Jūs esate
Pagrindinis > Verslas

Lietuvos verslininkai Briuselyje – čia vyko didžiausias pramonei skirtas europinis renginys

LPK delegacijos susitikimas su BUSINESSEUROPE prezidentu Pierre Gattaz . Dviejų dienų vizito metu LPK delegacija, kurios sudėtyje verslo asociacijų ir įmonių vadovai, atstovaujantys energetikos, krovos, PET gamybos, inžinerijos, maisto pramonės, transporto ir logistikos, trąšų bei kitiems mūsų šalies verslo sektoriams, susitiko su aukšto rango Europos Komisijos pareigūnais, diplomatais bei Belgijos verslo atstovais. LPK nuotr. Briuselyje baigėsi didžiausias pramonei skirtas europinis renginys „ES pramonės dienos 2019“ (EU Industry Days 2019). Renginio dienomis Belgijos sostinėje su verslo misija viešėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio vadovaujama delegacija. LPK prezidentas R.

Savaitraštis ŠIANDIEN. Suvalkiečiai karves melžia skambant klasikinei muzikai

Gintautas KNIUKŠTA, savaitraštis ŠIANDIEN Šią bendrovę drąsiai būtų galima įrašyti į Ginesų rekordų knygą. Praėjusiais metais ji pagamino daugiausia pieno Lietuvoje. Žemės ūkio bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas . Padovinys.Žemės ūkio bendrovės pastatas. Šis ūkis pagal parduodamo pieno kiekį patenka į Europos Sąjungos ūkių dešimtuką. Marijampolės rajono savivaldybės Padovinio žemės ūkio bendrovėje per metus vidutiniškai iš vienos karvės primelžiama po 11,2 t pieno. Bendras paros primilžis – 35 tonos. Šis ūkis pagal parduodamo pieno kiekį patenka į Europos Sąjungos ūkių dešimtuką. Vidutiniškai viena karvė dabar per parą duoda 32

Savaitė. Ką lietuviui reiškia žirgas?

Gintautas KNIUKŠTA, savaitraštis ŠIANDIEN Ką lietuviui reiškia žirgas? Kaip ir miškas. Pasididžiavimo ir gerovės simbolis. "SARTAI 2019" rengiami 221-ąjį kartą jų istorijoje ir 111-ąjį kaip oficialiai organizuojamas renginys. Organizatoriai garsiai kvietė: ‚Atvykite patirti tikrą tautinę dvasią!“ Ar patyrėme? Ar tapo šis renginys tautą vienijančiu dar vienu sambūriu? Ar buvo šiame renginyje kartu su tauta mūsų šalies vadovai? Ministras Pirmininkas antrą šeštadienį iš eilės maudėsi šlovės spinduliuose. Koks jis bus nepakartojamas ir nuostabus prezidentas šį kartą išgirdo iš Gedimino Kirkilo aplinkos vyrukų, tų pačių, kurie šiandien stipriai į valdžios krėslus įsikibo.

Ar diegiant 5G ryšį galima naudoti „Huawei“ technologinę įrangą

Grupė Seimo nariųkreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, ragindami įvertinti, ar toleruotina, kad trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė „Telia Lietuva“, plėtodama Lietuvoje 5G ryšį, naudoja kinų bendrovės „Huawei“ technologinę įrangą. „Esame įsitikinę, kad atsakingos institucijos turėtų įvertinti visas grėsmes ir rizikas bei pateikti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms išvadas ir/ar rekomendacijas dėl ryšio technologijų naudojimo, t. y. rekomenduojant ar įpareigojant naudoti tik Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės ar NATO šalių technologinius produktus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiuose ūkio sektoriuose“, – pažymima kreipimesi. Jungtinių

ASU Alumni klubui – 10 metų

Savaitraštis ŠIANDIEN Romaldas ABUGELIS 2019 m. sausio 1 d. pasibaigė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) reorganizavimas prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) būdu. Romaldas Abugelis. Nuo šių metų pradžios trys universitetai oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu. Po susijungimo LEU tampa VDU Švietimo akademija, o ASU – VDU Žemės ūkio akademija. Nuo šių metų pradžios trys universitetai oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu. Po susijungimo LEU tampa VDU Švietimo akademija, o ASU – VDU Žemės ūkio akademija. ASU alumnai džiaugiasi, kad pagaliau sugrįžo

Savaitraštis ŠIANDIEN. 2019 -ieji: tyko elektros kainų šuolis, neslūgs įtampa darbo rinkoje

Kaip gyvensime šiemet? Išorės aplinka nelepins. Indrė Genytė - Pikčienė Indrė Genytė-PIKČIENĖ Luminor banko vyriausioji analitikė, specialiai ŠIANDIEN Analizuojant pasaulio ekonomines tendencijas ir užbėgančiuosius ekonominius rodiklius, matome vis daugiau suaktyvėjusių makroekonominių seisminių zonų – rizikos veiksnių, galinčių neigiamai paveikti pasaulio ekonominės plėtros tvarumą ir, suprantama, Lietuvos raidos perspektyvas. Daugiausia nerimo kelia paaštrėjusios protekcionizmo apraiškos, galinčios sudarkyti tarptautines pridėtinės vertės grandines ir pakeisti pasaulio ūkio plėtros augimo pavarą žemyn. Kertinis neigiamas posūkis tarptautiniuose prekybos santykiuose - mažėja rinkos efektyvumas, daugėja prekybos

Atkurkime pirmąją lietuvišką žemės ūkio mokyklą

KONFERENCIJOS „SUGRĄŽINKIME „ŪKININKYSTĖS MOKSLINYČIĄ“ Į RIETAVĄ“ REZOLIUCIJA 2018 m. gruodžio 14 d. Rietavas 1859 m. Irenėjus Kleopas Oginskis Rietave įkūrė ,,Ūkininkystės mokslinyčią“ – pirmąją lietuvišką profesinę žemės ūkio mokyklą. Po 1863 m. sukilimo ši mokykla buvo likviduota. Lietuvai tapus nepriklausomai, Rietave įsteigta sodininkystės-daržininkystės mokykla, vėliau tapusi valstybine žemės ūkio mokykla. Pokaryje vietoj žemės ūkio mokyklos įkurtas žemės ūkio technikumas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, technikumas perorganizuotas į aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, o 2002 m. – į Žemaitijos kolegiją. 2009 m. kolegijos dieninėse ir nuotolinėse studijose studijavo 2400 studentų, keli šimtai kursantų kėlė kvalifikaciją. Pakeitus finansavimo ir studentų

Produktyvumas, technologinis atsinaujinimas ir žmonės – didžiausi verslo laukiantys iššūkiai 2019 metais

Robertas DARGIS LPK prezidentas 2018 m. Lietuvos ekonomikai ir verslui buvo tikrai sėkmingi – nuoseklus ekonomikos augimas, naujų investuotojų atėjimas, mūsų įmonių plėtra ir investicijos į naujus projektus. Metinis pramonės augimas Lietuvoje spalį buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES) – pramonės gamyba per metus – spalį, palyginti su pernai spaliu – Lietuvoje išaugo 9,2 proc. Bet tuo pačiu stebime ir neraminančias tendencijas – darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais, buvo vienas didžiausių tarp 28-ių ES valstybių – Lietuvoje valandos darbo sąnaudos per metus padidėjo

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Ar dar galime Lietuvą vadinti žemės ūkio kraštu?

Apie skaudžius žemės ūkio praradimus, ministerijos iškėlimą į Kauną ir susipykusius žemdirbius. Žemės ūkio ministro Giedriaus SURPLIO išskirtinis interviu laikraščiui ŠIANDIEN. Kalbėjosi Gintautas KNIUKŠTA Gerbiamas ministre, Statistikos departamento duomenimis, nuo narystės ES pradžios per 2004–2016 metus šalyje ūkių skaičius sumažėjo 40,6 proc. Lietuvoje nebeliko linų, vis mažiau auginama rugių. Jūs susitaikėte su tuo? Susitaikyti su šiais skaudžiais mūsų žemės ūkiui praradimais, manau, gali tik tas, kas neturi visiškai jokių politinių ambicijų ir idėjų. Visgi turime suprasti, kad negalime grįžti į buvusius planinės ekonomikos laikus ir tikėtis, kad linus vėl galėtume auginti visoje Lietuvoje

Ekspertai: 2018-ieji metai buvo nesėkmingiausi ES istorijoje

Pasak Express.co.uk kalbintų užsienio analitikų, 2018 metais Europos Sąjunga (ES) išgyveno vienus iš kontraversiškiasusių metų savo istorijoje ir turi nedelsdama pasikeisti ir reformuotis, kad būtų išvengta tolesnės politinės ir demokratinės krizės, ypatingai demokratinio atskaitomumo atžvilgiu. 2018 metais drastiškai krito „taip vadinamų ES lyderių“ – Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) ir Vokietijos kanclerės Andgelos Merkel (Angela Merkel ) – reitingai dėl jų vykdomos politikos. E. Makrono reitingai ženkliai nukrito po geltonųjų liemenių protestų Prancūzijoje, kurie tęsiasi iki šiol. A. Merkel padėtis taip pat kebli, kai ji pasitraukė iš savo partijos –

Visi augantys miestai turi šansą suklestėti. Kaunas neturi teisės praleisti šios progos

Kauno meras V. Matijošaitis kartu su „Vieningo Kauno“ sąrašu, dalyvaus rinkimuose į Kauno miesto tarybą. „Prieš kelerius metus Kaunas buvo apleistas, nedrąsus ir praradęs pasitikėjimą savimi miestas. Kad galėtų pakilti iš pelenų, Kaunui visų pirma reikėjo išsikuopti. Šiandien tai yra miestas, į kurį visi žiūri su pagarba. Tai yra miestas, kurio žmonės žodžius „aš esu iš Kauno“ pagaliau sako su pasididžiavimu. Šiandien Kauno dabartimi ir ateitimi tiki tiek jo žmonės, tiek ir verslas. O tai virsta investicijomis, naujomis gamyklomis, verslo centrais ir naujomis darbo vietomis“, – teigė V. Matijošaitis. Pasak dabartinio miesto

Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Lietuvos metų gaminys” apdovanojimai

  22-ąjį kartą įteikti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) rengiamo kasmetinio konkurso „Lietuvos metų gaminys” apdovanojimai. Apdovanojimams buvo pateiktos 72 paraiškos keturiolikoje vertinimo grupių iš 15-os šalies ūkio šakų. Lyderio pozicijas kaip ir kasmet išlaikė maisto pramonės įmonės – sulaukta 31 paraiškos. Šiais metais taip pat konkurse aktyviai dalyvavo statybos pramonės įmonės bei mašinų, įrengimų ir elektronikos pramonės įmonės. Įvairias pramonės ir verslo šakas atstovaujanti, dviejų lygių ekspertų komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, nusprendė skirti 62 medalius, iš kurių 51 aukso ir 11 sidabro medalių. Pasak medalius įmonių vadovams įteikusio ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus, jis

Sisteminė kova prieš saugomas teritorijas

Saulius Dambrauskas, advokatas  Gruodžio 11 dieną portalas delfi.lt atspausdino straipsnį „Briuseliui paliepus ūkiniai miškai bus verčiami ekologiniais“. Pagrindinė straipsnio idėja yra tokia – turime perteklinį saugomų teritorijų tinklą. Esą daug saugomų teritorijų už europinius pinigus buvo įsteigtos be pagrindo. Taigi šias teritorijas reikia perinventorizuoti jas sumažinant.Šiai straipsnio fabulai nedrąsiai bando paprieštarauti Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių buveinių inventorizavimo visoje šalyje projektui vadovavęs Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius, kuris nurodo, jog jis nemano, kad nuo buveinių inventorizacijos praėjus 4–6 metams, reikėtų jas inventorizuoti iš naujo ir laiko,

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė preliminarų nutarimą dėl privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo

 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė preliminarų nutarimą byloje C-648/17 dėl privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo ir transporto priemonių eismo sąvokos. ESTT nagrinėjo situaciją dėl dviejų apgadintų automobilių prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, kai vienas iš keleivių, atidarydamas dešiniąsias galines automobilio dureles, apgadino šalia stovėjusio automobilio kairiąją galinę pusę. Abiejų automobilių vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, nors ir abu pripažino, kad antrąjį automobilį apgadino pirmojo automobilio keleivis, atidarydamas dureles. Pirmasis automobilis buvo apdraustas BAN (“Baltijas Apdrošināšanas Nams”) draudimo įmonėje, antrasis – BTA (“Baltic Insurance Company“). Ginčas kilo po to, kai BAN draudimo

Seimas priėmė 2019 m. valstybės biudžeto įstatymą, balsavo net liberalai

Seimas patvirtino 2019 m. valstybės biudžetą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, inovacijų, mokesčių ir šešėlio mažinimo struktūrinėms reformoms. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys per 10 mlrd. 590 mln. eurų. Iš jų pajamų ir pelno mokesčiai sudarys per 2 mlrd. 483 mln. eurų, prekių ir paslaugų mokesčiai – per 5 mlrd. 417,5 mln. eurų, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos – per 1 mlrd. 921,5 mln. eurų. „Kitų metų biudžetas orientuotas į struktūrines reformas, skurdo mažinimą, rezervų kaupimą

Sugrąžinkime „Ūkininkystės mokslinyčią“ į Rietavą

Profesinis žemės ūkio mokymas Rietave turi gilias tradicijas. Būtent čia 1859 m. Irenėjus Oginskis įkūrė pirmąją lietuvišką profesinę žemės ūkio mokyklą – „Ūkininkystės mokslinyčią”. Įvairiais pavadinimais mokykla gyvavo iki šių dienų. Deja, neseniai Rietavas neteko savarankiškai veikusio švietimo ir kultūros centro. Kitąmet švęsime „mokslinyčios“ įkūrimo 160 – ies metų jubiliejų. Tai graži proga nuo 2019 m. rugsėjo atgaivinti buvusias tradicijas ir sugrąžinti Oginskio dvasią į Rietavą. Visi, kam rūpi Žemaitijos regionas ir jo plėtra, šių metų gruodžio 14 d. 10 val. kviečiami atvykti į Rietavą (L. Ivinskio g. 5), kur vyks atvira

Komisija, kuri nė žingsnio savarankiškai nežengia be Prezidentūros žinios

Valdas  Vasiliauskas Kokia neregėta drąsa – gruodžio 5 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, kad Švietimo ir mokslo ministrė pažeidusi įstatymą. Ir net balsavo vienbalsiai – koks principingumas! Tokiais atvejais tauta sako: atsiminė numiręs pers…i, o kultūringiau – šaukštai po pietų. Jeigu VTEK būtų laiku atlikusi savo darbą, būtų nereikėję premjerui imtis kirvio, nebūtų mokytojų streiko ir Švietimo ir mokslo ministerijos okupacijos. Ar galėjo kilti mažiausių abejonių, kad ponia J. Petrauskienė negeba atskirti viešųjų ir privačių interesų, jeigu jos mylimas vyras daugelsyk laimi viešųjų pirkimų konkursus jai pavaldžiose įstaigose, o pastarųjų vadovus už

Kiekviena pradelsta diena reiškia po naują plyną kirtimą parkuose, kraštovaizdžio draustiniuose

Gintautas Kniukšta Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Šiandien mes (kiekvienas iš mūsų) turime parašyti laišką kiekvienam Seimo nariui, laiškais užversti Vyriausybės kanceliariją, Prezidentūrą, kad Seimas skubos tvarka priimtų Miškų įstatymo Nr.I-671 3 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XPIII-2458, kuriuo norima neleisti saugomose teritorijose vykdyti miško kirtimų, po kurių miškas iškertamas plynai. Šio įstatymo svarstymas turėjo vykti gruodžio 4 dieną, deja, Seimas nesvarstė, nes savo išvados nepateikė. Vyriausybė. Po gruodžio 1 d. eisenos ir mitingo Vilniuje, sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, asociacija „Gyvas miškas“ ir Labanoro klubas kreipėsi į Seimo pirmininką, premjerą, kad toks Aplinkos ministerijos darbo

Strateginė miesto politika ir nacionalinis stadionas

Seimo nariai Dainius Kreivys ir Monika Navickienė  kreipėsi Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, kviesdami perskirstyti nacionalinio stadiono statyboms skirtas lėšas į labiau prioritetines Vilniaus sporto sritis. Spaudos konferencijoje, kurioje kartu dalyvavo ir Vilniaus miesto tarybos narys Valdas Benkunskas, konservatoriai pristatė alternatyvų planą, kur reikia nukreipti šiandien Vilniaus nacionalinio stadiono statyboms skirtas lėšas. V. Benkunsko nuomone, pagal šiandieninį stadiono projektą, tai net nepanašu į nacionalinį stadioną: „Tai nėra nacionalinis stadionas. Pagal numatytą vietų skaičių, stadionas bus mažesnis už Vilniaus Žalgirio stadioną, Kauno Žalgirio areną ir net mažesnis už Kauno Dariaus ir Girėno stadioną.

Flandrijos investicijos į Lietuvą

Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) lankėsi Flandrijos (Belgija) investicijų ir prekybos (FIT) atstovybės Lietuvoje vadovas Thomas Castrel, kuris susitiko su LPK vykdančiuoju direktoriumi Ričardu Sartatavičiumi bei jo pavaduotoju Gintaru Morkiu. Susitikimo metu T. Castrel informavo apie FIT atstovybės veiklos pasiekimus, Flandrijoje veikiančias bei planuojančias veiklą Lietuvos įmones, organizuotas verslo misijas, taip pat Flandrijos investicijas į Lietuvą bei besiplečiančią Lietuvos ir Flandrijos prekybą. Susitikimo dalyviai apsikeitė informacija apie 2019 metų planus bei aptarė LPK ir FIT atstovybės Lietuvoje bendradarbiavimo galimybes. Flandrijos investicijų ir prekybos agentūros atstovybės veikia daugelyje pasaulio valstybių (iš viso 73 atstovybės). Flandrijos

Pritarė geležinkelių pertvarkai

  Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Sinkevičius. Lapkričio 28 d. posėdyje Seimo Ekonomikos komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė Geležinkelių transporto kodekso eilės straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. ES ir jį lydinčiajam Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. XIII-992 2 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2206. Teikiamu Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti iš dalies atskirtą geležinkelių transporto sektoriaus veiklų valdymo modelį. Įtvirtinus šį modelį, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju būtų paskirta atskira įmonė, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklausytų akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Pastaroji, kaip ir šiuo metu, priklausytų valstybei ir būtų

Dar vienas “regioninės politikos” žygis į provinciją

Kol kas šios Seimo daugumos regionų politika dūžta į šipulius. Lapkričio 14- ąją sukanka du metai, kai dirba šios kadencijos paralamentas, tačiau  nepadarytų  darbų sąrašas netrumpėja: mokestinė našta gyventojams ir verslui nemažėjo, iš esmės palankesnių sąlygų naujoms investicijoms ir naujoms darbo vietoms nesukurta, pratęsta nuolatinio politikų kišimosi į teisėsaugos darbą tradicija. Vykdomos neparengtos, chaotiškos refomos, kurios priešina visuomenę, žmonės netenka darbo, dažnas renkasi emigraciją. Dabar grupė Seimo narių siūlo uždrausti auginti gyvūnus dėl kailio, kailinių žvėrelių augintojams numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2025 metų pabaigos. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša laikraščiui

Seimas pradėjo svarstyti siūlymą mažinti PVM maisto produktams

Seimas nusprendė pradėti svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma lengvatinį 9 proc. PVM tarifą taikyti visiems maisto produktams. „2017 m. Lietuvos piliečiai Lenkijoje išleido 304 mln. eurų. PVM sumažinimas sumažintų mūsų piliečių keliones į kaimynines šalis, nes ne paslaptis, kad Šiaurės Lietuvos gyventojai važiuoja apsipirkti į Latviją, Pietų Lietuvos gyventojai apsipirkinėja Lenkijoje“, – sakė vienas projekto iniciatorių Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis. Sprendimui pradėti svarstymo procedūrą po pateikimo pritarė 57, prieš balsavo du, susilaikė 15 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų

Uostamiestyje – mitingas „Už klaipėdiečių teisę į sveiką ir švarią aplinką“

Šeštadienį klaipėdiečiai buvo kviečiami į  mitingą  „Už klaipėdiečių teisę į sveiką ir švarią aplinką". Mitingo organizatoriai: asociacija „Klaipėdos Marių bendruomenė“, asociacija „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE), Klaipėdos bendruomenių asociacija (KBA), Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė. Žmonės raginami pasirašyti peticiją   "DĖL KLAIPĖDIEČIŲ TEISĖS Į ŠVARIĄ IR SVEIKĄ APLINKĄ UŽTIKRINIMO", kuri adresuota Lietuvos Respublikos Vyriausybėi, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėda – labiausiai užterštas miestas Lietuvoje. Nors nustatyta kietųjų dalelių ore ribinė paros norma yra 50 μg/m³, o metinė riba padidėjusiai oro taršai yra ne daugiau kaip 35 dienos, vien šiais

Seimo LSDD frakcija kratosi  kaltinimų dėl fiktyvių mokymų

"Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad prieš 2016 m. Seimo rinkimus Lietuvos socialdemokratų partijos tuometinis lyderis Algirdas Butkevičius, tuometinė frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė ir partijos pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas iš UAB „PIAR“ pirko viešųjų ryšių mokymo paslaugas, bet iš tiesų mokymai nebuvo rengiami – tokia informacija klaidina visuomenę ir yra akivaizdus melas norint pakenkti buvusiems kolegoms", - pranešė Seimo LSDD frakcija. Dabartiniai Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos nariai I. Šiaulienė, G. Kirkilas ir A. Butkevičius seniai yra pateikę paaiškinimus VRK, kaip tokie mokymai vyko. Dėl tuo metu užimamų svarbių pareigų

G. Kniukšta. Gana kirsti Lietuvą

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" Šių metų rugsėjo 20 d. kalbėdamas Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje „Vyriausybės valanda“ premjeras Saulius Skvernelis labai rimtu veidu ištarė: „Vis dar nerandame, kur dingsta ar galimai dingsta 1 milijonas kubinių metrų mūsų medienos“. Šis premjero teiginys tiek Seimo posėdžių salėje, tiek visuomenėje buvo suprastas kaip skandalingas, analogų neturintis faktas, itin didelio masto valstybės turto grobstymas ir ypatingai sunkus nusikaltimas. Jeigu dingo apie 50 milijonų eurų vertės medienos, tai tikėtina, kad tai negalėjo įvykti nežinant aplinkos ministrui, VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos vadovams. Sunerimęs Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kreipėsi

Žalioji konferencija Gargžduose: nuogąstavimai dėl artėjančios krizės ir kaip seksis Lietuvai?

www.siandien.info Nuo nuogąstavimų dėl artėjančios krizės ir pasaulio ekonomikos tendencijų prie klimato kaitos, žaliojo verslo nišų bei perspektyvų. Tokiomis temomis Gargžduose vykusioje konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Klaipėdos regionui” diskutavo ekonomikos ir žaliųjų inovacijų ekspertai, verslininkai bei vietos politikai. Vilnius nėra pajėgus vežti visą Lietuvos traukinį į priekį. "Lietuva vėl mėgaujasi subalansuota ekonomikos plėtra, be to, pernai pasėta bene rekordinė užsienio investicijų sėja teikia vilčių, kad pjausime gausesnį naujų darbo vietų „derlių“ – taip buvo teigiama banko „Luminor“ vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės pranešime. Tačiau anot analitikės, Lietuvai reikia daugiau augimo židinių: Vilnius nėra

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Neteisėtų kirtimų legalizavimas Labanoro regioniniame parke

Šiuos vaizdus matė Labanoro žygio dalyviai. Ši schema naudojama jau ilgą laiką. Ji gana paprasta. Miško sklypo, kuriame matyti neteisėti kirtimai, valdytojas parašo projektą pagal Žemės ūkio ministerijos kartu su Aplinkos ministerija parengtas ES paramos, teikimo taisykles*, gauna iki 50 tūkst. eurų paramą pažintinio tako įrengimui, kerta visame plote medžius ir labiausiai iškirstas aikšteles maskuoja klodamas pažintinį taką. Miškų tarnyba, matyt, netikrina tokio projekto vykdymo, nes ,,tai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, kuri prižiūri projektą, reikalas", o minėta agentūra tikrina tik projekto investicijas ir netikrina miško būklės, nes ,,tam yra išduotas

B. Matelis. R. Karbauskio įtaka pastebima ir Seimo Pirmininkui, ir premjerui

Bronislovas Matelis, Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Šių metų lapkričio 6 dieną Seimas įpareigojo laikinosios komisijos išvadas dėl LRT veiklos nagrinėti Seimo Kultūros komitetą. Suprantu tai, kad būtent ši sritis yra priskirta kuruoti šiam komitetui, tačiau šiuo atskiru atveju turiu pagrindo manyti, kad toks Seimo sprendimas prieštarauja tiek Seimo statutui, tiek politiko elgesio kodeksui, tiek ir Seimo nario duotai priesaikai. Šių metų lapkričio 8 dieną LRT paskelbė žurnalistinį tyrimą, kuriame yra mestas labai rimtas šešėlis Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui. Šiame tyrime kalbama apie tai, kad šio Seimo nario įmonė „Agrokoncernas“ trąšas į

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros baltoji  knyga: ministerijos vis dar snuduriuoja

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros baltoji knyga (toliau – Baltoji knyga) – tai strateginis nacionalinis dokumentas, kuris yra rengiamas Lietuvai derantis dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 metų. Baltoji knyga turėtų nubrėžti ilgalaikės nacionalinės politikos strategines kryptis, kurios palaikytų gyvybingas kaimo bendruomenes, sustiprintų šalies žemės ūkio gebėjimą inovacijų dėka išlikti konkurencingam globalios rinkos ir klimato iššūkių akivaizdoje bei garantuotų Lietuvos visuomenės aprūpinimą maistu. Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas pabrėžia, kad Baltoji knyga yra rengiama atsižvelgiant į tai, jog artėja nauja Daugiametė finansinė perspektyva, kuriai reikia nustatyti pagrindines žemės

Klaipėdiečių nerimas dėl uosto taršos neatslūgsta: prakalbo apie fosforo trąšų sudėtyje esantį teršalą kadmį

Alina ANDRONOVA, asociacijos KIDE prezidentė Šių metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl taršos iš uosto teritorijoje veikiančių įmonių galimos taršos geležies oksidais ir anglimi. Vienas pagrindinių įtariamų teršėjų, miesto centre kraunančių koksą ir metalų rūdas -  AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO). Įmonės atstovai teigia, kad visą senamiestį palietusi tarša šiuo metu "yra suvaldyta", nors gyventojai informuoja priešingai. Todėl asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE ) atstovai yra priversti reguliariai inicijuoti oro kokybės tyrimus bei geležies rūdos dulkių mėginių paėmimą nuo gyventojų namų. Šie

Kinijos žmonės ragauja lietuvišką duoną- geras ženklas verslo plėtrai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kinijos Prezidento Xi Jinpingo ir šios šalies vyriausybės kvietimu lapkričio 2 d. išvyko  darbo vizito į Šanchajų. Didžiausiame Kinijos ir septintame pagal dydį pasaulio mieste numatytas Lietuvos ir Kinijos Prezidentų susitikimas. Valstybių vadovai aptars dvišalius ryšius, naujas eksporto galimybes mūsų gamintojams milijardinėje Kinijos rinkoje. Daug dėmesio bus skirta Kinijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimui, klimato kaitos ir globalios prekybos klausimams, tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti taiką ir stabilumą pasaulyje. Lietuvos vadovė taip pat dalyvaus pirmojoje tarptautinėje Kinijos importo parodoje ir jos proga Kinijos Prezidento rengiamoje valstybių vadovų vakarienėje. Parodos atidarymo

Laikraštis „ŠIANDIEN“. PARDUOTI MIŠKAI

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis „ŠIANDIEN“ Aiškėja naujos detalės dėl valstybinių miškų kirtimo normos didinimo 6 procentais. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ gavo Vyriausybės posėdžio garso įrašą, kuriame buvo priimtas šis sprendimas. Posėdyje mirtina tyla, kalba tik Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Garso įraše girdimi šie S. Skvernelio žodžiai: „Ir antrasis klausimas.. Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo… pasitarime buvo apsvarstyta, išklausyti argumentai ir siūlymas 6 procentais padidinti kvotą… ar galime pritarti… pritarta posėdyje, ačiū, posėdis taip pat baigtas“… Jeigu ši Vyriausybė taip priima sprendimus, tuomet vienas žmogus, kuriam suteikti premjero įgaliojimai, gali

Vieni Seimo komitetai svarsto kitų metų valstybės biudžetą, kiti ieško garso įrašų

Seimo Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, 2018 m. spalio 31 d. posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą . Komiteto nariai po diskusijų su finansų ministru Viliumi Šapoka, susisiekimo ministru Roku Masiuliu, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu bei ūkio ministru Virginijumi Sinkevičiumi pritarė 2019 metų biudžeto projektui komiteto kuruojamose srityse. Komiteto nariai taip pat nutarė kreiptis į Vyriausybę dėl biudžeto formavimo tvarkos pakeitimo, pažymėdami, kad biudžeto projekte turi būti nurodyti aiškūs strateginiai tikslai bei konkretūs išmatuojami rodikliai jiems pasiekti, ko šiuo metu yra pasigendama. Seimo

Vaikų mitybą veikia milžiniški komerciniai interesai

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narės Ramintos Popovienės iniciatyva Seime surengta konferencija vaikų mitybos klausimais „Vaikų maitinimo (r)evoliucija ugdymo įstaigose ir namuose“. Mitybos specialistai, gamintojų atstovai, tėvų forumo nariai dalijosi pastebėjimais apie vaikų maitinimo problemas, susidariusią situaciją po to, kai buvo pradėtas taikyti naujas Sveikatos apsaugos ministerijos modelis ugdymo įstaigose. „Deja, geri norai sveikai maitinti vaikus pradėti vykdyti skubotai kaip ir daugelis kitų dabartinės valdžios reformų. Iš mokyklų ir darželių pasigirdo signalai, kad išmetami labai dideli maisto kiekiai, iš tėvų ir žiniasklaidos – apie tai, kad vaikai bėga maitintis į greitojo

Laikraštis „ŠIANDIEN“: Afrikinio kiaulių maro židinių geografija plečiasi ir Lietuvoje, ir Europoje

Šių metų vasara daugeliui šalių, kovojančių su afrikiniu kiaulių maru (AKM), pažėrė nemažai iššūkių. Kiekvieną savaitę gaunami pranešimai apie vis naujus ligos židinius kiaulių laikymo vietose ar laukinėje faunoje. „Kiaulių laikytojus norėčiau informuoti, kad situacija dėl kiaulių maro tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir net pasaulyje yra sudėtinga. Todėl biologinio saugumo kontrolė ūkiuose ir toliau išliks svarbiausiu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos uždaviniu“, - laikraščiui „ŠIANDIEN“ sakė tarnybos direktorius Darius Remeika. Veikia  kartu su Vokietijos specialistais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bendradarbiauja su Vokietijos Frydricho Lioflerio institutu, dalinasi patirtimi afrikinio kiaulių maro viruso tyrinėjimo

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Genetiškai modifikuoti augalai braunasi į Lietuvą

Romaldas ABUGELIS, laikraštis "ŠIANDIEN" Nepaisant to, kad ekologinis ūkininkavimas imtas plėtoti XX a. pirmoje pusėje, o genetiškai modifikuoti (GM) augalai komerciniais tikslais pradėti auginti tik 1996 metais, pastarųjų plotai šiuo metu jau daugiau kaip tris kartus viršija ekologiškus. 2016 metais 18 milijonų ūkininkų 26 šalyse augino 185 milijonus ha GM kultūrų. Net 40 proc. pasaulyje auginamų minėtų kultūrų ploto tenka JAV. Į pirmąjį dešimtuką taip pat patenka Brazilija, Argentina, Kanada, Indija, Paragvajus, Pakistanas, Kinija, Pietų Afrika ir Urugvajus. Nepaisant didelio GM pasėlių ploto, vyrauja keturios pagrindinės kultūros: soja, kukurūzai, medvilnė ir rapsai. Taip pat

Kyla į kovą prieš neteisėtus kirtimus saugomose teritorijoje

Labanoro girioje vykdomi plynieji kirtimai daro didelę žalą visai biologinei įvairovei bei ekosistemai, teigia gamtininkas, „Labanoro klubo“ vadovas Andrejus Gaidamavičius. Pasak jo, Vyriausybei reikia kuo greičiau imtis veiksmų stabdant plynuosius kirtimus. Gamtininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad Valstybinių miškų urėdija su Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų palaiminimu nesilaiko specialių Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės reikalavimų dėl vykdomų plynųjų kirtimų miško saugomuose teritorijose. „Didžiausių diskusijų sukėlęs klausimas – tai plynasis pušynų kirtimas. Buvo prieita prie nuomonės, kad bent jau saugomose teritorijose, regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose galima pušynus kirsti taip, kad būtų paliekama

Top