Jūs esate
Pagrindinis > Verslas

Didžiausia biudžeto dalis – socialinei apsaugai

siandien.info, lrv.lt Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 6 190 mln. eurų, papildomai 761 mln. eurų. Papildomai 327 mln. eurų numatyta Valstybinio socialinio draudimo pensijoms (SODRA). Išmokai vaikui padidinti papildomai skirti 149 mln. eurų, nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokoms (SODRA) didėja 72.9 mln. eurų, ligos, motinystės, motinystės-tėvystės ir tėvystės pašalpoms didėja (SODRA) 56,9 mln. eurų. Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti papildomai – 20 mln. eurų, šalpos pensijų bazei padidinti ir mažų pensijų priemokoms dar 21 mln. eurų ir kt. „2020 m. biudžetas yra socialiai

Gerovė – ne tik eurai ar procentai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį spaudos konferencijoje apžvelgė per beveik šimtą dienų nuo inauguracijos įgyvendintas iniciatyvas, įvykusius užsienio vizitus ir būsimųjų darbų prioritetus. lrp.lt „Esu ir ketinu išlikti aktyviu Lietuvos vidaus ir užsienio politikos srityse. O savo pirmųjų dienų prioritetais laikiau Prezidentūros atvėrimą visuomenei ir duotą pažadą mažinti socialinę atskirtį, visų pirma pasirūpinant itin mažas pajamas gaunančiais senjorais“, – teigė Prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, solidarumas yra tai, kas jungia mus į vieną visuomenę, į vieną valstybę ir dėl ko šita valstybė gali gyvuoti, klestėti ir toliau augti. Gerovė

J. Vaiškūnas. Šeštasis Lenkijos TV kanalas, kurio retransliacijas apmoka mūsų valstybė

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt alkas.lt nuotr. Valstybės valdoma Akcinė Bendrovė (AB) Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pietryčių Lietuvai už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus pradėjo retransliuoti kaimynės Lenkijos TV kanalą „TVP Wilno“. Ir tai jau šeštasis Lenkijos TV kanalas, kurių retransliacijas pietryčių Lietuvai, Lietuvos ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pastangų dėka, mūsų valstybė apmoka jau nuo 2018 metų gegužės. Štai tie kanalai: informacinis naujienų kanalas TVP INFO, pramoginis kanalas TVP POLONIA, pažintinis kanalas TVP HISTORIA ir 2 muzikiniai pramoginiai kanalai NUTA.TV bei POWER TV“, dabar dar ir „TVP Wilno“. Telecentro paskelbtame

„Kelias į ateitį grįstas glaudesne regionų ir centrinės valdžios sąveika“

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Regionų forume Gerbiamieji, Džiaugiuosi galėdamas Jus pasveikinti Regionų forume, skirtame aptarti svarbiausius Lietuvos savivaldos ir regionų politikos klausimus. Pakviečiau Jus susirinkti diskusijai, nes tikiu, kad pastangos stiprinti šalies regionus turi būti vienas iš valstybės prioritetų. Matau čia svarbų vaidmenį sau ir visai Prezidentūrai. Rietavas. Girdžiu ir suprantu savivaldos atstovų nuoskaudą, kad pernelyg ilgai į savivaldybių ir regionų problemas Vilniuje buvo žiūrima pro pirštus. Šalis vystėsi netolygiai, o tai reiškia – ir netvariai. Tai tikrai nebuvo vien pačių regionų problema. Šiandien mes jau privalome ieškoti būdų, kaip

Mokesčiai : Kas ateis greičiau – supratimas ar krizė?

Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt Raimondas Kuodis / J. Stacevičius nuotr. Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų didinti mokesčius. Ne tik degalų, cigarečių, alkoholio akcizus, bet ir plėsti nekilnojamojo turto apmokestinimą. Kol kas finansų ministro Viliaus Šapokos siūlymuose nematyti prezidento Gitano Nausėdos gerovės valstybės idėjų – šis sako siūlysiąs įstatymų pakeitimus. Nuožmiausi kritikai pliekia valdžią negailėdami – tai kelias į krizę, o žmonės jau antra diena skaičiuoja, kiek mokės už nekilnojamąjį turtą. Ką dar reikėtų susiskaičiuoti? „Dienos temoje“ – klausimas ekonomistui Raimondui Kuodžiui. – Ką

Gintautas Kniukšta. „Kategoriškai reikalaujame atsisakyti planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą“

Gintautas KNIUKŠTA Lietuvos bendruomenės ir visuomeninės organizacijos kategoriškai reikalauja, kad būtų atsisakyta planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą. Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos, mokslininkų ir užsienio šalių patirtis rodo, kad CO² ilgalaikis saugojimas žemės gelmėse yra susijęs su rizika geriamam vandeniui, kitoms naudingosioms iškasenoms, aplinkai ir žmonių sveikatai. Šis kai kurių suinteresuotų grupuočių sugalvotas projektas yra ekonomine, aplinkosaugine bei socialine prasme žalingas valstybei. Įgyvendinant geologinį CO² saugojimą galimas staigus uolienų plyšių ir įtrūkių atsiradimas, galimas uolienų vientisumo pažeidžiamumas gali įtakoti požeminio geriamo vandens užteršimą. CO² ar

Ką Armėnijoje nuveikė Seimo pirmininkas?

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio vadovaujama delegacija oficialaus vizito metu Jerevane (Armėnijos Respublika) susitiko su Armėnijos Respublikos Prezidentu Armenu Sarkisianu (Armen Sarkissian), Nacionalinės Asamblėjos Pirmininku Araratu Mirzojanu (Ararat Mirzoyan), Armėnijos Respublikos Ministru Pirmininku Nikolu Pašinianu (Nikol Pashinyan). Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Susitikimų metu aptarti dvišalės politinės darbotvarkės klausimai, galimos naujos dvišalių santykių iniciatyvos ir Armėnijos ryšiai su Europos Sąjunga (ES). Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad Armėnijoje vykstant reikšmingoms demokratinėms pertvarkoms, Lietuva iš naujo atranda šią šalį ir yra pasirengusi dalintis reformų patirtimi kovos su korupcija, teismų sistemos, policijos, atsinaujinančios energetikos, atliekų

Nepatogūs klausimai žemės ūkio ministrui

Augustinas Šemelis, Loreta Mačiulienė, Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Kol Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną gaubia nežinia, ministrui – klausimai dėl įdarbinamų partijos kolegų giminaičių. Seimo Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, tai rodo, kad valdantieji galutinai išsižadėjo savo deklaruotų vertybių. „Ministras pirmininkas, kai perėmė šias pareigas, labai garsiai deklaravo, kad ateina profesionalai, kurie vadovausis nauju politikos standartu ir giminių, pažystamų ar partiečių darbinimo nebus. Akivaizdu, kad einant į pabaigą šiai kadencijai, ne tik nuo profesionalų Vyriausybės, bet ir nuo skaidrumo, nešališkumo atitolo“, – pastebi V.

Laikraštis ŠIANDIEN. Valdžia kviečia emigrantus sugrįžti, o sugrįžusius nuvaro nuo žemės

RAŠOME ŠIANDIEN Nežiūrint valdžios pastangų, gyvenimas Lietuvoje vis tiek gerėja. Dėka ir įvežamų emigrantų pinigų. Dalis jų bando grįžti į Lietuvą, investuoti pinigus, bet dėl vietinės valdžios sprendimų to padaryti negali. Vienas iš tokių emigrantų, norėjusių grįžti dar 2O15 m pradžioje, sugalvojo nusipirkti kaime sklypą geroje vietoje Klaipėdos rajone, Lapių kaime, pasistatyti namą. Žemės sklypai Klaipėdos rajone: vienam žmogui leido pastatyti namą, o kitam uždraudė. Tikslas kilnus - atgaivinti nykstantį kaimą, sukurti darbo vietas, vien tik langams buvęs emigrantas išleido 3000 eurų. Prieš pirkdamas žemę

Seimo pirmininko vizitui Į Armėniją priešinosi valdančiosios koalicijos atstovai

Šiandien, ketvirtadienį vyks Seimo Pirmininko susitikimai su Armėnijos Respublikos Prezidentu Armenu Sarkisianu (Armen Sarkissian), Nacionalinės Asamblėjos Pirmininku Araratu Mirzojanu (Ararat Mirzoyan), Armėnijos Respublikos Ministru Pirmininku Nikolu Pašinianu (Nikol Pashinyan). lSeimo Pirmininko oficialus vizitas rengiamas Armėnijos Nacionalinio Susirinkimo Pirmininko A. Mirzojano kvietimu. Su aukščiausiais valstybės vadovais Seimo Pirmininkas aptars, kaip geriau išnaudoti turimus tarpparlamentinio bendradarbiavimo instrumentus kuriant glaudesnį ryšį tarp valstybių parlamentų. Taip pat bus kalbama apie Armėnijos pasirinktą eurointegracijos kelią ir Lietuvos galimybes teikti ekspertines konsultacijas esminių reformų srityje. „Armėnijos visuomenės požiūris į Europos Sąjungą yra išskirtinai pozityvus, šiuo metu

Laikraštis ŠIANDIEN. Gerovės valstybė – ar pakanka tik gerų norų?

Kęstutis JASKELEVIČIUS „Jeigu šiame pasaulyje norite pasiekti sėkmės, prižadėkite viską ir nevykdykite nieko“ Napoleonas Bonapartas, Prancūzijos imperatorius Ar daug kas atkreipė dėmesį į vieną Prezidento Gitano Nausėdos ikirinkiminėje retorikoje nuskambėjusį troškimą siekti gerovės valstybės? O jeigu ir išgirdo šį pažadą, ar nepriskyrė tiems abstraktiems ir lozunginiams žodžiams? Gerovės valstybė – tai juk ne gražūs žodžiai, o sąvoka, turinti konkretų ekonominį ir socialinį atitikmenį, kuris ekonomistui G.Nausėdai yra gerai žinomas. Todėl galime neabejoti, kad tai ne rinkiminis masalas,

Prezidento Gitano Nausėdos kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Pone Generalinės Asamblėjos Prezidente, Jūsų Ekscelencijos, ponios ir ponai, man didelė garbė pirmą kartą kreiptis į šią gerbiamą instituciją Lietuvos Respublikos vardu. Atėjau čia su žinia, kad mano šalis yra tvirtai įsipareigojusi pamatiniams Jungtinių Tautų principams ir vertybėms. Atsakomybė siekti taikos, ginti žmogaus teises ir savo darbais kurti visuotinę gerovę mums yra aukščiausias priesakas, kylantis iš sudėtingos istorijos. Lietuva skaudžiai nukentėjo per abu pasaulinius karus. Ji taip pat patyrė brutalią dviejų totalitarinių režimų – nacizmo ir stalinizmo – priespaudą. Beveik

Dėmesys investicijų pritraukimui į Lietuvą

lrp.lt Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) metu vykstančiame pasauliniame ekonominės politikos ir verslo bendruomenės forume „Concordia Annual Summit“ Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su globalaus verslo lyderiais. Apskritojo stalo diskusijoje su šalies vadovu dalyvavo „AT&T“, „Jacobs Engineering Group“, „Motorola Solutions“, „Philip Morris International“, „Citi“, „Google“, „Templum Markets“ vadovai. Tai pirmasis Prezidento užsienio vizitas, kuriame prioritetinis dėmesys skirtas ekonominei diplomatijai, ryšiams su globalia verslo bendruomene stiprinti. „Mūsų tikslas yra sustiprinta, nuosekli ir efektyvi ekonominės diplomatijos kryptis, investicijų į Lietuvą pritraukimas. Tai – viena svarbiausių priemonių, siekiant sukurti naujas gerai apmokamas darbo

Savaitraštis ŠIANDIEN.Miškų istorija: Nuo karaliaus Žygimanto Augusto iki švedų spaudimo Prezidentui

Kęstutis JASKELEVIČIUS Savaitraštis ŠIANDIEN Iš medžių daug ko galima ir verta mokytis Romas Sadauskas, lietuvių rašytojas Miškas žmogui, ko gero, taip ir liks iki galo nesuvoktas dalykas. Apie mišką sukaupta daug įvairiausių žinių: apie jo priežiūrą ir auginimą, apie ligas ir kenkėjus, apie jo naudą. Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių. Ne vien Lietuvos pagonių – daugelio pasaulio religijų ištakos slypi sąveikoje su mišku ir gamta. Ir šios religijos yra pačios tikriausios ir nuoširdžiausios, nes teigia, kad

Siūlo leisti steigti žemės ūkio veiklos rizikos valdymo fondus

Bulvių šventė Pėžaičiuose. Gintauto Kniukštos nuotr. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis Seimui pristatė Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiama sudaryti teisines sąlygas žemės ūkio veiklos subjektams savanoriškai steigti žemės ūkio veiklos rizikos valdymo fondus (tarpusavio pagalbos fondus), kurti rizikos valdymo fondų paramos priemones bei teikti valstybės paramą šiems rizikos valdymo fondams. Pasak ministro, įstatymo projekte sudaroma galimybė žemdirbių iniciatyva steigti bendrus žemės ūkio veiklos subjektų savitarpio pagalbos fondus arba pagal žemės ūkio veiklos sektorius, kadangi kainų svyravimo bei neigiama klimato kaitos rizika ne

Savaitraštis ŠIANDIEN. Miškų istorija – Lietuvos istorija

"Tai, kas nutiko nūdienos miškų sektoriuje tik dar kartą patvirtina seną tiesą – labiau už svetimus užkariautojus yra pavojingesni savieji barbarai, apsimetantys kone tautos ir valstybės gelbėtojais. Pasinaudojusi savo įtaka,i švedų kompanija kartu su Švedijos ambasada griebėsi neregėto dalyko – įkalbėjo Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą vetuoti Seimo priimtąjį įstatymą. Pasipriešinus sparčiai vykstančiam privačių miškų užvaldymui ir Seimui priėmus įstatymą, ribojantį vienose rankose ir per susijusius asmenis sutelkti daugiau nei 1,5 ha miško, sunerimo užsienio kompanijos. Ypač pasišiaušė IKEA, valdanti Lietuvoje per Rumunijoje registruotą įmonę „IRI Forest Management SRI“ daugiau nei 20

Kurs ateities Lietuvą

Vyriausybė Seimui pateikė artimiausių mėnesių darbus ir įstatymų projektus, kurie yra būtini kuriant ateities Lietuvą. „Teikdama Seimui įstatymų projektus, Vyriausybė ir toliau nuosekliai bei atsakingai siekia mažinti socialinę atskirtį, gerinti valstybės teikiamas paslaugas, spręsti šešėlinės ekonomikos, korupcijos, šeimų saugumo, orios senatvės ir klimato kaitos problemas“, – sakė premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Šioje rudens sesijoje Vyriausybė Seimui siūlo svarstyti 144 įstatymų projektų paketus, iš jų pusė jau yra pasiekę Seimą. Panašus skaičius Seimui buvo pateiktas ir pavasario sesijai, priimta 86. Antradienį prasidedančioje rudens Seimo sesijoje labai daug itin svarbių

Vyriausybės rūmuose -programos „Kurk Lietuvai“ aštuntosios kartos dalyviai

Vyriausybės rūmuose pasveikinti programos „Kurk Lietuvai“ aštuntosios kartos dalyviai ir pasidžiaugta itin rezultatyviais programos septintosios kartos dalyvių rezultatais. lrv.lt nuotr. „Aš ir kiti Vyriausybės nariai kasmet džiaugiamės programos dalyvių rezultatyvumu. Man tai yra akivaizdus įrodymas, kad, kurdami Tėvynės labui, net ir dirbdami labai nedidelėse komandose galime pasiekti ambicingų rezultatų. Jau ne vienus metus iš labai arti stebėdamas programos veiklą, įsitikinau, kad tai yra būtent tos lyderystės pavyzdys, iš kurio gali mokytis tiek viešasis, tiek ir privatus sektorius“, – sakė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Nuo praėjusių metų rugsėjo programos dalyviai įgyvendino

Rudens sesijos darbų programoje numatytos penkios veiklos kryptys

Seimas rudens sesiją pradės darbų programos projekto pristatymu 2019 m. rugsėjo 6 d. pranešimas žiniasklaidai Antradienį, rugsėjo 10 d., Seimas rinksis į pirmąjį VII (rudens) sesijos posėdį. Svarbiausias pirmosios dienos klausimas – sesijos darbų programos projekto Nr. XIIIP-3824 pristatymas. Sesijos darbų programoje numatytos penkios veiklos kryptys: darni, atsakinga ir sveika visuomenė; švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas; viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas; darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra; saugi valstybė. Projektu siūloma įtvirtinti ir penkis programos prioritetus: 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių, kitų metų Valstybinio socialinio draudimo

S. Skvernelis:Lietuva laikosi tvarios politikos Švedijos investicijų atžvilgiu

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Lietuvoje viešinčiu Švedijos Karalystės Parlamento Pirmininku Andreasu Norlenu. Per susitikimą pasidžiaugta puikiais ir dinamiškais santykiais tarp Lietuvos ir Švedijos, plėtojamais intensyviais politiniais kontaktais. Švedija – svarbi ir patikima Lietuvos partnerė, ypač bendradarbiaujant ekonomikos, regiono saugumo ir gynybos, energetinio saugumo bei kitose srityse. Švedija yra penktoji didžiausia Lietuvos prekybos partnerė. Pasidžiaugta klestinčiais ekonominiais ryšiais ir stabiliai augančia prekyba, didėjančiais švedų turistų srautais. Švedija tebėra didžiausia investuotoja Lietuvoje – jos tiesioginės investicijos artėja prie 3 mlrd. eurų. Švedijos investuotojai – taip pat vieni stambiausių darbo vietų

Savaitraštis ŠIANDIEN. Inžinieriaus kolekcijoje – šimtai kavamalių

Įžengęs į kauniečio Vido Ambrazevičiaus butą pasijunti kaip solidžiame muziejuje. Prieškambaris ir svetainė pilnutėliai kavamalių. Jų kolekcija išdėliota spintelėse ir specialiai tam įrengtose lentynose iki pat lubų. Šilumos energetikos inžinierius kelių šimtų kavos malimo mašinėlių kolekciją surinko per stebėtinai trumpą pastarųjų ketverių metų laikotarpį. Pirmoji pažintis su kavamale įvyko kur kas seniau – 1994 metais. Vido draugas, žinodamas jo polinkį „draugauti“ su medžiu, paprašė restauruoti tuo metu Vidui dar visai nežinomą dėžutę. Tai buvo sena draugo senelio medinė kavamalė, tikra relikvija. Vido darbu draugas liko labai patenkintas. Antrasis susitikimas su

Prezidentas susitiko su Portugalijos gynybos ministru

R. Dačkaus nuotr. Prezidento kanceliarija Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Portugalijos gynybos ministru João Gomesu Cravinho. Susitikime aptarta saugumo padėtis regione ir Europoje, galimybės stiprinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje bei artėjantis Aljanso viršūnių susitikimas Londone. Šalies vadovas pabrėžė, kad Portugalija yra artima Lietuvos saugumo partnerė. Vertiname intensyvėjantį dvišalį karinį bendradarbiavimą bei Portugalijos solidarumą ir nuoseklų indėlį prisidedant prie NATO rytinių sienų ir viso Baltijos regiono gynybos užtikrinimo. Šiuo metu Portugalija yra dislokavusi savo rotacines pajėgas Lietuvoje, dalyvauja NATO pajėgų integravimo vienete. Įgyvendindama Aljanso saugumo užtikrinimo priemones, Portugalija jau

Savaitraštis ŠIANDIEN. Karteliai ir jų valdžia

Kęstutis Jaskelevičius Laisvos rinkos ekonomika – geras dalykas, bet kad ji veiktų, reikia daug policininkų (Nežinomas autorius) Daug kas krašto ekonomikoje klostytųsi kitaip, jei pavyktų iš tikrųjų išlaisvinti žmonių, ypač norinčių ir sugebančių imtis verslo, iniciatyvą. Ir jei šios iniciatyvos kelyje pavyktų pašalinti visus trukdžius. Didysis iniciatyvos išlaisvinimas įvyko 1990-aisiais, kai buvo išsivaduota iš centralizuotos, viską kontroliavusios ekonomikos pančių. Tačiau per nužygiuotus trisdešimt nepriklausomybės metų nutiko neįtikėtinas dalykas. Šalies

Pareiginės algos bazinio dydžio didinimui papildomai prireiks 60 milijonų eurų

Ministrų kabinetas sutarė kitais metais padidinti pareiginės algos bazinį dydį nuo 173 iki 176 eurų. Šis sprendimas leis padidinti didžiosios dalies viešajame sektoriuje dirbančiųjų darbo užmokestį, tarp jų ir pedagogų, ikimokyklinio ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojų, socialinių darbuotojų, pareigūnų bei kitų valstybės ir savivaldybių tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Pareiginės algos bazinio dydžio didinimui 2020 metais valstybės biudžete papildomai prireiks 60 mln. eurų. Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant visų valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės pareigūnų, teisėjų, karių ir valstybės politikų darbo užmokestį, o

Savaitraštis ŠIANDIEN. Apie partiją be idėjų, tiesiog karnavalinę partiją

Apie partiją be idėjų, tiesiog karnavalinę partiją, kovojančią su praeities šmėklomis, apie Gargždo festivalį ant Minijos kranto ir jo ryžtą saugoti mūsų tautos tradicijas naujausiame savaitraščio ŠIANDIEN numeryje. Kodėl Konkurencijos taryba bejėgė kovoti prieš kartelinius susitarimus? Šių metų liepos mėnesį Konkurencijos Taryba (KT) solidžią 412 tūkst. eurų baudą skyrė koncerno „Icor“ valdomos Estijos pastatų priežiūros ir administravimo grupės „City Service SE“ bendrovei ir jų konkurentei įmonei „Naujamiesčio ūkis“. Už ką? Ogi už kartelinį susitarimą Vilniaus kapinių priežiūros paslaugų konkurse. Kodėl per trisdešimt nepriklausomybės metų šalies ūkis palengva,

Visuomenininkai ragina Seimo narius atmesti prezidento veto dėl Miškų įstatymo pataisų

Šį ketvirtadienį, neeilinėje Seimo sesijoje, Seimas vėl svarstys dėl Miškų įstatymo pataisų, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys negalėtų turėti daugiau nei 1.500 ha miško paskirties žemės. Prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus miškų įsigijimo ribojimo pataisą, Lietuvos miškų ateitis pakimba ant plauko. Visuomenininkai ragina Seimo narius atmesti prezidento veto. A. Gaidamavičius, G. Kniukšta, M. Pedavičiūtė. „Esant dabartiniam teisiniam reguliavimui vienas, ar keli užsienio šalių subjektai gali supirkti visus (išskyrus valstybinės reikšmės) Lietuvos miškus. Apie 880 tūkst. ha miškų gali būti

Seimas rinksis į neeilinę sesiją

Seimas rugpjūčio 20 d., antradienį, rinksis į neeilinę sesiją, kurią šaukia Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, atsižvelgdamas į 51 Seimo nario prašymą. Neeilinė Seimo sesija vyks rugpjūčio 20–22 dienomis. Pirmojo posėdžio pradžia – rugpjūčio 20 d., 10 val. Kaip įtvirtinta Seimo statute, neeilinėje sesijoje bus svarstomi tik jos iniciatorių pateikti klausimai. Neeilinės sesijos darbų programą dar turės patvirtinti Seimas. Šioje neeilinėje Seimo sesijoje numatoma svarstyti įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo klausimą, Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius“ projektą, Seimo rinkimų, Vaiko teisių apsaugos pagrindų,

Respublikos Prezidentas priėmė į Lietuvą su oficialiu vizitu atvykusį Indijos Viceprezidentą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda priėmė į Lietuvą su oficialiu trijų dienų vizitu atvykusį Indijos Viceprezidentą Venkaiah Naidu ir delegaciją. Indijos Viceprezidento vizitas Lietuvoje simboliškai sutampa su įsimintinomis istorinėmis datomis – Baltijos kelio, įkvėpto Mahatmos Gandhi laisvės ir nepriklausomybės filosofijos, 30-mečiu ir 150-uoju M. Gandhi gimimo jubiliejumi. Pastarąjį kartą Indijoje su valstybiniu vizitu Lietuvos Prezidentas lankėsi 2001 metais. Prezidentų susitikimo metu buvo aptarti dvišaliai Lietuvos ir Indijos santykiai bei politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių stiprinimo iniciatyvos. Lietuvos Respublikos Prezidentas priminė Indijos pažadą atidaryti Lietuvoje pirmąją Baltijos šalyse Indijos ambasadą. R. Dačkaus

Vokietija – viena svarbiausių Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo partnerių

Per oficialų vizitą Vokietijoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su federaline kanclere Angela Merkel. Šalies vadovas Gitanas Nausėda pakvietė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel atvykti su valstybiniu vizitu į Lietuvą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su federaline kanclere Angela Merkel. R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija). Kol Prezidentas kalbėjosi su federaline kanclere, pirmoji ponia Diana Nausėdienė viešėjo Vokietijos amatų rūmuose. Šalies vadovų pokalbio metu aptarti saugumo ir gynybos politikos klausimai, kovos su informacinėmis atakomis planai, Lietuvos energetinės nepriklausomybės bei ekonominio bendradarbiavimo, įskaitant ir finansinių paslaugų srityje, prioritetai. „Vokietija yra

Viena didžiausių mokslo konferencijų Lietuvoje: Kaune – 600 pasaulio mokslininkų

Lietuvoje vyks didžiausia tarptautinė mokslo konferencija per pastaruosius kelis dešimtmečius – rugpjūčio 18–22 d. tarpdisciplininė mokslo ir praktikų bendruomenė susitiks Kauno „Žalgirio“ arenoje, kur nagrinės itin svarbias žmonių sveikatos ir gerbūvio problemas, siekiant suprasti įvairių aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikam gyvenimui, sąveiką. Paraišką konferencijai „The built, natural, and social environments: impacts on exposures, health and well- being” parengė ir laimėjo Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) ir Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) mokslininkai. Renginį organizuoja Tarptautinė Ekspozicijos mokslo draugija (International Society of Exposure Science, ISES, JAV)

Savaitraštis ŠIANDIEN. Nuosprendį kaimui rašome patys

Lietuvos kaimas Kęstutis Jaskelevičius Kiekvienas, kuris sugeba išauginti dvi kviečių varpas toje vietoje, kur anksčiau augo tik viena, nusipelnė didžiausio žmonijos pagyrimo; savo šaliai jis duoda daugiau nei visi politikai kartu paėmus. Džonatanas Sviftas, D.Britanijos rašytojas, satyrikas Kaimo svarbą tautos gyvenimui ir jo istorinei raidai sunku būtų pervertinti. Ar ne kaimas šimtmečiais buvo tautiškumo ir tradicijų puoselėtojas? Ar ne į kaimus ir nedidelius miestelius ekspedicijas nūnai rengia kalbininkai, tyrinėjantys lietuvių kalbos tarmių paplitimą ir jų persipynimus? Ar ne kaimo pirkiose

Patvirtino atnaujintos Vyriausybės sudėtį

Prezidentas tikisi, kad atnaujintoje Vyriausybėje bus išsaugotas tęstinumas ir stabilumas svarbiausiose strateginėse valstybės gyvenimo srityse. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino atnaujintos Vyriausybės sudėtį. Jis taip pat oficialiai pritarė Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrai į Europos Komisijos narius. R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija). „Šios Vyriausybės tikslas yra užtikrinti skaidrią ir tęstinę veiklą. Iki kitų Seimo rinkimų liko ne tiek daug laiko, todėl norėtųsi, kad būtų užbaigti darbai, – sakė valstybės vadovas. – Valdantieji taip pat išdalino nemažai pažadų, kuriuos reikės

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Gintautas KNIUKŠTA, sąjūdžio "už Lietuvos miškus" pirmininkas Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite. Penktadienį, jau pasibaigus darbo dienai, šalies prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad pasirašytas prezidento dekretas dėl veto Miškų įstatymo pataisų, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys negalės turėti daugiau nei 1.500 ha miško paskirties žemės. Gintautas Kniukšta Prezidentas visam pasauliui pasiuntė žinią: atvažiuokite, pirkite Lietuvos miškus. Ir paskubėkite, nes skandinavų „Ikea grupės“ valdomi miškai vien per vienerius metus padidėjo 50 procentų ir dabar jau užima tiek, kiek ir visa Kauno miesto teritorija… O gal ir daugiau.

Savaitraštis ŠIANDIEN. Legendinė moksleivių poilsiavietė „Žilvitis“

Legendinė moksleivių poilsiavietė „Žilvitis“ šią vasarą mini savo veiklos penkiasdešimtmetį. Per visą laikotarpį poilsiavietėje pailsėjo dešimtys tūkstančių moksleivių, čia užaugo ištisos kartos. Legendinis ir stovyklos vadovas Bronius Kalvaitis.Šiandien jo širdis džiaugiasi, kai jis mato „Žilvytyje“ laimingus emigrantų vaikus. “Jų tėvai gal niekada nebegrįš į Lietuvą, tačiau emigrantų vaikai po atostogų mūsų stovykloje nebenori keliauti į jokius užsienius“ – kalbėjo ilgametis stovyklos vadovas. Žilvityje“ atostogavo daug garsių Lietuvos žmonių, o šviesios atminties filosofas, politikas Leonidas Donskis yra sakęs, „kad ir po daugelio

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Kaimynai

Ar norime jausti vienas kito petį ir mus siejančią su Latvija ir Estija stiprybę bei bendrystę, jeigu po naujojo prezidento inauguracijos paaiškėjo, kad paskutinį sykį Lietuvos valstybės vadovas valstybinio vizito į Latviją vyko 2012 m.? O ką reiškia istoriko Alvydo Nikžentaičio mintys, kad Lietuvą nuo autoritarinės diktatūros įvedimo šiuo metu tvirtai saugo tik narystė ES? Kaip švęsime Baltijos kelio 30-mečio jubiliejų? Ar nors iš dalies pakartosime jį susikabinę rankomis ir vyksime tuo keliu iki Latvijos sienos ar net iki Talino? Naujas savaitraščio ŠIANDIEN

Briuselyje diskusija dėl tolimesnės „Mobilumo paketo“ derybų eigos

Šiandien Briuselyje pirmą kartą po naujojo Europos Parlamento (EP) rinkimų Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Bulgarijos, Vengrijos ir Rumunijos ministrai, atsakingi už susisiekimo sritį, dėl tolimesnės „Mobilumo paketo“ derybų eigos susitinka su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Suomijos transporto ministre Sanna Marin, naujai išrinkto Europos Parlamento politinių frakcijų vadovais bei su Transporto ir turizmo (TRAN) komiteto pirmininke Karima Delli. Rokas Masiulis. www.enmin.lt nuotr. „Mes visi už konstruktyvų dialogą, tačiau būtina, kad Europos Parlamentas skirtų daugiau laiko „Mobilumo paketo“ pasekmių Europos ekonomikai analizei. ES „Mobilumo paketas“ – esminis dokumentas mūsų vežėjams, turintis lemiamos reikšmės

Seimo laikinoji grupė „Už Lietuvos futbolo ateitį“ įžvelgia dideles problemas

Seime veikiančios laikinosios grupės „Už Lietuvos futbolo ateitį“ nariai, reaguodami į pastarųjų dienų įvykius, kviečia atsakingas institucijas atkreipti dėmesį į Lietuvos futbolo problemas. Nuo liepos mėnesio Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vykdomojo komiteto sprendimu, Lietuvos futbolo federacijos Vykdomajame komitete, o faktiškai ir visoje organizacijoje, nebebus atstovaujama Vilniaus regiono futbolo sąjunga – didžiausia ir gausiausia regioninė asociacija. „Oficialiai nurodomos pašalinimo priežastys kelia didelį susirūpinimą, nes konstatuoja skaidrumo ir demokratijos trūkumą vienoje didžiausių sporto organizacijų Lietuvoje – LFF – veikloje“, – teigia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Laikinosios grupės nariai kreipėsi į Lietuvos futbolo federacijos prezidentą, Lietuvos

Ukrainos parlamento rinkimai: 5 proc. barjerą perkopė penkios partijos

Ukrainos parlamento rinkimus laimėjo prezidento Volodymyro Zelenskio suburta „Tautos tarno“ partija. Volodymyras Zelenskis / AP nuotr. Pusė atstotvų iš 450, tai yra, 225 deputatai, renkami pagal proporcinio atstovavimo sistemą. Dar 199 vietos bus išdalytos pagal daugumos atstovavimo rinkimų sistemą. Likusios 26 vietos Aukščiausiojoje Radoje liks tuščios, nes jos yra skirtos Kijevo nekontroliuojamų teritorijų atstovams iš Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų valdomos Rytų Ukrainos. Išeinančių rinkėjų apklausų duomenimis, 43,9 proc. balsavo už „Tautos tarno“ partiją. Antroje vietoje liko prorusiška „Opozinė platforma – Už gyvenimą“ su 11.5 proc. Buvusio prezidento Petro Porošenkos partija

Lietuva pradeda taikyti Europos Sąjungos išmokų lubas

Nuo 2019 m. Lietuva pradeda taikyti Europos Sąjungos (ES) išmokų lubas. Šiuo metu 23 valstybės ar regionai taiko išmokų mažinimo mechanizmą. Iš jų 9 valstybės iš paramos sumos atskaičiuoja sumokėtus atlyginimus, 15 valstybių pasirinko mažiausią galimą mažinimą - didesnę kaip 150 tūkst. Eur sumą mažina 5 procentais, 9 valstybės pasirinko didžiausią galimą mažinimą – didesnę kaip 150 tūkst. Eur sumą mažina 100 procentų. Rietavo žirgynas. Po ilgų diskusijų su ūkininkų bendruomene, politikais ir mokslininkais buvo nutarta apriboti ES skiriamą tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumą, skiriamą vienam subjektui per metus, iki 150 tūkst.,

Gintautas Kniukšta. Stabdykime nevaldomą Lietuvos miškų išpardavimą užsienio kompanijoms

Gintautas Kniukšta. BNS, LRT nuotr Gintautas KNIUKŠTA Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Rytoj Seimas svarstys miškų įsigijimo ribojimo įstatymo pataisas, kad ūkio subjektai negalėtų įsigyti daugiau kaip 1,5 tūkst. ha miško. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kreipiasi į Seimo narius ir prašo pritarti šio įstatymo projektui. Užsienio kompanijos masiškai supirkinėja Lietuvos miškus, jų valdomi plotai grėsmingai didėja ir jau viršija dešimtis tūkstančių hektarų. Didžiuliai miškų plotai koncentruojami grupės asmenų rankose, taip sudarant sąlygas grupės subjektų dominavimui, pažeidžiant kitų

Top