Jūs esate
Pagrindinis > Verslas

Sisteminė kova prieš saugomas teritorijas

Saulius Dambrauskas, advokatas  Gruodžio 11 dieną portalas delfi.lt atspausdino straipsnį „Briuseliui paliepus ūkiniai miškai bus verčiami ekologiniais“. Pagrindinė straipsnio idėja yra tokia – turime perteklinį saugomų teritorijų tinklą. Esą daug saugomų teritorijų už europinius pinigus buvo įsteigtos be pagrindo. Taigi šias teritorijas reikia perinventorizuoti jas sumažinant.Šiai straipsnio fabulai nedrąsiai bando paprieštarauti Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių buveinių inventorizavimo visoje šalyje projektui vadovavęs Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius, kuris nurodo, jog jis nemano, kad nuo buveinių inventorizacijos praėjus 4–6 metams, reikėtų jas inventorizuoti iš naujo ir laiko,

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė preliminarų nutarimą dėl privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo

 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė preliminarų nutarimą byloje C-648/17 dėl privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo ir transporto priemonių eismo sąvokos. ESTT nagrinėjo situaciją dėl dviejų apgadintų automobilių prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, kai vienas iš keleivių, atidarydamas dešiniąsias galines automobilio dureles, apgadino šalia stovėjusio automobilio kairiąją galinę pusę. Abiejų automobilių vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, nors ir abu pripažino, kad antrąjį automobilį apgadino pirmojo automobilio keleivis, atidarydamas dureles. Pirmasis automobilis buvo apdraustas BAN (“Baltijas Apdrošināšanas Nams”) draudimo įmonėje, antrasis – BTA (“Baltic Insurance Company“). Ginčas kilo po to, kai BAN draudimo

Seimas priėmė 2019 m. valstybės biudžeto įstatymą, balsavo net liberalai

Seimas patvirtino 2019 m. valstybės biudžetą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, inovacijų, mokesčių ir šešėlio mažinimo struktūrinėms reformoms. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys per 10 mlrd. 590 mln. eurų. Iš jų pajamų ir pelno mokesčiai sudarys per 2 mlrd. 483 mln. eurų, prekių ir paslaugų mokesčiai – per 5 mlrd. 417,5 mln. eurų, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos – per 1 mlrd. 921,5 mln. eurų. „Kitų metų biudžetas orientuotas į struktūrines reformas, skurdo mažinimą, rezervų kaupimą

Sugrąžinkime „Ūkininkystės mokslinyčią“ į Rietavą

Profesinis žemės ūkio mokymas Rietave turi gilias tradicijas. Būtent čia 1859 m. Irenėjus Oginskis įkūrė pirmąją lietuvišką profesinę žemės ūkio mokyklą – „Ūkininkystės mokslinyčią”. Įvairiais pavadinimais mokykla gyvavo iki šių dienų. Deja, neseniai Rietavas neteko savarankiškai veikusio švietimo ir kultūros centro. Kitąmet švęsime „mokslinyčios“ įkūrimo 160 – ies metų jubiliejų. Tai graži proga nuo 2019 m. rugsėjo atgaivinti buvusias tradicijas ir sugrąžinti Oginskio dvasią į Rietavą. Visi, kam rūpi Žemaitijos regionas ir jo plėtra, šių metų gruodžio 14 d. 10 val. kviečiami atvykti į Rietavą (L. Ivinskio g. 5), kur vyks atvira

Komisija, kuri nė žingsnio savarankiškai nežengia be Prezidentūros žinios

Valdas  Vasiliauskas Kokia neregėta drąsa – gruodžio 5 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, kad Švietimo ir mokslo ministrė pažeidusi įstatymą. Ir net balsavo vienbalsiai – koks principingumas! Tokiais atvejais tauta sako: atsiminė numiręs pers…i, o kultūringiau – šaukštai po pietų. Jeigu VTEK būtų laiku atlikusi savo darbą, būtų nereikėję premjerui imtis kirvio, nebūtų mokytojų streiko ir Švietimo ir mokslo ministerijos okupacijos. Ar galėjo kilti mažiausių abejonių, kad ponia J. Petrauskienė negeba atskirti viešųjų ir privačių interesų, jeigu jos mylimas vyras daugelsyk laimi viešųjų pirkimų konkursus jai pavaldžiose įstaigose, o pastarųjų vadovus už

Kiekviena pradelsta diena reiškia po naują plyną kirtimą parkuose, kraštovaizdžio draustiniuose

Gintautas Kniukšta Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Šiandien mes (kiekvienas iš mūsų) turime parašyti laišką kiekvienam Seimo nariui, laiškais užversti Vyriausybės kanceliariją, Prezidentūrą, kad Seimas skubos tvarka priimtų Miškų įstatymo Nr.I-671 3 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XPIII-2458, kuriuo norima neleisti saugomose teritorijose vykdyti miško kirtimų, po kurių miškas iškertamas plynai. Šio įstatymo svarstymas turėjo vykti gruodžio 4 dieną, deja, Seimas nesvarstė, nes savo išvados nepateikė. Vyriausybė. Po gruodžio 1 d. eisenos ir mitingo Vilniuje, sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, asociacija „Gyvas miškas“ ir Labanoro klubas kreipėsi į Seimo pirmininką, premjerą, kad toks Aplinkos ministerijos darbo

Strateginė miesto politika ir nacionalinis stadionas

Seimo nariai Dainius Kreivys ir Monika Navickienė  kreipėsi Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, kviesdami perskirstyti nacionalinio stadiono statyboms skirtas lėšas į labiau prioritetines Vilniaus sporto sritis. Spaudos konferencijoje, kurioje kartu dalyvavo ir Vilniaus miesto tarybos narys Valdas Benkunskas, konservatoriai pristatė alternatyvų planą, kur reikia nukreipti šiandien Vilniaus nacionalinio stadiono statyboms skirtas lėšas. V. Benkunsko nuomone, pagal šiandieninį stadiono projektą, tai net nepanašu į nacionalinį stadioną: „Tai nėra nacionalinis stadionas. Pagal numatytą vietų skaičių, stadionas bus mažesnis už Vilniaus Žalgirio stadioną, Kauno Žalgirio areną ir net mažesnis už Kauno Dariaus ir Girėno stadioną.

Flandrijos investicijos į Lietuvą

Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) lankėsi Flandrijos (Belgija) investicijų ir prekybos (FIT) atstovybės Lietuvoje vadovas Thomas Castrel, kuris susitiko su LPK vykdančiuoju direktoriumi Ričardu Sartatavičiumi bei jo pavaduotoju Gintaru Morkiu. Susitikimo metu T. Castrel informavo apie FIT atstovybės veiklos pasiekimus, Flandrijoje veikiančias bei planuojančias veiklą Lietuvos įmones, organizuotas verslo misijas, taip pat Flandrijos investicijas į Lietuvą bei besiplečiančią Lietuvos ir Flandrijos prekybą. Susitikimo dalyviai apsikeitė informacija apie 2019 metų planus bei aptarė LPK ir FIT atstovybės Lietuvoje bendradarbiavimo galimybes. Flandrijos investicijų ir prekybos agentūros atstovybės veikia daugelyje pasaulio valstybių (iš viso 73 atstovybės). Flandrijos

Pritarė geležinkelių pertvarkai

  Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Sinkevičius. Lapkričio 28 d. posėdyje Seimo Ekonomikos komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė Geležinkelių transporto kodekso eilės straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. ES ir jį lydinčiajam Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. XIII-992 2 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2206. Teikiamu Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti iš dalies atskirtą geležinkelių transporto sektoriaus veiklų valdymo modelį. Įtvirtinus šį modelį, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju būtų paskirta atskira įmonė, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklausytų akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Pastaroji, kaip ir šiuo metu, priklausytų valstybei ir būtų

Dar vienas “regioninės politikos” žygis į provinciją

Kol kas šios Seimo daugumos regionų politika dūžta į šipulius. Lapkričio 14- ąją sukanka du metai, kai dirba šios kadencijos paralamentas, tačiau  nepadarytų  darbų sąrašas netrumpėja: mokestinė našta gyventojams ir verslui nemažėjo, iš esmės palankesnių sąlygų naujoms investicijoms ir naujoms darbo vietoms nesukurta, pratęsta nuolatinio politikų kišimosi į teisėsaugos darbą tradicija. Vykdomos neparengtos, chaotiškos refomos, kurios priešina visuomenę, žmonės netenka darbo, dažnas renkasi emigraciją. Dabar grupė Seimo narių siūlo uždrausti auginti gyvūnus dėl kailio, kailinių žvėrelių augintojams numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2025 metų pabaigos. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša laikraščiui

Seimas pradėjo svarstyti siūlymą mažinti PVM maisto produktams

Seimas nusprendė pradėti svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma lengvatinį 9 proc. PVM tarifą taikyti visiems maisto produktams. „2017 m. Lietuvos piliečiai Lenkijoje išleido 304 mln. eurų. PVM sumažinimas sumažintų mūsų piliečių keliones į kaimynines šalis, nes ne paslaptis, kad Šiaurės Lietuvos gyventojai važiuoja apsipirkti į Latviją, Pietų Lietuvos gyventojai apsipirkinėja Lenkijoje“, – sakė vienas projekto iniciatorių Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis. Sprendimui pradėti svarstymo procedūrą po pateikimo pritarė 57, prieš balsavo du, susilaikė 15 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų

Uostamiestyje – mitingas „Už klaipėdiečių teisę į sveiką ir švarią aplinką“

Šeštadienį klaipėdiečiai buvo kviečiami į  mitingą  „Už klaipėdiečių teisę į sveiką ir švarią aplinką". Mitingo organizatoriai: asociacija „Klaipėdos Marių bendruomenė“, asociacija „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE), Klaipėdos bendruomenių asociacija (KBA), Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė. Žmonės raginami pasirašyti peticiją   "DĖL KLAIPĖDIEČIŲ TEISĖS Į ŠVARIĄ IR SVEIKĄ APLINKĄ UŽTIKRINIMO", kuri adresuota Lietuvos Respublikos Vyriausybėi, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėda – labiausiai užterštas miestas Lietuvoje. Nors nustatyta kietųjų dalelių ore ribinė paros norma yra 50 μg/m³, o metinė riba padidėjusiai oro taršai yra ne daugiau kaip 35 dienos, vien šiais

Seimo LSDD frakcija kratosi  kaltinimų dėl fiktyvių mokymų

"Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad prieš 2016 m. Seimo rinkimus Lietuvos socialdemokratų partijos tuometinis lyderis Algirdas Butkevičius, tuometinė frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė ir partijos pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas iš UAB „PIAR“ pirko viešųjų ryšių mokymo paslaugas, bet iš tiesų mokymai nebuvo rengiami – tokia informacija klaidina visuomenę ir yra akivaizdus melas norint pakenkti buvusiems kolegoms", - pranešė Seimo LSDD frakcija. Dabartiniai Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos nariai I. Šiaulienė, G. Kirkilas ir A. Butkevičius seniai yra pateikę paaiškinimus VRK, kaip tokie mokymai vyko. Dėl tuo metu užimamų svarbių pareigų

G. Kniukšta. Gana kirsti Lietuvą

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" Šių metų rugsėjo 20 d. kalbėdamas Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje „Vyriausybės valanda“ premjeras Saulius Skvernelis labai rimtu veidu ištarė: „Vis dar nerandame, kur dingsta ar galimai dingsta 1 milijonas kubinių metrų mūsų medienos“. Šis premjero teiginys tiek Seimo posėdžių salėje, tiek visuomenėje buvo suprastas kaip skandalingas, analogų neturintis faktas, itin didelio masto valstybės turto grobstymas ir ypatingai sunkus nusikaltimas. Jeigu dingo apie 50 milijonų eurų vertės medienos, tai tikėtina, kad tai negalėjo įvykti nežinant aplinkos ministrui, VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos vadovams. Sunerimęs Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kreipėsi

Žalioji konferencija Gargžduose: nuogąstavimai dėl artėjančios krizės ir kaip seksis Lietuvai?

www.siandien.info Nuo nuogąstavimų dėl artėjančios krizės ir pasaulio ekonomikos tendencijų prie klimato kaitos, žaliojo verslo nišų bei perspektyvų. Tokiomis temomis Gargžduose vykusioje konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Klaipėdos regionui” diskutavo ekonomikos ir žaliųjų inovacijų ekspertai, verslininkai bei vietos politikai. Vilnius nėra pajėgus vežti visą Lietuvos traukinį į priekį. "Lietuva vėl mėgaujasi subalansuota ekonomikos plėtra, be to, pernai pasėta bene rekordinė užsienio investicijų sėja teikia vilčių, kad pjausime gausesnį naujų darbo vietų „derlių“ – taip buvo teigiama banko „Luminor“ vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės pranešime. Tačiau anot analitikės, Lietuvai reikia daugiau augimo židinių: Vilnius nėra

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Neteisėtų kirtimų legalizavimas Labanoro regioniniame parke

Šiuos vaizdus matė Labanoro žygio dalyviai. Ši schema naudojama jau ilgą laiką. Ji gana paprasta. Miško sklypo, kuriame matyti neteisėti kirtimai, valdytojas parašo projektą pagal Žemės ūkio ministerijos kartu su Aplinkos ministerija parengtas ES paramos, teikimo taisykles*, gauna iki 50 tūkst. eurų paramą pažintinio tako įrengimui, kerta visame plote medžius ir labiausiai iškirstas aikšteles maskuoja klodamas pažintinį taką. Miškų tarnyba, matyt, netikrina tokio projekto vykdymo, nes ,,tai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, kuri prižiūri projektą, reikalas", o minėta agentūra tikrina tik projekto investicijas ir netikrina miško būklės, nes ,,tam yra išduotas

B. Matelis. R. Karbauskio įtaka pastebima ir Seimo Pirmininkui, ir premjerui

Bronislovas Matelis, Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Šių metų lapkričio 6 dieną Seimas įpareigojo laikinosios komisijos išvadas dėl LRT veiklos nagrinėti Seimo Kultūros komitetą. Suprantu tai, kad būtent ši sritis yra priskirta kuruoti šiam komitetui, tačiau šiuo atskiru atveju turiu pagrindo manyti, kad toks Seimo sprendimas prieštarauja tiek Seimo statutui, tiek politiko elgesio kodeksui, tiek ir Seimo nario duotai priesaikai. Šių metų lapkričio 8 dieną LRT paskelbė žurnalistinį tyrimą, kuriame yra mestas labai rimtas šešėlis Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui. Šiame tyrime kalbama apie tai, kad šio Seimo nario įmonė „Agrokoncernas“ trąšas į

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros baltoji  knyga: ministerijos vis dar snuduriuoja

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros baltoji knyga (toliau – Baltoji knyga) – tai strateginis nacionalinis dokumentas, kuris yra rengiamas Lietuvai derantis dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 metų. Baltoji knyga turėtų nubrėžti ilgalaikės nacionalinės politikos strategines kryptis, kurios palaikytų gyvybingas kaimo bendruomenes, sustiprintų šalies žemės ūkio gebėjimą inovacijų dėka išlikti konkurencingam globalios rinkos ir klimato iššūkių akivaizdoje bei garantuotų Lietuvos visuomenės aprūpinimą maistu. Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas pabrėžia, kad Baltoji knyga yra rengiama atsižvelgiant į tai, jog artėja nauja Daugiametė finansinė perspektyva, kuriai reikia nustatyti pagrindines žemės

Klaipėdiečių nerimas dėl uosto taršos neatslūgsta: prakalbo apie fosforo trąšų sudėtyje esantį teršalą kadmį

Alina ANDRONOVA, asociacijos KIDE prezidentė Šių metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl taršos iš uosto teritorijoje veikiančių įmonių galimos taršos geležies oksidais ir anglimi. Vienas pagrindinių įtariamų teršėjų, miesto centre kraunančių koksą ir metalų rūdas -  AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO). Įmonės atstovai teigia, kad visą senamiestį palietusi tarša šiuo metu "yra suvaldyta", nors gyventojai informuoja priešingai. Todėl asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE ) atstovai yra priversti reguliariai inicijuoti oro kokybės tyrimus bei geležies rūdos dulkių mėginių paėmimą nuo gyventojų namų. Šie

Kinijos žmonės ragauja lietuvišką duoną- geras ženklas verslo plėtrai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kinijos Prezidento Xi Jinpingo ir šios šalies vyriausybės kvietimu lapkričio 2 d. išvyko  darbo vizito į Šanchajų. Didžiausiame Kinijos ir septintame pagal dydį pasaulio mieste numatytas Lietuvos ir Kinijos Prezidentų susitikimas. Valstybių vadovai aptars dvišalius ryšius, naujas eksporto galimybes mūsų gamintojams milijardinėje Kinijos rinkoje. Daug dėmesio bus skirta Kinijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimui, klimato kaitos ir globalios prekybos klausimams, tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti taiką ir stabilumą pasaulyje. Lietuvos vadovė taip pat dalyvaus pirmojoje tarptautinėje Kinijos importo parodoje ir jos proga Kinijos Prezidento rengiamoje valstybių vadovų vakarienėje. Parodos atidarymo

Laikraštis „ŠIANDIEN“. PARDUOTI MIŠKAI

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis „ŠIANDIEN“ Aiškėja naujos detalės dėl valstybinių miškų kirtimo normos didinimo 6 procentais. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ gavo Vyriausybės posėdžio garso įrašą, kuriame buvo priimtas šis sprendimas. Posėdyje mirtina tyla, kalba tik Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Garso įraše girdimi šie S. Skvernelio žodžiai: „Ir antrasis klausimas.. Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo… pasitarime buvo apsvarstyta, išklausyti argumentai ir siūlymas 6 procentais padidinti kvotą… ar galime pritarti… pritarta posėdyje, ačiū, posėdis taip pat baigtas“… Jeigu ši Vyriausybė taip priima sprendimus, tuomet vienas žmogus, kuriam suteikti premjero įgaliojimai, gali

Vieni Seimo komitetai svarsto kitų metų valstybės biudžetą, kiti ieško garso įrašų

Seimo Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, 2018 m. spalio 31 d. posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą . Komiteto nariai po diskusijų su finansų ministru Viliumi Šapoka, susisiekimo ministru Roku Masiuliu, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu bei ūkio ministru Virginijumi Sinkevičiumi pritarė 2019 metų biudžeto projektui komiteto kuruojamose srityse. Komiteto nariai taip pat nutarė kreiptis į Vyriausybę dėl biudžeto formavimo tvarkos pakeitimo, pažymėdami, kad biudžeto projekte turi būti nurodyti aiškūs strateginiai tikslai bei konkretūs išmatuojami rodikliai jiems pasiekti, ko šiuo metu yra pasigendama. Seimo

Vaikų mitybą veikia milžiniški komerciniai interesai

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narės Ramintos Popovienės iniciatyva Seime surengta konferencija vaikų mitybos klausimais „Vaikų maitinimo (r)evoliucija ugdymo įstaigose ir namuose“. Mitybos specialistai, gamintojų atstovai, tėvų forumo nariai dalijosi pastebėjimais apie vaikų maitinimo problemas, susidariusią situaciją po to, kai buvo pradėtas taikyti naujas Sveikatos apsaugos ministerijos modelis ugdymo įstaigose. „Deja, geri norai sveikai maitinti vaikus pradėti vykdyti skubotai kaip ir daugelis kitų dabartinės valdžios reformų. Iš mokyklų ir darželių pasigirdo signalai, kad išmetami labai dideli maisto kiekiai, iš tėvų ir žiniasklaidos – apie tai, kad vaikai bėga maitintis į greitojo

Laikraštis „ŠIANDIEN“: Afrikinio kiaulių maro židinių geografija plečiasi ir Lietuvoje, ir Europoje

Šių metų vasara daugeliui šalių, kovojančių su afrikiniu kiaulių maru (AKM), pažėrė nemažai iššūkių. Kiekvieną savaitę gaunami pranešimai apie vis naujus ligos židinius kiaulių laikymo vietose ar laukinėje faunoje. „Kiaulių laikytojus norėčiau informuoti, kad situacija dėl kiaulių maro tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir net pasaulyje yra sudėtinga. Todėl biologinio saugumo kontrolė ūkiuose ir toliau išliks svarbiausiu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos uždaviniu“, - laikraščiui „ŠIANDIEN“ sakė tarnybos direktorius Darius Remeika. Veikia  kartu su Vokietijos specialistais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bendradarbiauja su Vokietijos Frydricho Lioflerio institutu, dalinasi patirtimi afrikinio kiaulių maro viruso tyrinėjimo

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Genetiškai modifikuoti augalai braunasi į Lietuvą

Romaldas ABUGELIS, laikraštis "ŠIANDIEN" Nepaisant to, kad ekologinis ūkininkavimas imtas plėtoti XX a. pirmoje pusėje, o genetiškai modifikuoti (GM) augalai komerciniais tikslais pradėti auginti tik 1996 metais, pastarųjų plotai šiuo metu jau daugiau kaip tris kartus viršija ekologiškus. 2016 metais 18 milijonų ūkininkų 26 šalyse augino 185 milijonus ha GM kultūrų. Net 40 proc. pasaulyje auginamų minėtų kultūrų ploto tenka JAV. Į pirmąjį dešimtuką taip pat patenka Brazilija, Argentina, Kanada, Indija, Paragvajus, Pakistanas, Kinija, Pietų Afrika ir Urugvajus. Nepaisant didelio GM pasėlių ploto, vyrauja keturios pagrindinės kultūros: soja, kukurūzai, medvilnė ir rapsai. Taip pat

Kyla į kovą prieš neteisėtus kirtimus saugomose teritorijoje

Labanoro girioje vykdomi plynieji kirtimai daro didelę žalą visai biologinei įvairovei bei ekosistemai, teigia gamtininkas, „Labanoro klubo“ vadovas Andrejus Gaidamavičius. Pasak jo, Vyriausybei reikia kuo greičiau imtis veiksmų stabdant plynuosius kirtimus. Gamtininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad Valstybinių miškų urėdija su Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų palaiminimu nesilaiko specialių Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės reikalavimų dėl vykdomų plynųjų kirtimų miško saugomuose teritorijose. „Didžiausių diskusijų sukėlęs klausimas – tai plynasis pušynų kirtimas. Buvo prieita prie nuomonės, kad bent jau saugomose teritorijose, regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose galima pušynus kirsti taip, kad būtų paliekama

 A. Kubilius teigia, kad „S. Skvernelio kova su kainomis baigėsi net neprasidėjusi“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius spalio pradžioje kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prašydamas paaiškinti, kaip Vyriausybė ir premjeras asmeniškai ruošiasi kovoti, kaip pats deklaruoja, su kainomis. Klausta ir tai, kodėl Finansų ministerija, skelbdama oficialias artimiausių kelerių metų ekonomines prognozes ir toliau prognozuoja tokį patį kainų augimą (infliacija 2,5 proc. 2019 m.) kaip ir šiais metais, o ne kainų sumažėjimą, kurį žadėjo premjeras, pristatydamas garsiai skelbiamus „kovų su kainomis“ planus. „Tam, kad Vyriausybės rengiami „kovos su kainomis“ planai nebūtų laikomi tik tuščiu neatsakingu populizmu ir cinišku politikavimu

Susisiekimo ministras atsakymo, kodėl Vyriausybėje įrašas buvo sunaikintas, išvengė

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija susitikime su susisiekimo ministru Roku Masiuliu aptarė Registrų centro krizę, domėjosi duomenų neteikimo žiniasklaidai aplinkybėmis, kodėl buvo ištrintas Vyriausybės pasitarimo garso įrašas. Susitikimą Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pradėjo klausimu dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo. Frakcijos seniūnas domėjosi, dėl kokių priežasčių buvo sunaikintas įrašas. „Ar Jums žinomas toks precedentas, kad Vyriausybės pasitarimų įrašai būtų naikinami?“ – klausė E. Gentvilas. Susisiekimo ministras atsakymo, kodėl įrašas buvo sunaikintas, išvengė. Ministro teigimu, posėdyje buvo kalbėta apie Registrų centro saugiklius, siekiant užverti duris verslo grupėms laisvai prieiti prie duomenų. „Jeigu yra

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kreipėsi į Ministrą Pirmininką

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui Kopija Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Dėl miškų kirtimų stabdymo saugomose teritorijose, valstybiniuose miškuose dingusio, ar galimai dingusio vieno milijono kubinių metrų medienos ir nevaldomo Lietuvos miškų išpardavimo užsienio korporacijoms, investiciniams fondams bei kitiems užsienio subjektams 2018-10-15, Vilnius Gerbiamas Ministre Pirmininke, 2017 m. gruodžio 9 d. į sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigiamąjį suvažiavimą susirinko beveik 400 žmonių, į žygį Labanoro girioje išsiruošė pusantro tūkstančio žmonių. Labanoro žygio organizatoriai kvietė valdžios atstovus savo akimis įsitikinti kokius šiandien miškų turime. Deja, susitikti su žmonėmis, kurie

Diena po dienos. Miškas – Lietuvos, atsiklausk tautos…

Gintautas KNIUKŠTA Sąjūdžio "Už Lietuvos miškus" pirmininkas 2017 m. gruodžio 9 d. į sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigiamąjį suvažiavimą susirinko beveik 400 žmonių, vakar į žygį Labanoro girioje išsiruošė pusantro tūkstančio žmonių. Šis žygis buvo nuostabus, jis priminė Baltijos kelią, maži ir dideli keliavome miško takeliais, kurių dalis, matyt, buvo specialiai suarti tam, kad mums apsunkintų kelionę, iš arti matėme plynai iškirstus miškus, didžiulius kelmus, krūvas šakų.. Mes nepavargome, mes jutome vienas kito šilumą, pagarbą ir dėmesį. Vienas kitam dovanojome šypsenas, dalinomės ruginės duonos riekele, ragavome Labanoro girios ežero vandenį, o bažnyčioje susikibę rankomis

Diena po dienos. Apie paštininkus, kurie mums neša ne tik laišką

Viktoras RINKEVIČIUS Seimo narys Minėdami Pasaulinę pašto dieną, nejučiomis prisimename žmones, kurie kiekvieną dieną aplanko mūsų namus, t. y. paštininkus. Pagalvojame, kaip jie gyvena, kaip jie jaučiasi, ar yra laimingi, patenkinti savo darbu. Lankydami mūsų namus, bendraudami su žmonėmis, jie neša ne tik laišką, bet ir bendravimą, emociją, kažkokią žinią, o kitiems – paprasčiausią galimybę pasikalbėti, pasidalinti savo mintimis, išgyvenimais. Todėl labai svarbu jų darbe ir jų pačių savijauta, kad neštų savo klientams teigiamą emociją. Deja... Lietuvoje nuolat vyksta diskusijos apie darbdavių ir darbuotojų darbo santykius. Keičiami, tobulinami tai reglamentuojantys teisės aktai. Logiškai mąstant

Turtingiausi viešieji Lietuvos asmenys. Ką  rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbti duomenys

Turtingiausi viešieji Lietuvos asmenys. Ką  rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbti duomenys Asmuo Deklaruotas turtas, Eur Pareigos 1. Antanas Guoga 26586222 Europos Parlamento nariai, išrinkti nuo Lietuvos Respublikos 2. Vidmantas Martikonis 19144316 Savivaldybių tarybų nariai 3. Ramūnas Karbauskis 15302349 Lietuvos Respublikos Seimo nariai 4. Nikolaj Melnik 10781169 Pirmame–septintame skirsnyje nurodytas pareigas ėjusių gyventojų sutuoktiniai 5. Mindaugas Plūkas 9423426 Pirmame–septintame skirsnyje nurodytas pareigas ėjusių gyventojų sutuoktiniai 6. Erika Sadauskienė 4828395 Pirmame–septintame skirsnyje nurodytas pareigas ėjusių gyventojų sutuoktiniai 7. Valdemaras Valkiūnas 4803338 Savivaldybių tarybų nariai 8. Arvydas Jakas 4115111 Savivaldybių tarybų nariai 9. Zigmantas Aleksandravičius 3557835 Savivaldybių tarybų nariai 10. Egidijus Černius 3322280 Savivaldybių tarybų nariai 11. Visvaldas Matijošaitis 3312646 Savivaldybių tarybų nariai 12. Irmantas Tarvydis 3237454 Savivaldybių tarybų nariai 13. Algimantas Kižauskas 2933489 Savivaldybių tarybų nariai 14. Valerij Stankevič 2857484 Savivaldybių tarybų nariai 15. Linas Šateika 2788457 Pirmame–septintame skirsnyje nurodytas

Už priverstinį pravaikštos laiką – 22 tūkstančiai eurų

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį dėl informacijos apie Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) buvusio vadovo Eriko Bėronto grąžinimą į direktoriaus pareigas ir jam išmokėtus 22 tūkst. eurų už priverstinį pravaikštos laiką. Parlamentarė prašo išaiškinti atsakingus asmenis, dėl kurių nekompetencijos ar galimai tyčinių veiksmų susidarė ši situacija. „Iš pateiktos informacijos galima manyti, kad buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir E. Bėrontas galimai galėjo susitarti dėl tokio atleidimo iš pareigų, kad vėliau sugrįžtų į NMA vadovo

„Jonavos grūdai“, esanti nacionaliniam saugumui svarbių valstybės valdomų įmonių sąraše, yra užvaldoma „Agrokoncerno“?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko nuomone, įmonė, esanti strateginių įmonių sąraše ir vykdanti svarbią valstybei užduotį – rezervų kaupimą ir saugojimą, turi atitikti aukštus skaidrumo reikalavimus Žiniasklaida paskelbė informaciją, kad įmonė „Jonavos grūdai“, esanti nacionaliniam saugumui svarbių valstybės valdomų įmonių sąraše, yra užvaldoma „Agrokoncerno“. Šioje įmonėje yra laikomas valstybės grūdų rezervas, taip pat kitos maisto – cukraus, druskos – atsargos, kurių prireiktų kokios nors didelės nelaimės atveju. Informacija apie tokį rezervą yra įslaptinta. .„Viešųjų pirkimų reikalavimai yra vieni iš tokių, kurių, panašu, nėra paisoma. Įmonės valdymo struktūrose turi

Naujas laikraščio „ŠIANDIEN“ numeris jau prekyboje

Naujas laikraščio ‚ŠIANDIEN“ numeris jau prekyboje: LIETUVA ŠIANDIEN. Valstybės pavestą funkciją vykdantys antstoliai šiuo metu uždirba kelis kartus daugiau nei Lietuvos Respublikos Prezidentė. 30 milijonų eurų sumokama per metus antstoliams vien už skolų išieškojimą. Pusė šios sumos deklaruojama kaip išieškojimo išlaidos, kita pusė lieka antstoliams kaip pelnas. Neretai skolininkai mokėdami antstoliams tiesiog neišgali grąžinti pačios skolos. TAUTOS ISTORIJA. Daug buvo tikimasi iš prezidento Valdo Adamkaus dekretu 1998 m. įkurtos Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti. Prabėgo jau net dvidešimt metų – kur rezultatai? Kam Lietuvos valstybės išlaikoma komisija atsiskaito? Žinome

Prabilo radijo stočių atstovai, atlikėjai – siūloma nustatyti nacionalinių kūrinių kvotą

Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Vytautas Kernagis pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma Lietuvos radijo stotims nustatyti 35 proc. Lietuvos nacionalinių kūrinių kvotą. V. Kernagis spalio 1 d., pirmadienį, 11 val. Seimo organizuoja diskusiją, kur įvairios įstatymo projektu suinteresuotos grupės – radijo stotys, atlikėjai ir kt. – dalinsis savo pasiūlymais šiam Lietuvos nacionalinių kūrinių kvotų įstatymo projektui. „Džiaugiuosi, kad prabilo radijo stočių atstovai, atlikėjai – visi, kam rūpi Lietuvos muzikos kūrėjų šiandieninė padėtis bei ateitis. Manau, kad norint priimti tokį svarbų įstatymo projektą turi būti išgirstos visos pusės, todėl jau

R. Lapinskas. Primena valstybinių miškų valdymo reformos scenarijų

Remigijus LAPINSKAS* Žalieji švenčia nors ir mažą, tačiau reikšmingą pergalę kovoje už Lietuvos miškų apsaugą. Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos žaliųjų partijos Seimo nario Lino Balsio siūlymui drausti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose. Deja, neabejoju, kad kliūčių tolesniam šio projekto tobulinimui ir galutiniam priėmimui nestigs. Kai kuriems parlamentarams jau dabar pasirodė, kad toks sprendimas turi būti vertinamas ne tik Vyriausybės, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos. Džiugu, kad į šį klausimą žiūrima taip rimtai. Tai iš tiesų jautri ir reikšminga tema, tačiau ar tokie siūlymai nėra tik bandymas kišti pagalius į ratus – visuomenės

Seimas svarstys siūlymą apriboti plynuosius kirtimus

SSeimas svarstys siūlymą apriboti plynuosius kirtimus. Tai numatančių Miškų įstatymo pataisų projektą  pristačiusio Seimo nario Lino Balsio teigimu, siūlomais pakeitimais siekiama apsaugoti jautriausią biologinę įvairovę nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose apribojant plynuosius miškų kirtimus. Teikiama pataisa numatoma visuose III grupės, apsauginiuose miškuose (genetiniai, geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, kultūriniai draustiniai ar jų dalys, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypai, miško sėkliniai medynai, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai) apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei apsauginių miškų pelkiniuose

Top