianistės neregės, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentės Silvijos Beatričės Petkevičiūtės koncertas. Silvija Beatričė – ne vieno pianistų ir vokalistų tarptautinių konkursų laureatė, koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 2018 m.

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautotyrininkas akademikas Romualdas Grigas

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr. Ona Voverienė Jeigu Tu nebeišgyveni Tautos ir Tėvynės likimo, tai ką Tu turi ? Kuo užpildai savo dvasinį pasaulį? Žiniomis? Profesine veikla ir karjeros siekiu? O gal Pasaulio pažinimu? Turto ir prestižo kaupimu? Šie visi labai reikalingi dalykai įgaus kitą, labiau virš buitinės rutinos pakylėtą prasmę, jeigu bus nesuvedami vien į individualių reikmių tenkinimą, jeigu tavo saviraiška bus sukama dar ir Tautos bei Tėvynės link. Romualdas Grigas. Kaip ir jis pats prisipažįsta, šiuo metu tautotyrininko akad. Romualdo Grigo tautinė konstanta yra dramatiška. Visą

2020-uosius paskelbti Čiunės Sugiharos metais

ja.vikepedija.org Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo projektui , kuriuo siekiama 2020-uosius paskelbti Čiunės Sugiharos metais. Projekto iniciatoriai akcentuoja Č. Sugiharos atminimo puoselėjimo reikšmę plečiant tarpvalstybinius, ekonominius, kultūrinius ir švietimo ryšius su Japonija, kurią Lietuva laiko savo strategine partnere Azijos regione. Po svarstymo už Seimo nutarimo projektą vieningai balsavo 67 Seimo nariai. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą. Šį sprendimą parlamentui siūloma priimti, atsižvelgiant į tai, kad 2020 metais bus minimos Japonijos konsulo Č. Sugiharos, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip

Gintautas Kniukšta. „Kategoriškai reikalaujame atsisakyti planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą“

Gintautas KNIUKŠTA Lietuvos bendruomenės ir visuomeninės organizacijos kategoriškai reikalauja, kad būtų atsisakyta planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą. Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos, mokslininkų ir užsienio šalių patirtis rodo, kad CO² ilgalaikis saugojimas žemės gelmėse yra susijęs su rizika geriamam vandeniui, kitoms naudingosioms iškasenoms, aplinkai ir žmonių sveikatai. Šis kai kurių suinteresuotų grupuočių sugalvotas projektas yra ekonomine, aplinkosaugine bei socialine prasme žalingas valstybei. Įgyvendinant geologinį CO² saugojimą galimas staigus uolienų plyšių ir įtrūkių atsiradimas, galimas uolienų vientisumo pažeidžiamumas gali įtakoti požeminio geriamo vandens užteršimą. CO² ar

Ką Armėnijoje nuveikė Seimo pirmininkas?

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio vadovaujama delegacija oficialaus vizito metu Jerevane (Armėnijos Respublika) susitiko su Armėnijos Respublikos Prezidentu Armenu Sarkisianu (Armen Sarkissian), Nacionalinės Asamblėjos Pirmininku Araratu Mirzojanu (Ararat Mirzoyan), Armėnijos Respublikos Ministru Pirmininku Nikolu Pašinianu (Nikol Pashinyan). Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Susitikimų metu aptarti dvišalės politinės darbotvarkės klausimai, galimos naujos dvišalių santykių iniciatyvos ir Armėnijos ryšiai su Europos Sąjunga (ES). Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad Armėnijoje vykstant reikšmingoms demokratinėms pertvarkoms, Lietuva iš naujo atranda šią šalį ir yra pasirengusi dalintis reformų patirtimi kovos su korupcija, teismų sistemos, policijos, atsinaujinančios energetikos, atliekų

Gintautas Kniukšta. Sekmadienio mintys: šiandien palaidojau jaunystės draugą

Gintautas Kniukšta Šiandien palaidojau jaunystės draugą. Mirė nuo kraujo vėžio. Dar prieš savaitę jis nesiskundė apetitu, buvo žvalus, o pirmadienį ištiko koma. Mirė ligoninėje po dviejų dienų, o šiandien atgulė amžino poilsio Liepynės kapinėse. Kiek toli yra pažengusi medicina, kodėl nesusivienija pasaulio medikai, politikai ir nepaskelbia tikros kovos vėžiui? Gintauto Kniukštos nuotr. Kodėl šiuolaikinė medicina vis dar neranda efektyvaus metodo gydyti vėžį? Nėra pinigų? Pinigų yra, gal tiesiog noro nėra, lengviau kalbėti apie BVP didinimą karinėms išlaidoms, o ne apie kančias, kurias patiria sergantys. O gal tiesiog čia juodas verslas, tiesiog dideli

Sigitui Tamkevičiui Vatikane Šv. Petro bazilikoje buvo suteiktas kardinolo titulas

Šiandien Kauno arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui Vatikane Šv. Petro bazilikoje buvo suteiktas kardinolo titulas. Kardinolo žiedą ir kepuraitę jam įteikė pats popiežius Pranciškus. S.Tamkevičius tapo ketvirtuoju lietuviu, gavusiu šį garbingą titulą. Jurgis Radvila buvo paskirtas 1583 m., Vincentas Sladkevičius - 1988 m., o Audrys Juozas Bačkis - 2001 m. © Reuters / Scanpix Praėjusiais metais S. Tamkevičius lydėjo popiežių Pranciškų į KGB kalėjimo vietą Vilniuje – čia paskirtasis kardinolas buvo kalinamas suėmimo metu. siandien.info

Ar V. Sinkevičius tikrai bus paskirtas Europos Komisijos nariu, paaiškės spalio 23 d.

Po ketvirtadienį vykusių klausymų EP V. Sinkevičius gali šiek tiek lengviau atsikvėpti. Aplinkos ir žuvininkystės komitetai uždegė jam žalią šviesą, o ir po intensyvaus pasiruošimo politikas grįžta į Lietuvą pas šeimą. Ar Sinkevičius tikrai bus paskirtas Europos Komisijos nariu, paaiškės spalio 23-iąją, kai dėl jo bei kitų eurokomisarų balsuos visas EP. Kaip LRT TELEVIZIJAI teigė Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė, Europos Parlamento (EP) klausymuose Virginijus Sinkevičius sugebėjo savo tariamas arba tikras silpnybes paversti stiprybėmis. „Remiantis tuo, galima manyti, kad ir kiti tolimesni iššūkiai jam bus lengvai įveikiami“, – dėsto

Nepatogūs klausimai žemės ūkio ministrui

Augustinas Šemelis, Loreta Mačiulienė, Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Kol Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną gaubia nežinia, ministrui – klausimai dėl įdarbinamų partijos kolegų giminaičių. Seimo Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, tai rodo, kad valdantieji galutinai išsižadėjo savo deklaruotų vertybių. „Ministras pirmininkas, kai perėmė šias pareigas, labai garsiai deklaravo, kad ateina profesionalai, kurie vadovausis nauju politikos standartu ir giminių, pažystamų ar partiečių darbinimo nebus. Akivaizdu, kad einant į pabaigą šiai kadencijai, ne tik nuo profesionalų Vyriausybės, bet ir nuo skaidrumo, nešališkumo atitolo“, – pastebi V.

Laikraštis ŠIANDIEN. Valdžia kviečia emigrantus sugrįžti, o sugrįžusius nuvaro nuo žemės

RAŠOME ŠIANDIEN Nežiūrint valdžios pastangų, gyvenimas Lietuvoje vis tiek gerėja. Dėka ir įvežamų emigrantų pinigų. Dalis jų bando grįžti į Lietuvą, investuoti pinigus, bet dėl vietinės valdžios sprendimų to padaryti negali. Vienas iš tokių emigrantų, norėjusių grįžti dar 2O15 m pradžioje, sugalvojo nusipirkti kaime sklypą geroje vietoje Klaipėdos rajone, Lapių kaime, pasistatyti namą. Žemės sklypai Klaipėdos rajone: vienam žmogui leido pastatyti namą, o kitam uždraudė. Tikslas kilnus - atgaivinti nykstantį kaimą, sukurti darbo vietas, vien tik langams buvęs emigrantas išleido 3000 eurų. Prieš pirkdamas žemę

Seimo pirmininko vizitui Į Armėniją priešinosi valdančiosios koalicijos atstovai

Šiandien, ketvirtadienį vyks Seimo Pirmininko susitikimai su Armėnijos Respublikos Prezidentu Armenu Sarkisianu (Armen Sarkissian), Nacionalinės Asamblėjos Pirmininku Araratu Mirzojanu (Ararat Mirzoyan), Armėnijos Respublikos Ministru Pirmininku Nikolu Pašinianu (Nikol Pashinyan). lSeimo Pirmininko oficialus vizitas rengiamas Armėnijos Nacionalinio Susirinkimo Pirmininko A. Mirzojano kvietimu. Su aukščiausiais valstybės vadovais Seimo Pirmininkas aptars, kaip geriau išnaudoti turimus tarpparlamentinio bendradarbiavimo instrumentus kuriant glaudesnį ryšį tarp valstybių parlamentų. Taip pat bus kalbama apie Armėnijos pasirinktą eurointegracijos kelią ir Lietuvos galimybes teikti ekspertines konsultacijas esminių reformų srityje. „Armėnijos visuomenės požiūris į Europos Sąjungą yra išskirtinai pozityvus, šiuo metu

„Pareigūnai vis dažniau yra matomi kaip sąjungininkai“

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo kalba Policijos – Angelų sargų – dienos proga lrp.lt nuotr. Gerbiamieji, šiandien mes sveikiname policijos pareigūnus ir dėkojame jiems už tarnybą Lietuvai. Kartu tai yra ta diena, kai mes galime pasidžiaugti savo valstybės pažanga. Policijos pajėgos kūrėsi su nepriklausoma valstybe, su ja tvirtėjo ir žengė aukščiausių teisinių bei organizacinių standartų įgyvendinimo keliu. Pastaruoju metu jos tapo dar efektyvesnės ir modernesnės, todėl geba laiku atskubėti į pagalbą, kai to labiausiai reikia. Policijos vadovybės ryžtas imtis nepopuliarių, bet būtinų sprendimų leido ženkliai padidinti pareigūnų atlyginimus bei pagerinti jų

Laikraštis ŠIANDIEN. Gerovės valstybė – ar pakanka tik gerų norų?

Kęstutis JASKELEVIČIUS „Jeigu šiame pasaulyje norite pasiekti sėkmės, prižadėkite viską ir nevykdykite nieko“ Napoleonas Bonapartas, Prancūzijos imperatorius Ar daug kas atkreipė dėmesį į vieną Prezidento Gitano Nausėdos ikirinkiminėje retorikoje nuskambėjusį troškimą siekti gerovės valstybės? O jeigu ir išgirdo šį pažadą, ar nepriskyrė tiems abstraktiems ir lozunginiams žodžiams? Gerovės valstybė – tai juk ne gražūs žodžiai, o sąvoka, turinti konkretų ekonominį ir socialinį atitikmenį, kuris ekonomistui G.Nausėdai yra gerai žinomas. Todėl galime neabejoti, kad tai ne rinkiminis masalas,

Į Briuselį – pasidalinti įžvalgomis

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas ir Europos reikalų komiteto narys Jonas Jarutis vyko į Briuselį, į Europolo Jungtinės parlamentinės kontrolės grupės posėdį, taip pat susitiko su Lietuvos Respublikos nuolatine atstove Europos Sąjungoje Jovita Neliupšiene. Su ambasadore buvo aptarti itin aktualūs naujos finansinės perspektyvos, „Brexit“ klausimai, pasidalinta įžvalgomis dėl naujos Europos Komisijos sudėties. Mato Maldeikio nuotrauka. Europos Parlamente vykęs Europolo JPKG, atliekančios Europolo veikos parlamentinę priežiūrą, posėdis, buvo jau penktasis šio nacionalinių parlamentų kartu su Europos Parlamentu vykdomos bendros veiklos formato renginys. Posėdžio metu Europolo ir Europolo valdybos

Žakas Širakas buvo tarptautinio lygio politikas, tikras europietis

Prancūzija gedi buvusio šalies vadovo Žako Širako. Jacques‘as Chiracas. „Jacques‘as Chiracas buvo tarptautinio lygio politikas, tikras europietis, nuoširdžiai tikėjęs vieningos Europos idėja, ir nuosekliai ją įgyvendinęs vedlys. Eidamas Prancūzijos Prezidento pareigas, daug prisidėjo ne tik prie Europos Sąjungos, bet ir prie NATO plėtros, vienijant šalis ir priimant ryžtingus istorinius Europai sprendimus. Prezidentas žmonių atmintyje išliks kaip ypač gerbiamas ir vertinamas valstybės vadovas ir ištikimas šalies patriotas“, – rašoma Lietuvos vadovo užuojautoje. Žakas Širakas (pranc. Jacques Chirac; 1932 m. lapkričio 29 d. Paryžiuje – 2019 m. rugsėjo 26 d. ten pat)

Fotografijų paroda „Anykščiai Izidoriaus Girčio akimis“

Seime bus pristatyta fotografijų paroda „Anykščiai Izidoriaus Girčio akimis“ Rugsėjo 30 d., pirmadienį, 14 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje Seimo narys Antanas Baura atvers fotografijų parodą „Anykščiai Izidoriaus Girčio akimis“. Renginyje dalyvaus Izidoriaus Girčio sūnus Vilius Girčys, dukra Aušrė Grigaravičienė, Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka. Ekspozicijoje pristatomos Izidoriaus Girčio (1903–1989) – fotografo, atkaklaus ir profesionalaus XX amžiaus laiko tėkmės fiksuotojo – nuotraukos. Jaunystėje jis – spėjęs išgarsėti Nepriklausomos Lietuvos spaudos fotokorespondentas. Jo nuotraukas dešimtmetį spausdino „Lietuvos aidas“, „Karys“, „Mūsų Vilnius“, „Jaunoji karta“, „Trimitas“, „Lietuvos

Prezidento Gitano Nausėdos kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Pone Generalinės Asamblėjos Prezidente, Jūsų Ekscelencijos, ponios ir ponai, man didelė garbė pirmą kartą kreiptis į šią gerbiamą instituciją Lietuvos Respublikos vardu. Atėjau čia su žinia, kad mano šalis yra tvirtai įsipareigojusi pamatiniams Jungtinių Tautų principams ir vertybėms. Atsakomybė siekti taikos, ginti žmogaus teises ir savo darbais kurti visuotinę gerovę mums yra aukščiausias priesakas, kylantis iš sudėtingos istorijos. Lietuva skaudžiai nukentėjo per abu pasaulinius karus. Ji taip pat patyrė brutalią dviejų totalitarinių režimų – nacizmo ir stalinizmo – priespaudą. Beveik

Dėmesys investicijų pritraukimui į Lietuvą

lrp.lt Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) metu vykstančiame pasauliniame ekonominės politikos ir verslo bendruomenės forume „Concordia Annual Summit“ Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su globalaus verslo lyderiais. Apskritojo stalo diskusijoje su šalies vadovu dalyvavo „AT&T“, „Jacobs Engineering Group“, „Motorola Solutions“, „Philip Morris International“, „Citi“, „Google“, „Templum Markets“ vadovai. Tai pirmasis Prezidento užsienio vizitas, kuriame prioritetinis dėmesys skirtas ekonominei diplomatijai, ryšiams su globalia verslo bendruomene stiprinti. „Mūsų tikslas yra sustiprinta, nuosekli ir efektyvi ekonominės diplomatijos kryptis, investicijų į Lietuvą pritraukimas. Tai – viena svarbiausių priemonių, siekiant sukurti naujas gerai apmokamas darbo

Pritarė siūlymui žeminti rinkimų kartelę

Seimas svarstys siūlymą suvienodinti Seimo ir savivaldos rinkimų reguliavimą. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Gentvilo pateiktomis Seimo rinkimų įstatymo pataisomis (projektas Nr. XIIIP-3737) siūloma nustatyti reguliavimą, pagal kurį partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 proc. (šiuo metu – 5 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 proc. (šiuo metu – 7 proc.) rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Vaižgantas ir jo išugdyta karta

Rugsėjo 27 d., penktadienį, Seime vyks Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“, skirta Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms ir Alfonso Nykos-Niliūno (Alfonso Čipkaus) 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginys vyks Konferencijų salėje (Seimo III rūmai), pradžia – 10 val. J. Tumo-Vaižganto ir A. Nykos-Niliūno sukaktims skirta konferencija truks dvi dienas. Mokytojų konferencijos tikslas – įprasminti Pasaulio lietuvių metus, aptarti tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjo, lietuvių prozos klasiko, kritiko ir literatūros istoriko Juozo Tumo-Vaižganto, išeivijos lietuvių poeto, vertėjo, literatūros kritiko, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Alfonso

Rinkimus laimėjo konservatorės, G. Paluckui – ženklas trauktis?

Socialdemokratų lyderis G. Paluckas vėl pralaimėjo. Žirmūnų apygardoje laimėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LD) atstovė, sostinės savivaldybės tarybos narė Paulė Kuzmickienė, konservatorė Rasa Petrauskienė laimėjo Gargžduose. Šioje apygardoje balsą iš 39191 rinkėjų atidavė 6424. Rasa Petrauskienė. Gintauto Kniukštos nuotr. P.Kuzmickienė surinko 2803, arba 52,03 proc., R.Petrauskienė – 3246, arba 50,53 proc. balsų. Socialdemokratas Liudas Jonaitis į Seimą išrinktas Žiemgalos vienmandatėje apygardoje, gavo 57,07 proc. balsų.

Lankysis Jungtinės Karalystės Parlamento delegacija

Rugsėjo 23–27 dienomis Lietuvoje svečiuosis Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Lordų Rūmų ir Bendruomenių Rūmų atstovų delegacija, kurią sudarys parlamentarai Johnas Whittingdale‘as, Danielis Kawczynskis, lordas Bruce‘as Grocottas, baronienė Elizabeth Barker, lordas Alanas Beithas. Rugsėjo 24 d., antradienį, 13 val. svečiai Seime susitiks su Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupe. Susitikimas vyks Algirdo Mykolo Brazausko salėje (Seimo I rūmai). Jungtinės Karalystės Parlamento delegacijos vizito programa sudaryta pagal Jungtinės Karalystės parlamentarų išsakytas domėjimosi sritis. Numatyti susitikimai su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, energetikos

Savaitraštis ŠIANDIEN.Miškų istorija: Nuo karaliaus Žygimanto Augusto iki švedų spaudimo Prezidentui

Kęstutis JASKELEVIČIUS Savaitraštis ŠIANDIEN Iš medžių daug ko galima ir verta mokytis Romas Sadauskas, lietuvių rašytojas Miškas žmogui, ko gero, taip ir liks iki galo nesuvoktas dalykas. Apie mišką sukaupta daug įvairiausių žinių: apie jo priežiūrą ir auginimą, apie ligas ir kenkėjus, apie jo naudą. Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių. Ne vien Lietuvos pagonių – daugelio pasaulio religijų ištakos slypi sąveikoje su mišku ir gamta. Ir šios religijos yra pačios tikriausios ir nuoširdžiausios, nes teigia, kad

Dėl prievolės dviratininkams dėvėti ryškiaspalves liemenes

Seimas pradėjo svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti reikalavimo dviratininkams važiuojant šviesiuoju paros metu gyvenvietėse dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti įsijungus (uždegus) baltas šviesos žibintą priekyje ir raudonas šviesos žibintą gale. Pagal projektą šis reikalavimas liktų galioti tik ne gyvenvietėse važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus dviračių takus, pėsčiųjų ir dviračių takus ir dviračių juostas. Kaip pažymi pataisų rengėjai, pagrindiniu dviračių naudojimo sezonu (vėlyvą pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį) dienos metu važiuoti dviračiu su liemene yra per karšta ir nepraktiška dėl prakaitavimo, menko privalomų liemenių estetinio patrauklumo.

Siekiama užtikrinti teisės į laisvus rinkimus įgyvendinimą

Seime įregistruotos Konstitucijos pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti teisės į laisvus rinkimus įgyvendinimą. Rolandas Paksas. Martyno Ambrazo nuotr./ www.tvarka.ltPrezidento Rolando Pakso apkalta – pirmasis Europoje apkaltos procesas, pasibaigęs šeštojo Lietuvos prezidento Rolando Pakso nušalinimu iš užimamų pareigų. Seime surinkti parašai ir įregistruotas Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3867. Projektą savo parašais parėmė 95 Seimo nariai. Teikiamas pakeitimais siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą (Nr. 34932/04), kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo

Siūlo leisti steigti žemės ūkio veiklos rizikos valdymo fondus

Bulvių šventė Pėžaičiuose. Gintauto Kniukštos nuotr. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis Seimui pristatė Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiama sudaryti teisines sąlygas žemės ūkio veiklos subjektams savanoriškai steigti žemės ūkio veiklos rizikos valdymo fondus (tarpusavio pagalbos fondus), kurti rizikos valdymo fondų paramos priemones bei teikti valstybės paramą šiems rizikos valdymo fondams. Pasak ministro, įstatymo projekte sudaroma galimybė žemdirbių iniciatyva steigti bendrus žemės ūkio veiklos subjektų savitarpio pagalbos fondus arba pagal žemės ūkio veiklos sektorius, kadangi kainų svyravimo bei neigiama klimato kaitos rizika ne

Savaitraštis ŠIANDIEN. Tado Ivanausko zoologijos muziejui – 100 metų

Romualdas ABUGELIS Asmeninė kolekcija virto muziejumi Muziejuje sukaupta daugiau kaip 290 000 eksponatų. Muziejaus nuotr. Muziejus įsteigtas 1919 m. kartu su Gamtos tyrimo stotimi Kaune. , Vilniaus gatvėje. Jo pradžią sudarė Tadui Ivanauskui priklausiusi asmeninė zoologinė kolekcija, atgabenta iš Lydos krašto, bajorų Ivanauskų Lebiodkos dvaro. Kurį laiką jis buvo įsikūręs Vilniaus gatvėje, 1929 m. perkeltas į naujas patalpas K. Donelaičio gatvėje, o 1948 m. - į buvusias banko patalpas Laisvės al. 106, kur ir yra iki šiol. Šimtmečio laikotarpiu keitėsi ir muziejaus šeimininkai. Po įsteigimo praėjus keletui metų Gamtos tyrimo stotis

Seimas svarstys siūlymą gerinti sąlygas jaunoms šeimoms apsirūpinti pirmuoju būstu regionuose

Seimas nusprendė svarstyti pasiūlymą tobulinti Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą, siekiant sudaryti geresnes sąlygas jaunoms šeimoms apsirūpinti pirmuoju nuosavu būstu Lietuvos Respublikos regionų teritorijose. Po pateikimo pritarta projektui Nr. XIIIP-2949(2), kuriuo siūloma nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turėtų jaunos šeimos, kurių, be kita ko, nė vienas jaunos šeimos narys, būdamas pilnametis, iki kreipimosi į savivaldybės administraciją dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms dienos neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise

Lietuvos partizanų naikinimas pripažintas genocidu

Rugsėjo 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad 2019 m. penkių Didžiosios kolegijos teisėjų atrankos komisija (Komisija) atmetė pareiškėjo Stanislovo Drėlingo prašymą perduoti jo bylą svarstyti Didžiajai kolegijai. R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija). Pareiškėjas skundėsi EŽTT, kad Lietuvos teismai konstatavę, kad jis prisidėjo vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus, pritaikė platesnę šio nusikaltimo sampratą, kuri, neva, neatitiko tarptautinėje teisėje taikomo apibrėžimo. „Gavome svarbią žinią, kad atmetus pareiškėjo skundą, įsigaliojo istorinis EŽTT sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, jog Lietuvos teismai teisėtai nuteisė asmenį už partizanų, kaip reikšmingos Lietuvių tautos dalies, genocidą,

Savaitraštis ŠIANDIEN. Miškų istorija – Lietuvos istorija

"Tai, kas nutiko nūdienos miškų sektoriuje tik dar kartą patvirtina seną tiesą – labiau už svetimus užkariautojus yra pavojingesni savieji barbarai, apsimetantys kone tautos ir valstybės gelbėtojais. Pasinaudojusi savo įtaka,i švedų kompanija kartu su Švedijos ambasada griebėsi neregėto dalyko – įkalbėjo Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą vetuoti Seimo priimtąjį įstatymą. Pasipriešinus sparčiai vykstančiam privačių miškų užvaldymui ir Seimui priėmus įstatymą, ribojantį vienose rankose ir per susijusius asmenis sutelkti daugiau nei 1,5 ha miško, sunerimo užsienio kompanijos. Ypač pasišiaušė IKEA, valdanti Lietuvoje per Rumunijoje registruotą įmonę „IRI Forest Management SRI“ daugiau nei 20

Vyriausybės rūmuose -programos „Kurk Lietuvai“ aštuntosios kartos dalyviai

Vyriausybės rūmuose pasveikinti programos „Kurk Lietuvai“ aštuntosios kartos dalyviai ir pasidžiaugta itin rezultatyviais programos septintosios kartos dalyvių rezultatais. lrv.lt nuotr. „Aš ir kiti Vyriausybės nariai kasmet džiaugiamės programos dalyvių rezultatyvumu. Man tai yra akivaizdus įrodymas, kad, kurdami Tėvynės labui, net ir dirbdami labai nedidelėse komandose galime pasiekti ambicingų rezultatų. Jau ne vienus metus iš labai arti stebėdamas programos veiklą, įsitikinau, kad tai yra būtent tos lyderystės pavyzdys, iš kurio gali mokytis tiek viešasis, tiek ir privatus sektorius“, – sakė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Nuo praėjusių metų rugsėjo programos dalyviai įgyvendino

Vilniaus maratone įteikta Seimo taurė

Šiandien vykusiame tradiciniame „Danske Bank Vilniaus maratone“ dalyvavo daugiau kaip 40 Seimo narių ir parlamento kanceliarijos bėgikų mėgėjų subūrusi Seimo komanda. Į didžiausią bėgimo renginį Lietuvoje Seimas tradiciškai pakvietė bėgikus entuziastus iš valstybės institucijų ir ambasadų kovoti dėl Seimo taurės, kuri įteikiama gausiausią komandą subūrusiai institucijai. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas nugalėtojų taurę šiemet įteikė Krašto apsaugos ministerijos komandai. Didžiausiame bėgimo renginyje Lietuvoje Seimas dalyvauja nuo 2011 m. Seimo nariai ir Seimo kanceliarijos darbuotojai aktyviai įsitraukia į panašias akcijas: dalyvauja dviračių, bėgimo maratonuose, krepšinio, šachmatų turnyruose ir kituose

Rudens sesijos darbų programoje numatytos penkios veiklos kryptys

Seimas rudens sesiją pradės darbų programos projekto pristatymu 2019 m. rugsėjo 6 d. pranešimas žiniasklaidai Antradienį, rugsėjo 10 d., Seimas rinksis į pirmąjį VII (rudens) sesijos posėdį. Svarbiausias pirmosios dienos klausimas – sesijos darbų programos projekto Nr. XIIIP-3824 pristatymas. Sesijos darbų programoje numatytos penkios veiklos kryptys: darni, atsakinga ir sveika visuomenė; švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas; viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas; darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra; saugi valstybė. Projektu siūloma įtvirtinti ir penkis programos prioritetus: 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių, kitų metų Valstybinio socialinio draudimo

Prezidento darbo vizitas Briuselyje

Pirmojo darbo vizito Briuselyje metu Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su išrinktuoju Europos Vadovų Tarybos Pirmininku Charles Micheliu. Susitikime buvo aptarti Europos Sąjungos darbotvarkės ir daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. klausimai. Šalies vadovas pasinaudojo proga priminti Lietuvos energetinio saugumo tikslus, akcentavo Astravo atominės elektrinės branduolinę grėsmę visai Europos Sąjungai. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad būsimasis Pirmininkas palaikys Baltijos šalis diskusijoje su Baltarusija, kad būtų likviduoti Europos Sąjungos streso testų identifikuoti Astravo AE trūkumai. Susitikime dėmesys nukreiptas ir į klimato kaitos problemas, kurioms reikalingas sistemingas pokyčių įgyvendinimas susivienijus visoms ES narėms.

S. Skvernelis:Lietuva laikosi tvarios politikos Švedijos investicijų atžvilgiu

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Lietuvoje viešinčiu Švedijos Karalystės Parlamento Pirmininku Andreasu Norlenu. Per susitikimą pasidžiaugta puikiais ir dinamiškais santykiais tarp Lietuvos ir Švedijos, plėtojamais intensyviais politiniais kontaktais. Švedija – svarbi ir patikima Lietuvos partnerė, ypač bendradarbiaujant ekonomikos, regiono saugumo ir gynybos, energetinio saugumo bei kitose srityse. Švedija yra penktoji didžiausia Lietuvos prekybos partnerė. Pasidžiaugta klestinčiais ekonominiais ryšiais ir stabiliai augančia prekyba, didėjančiais švedų turistų srautais. Švedija tebėra didžiausia investuotoja Lietuvoje – jos tiesioginės investicijos artėja prie 3 mlrd. eurų. Švedijos investuotojai – taip pat vieni stambiausių darbo vietų

Prezidentas vyks į Briuselį

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 4–5 dienomis vyks į Briuselį, kur lankysis Europos Parlamente, NATO būstinėje, Europos Komisijoje, Europos Sąjungos Taryboje ir Lietuvos nuolatinėse atstovybėse ES ir NATO. Pirmąją vizito dieną Briuselyje Prezidentas susitiks su Europos Parlamento Pirmininku Davidu Sassoli, NATO Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Antrąją vizito dieną numatyti susitikimai su ES Vadovų Tarybos Pirmininku Donaldu Tusku, ES Komisijos Pirmininku Jeanu-Claude‘u Junkeriu, išrinktaisiais Europos Komisijos ir ES Vadovų Tarybos Pirmininkais Ursula von der Leyen bei Charles Micheliu. Susitikimuose su ES vadovais didžiausias dėmesys bus skiriamas ilgalaikės Europos Sąjungos strateginės

Pirmoji ponia pasveikino Salako ir Turmanto mokyklų mokytojus, moksleivius ir jų tėvus

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė dalyvavo Mokslo ir žinių dienos renginiuose ir mokslo metų pradžios proga pasveikino Salako ir Turmanto pagrindinių mokyklų mokytojus, moksleivius bei jų tėvus. lrp.lt nuotr. Kartu su abiejų mokyklų bendruomenėmis D. Nausėdienė šalia mokyklų pasodino medelius kaip nuolatinio augimo, pažinimo simbolius, linkėdama jaunuoliams kantrybės juos puoselėti, siekti žinių, mokslo ir šviesos. „Mokymasis yra tai, ką mes galime nuveikti patys. O tai – pats tvirčiausias gerovės pagrindas“, – sakė pirmoji šalies ponia. D. Nausėdienė pasidžiaugė, kad nedidelėje Turmanto pagrindinėje mokykloje puoselėjama lietuvybė, o moksleiviai savo sporto pasiekimais garsėja visoje

Top