Jūs esate
Pagrindinis > Verslas

Pritarė pataisoms dėl bazinės pensijos indeksavimo

www.siandien.info, lrs.lt Seimas vienbalsiai – 103 parlamentarams balsavus už – pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms . Priimtais pakeitimais tvarus spartesnis bazinės pensijos indeksavimas užtikrinamas įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinant, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. bazinės pensijos dydis gali būti didinamas daugiau negu pagal bazinės pensijos dydžiui taikomą 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą indeksavimo koeficientą, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes. Nuo 2021 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansines galimybes, gali būti nustatomas didesnis negu minėtas indeksavimo

Laikraštis ŠIANDIEN. Europos Parlamento nariams – lietuviškas medus iš Suvalkijos lygumų

Gruodžio 8-10 dienomis Tbilisyje vykusioje „Euronest“ parlamentinės asamblėjos sesijoje Europos Parlamento narys Juozas Olekas išrinktas Socialinių reikalų, užimtumo, švietimo, kultūros ir pilietinės visuomenės komiteto pirmininku. EP narysJ uozas Olekas. Redakcijos archyvo nuotr. " Kol mokytojai ir dėstytojai netaps neginčijamu valstybės prioritetu, apie pažangą ir ilgalaikius socialinius pokyčius kalbėti nėra prasmės. Pabūkime mokytojo vietoje, kuris dėsto apie patriotiškumą ir pagarbą valstybei, kai asmeniškai jaučia, kad valstybė jo absoliučiai negerbia. Tai juk yra absurdas, šis socialinis susitarimas ne tik neveikia, jis yra grėsmingas mūsų ateities kartoms. Galimybių nelygybė tarp mūsų sukuria

Ekonomika augo, o biudžete pinigų nėra

Seime surengtoje konferencijoje apie chaotiškas mokesčių pertvarkos pasekmes kartu su ekonomistais ir finansų ekspertais Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė įvertino biudžeto projekte numatytus vaiko pinigų ir pensijų padidinimus kaip kelis žaisliukus ant kalėdinės eglutės. Tačiau iš esmės, socialdemokratės manymu, biudžeto projektas teatspindi valdančiųjų negebėjimą padaryti esmines viešojo sektoriaus darbo užmokesčio ir mokesčių sistemos pertvarkas. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) „Siūlomas biudžetas yra toks mažas, kad įsipareigojimai mokytojams, mokslo darbuotojams policininkams, ugniagesiams pakelti algas yra nevykdomi. Medicinos darbuotojams planuojama algas kelti iš nerealistiškai suplanuoto Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo.

Valdas VASILIAUSKAS. Išnuomota nepriklausomybė

Šią savaitę sukako penkeri metai, kai Lietuva tapo šio melagių laivo įkaite. Melagingas jau pats laivo pavadinimas „Independence“. Valdas VASILIAUSKAS, www. respublika.lt Valdas Vasiliauskas. Tai ne mūsų nepriklausomybė - ji tik išnuomota 10 metų už beprotišką kainą - 700 mln. eurų, kai galėjome tokį laivą nupirkti už 220 mln. eurų. Ko verta išnuomota nepriklausomybė? Ar ne pasityčiojimas iš nepriklausomybės, jeigu „Independence“ su Singapūro vėliava (pagal laivo registracijos vietą), įguloje - nė vieno Lietuvos piliečio, o ir valdo šitą mūsų tariamą „Nepriklausomybę“ dievai žino kas. Mat taip pat melagystė, kad

Rygoje susitiko Baltijos šalių premjerai

Lietuva negalės pritarti drastiškam finansavimo sanglaudos politikai mažinimui ir reikalaus vienodų konkurencijos sąlygų mūsų ūkininkams išmokų srityje. Taip pat ypatingas dėmesys bus skiriamas ES išorinės sienos apsaugos stiprinimui ir karinio mobilumo finansavimui. lrv.lt nuotr. S.Skvernelis padėkojo Latvijai už jos atliktą darbą pirmininkaujant Baltijos Ministrų Tarybai, už įsimintiną Baltijos kelio minėjimą Rygoje ir palinkėjo sėkmės vairalazdę perimančiai Estijai. Pasirašytas reikšmingas Susitarimas dėl konsulinės pagalbos ir bendradarbiavimo, tad diplomatai galės teikti konsulinę pagalbą kitų Baltijos valstybių piliečiams ten, kur jie neturi galimybės kreiptis į nacionalinę ambasadą. Rail Baltica“

Laikraštis ŠIANDIEN. Prezidentas Antanas Smetona nebuvo abejingas mokslui

Prezidentas Antanas Smetona nebuvo abejingas mokslui, nepriklausomoje Lietuvoje buvo įsteigtos net 8 bandymų stotys.. Tarpukario Lietuvoje dauguma gabių ūkininkų rėmėsi mokslu. Prie Vėžaičių pradinės mokyklos veikė jaunųjų ūkininkų ratelis, kuriam vadovavo mokyklos vedėjas Jonas Sadauskas. Lietuvos agrarinių mokslų ir miškų centro Vėžaičių filialas išliko ne tik kaip Vakarų Lietuvoje mokslinių idėjų propaguotojas, bet ir susiformavusių ūkininkavimo tradicijų gyvenimo kultūros puoselėtoju bei traukos centras. Pasak filialo direktorės Danutės Karčiauskienės, per visą filialo istoriją didžiausia vertybė buvo žmonės, savo nuoširdžiu darbu plėtoję mokslą, populiarinę mokslo pažangą žemdirbiams ir visuomenei,

Stiprinama loterijų žaidėjų apsauga

Seimas priėmė naujos redakcijos Loterijų įstatymą, kuriuo stiprinama loterijų žaidėjų apsauga, užtikrinamas skaidrus loterijų veiklos reglamentavimas, griežtesnė iš loterijų gautų pajamų naudojimo kontrolė. Siekiant skaidresnio loterijų organizatorių 8 procentų nominaliosios išplatintų loterijos bilietų vertės privalomai skiriamos paramos paskirstymo ir panaudojimo, įstatyme įtvirtinta, kad paramos dalyku gali būti tik pinigai. Taip pat nustatyta, kad tiek loterijų organizatoriai, tiek ir paramos gavėjai privalo tvarkyti teikiamos ir gaunamos paramos apskaitą ir teikti ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Paramos gavėjui nustatyta pareiga atlikti nepriklausomą auditą ir audito išvadą skelbti viešai, jeigu gaunama parama viršija

Gintautas Kniukšta. Lietuvoje vykdoma miškų reforma yra neteisėta

Gintautas Kniukšta, sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Dėl Miškų įstatymo teisėtumo sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ iniciatyva į Konstitucinį Teismą 2018 m. sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo parlamentarų. Pažintiniai takai, kurie skirti miško paklotei apsaugoti, klojami ją sudarkius. Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Iki 2019 m. gruodžio 2 d. Seimas turėjo galimybę pataisyti priimtą Miškų įstatymą, tačiau pritrūkus balsų Seimas iš naujo nepriėmė Miškų įstatymo, įtvirtinusio miškų

Tomas Janeliūnas.“Bet jūs jau nebe valdžia“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas prof. Tomas Janeliūnas feisbuke pasidalino aštria žinute – laišku, skirtu valdantiesiems. tspmi.vu.lt nuotr. Tomas Janeliūnas „Taip, šis laiškas jums, Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Saulius Skvernelis ir visiems kitiems, kurie vis dar manote, kad turite valdžią.Beje, valdžios jūs jau nebeturite. Tai tik iliuzija. Taip, jūs užimate postus. Jūs galite balsuoti dėl įstatymų, siūlyti vis keistesnius projektus. Bet jūs jau nebe valdžia. Jūs darote viską, kad tą valdžią išsaugotumėte. Desperatiškai kabinatės į ją, tarsi tai būtų jūsų išsigelbėjimas. Bet jūs jau jos neturite.

Lietuva yra pasirengusi pasiūlyti Ukrainai alternatyvų dujų tiekimą

Lietuvos Respublikos Prezidentas pasveikino Ukrainos ir Lietuvos ekonomikos forumo dalyvius, lapkričio 27 d. susirinkusius Prezidentūroje aptarti šalių ekonominio bendradarbiavimo perspektyvos. Verslo forumas, kuriame susirinko daugiau nei šimtas įmonių atstovų, organizuotas Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio oficialaus vizito Lietuvoje metu. lrp.lt nuotr. Kalboje Prezidentas akcentavo glaudžius Ukrainos ir Lietuvos santykius, paremtus broliška parama siekti laisvės ir nepriklausomybės. Pasak šalies vadovo, valstybių santykius dar labiau sustiprina bendras siekis kurti tvarią regiono verslo rinką. *** Jūsų Ekscelencija Ukrainos Prezidente Volodymyrai Zelenski, Gerbiami forumo svečiai ir dalyviai, man didelė garbė pasveikinti šiandien susirinkusį Lietuvos ir Ukrainos verslo

Gintautas Kniukšta. Atsikvošėkime, miškai- mūsų tautos tapatybės pamatas

Gintautas Kniukšta, sąjūdžio "Už Lietuvos miškus" pirmininkas Gintautas Kniukšta Kuo vadovaujantis Seimo narys balsuoja už vieną ar kitą įstatymą? Savo protu, savo sąžine, rinkėjų nuomone? Kai kurie sako atvirai: balsuoja taip, kaip liepia Seimo frakcijos seniūnas… Pragaištingas Miškų įstatymas iš miško jau išvarė ir paliko be darbo 1000 žmonių, toliau kertami nacionaliniai parkai, saugomos teritorijos, draustiniai, valdžia toliau didina kirtimų normas, to žadėto skaidrumo miškų valdymo sistemoje nė su žiburiu nerasi. Tačiau Seimas nieko keisti nenori, jis nepritarė sąjūdžio „UŽ Lietuvos miškus“ siūlymams, kad būtų įstatymu įteisintos girininkijos, miškų urėdijos, kurios

Kas formuoja šalies žinomumą užsienyje

Pagrindiniai Lietuvos žinomumą užsienyje formuojantys veiksniai: turizmas, šalies kultūra ir paveldas, žmonės. Matomas ir Lietuvos indėlis tarptautinėje politikoje. Lietuva, palyginti su Estija ir Latvija, atrodo patrauklesnė potencialiems investuotojams. 75 proc. apklaustųjų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. 73 proc. pritaria, kad Lietuva padarė didelę pažangą nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų. Lietuva vertinama palankiai, tačiau apie ją nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo, formuojamo tikslinėmis rinkodaros priemonėmis – tik 28 proc. apklaustųjų žinojo apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Šalies gyventojai vertinami už išskirtinius charakterio bruožus – svetingumą, darbštumą, sumanumą, imlumą inovacijoms

Šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis

Seimo valdyba, vadovaudamasi Seimo statuto 99 straipsniu, nusprendė, kad pirmadienį, lapkričio 25 d., šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis. Posėdžio pradžia – 13 val. lrs.lt nuotr. Seimo posėdžio darbotvarkėje – 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4014 I svarstymas. Pagal Statutą nenumatytas Seimo posėdis turi būti surengtas, jeigu to raštu reikalauja Respublikos Prezidentas, ne mažesnė kaip 1/3 visų Seimo narių grupė, Seimo valdyba, o Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais – Seimo Pirmininkas. Nenumatytame Seimo posėdyje svarstomi tik tie klausimai, kuriuos pateikia posėdžio iniciatoriai. Gąžino tobulinti 2020

Priminė kvietimą Lenkijos bankams kurtis Lietuvoje

Vakar vykusiame susitikime su Lenkijos Prezidentu Andrzej Duda šalies vadovas Gitanas Nausėda akcentavo itin sustiprėjusius Lietuvos ir Lenkijos santykius. Lietuvos Prezidentas pavadino Lenkiją patikima partnere bei bendraminte daugeliu tarptautinės darbotvarkės, saugumo ir gynybos, ekonomikos, energetinio saugumo, branduolinės saugos ir infrastruktūros projektų įgyvendinimo klausimais. R. Dačkaus nuotr. Prezidento kanceliarija. Susitikime daugiausia dėmesio skirta regioninio saugumo ir gynybos klausimams – Lietuvos Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja bendri regiono saugumo iššūkiai, pasveikino didėjančius JAV karinių pajėgų kontingentus Lenkijoje ir Lietuvoje bei aptarė šių metų gruodžio mėnesio NATO Viršūnių susitikimo Londone darbotvarkę. Prezidentai

Laikraštis ŠIANDIEN. Išvarytas, bet nenugalėtas

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Neprireikė nė trijų mėnesių , o susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius viešai kaltinamas politiniu turizmu, valstybinių įmonių lėšų švaistymu ir jų naudojimu savo asmeniniams tikslams, taip pat siekiu „sukišti savus" į valstybės įmones, kelių asfaltavimu savo rinkimų apygardoje. Kodėl už jo vakarienes ir pietus moka valstybės įmonės, kodėl į tarptautinius susitikimus ministras važiuoja su didžiule palyda (nes nemoka anglų kalbos?), bet taip ir neperskaito žadėto pranešimo? Tuo tarpu premjeras sako, kad „čia viskas gerai, viskas pagal įstatymus“. LR Vyriausybė. Kas iš tikrųjų vyksta mūsų valstybėje, ar

Nereikalinga pareigybė Seime

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis net 72 Seimo narių balsais atleistas iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų. Pasirodo, ši pareigybė buvo nereikalinga, nes V. Pranskietis prakalbo apie jos panaikinimą, o Seimo narys J. Razma suskubo užregistruoti įstatymo projektą. Tad kodėl ši pareigybė sukurta, kam Seimas švaisto mokesčių mokėtojų pinigus? lrs.lt nuotrauka. Šiuo metu Seimas pirmininko pirmąja pavaduotoja yra paskyręs Rimą Baškienę, pirmininko pavaduotojais – Ireną Degutienę, Gediminą Kirkilą, Joną Liesį, Arvydą Nekrošių ir Ireną Šiaulienę. Po slapto balsavimo už siūlymą atleisti R. Žemaitaitį iš užimamų pareigų balsavo 72 Seimo nariai, prieš

Lietuvos šešėlinė ekonomika trečdaliu didesnė už Europos Sąjungos vidurkį

Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje yra didelis: 2019 m. „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 2018 m. jis sudarė 23,9 proc. BVP. Aukščiausioji audito institucija – Valstybės kontrolė – kartu su Seimo Audito komitetu organizavo konferenciją „Kova su šešėliu – ar taikomos priemonės pasieks tikslą?“ Tinkamas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių įgyvendinimas galėtų padaryti didelį poveikį valstybei. Konferencijoje pastebėta, kad pasirenkamos įvairios priemonės mažinti šešėlį, dalis jų pareikalauja didelių investicijų, tačiau neretai sukuriamas gana mažas efektas arba jų poveikis nematuojamas ir nėra žinoma, ar planuotas rezultatas yra pasiektas. Konferencijoje buvo dalijamasi įžvalgomis apie

Žemdirbių žodis: biudžete trūksta 70 mln. eurų

Žemės ūkio reikmėms biudžeto projekte trūksta apie 70 mln. eurų. Šiuo metu dar nėra žinoma kokia Europos Sąjungos paramos dalis teks Lietuvos žemės ūkiui naujajame finansiniame laikotarpyje. Dėl šių priežasčių sunku prognozuoti, kokiomis konkurencinėmis sąlygomis ateityje turės dirbti Lietuvos ūkininkai, o įstatymų projektais siūloma nustatyti papildoma finansinė našta ūkininkams turėtų didelių neigiamų padarinių. Seimo Kaimo reikalų komitetas 2019 m. lapkričio 7 d. posėdyje nusprendė pritarti 2020 metų valstybės biudžeto įstatymo projektui ir komiteto pasiūlymams, kurių įgyvendinimui reikės apie 70 mln. eurų papildomų lėšų. Daugiausia – 25 mln. Eur prašoma

Protesto mitingas „Atsisakau savo mokesčiais remti antikonstitucinę LRT“

Mitingas vyks 2019 M. LAPKRIČIO 9 D. (ŠEŠTADIENĮ) NUO 14:00 val. IKI 16:00 val. PRIE LRT (S. KONARSKIO 49) Kalbiname vieną iš protesto mitingo prie LRT organizatorių, vilnietę lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Astrą Genovaitę ASTRAUSKAITĘ. Kodėl Jums kilo mintis suorganizuoti protesto mitingą prie LRT, ir kodėl mitingo pavadinime sakoma, kad net siūlote atsisakyti savo mokesčiais remti antikonstitucinę LRT? Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastatas Vilniuje. Tai, kuo pavirto visuomeninė LRT, kai jai ėmė vadovauti buvusi Delfi.lt vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė Budrienė, jau seniai peržengia net paprasto, kasdienio, žmogiškojo bendravimo

Verslas žada trauktis į užsienį

Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas teigia, kad neapibrėžta situacija dėl šiuo metu svarstomo ES „Mobilumo paketo“ ir Vyriausybės nutarimas didinti mokestinę naštą šalies transporto sektoriui gali atnešti ne papildomas įplaukas į šalies biudžetą, o išprovokuoti masinį verslų perkėlimą į kitas valstybes ir prarastas darbo vietas Lietuvoje. S. Gentvilas. lrs.lt nuotr. „ES „Mobilumo paketas“ yra milžiniška grėsmė Lietuvos transportininkų sektoriui. Valstybė vien dėl jo gali prarasti apie trečdalį įmonių. Tačiau vietoje susitelkimo ir pagalbos iš Lietuvos valdžios, transportininkai sulaukia dūrio į nugarą – naujų mokesčių. Blogiausia, kad Vyriausybė apsimeta

Ar atgims pirmoji lietuviška žemės ūkio mokykla

Vidmantas MISEVIČIUS, www.respublika.lt XIX amžiuje Irenėjus Kleopas Oginskis Rietave įkūrė pirmąją lietuvišką Žemės ūkio mokyklą. Profesinis žemės ūkio mokymas Rietave turi gilias tradicijas, tad nors ir keitusi pavadinimus mokykla gyvavo iki pastarųjų metų, kol 2016 m. Žemės ūkio kolegija buvo išdraskyta ir uždaryta. 2016 m. Žemės ūkio kolegija buvo išdraskyta ir uždaryta.  Šio sprendimo nesustabdė net tai, kad pirmoji Lietuvos žemės ūkio „mokslinyčia“ greitu laiku turėjo minėti 160-ties metų jubiliejų. Rietavas neteko savarankiškai veikusio švietimo ir kultūros centro, o tuometinė Žemaitijos kolegija tapo kitų 2 mokyklų filialu.

Laikraštis ŠIANDIEN. Vilniaus universiteto profesoriaus patarimai Sakartvelo merams

Bendradarbiaujant su LR Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ambasada Sakartvele ir remiant Vystomojo bendradarbiavimo lėšomis, įgyvendinamas projektas „Regionų darnaus vystymosi strateginių ir sisteminių prieigų formavimas socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos kontekste“ Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Daliaus Serafino, Sakartvele, kaip ir Lietuvoje, nemažai žmonių, kurie jaučia nepriteklių ir didelę socialinę atskirtį. Projekto tikslas - prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Sakartvele, prioritetą teikiant sektorinei vystomojo bendradarbiavimo krypčiai - panaikinti visų formų skurdą visose šalyse (1 tikslas) . Profesorius Dalius Serafinas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Sakartvelas - šalis, turinti didelę gamtinę

Laikraštis ŠIANDIEN. Lietuviškasis Makiavelis. Keli potėpiai Gedimino Kirkilo politiniam portretui

Jeigu būtų renkamas nepriklausomybę atkūrusios valstybės laikų gudriausias politikas, sugebėjęs pripinti daugiausiai intrigų, nesibodėjęs klastos ir bendražygių išdavystės – tai būtų Gediminas Kirkilas Kęstutis JASKELEVIČIUS Laikraštis „ŠIANDIEN“ Kiekvienoje partijoje yra pakankamai pėstininkų, kurie, norėdami pagerinti savo poziciją, gali paaukoti visą partiją – Vladimiras Šoicheris, rusų inžinierius, aforistas „ „Politikoje tik forma yra sudėtinga. Turinys visuomet tas pats – interesai. Beje, ir asmeniniai, grupiniai, rečiau – tautos ar valstybės.“ „Politikai – savotiškos mūsų gyvenimo primadonos. Tik todėl aplink juos tiek daug gandų, paskalų, intrigų. Toks vaidmuo kai kam galbūt atrodo patrauklus,

Notarų, antstolių ir advokatų garbės teismų nariais turi būti skiriami ir visuomenės atstovai

„Visuomenės atstovai jau seniai yra Teisėjų garbės teismo ir Prokurorų etikos komisijos nariai. Todėl ir kitų teisinių profesijų – advokatų, notarų ir antstolių – bendruomenių atstovams reikėtų būti atviresniems visuomenei. Sudarius galimybę visuomenės atstovams būti šių trijų garbės teismų nariais, sustiprinsime pasitikėjimą teisine sistema, o šių teisinių bendruomenių darbas taps skaidresnis“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius .lrv.lt nuotr Įstatymų projektų pakete siūloma į advokatų, antstolių, notarų garbės teismų sudėtį įtraukti nepriklausomus visuomenės atstovus. Tai galėtų būti visuomeninių organizacijų atstovai, universitetų profesūra, žiniasklaidos atstovai, žymūs

Laikraštis ŠIANDIEN. Kada vilniečiai važiuos metro?

„Baltijos tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad 99 procentai žmonių mano, kad susisiekimas Vilniuje yra svarbi ir labai svarbi problema. Prieš tris metus R. Šimašius teigė neabejojąs, kad Vilniuje metro bus ir tam reikia pradėti ruoštis. „Aš net neabejoju, kad kažkurią dieną metro Vilniuje atsiras. Kurią dieną – priklauso nuo daugelio aplinkybių, bet aišku, kad jau šiandien reikia tam ruoštis ir dėti pamatus“ bei pridūrė, jog palaiko šią idėją – „Aš tai aišku esu už“. Šiaip ar taip sostinėje diskusijos dėl metro trunka daugiau

Laikraštis ŠIANDIEN.Iš Dienoraščio užrašų. Kas iš tikrųjų vyksta Alytuje

Gintautas Kniukšta 2019 m. spalio 20 d. • Pagaliau ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis su Prezidentu Gitanu Nausėda rado laiko šiandien, sekmadienį aptarti situaciją Alytuje, kuriame siekiama visiškai užgesinti trečiadienio naktį kilusį gaisrą padangų perdirbimo gamykloje. Gintautas Kniukšta Kas iš tikrųjų vyksta Alytuje? Vakar Ekstremalių situacijų komisija vėl tarėsi dėl gaisro padangų perdirbimo gamykloje. Ar galima pasitikėti aplinkos ministro K. Mažeikos žodžiais, „kad vykdomi aplinkos taršos matavimai, o gyventojai gali realiu laiku stebėti rodiklius“… Negalima, nes tas žmogus dažnai sako netiesą, praėjusią savaitę, pavyzdžiui, jis

Vis dar maža: atmetė siūlymą didinti politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus

Seimas, 36 parlamentarams balsavus už ir 43 – prieš, nusprendė atmesti naujos redakcijos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projektą , kuriuo buvo siūloma padidinti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus, savivaldybių merams ir jų pavaduotojams nustatyti papildomus objektyvius kriterijus pareiginei algai apskaičiuoti, sistemiškai spręsti kitų valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo problemas, suderinant šių politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo dydžius su valstybės tarnautojų darbo apmokėjimu ir sudarant sąlygas mokėti teisingą darbo užmokestį, neleidžiantį atsirasti nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms, taip pat suvienodinti valstybės

Spalį sukako 28-eri metai, kai Lietuva ir Japonija atkūrė diplomatinius santykius

siandien.info, lrp.lt Pirmąją viešnagės Japonijos sostinėje Tokijuje dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiko su Japonijos garbės konsulais, Japonijos ir Lietuvos draugystės parlamentinės grupės pirmininku Hirofumiu Nakasone, Japonijos vyriausybės pareigūnais, buvusiais Japonijos ambasadoriais Lietuvoje ir artimiausiais mūsų šalies draugais. lrp.lt nuotr Per iškilmingą vakarienę Prezidentas su garbingais svečiais aptarė Lietuvos ir Japonijos dvišalius santykius, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą. „Spalį sukako 28-eri metai, kai Lietuva ir Japonija atkūrė diplomatinius santykius. Per tą laiką Lietuva sustiprėjo ir tapo atsakinga Europos Sąjungos bei NATO nare. Nors Lietuvą ir Japoniją skiria

Didžiausia biudžeto dalis – socialinei apsaugai

siandien.info, lrv.lt Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 6 190 mln. eurų, papildomai 761 mln. eurų. Papildomai 327 mln. eurų numatyta Valstybinio socialinio draudimo pensijoms (SODRA). Išmokai vaikui padidinti papildomai skirti 149 mln. eurų, nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokoms (SODRA) didėja 72.9 mln. eurų, ligos, motinystės, motinystės-tėvystės ir tėvystės pašalpoms didėja (SODRA) 56,9 mln. eurų. Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti papildomai – 20 mln. eurų, šalpos pensijų bazei padidinti ir mažų pensijų priemokoms dar 21 mln. eurų ir kt. „2020 m. biudžetas yra socialiai

Gerovė – ne tik eurai ar procentai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį spaudos konferencijoje apžvelgė per beveik šimtą dienų nuo inauguracijos įgyvendintas iniciatyvas, įvykusius užsienio vizitus ir būsimųjų darbų prioritetus. lrp.lt „Esu ir ketinu išlikti aktyviu Lietuvos vidaus ir užsienio politikos srityse. O savo pirmųjų dienų prioritetais laikiau Prezidentūros atvėrimą visuomenei ir duotą pažadą mažinti socialinę atskirtį, visų pirma pasirūpinant itin mažas pajamas gaunančiais senjorais“, – teigė Prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, solidarumas yra tai, kas jungia mus į vieną visuomenę, į vieną valstybę ir dėl ko šita valstybė gali gyvuoti, klestėti ir toliau augti. Gerovė

J. Vaiškūnas. Šeštasis Lenkijos TV kanalas, kurio retransliacijas apmoka mūsų valstybė

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt alkas.lt nuotr. Valstybės valdoma Akcinė Bendrovė (AB) Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pietryčių Lietuvai už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus pradėjo retransliuoti kaimynės Lenkijos TV kanalą „TVP Wilno“. Ir tai jau šeštasis Lenkijos TV kanalas, kurių retransliacijas pietryčių Lietuvai, Lietuvos ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pastangų dėka, mūsų valstybė apmoka jau nuo 2018 metų gegužės. Štai tie kanalai: informacinis naujienų kanalas TVP INFO, pramoginis kanalas TVP POLONIA, pažintinis kanalas TVP HISTORIA ir 2 muzikiniai pramoginiai kanalai NUTA.TV bei POWER TV“, dabar dar ir „TVP Wilno“. Telecentro paskelbtame

„Kelias į ateitį grįstas glaudesne regionų ir centrinės valdžios sąveika“

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Regionų forume Gerbiamieji, Džiaugiuosi galėdamas Jus pasveikinti Regionų forume, skirtame aptarti svarbiausius Lietuvos savivaldos ir regionų politikos klausimus. Pakviečiau Jus susirinkti diskusijai, nes tikiu, kad pastangos stiprinti šalies regionus turi būti vienas iš valstybės prioritetų. Matau čia svarbų vaidmenį sau ir visai Prezidentūrai. Rietavas. Girdžiu ir suprantu savivaldos atstovų nuoskaudą, kad pernelyg ilgai į savivaldybių ir regionų problemas Vilniuje buvo žiūrima pro pirštus. Šalis vystėsi netolygiai, o tai reiškia – ir netvariai. Tai tikrai nebuvo vien pačių regionų problema. Šiandien mes jau privalome ieškoti būdų, kaip

Mokesčiai : Kas ateis greičiau – supratimas ar krizė?

Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt Raimondas Kuodis / J. Stacevičius nuotr. Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų didinti mokesčius. Ne tik degalų, cigarečių, alkoholio akcizus, bet ir plėsti nekilnojamojo turto apmokestinimą. Kol kas finansų ministro Viliaus Šapokos siūlymuose nematyti prezidento Gitano Nausėdos gerovės valstybės idėjų – šis sako siūlysiąs įstatymų pakeitimus. Nuožmiausi kritikai pliekia valdžią negailėdami – tai kelias į krizę, o žmonės jau antra diena skaičiuoja, kiek mokės už nekilnojamąjį turtą. Ką dar reikėtų susiskaičiuoti? „Dienos temoje“ – klausimas ekonomistui Raimondui Kuodžiui. – Ką

Gintautas Kniukšta. „Kategoriškai reikalaujame atsisakyti planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą“

Gintautas KNIUKŠTA Lietuvos bendruomenės ir visuomeninės organizacijos kategoriškai reikalauja, kad būtų atsisakyta planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą. Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos, mokslininkų ir užsienio šalių patirtis rodo, kad CO² ilgalaikis saugojimas žemės gelmėse yra susijęs su rizika geriamam vandeniui, kitoms naudingosioms iškasenoms, aplinkai ir žmonių sveikatai. Šis kai kurių suinteresuotų grupuočių sugalvotas projektas yra ekonomine, aplinkosaugine bei socialine prasme žalingas valstybei. Įgyvendinant geologinį CO² saugojimą galimas staigus uolienų plyšių ir įtrūkių atsiradimas, galimas uolienų vientisumo pažeidžiamumas gali įtakoti požeminio geriamo vandens užteršimą. CO² ar

Ką Armėnijoje nuveikė Seimo pirmininkas?

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio vadovaujama delegacija oficialaus vizito metu Jerevane (Armėnijos Respublika) susitiko su Armėnijos Respublikos Prezidentu Armenu Sarkisianu (Armen Sarkissian), Nacionalinės Asamblėjos Pirmininku Araratu Mirzojanu (Ararat Mirzoyan), Armėnijos Respublikos Ministru Pirmininku Nikolu Pašinianu (Nikol Pashinyan). Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Susitikimų metu aptarti dvišalės politinės darbotvarkės klausimai, galimos naujos dvišalių santykių iniciatyvos ir Armėnijos ryšiai su Europos Sąjunga (ES). Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad Armėnijoje vykstant reikšmingoms demokratinėms pertvarkoms, Lietuva iš naujo atranda šią šalį ir yra pasirengusi dalintis reformų patirtimi kovos su korupcija, teismų sistemos, policijos, atsinaujinančios energetikos, atliekų

Nepatogūs klausimai žemės ūkio ministrui

Augustinas Šemelis, Loreta Mačiulienė, Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Kol Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną gaubia nežinia, ministrui – klausimai dėl įdarbinamų partijos kolegų giminaičių. Seimo Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, tai rodo, kad valdantieji galutinai išsižadėjo savo deklaruotų vertybių. „Ministras pirmininkas, kai perėmė šias pareigas, labai garsiai deklaravo, kad ateina profesionalai, kurie vadovausis nauju politikos standartu ir giminių, pažystamų ar partiečių darbinimo nebus. Akivaizdu, kad einant į pabaigą šiai kadencijai, ne tik nuo profesionalų Vyriausybės, bet ir nuo skaidrumo, nešališkumo atitolo“, – pastebi V.

Laikraštis ŠIANDIEN. Valdžia kviečia emigrantus sugrįžti, o sugrįžusius nuvaro nuo žemės

RAŠOME ŠIANDIEN Nežiūrint valdžios pastangų, gyvenimas Lietuvoje vis tiek gerėja. Dėka ir įvežamų emigrantų pinigų. Dalis jų bando grįžti į Lietuvą, investuoti pinigus, bet dėl vietinės valdžios sprendimų to padaryti negali. Vienas iš tokių emigrantų, norėjusių grįžti dar 2O15 m pradžioje, sugalvojo nusipirkti kaime sklypą geroje vietoje Klaipėdos rajone, Lapių kaime, pasistatyti namą. Žemės sklypai Klaipėdos rajone: vienam žmogui leido pastatyti namą, o kitam uždraudė. Tikslas kilnus - atgaivinti nykstantį kaimą, sukurti darbo vietas, vien tik langams buvęs emigrantas išleido 3000 eurų. Prieš pirkdamas žemę

Seimo pirmininko vizitui Į Armėniją priešinosi valdančiosios koalicijos atstovai

Šiandien, ketvirtadienį vyks Seimo Pirmininko susitikimai su Armėnijos Respublikos Prezidentu Armenu Sarkisianu (Armen Sarkissian), Nacionalinės Asamblėjos Pirmininku Araratu Mirzojanu (Ararat Mirzoyan), Armėnijos Respublikos Ministru Pirmininku Nikolu Pašinianu (Nikol Pashinyan). lSeimo Pirmininko oficialus vizitas rengiamas Armėnijos Nacionalinio Susirinkimo Pirmininko A. Mirzojano kvietimu. Su aukščiausiais valstybės vadovais Seimo Pirmininkas aptars, kaip geriau išnaudoti turimus tarpparlamentinio bendradarbiavimo instrumentus kuriant glaudesnį ryšį tarp valstybių parlamentų. Taip pat bus kalbama apie Armėnijos pasirinktą eurointegracijos kelią ir Lietuvos galimybes teikti ekspertines konsultacijas esminių reformų srityje. „Armėnijos visuomenės požiūris į Europos Sąjungą yra išskirtinai pozityvus, šiuo metu

Laikraštis ŠIANDIEN. Gerovės valstybė – ar pakanka tik gerų norų?

Kęstutis JASKELEVIČIUS „Jeigu šiame pasaulyje norite pasiekti sėkmės, prižadėkite viską ir nevykdykite nieko“ Napoleonas Bonapartas, Prancūzijos imperatorius Ar daug kas atkreipė dėmesį į vieną Prezidento Gitano Nausėdos ikirinkiminėje retorikoje nuskambėjusį troškimą siekti gerovės valstybės? O jeigu ir išgirdo šį pažadą, ar nepriskyrė tiems abstraktiems ir lozunginiams žodžiams? Gerovės valstybė – tai juk ne gražūs žodžiai, o sąvoka, turinti konkretų ekonominį ir socialinį atitikmenį, kuris ekonomistui G.Nausėdai yra gerai žinomas. Todėl galime neabejoti, kad tai ne rinkiminis masalas,

Prezidento Gitano Nausėdos kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Pone Generalinės Asamblėjos Prezidente, Jūsų Ekscelencijos, ponios ir ponai, man didelė garbė pirmą kartą kreiptis į šią gerbiamą instituciją Lietuvos Respublikos vardu. Atėjau čia su žinia, kad mano šalis yra tvirtai įsipareigojusi pamatiniams Jungtinių Tautų principams ir vertybėms. Atsakomybė siekti taikos, ginti žmogaus teises ir savo darbais kurti visuotinę gerovę mums yra aukščiausias priesakas, kylantis iš sudėtingos istorijos. Lietuva skaudžiai nukentėjo per abu pasaulinius karus. Ji taip pat patyrė brutalią dviejų totalitarinių režimų – nacizmo ir stalinizmo – priespaudą. Beveik

Top