Jūs esate
Pagrindinis > Švietimas

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Diena po dienos. Mano „Raudonukė“ Marijampolėje

Romaldas ABUGELIS, laikraštis "ŠIANDIEN" Nuo adatos iki palto Baigiau vidurinę daugiau kaip prieš keturis dešimtmečius, tačiau rugsėjis, net ir nešdamas darganas, rūkus ir kitus niūrius rudens ženklus, kasmet atgaivina šviesius mokyklinius prisiminimus. „Raudonukė“ - taip vadinome savo mokyklą, Kapsuko (dabar – Marijampolė) Vinco Mykolaičio – Putino vidurinę mokyklą - internatą, nes pastatyta iš ryškiai raudonų plytų. Nuo 1923 iki 1940 metų čia veikė Marijonų gimnazija. Beje, ir miesto pavadinimas kildinamas iš jame XVIII a. įsikūrusių Marijonų vienuolyno vardo. Internatas buvo įsteigtas 1956 metais, jame mokėsi vaikai iš keliolikos rajonų. Į šią mokyklą buvo priimami

Ministerija keičia pavadinimą, bet niekas nežino kam to reikia?

Modesta Gaučaitė, LRT.lt Seimas svarstys ministerijų pavadinimų keitimą, nors ne visiems aišku, kam to reikia. Parlamente kelią skinasi siūlymas keisti dviejų ministerijų pavadinimus. Po pateikimo Seimo nariai pritarė, kad Švietimo ir mokslo ministerija taptų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Ūkio ministerija būtų pervadinta į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. „Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į vyriausybės programoje įtvirtintą siekį kūno kultūros ir sporto politiką pakelti į aukštesnį lygmenį“, – siūlymą keisti jos vadovaujamos ministerijos pavadinimą komentavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Priėmus siūlomus pakeitimus Kūno kultūros ir sporto departamentas būtų integruotas į Švietimo,

Dar viena ministrų profesionalų išmintis

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą dėl nedeklaruotų švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vyro įmonės laimėtų viešųjų pirkimų. J. Petrauskienės viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad jos sutuoktinis Evaldas Petrauskas vadovauja įmonei „Ecotour“. Nuo 2015 m. ši sporto ir turizmo reikmenimis prekiaujanti įmonė laimėjo 12 viešųjų pirkimų konkursų, o dalis juos organizavusių institucijų yra pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai. E. Petrauskas sakė nepagalvojęs, kad apie tai reikėtų įspėti žmoną, o premjeras pataria ministrei dažniau kalbėtis su vyru. Štai taip dirba ministrai profesionalai. siandien.info  

„“Dabar Jūsų laikas augti, ieškoti, atrasti, mokytis ir išmokti“

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė  pabrėžia, kad šiemet nauji mokslo metai prasideda Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, „kai visi kartu sutinkame antrąjį mūsų laisvos ir nepriklausomos valstybės amžių“. Šeštadienį minint Mokslo ir žinių dieną, dalis šalies mokyklų pradeda mokslo metus. Švietimo ir mokslo ministerija rekomendavo mokslo metų pradžią nukelti į rugsėjo 3-ąją, pirmadienį. „Dabar Jūsų laikas augti, ieškoti, atrasti, mokytis ir išmokti, nes žinios taps tvirtu Lietuvos ateities pamatu. Visi, šiandien žengiantys į klases, turėsite ateityje priimti svarbius mūsų valstybei sprendimus. Tikiu, kad šią pareigą atliksite ne tik atsakingai, bet ir džiugiai“, – sakoma

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Tikros tautos ir tikri žmonės negali gyventi be veido ir be tėvynės

Arvydas JUOZAITIS, laikraštis "ŠIANDIEN" Lietuviška savimonė, sveikas protas ir suvereniteto drąsa – trys jėgos, dėl jų nereikėjo nei tartis, nei ginčytis, keistas dalykas, – tai buvo sąžinės jėgos. Kai istorija sutampa su tomis jėgomis, kai žmonės nori šitų jėgų, istorija ir padaro savo. Kaip tos jėgos veikia dabar po 30 metų? Laisvės siekis – viena, vaisiai – antra, o laisvės turinys – trečia. Šiandien mes turime reikalo su laisvės turiniu, nes pirmi du tarsi jau aiškūs. Net šią valandą, kai mes čia šnekam, Lietuvą lietuviai palieka būriais. Skrenda iš Rygos oro uosto dabar,

Laikraštis „ŠIANDIEN“ : Žemas matematinis raštingumas stabdo visuomenės gerovės kūrimą

Daugiau nei 18 tūkst. jaunuolių laikė valstybinį matematikos egzaminą. Nuo šių metų abiturientai, ketinantys studijuoti biomedicinos, fizikos ar technologijų mokslus, matematikos egzamine turi surinkti ne mažiau kaip 25 balus iš 100. Pretenduojantiems į humanitarines studijas kartelė išliko 16 balų. Ekonomiškai stipriose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, matematika yra privalomas mokomasis dalykas iki pat abitūros, be šio brandos egzamino asmuo negali įgyti teisės studijuoti universitete. Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) dekanė Bronė Narkevičienė pabrėžia, kad didelė žala buvo padaryta ir valstybei, ir jauniems žmonėms, kai Lietuvoje kurį laiką

Mykolas Drunga. 1918 m. proveržiai

Mykolas Drunga Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. Vis dėlto šia tema stipriau susidomėjusių laikraščių nedaug. Bet tarp jų – vienas Europoje prestižiškiausių. Ties juo ir susitelksime. „Ne visoms Rytų Europos valstybėms, kurios 1918 m. siekė nepriklausomybės, pavyko ją įgyvendinti. Štai Ukraina ir Baltarusija atkrito į sovietinės Rusijos glėbį.“ Taip vokietis žurnalistas Felixas Ackermannas rašė Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“ straipsnyje, pavadintame „Dideli ir nevienareikšmiški jausmai – kadaise Rusijai priklausę kraštai šimtas metų po savų valstybių susikūrimo.“ Toliau jis

Būtina nedelsiant spręsti kultūrinės spaudos finansavimo problemą

Seimo Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas kreipėsi į Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį dėl esamos kultūrinės spaudos finansavimo padėties. Seimo narys inicijuoja, kad į šių metų kovo 14 d. Kultūros komiteto dienotvarkę būtų įtrauktas klausimo „Dėl kultūros leidinių finansavimo padėties“ aptarimas ir svarstymas. Tai daroma atsižvelgiant į Lietuvos kultūrinės spaudos atstovų pastarosiomis dienomis išsakytas nerimo ir susirūpinimo kupinas nuomones dėl metų metais besitęsiančių kultūrinės spaudos finansavimo problemų. Seimo narys mano, jog periodinių kultūros ir meno leidinių redaktorių išsakyti priekaištai, kad kultūros leidinių pastarųjų trejų metų finansavimas tik mažėjo, turi pagrindo. Spaudos,

Įvertintas Lietuvos gyventojų gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis

Kultūros ministerijoje buvo pristatytas Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas.Tyrimas atliktas Kultūros ministerijos užsakymu, atsižvelgiant į rekomendacijas, kurias pateikė Europos Komisija 2011 m. galutinėje ataskaitoje dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio Europoje matavimo kriterijų nustatymo. Tyrime išskiriamos dvi tikslinės grupės: reprezentatyvi nuolatinių Lietuvos gyventojų grupė bei pagrindinių Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų – rusų ir lenkų grupė. Tikslinių Lietuvos tautinių mažumų grupių – rusų ir lenkų – pasirinkimą lėmė šalies tautinė sudėtis. Paskutinio Lietuvos Respublikos gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, lenkai (6,6 proc. visų gyventojų) ir rusai (5,8 proc.) yra dvi

Top