Jūs esate
Pagrindinis > Žmonės

Susirūpino šeimos politika

Trys Seimo narės pateikė Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo projektus, kuriais siekiama sudaryti galimybes darbuotojams, turintiems neįgalius, ligotus ar sulaukusius brandaus amžiaus tėvus paprasčiau derinti pagalbos jiems ir savo darbinius įsipareigojimus. „Siekdami palengvinti šeimų gyvenimus ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas derinti darbinius ir šeiminius įsipareigojimus, mes pamiršome, kad šeima neapsiriboja tik vaikais. Dauguma jaunų dirbančių žmonių, turi ir tėvus, kurie sensta, serga ar yra neįgalūs. Rūpestis jų poreikiais nėra kuo nors kitoks, nei rūpestis vaikais. Labai dažnai tikru iššūkiu tampa

Išrinkti 2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos 2019 m. vasario 12 d. posėdyje apsvarstyti pateikti kandidatai ir slaptu balsavimu išrinkti 2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai. Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą: Gintarė ADOMAITYTĖ (rašytoja); Algirdas GLUODAS (visuomenininkas); Jovita MIŠEIKIENĖ (mokytoja); asociacija „Visuomeninė Rasų kapinių draugija“; už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą: Irena ANDRUKAITIENĖ (filologė); Jonas MAČIULIS (girininkas); Nomeda SIMĖNIENĖ (redaktorė); Vykintas VAITKEVIČIUS (istorikas); už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje: Dominikas Petras AKSTINAS (kultūrologas); Emilija BRAJINSKIENĖ (visuomenininkė); Irena RUDZINSKIENĖ (visuomenininkė); Juozas ŠIKŠNELIS (rašytojas); už

Savaitraštis ŠIANDIEN. Jono Basanavičiaus svajonė

J. Basanavičiaius paminklas Vilniuje. Savivaldybės nuotr. Artėja Vasario 16 -oji. 1927 m. vasario 16 d. vakare, kai visa Lietuva džiaugsmingai šventė devintąją Lietuvos nepriklausomybės sukaktį, dr. J. Basanavičius mirė. Lietuvoje buvo paskelbtas 5 dienų gedulas. J. Basanavičius palaidotas Rasų kapinėse. 1918 m. vasario 16 d. išsipildė ilgai laukta J. Basanavičiaus svajonė – jo pirmininkaujami 20 Lietuvos Tarybos narių paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Jis pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą. Jono Basanavičiaus gimtuosiuose Ožkabaliuose įrengta Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba - muziejus, pasodintas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. 2018 m. lapkičio 23 d. Vilniuje priešais

Savaitraštis ŠIANDIEN. 2019 metai – Laikinosios sostinės atminimo metai (1)

Romas BEIŠTRAKIS Konkė - Kauno miesto įžymybė. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 metais sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Valstybės institucijų darbo vieta, paskelbė 2019 metus Laikinosios sostinės atminimo metais. Kauno miestas 1919–1939 metų laikotarpiu įnešė itin svarų indėlį į Lietuvos istoriją. Jame 1920 m. susirinko Steigiamasis Seimas bei dirbo kitos valdžios institucijos, jis buvo tikras Lietuvos valstybės išlikimo garantas. Jame formavosi moderniosios Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos, kultūros, mokslo, paveldo tradicijos ir stiprėjo tautinės tapatybės

Savaitraštis ŠIANDIEN. Vilniaus “zuikių“ kontrolieriai, arba kodėl sostinėje klesti susikompromitavę korumpuoti policininkai

Paslaptinga Vilniaus savivaldybės represinė struktūra, surašanti daugiau administracinio nusižengimo protokolų, nei policija, slypi už nekalto pavadinimo “Susisiekimo paslaugos” . Valdas Vasiliauskas. Valdas VASILIAUSKAS Tūlas vilnietis, važiuojantis viešuoju miesto transportu, dažnai regi įprastą vaizdą: saugiai besijaučiančius troleibuso ar autobuso keleivius ūmai tartum perbėga nerimo banga – bilietų kontrolė, dažnai pasibaigianti nutvertu “zuikiu”. Gerai, jeigu vargšas “zuikis” susitaiko su likimu ir klusniai išlipa su jį areštavusiais kontrolieriais, o jeigu spyriojasi, tuomet neapsieinama ir be smurto, ir grumtynių. Ir visa tai dedasi niekuo dėtų taikių keleivių ir net

CubicStage_festivalio naujienos: iš arčiau pažinti vieni kitų organizuojamas veiklas

Kotryna ŽILINSKAITĖ. savaitraštis ŠIANDIEN Antrasis CubicStage_Vilnius festivalis nustebino jaunimo ir vyresniosios kartos šiltu ir vieningu įsitraukimu. Šį sykį meno erdvėms kilo mintis kolaboruotis ir iš arčiau pažinti vieni kitų organizuojamas veiklas. CUbikStage_Vilnius - dviejų dienų jaukus DRAUGŲ festivalis, artinantis ryšį tarp vizualaus, performatyvaus ir interaktyvaus meno. Draugai buriasi iš skirtingų visuomeninių veiklų, organizacijų, kuria darniais tikslais įkvėptą santyką, bei bendrą virpančią OAZĘ. Dalius Serafinas kalbėjo, kad remia jaunų žmonių iniciatyvas atgaivinti nenaudojamas Vilniaus miesto erdves. Festivalio pavadimas kilęs nuo žodžio kubas (kaip žemės simbolis organizuojamas kubinėse galerų/meno rezidencijų ervėse.

Juozaitis: man imponuoja Trumpas, nes jis nugalėjo visą žiniasklaidą

Arvydas Juozaitis. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Prezidento posto siekiantis Arvydas Juozaitis neslepia, kad jo suburtas visuomeninis sambūris „Lietuva yra čia“ atliepia JAV prezidento D. Trumpo rinkimų šūkį. Toks esą ir buvo tikslas, nes Trumpas, Juozaičio manymu, atstovauja sveikam europietiškam, krikščioniškam protui. DELFI Dėmesio centre: pretendentas į prezidentus Arvydas Juozaitis, kuris savaitgalį paskelbė apie visuomeninio sambūčio „Lietuva yra čia“ įkūrimą. – Pone Juozaiti, „Lietuva yra čia“ yra asociacija, ne jokia politinė partija, organizacija ar visuomeninis judėjimas. Kodėl būtent tokia forma ir kokie yra ilgalaikiai tikslai? – Kadangi tai paprasčiausia forma įkurti: reikia registruoti, deklaruoti

Ar nenusižengia konstitucinei teisei į nemokamą gydymą

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Irena Haasė ir Antanas Matulas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašydami ištirti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto kompensuojamųjų vaistų aprašo ir kainyno atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo, kompensuojamųjų vaistų sąrašas kas ketvirtį keičiamas ir pastaruoju metu iš sąrašo buvo išbraukti ar pakeisti 545 iki tol pacientų naudoti preparatai. Tai sukėlė gydytojų ir pacientų nepasitenkinimą, galimai ir komplikacijas dėl priverstinio vartojamo vaisto pakeitimo. Kompensuojamųjų vaistų įtraukimo į sąrašą ir išbraukimo

Mykolas Drunga. Ir laisvei reikia „stogo“

M. Drunga. V. Radžiūno (LRT) nuotr. Kai kalba eina apie ekonominius interesus, tai Vakarai perdėm dažnai iš sąmonės išstumia moralinius dalykus – ir taip rizikuoja savo laisve“, – rašo Šveicarijos dienraštyje „Neue Zürcher“ žurnalistas Christianas Weisflogas ir tęsia: „Žmogaus teisės reikalauja apsiginti pajėgių galybių apsaugos. Tačiau užuot tvirtai pasisakę už laisvę, Vakarai per dažnai leidžiasi diktatūrų korumpuojami“. Žurnalistai Vakaruose pripratę rašyti laisvai ir akiplėšiškai. Ne dėl to, kad jie būtų ypač drąsus, bet dėl to, kad jaučiasi saugūs ir saugomi –saugomi ne tik įstatymo, bet dar daugiau – saugomi

Savaitraštis ŠIANDIEN. 2019 metai – Laikinosios sostinės atminimo metai

NAUJAS SAVAITRAŠČIO ŠIANDIEN NUMERIS JAU PREKYBOJE. Kauno miesto gyventojų skaičius ir jo tautinė sudėtis nuolat kito ir tebekinta. Prieš du šimtus metų Kaune gyveno tik pusantro tūkstančio gyventojų. Pirmasis 100 tūkst. gyventojų buvo fiksuojamas 1931 metais, o viršūnę pagal gyventojų skaičių pasiekė 1991 metais, kai jame gyveno 433 tūkst. gyventojų. Šiuo metu Kaunas gerokai išretėjęs, gyventojų skaičius jau nesiekia nei 300 tūkst. ir pagal šį rodiklį sugrįžo į 1969 metus. IX a. pabaigoje lietuviai sudarė tik apie šešis, 1923 m. – apie 60, o šiuo metu –

Algimantas Jankauskas. Neperskaitytas Ozolas

Koks žmogus slypi už šių reikšmingų, bet nuogų biografijos faktų? Ar pažinome ir deramai įvertinome? Ar gebėjome panirti į Ozolo minties gelmę? Ar supratome jo įžvalgas ir nuveiktus Lietuvai darbus? Sunku išsamiai atsakyti į visus klausimus trumpame įvadiniame straipsnyje. Romualdas_Ozolas_alkas.lt_A.Rasakevičiaus_nuotr Romualdas Ozolas (1939 01 31 – 2015 04 06) – politikas ir filosofas, Nepriklausomybės Akto signataras, Sąjūdžio steigėjas ir ideologas, pirmojo nepriklausomo savaitraščio „Atgimimas“ steigėjas ir leidėjas, pirmosios Vyriausybės vicepremjeras, Centro judėjimo ir partijos iniciatorius ir ideologas, visuomenininkas. Atsakymas greičiausiai būtų toks – Ozolas lieka neperskaitytas ir užmirštas.

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kokia ateitis laukia ES valstybių

Vytautas RUBAVIČIUS Vytautas Rubavičius: "Juk visiškai akivaizdu, kad pagrindinė britų sprendimo trauktis iš ES priežastis – suverenas, suverenitetas ir valstybingumas". Kalbėsiu apie skirtį, kuri įvairiai skaido Europos Sąjungą, kaip tam tikrą politinį ekonominį darinį, visas šio darinio saistomas valstybes ir jų visuomenes. Ta skirti vienaip ar kitaip reiškiasi ir žmonių sąmonėje, kurioje dažnai sulimpa šiaip jau priešingos sąvokos, nesiaiškinant, kokiu pagrindu jos siejamos. Skirtis ideologinė ir politinė, o sykiu ir kultūrinė, nes pats kultūros suvokimas ima priklausyti nuo tos skirties. Skirtį sunku aiškiai apibrėžti, tačiau įmanoma nusakyti. Vienoje pusėje

S. Skvernelis dar kartą įrodė, kas valdo Seimo daugumą

Scanpix/AFP nuotr. Dar prieš tvirtinant partijos kandidatą R. Karbauskis sakė, kad jei kandidatu taptų V. Pranckietis, LVŽS prezidento rinkimų nelaimėtų. Valdantieji „valstiečiai“ balsų dauguma patvirtino, kad jų kandidatas į prezidentus – premjeras Saulius Skvernelis. Jo kandidatūrą iškėlė 56 partijos skyriai, o šeštadienį Prienuose surengtame suvažiavime nubalsuota, kad jis tampa Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatu pavasarį vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Ministro pirmininko konkurentu balsuojant dėl partijos kandidato į prezidentus buvo keliamas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Norą matyti jį kandidatu pareiškė du partijos skyriai. Visgi dar prieš

Mes, lietuviai, esame miškų tauta

Dangerutė Kižytė. Vytauto Radavičiaus nuotr. Miškus mums paliko mūsų protėviai Dangerutė KIŽYTĖ, savaitraštis ŠIANDIEN Jie juos laikė šventais, juose meldėsi dievams, be reikalo nenulauždavo nė šakelės. Tą meilę miškams mes gavome su motinos pienu. Miškus - kaip didžiausią turtą - paveldėjome iš protėvių ir turime palikti savo vaikams, nes tai yra mūsų prigimtinė teisė ir pareiga. Miškai mūsų tėvams ir protėviams padėjo gintis nuo kryžiuočių, sovietų ir kitų priešų antpuolių, mus gydė, saugojo, maitino, glaudė. Mano dėdė kaip partizanas padėjo galvą miškuose dėl Lietuvos laisvės. Mano tėvelis, politinis kalinys, 10 metų dėl

ASU Alumni klubui – 10 metų

Savaitraštis ŠIANDIEN Romaldas ABUGELIS 2019 m. sausio 1 d. pasibaigė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) reorganizavimas prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) būdu. Romaldas Abugelis. Nuo šių metų pradžios trys universitetai oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu. Po susijungimo LEU tampa VDU Švietimo akademija, o ASU – VDU Žemės ūkio akademija. Nuo šių metų pradžios trys universitetai oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu. Po susijungimo LEU tampa VDU Švietimo akademija, o ASU – VDU Žemės ūkio akademija. ASU alumnai džiaugiasi, kad pagaliau sugrįžo

Siūlo Liepos 6-ąją švęsti ypatingai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis sako, kad „žmonės ir Seime, ir pas mus komandoje gali turėti kitas nuomones“. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis įregistravo Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame ypatingą dėmesį skiria „Tautiškai giesmei“ – Lietuvos Respublikos himnui. Lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu, taigi šiemet sukanka 100 metų, kai „Tautiška giesmė“ tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“ kartu

V. Sinica. Europa ir naujasis marksizmas

Vytautas SINICA Vytautas Sinica. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė | Alkas.lt koliažas Lietuvoje vis dar neįprasta kalbėti apie naująjį marksizmą ir daug kas stebisi apie tai girdėdami. Juo labiau žmonės stebisi, kai marksizmas siejamas ne su Rusija, o su Vakarais ir Europos Sąjungos projektu. Pirminė pokario Europos vienijimo iniciatyva buvo krikščioniška ir radikaliai antimarksistinė. Ši iniciatyva faktiškai žlugo 1954 metais, o galutinai jos atsisakyta aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Krikščioniška vieningos Europos vizija buvo pakeista iš pradžių funkcionalistine ir iš esmės liberalia, o vėliau ir atvirai

Savaitraštis ŠIANDIEN.Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną iš Lietuvos (2)

Kažkada lankytojų centras dirbo ir savaitgaliais. Deja, dabar tik žmonių įspaustos pėdos sniege rodo, kad ši vieta turistų sulaukia ir šaltą žiemą, ir šventinėmis dienomis. Gintautas KNIUKŠTA, savaitraštis ŠIANDIEN Šiemet sukanka 30 metų, kai Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Kodėl šiandienė valdžia nusprendė Europos geografinį centrą parduoti „viešojo aukciono būdu“? Niekas nelaukė Praėjusį sekmadienį apsilankiau Europos geografiniame centre. Išvažiavę į A14 (Molėtų) plentą ir pasukę Utenos kryptimi, netrukus rasite nuorodą į Europos

Naujas ŠIANDIEN numeris

Laikraščio ŠIANDIEN ieškokite visuose šalies prekybos centruose. Kas supranta, kad Lietuvai vienintelė alternatyva - ji pati? Ką reiškia tai, kad neleidžiama Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyties ženklo? Kodėl Lietuvoje žmonės sunkiai dirba, bet nieko neuždirba? Kodėl sunaikinta aviacija ir laivynas, gamyba ir litas, o bankai atiduoti svetimiems valdyti? Kai iškirsime miškus, išparduosime žemę, kam tada ateis eilė? Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris - visuose prekybos centruose.

A. Kubilius bijo, kad Premjeras, naudodamasis savo padėtimi Prezidento rinkimuose, gali ir neįveikti padorumo egzamino

Negalima paklusti vieno asmens interesams, neatsižvelgiant į pavojingas žemės koncentracijos vienose rankose tendencijas“, – sakė Seimo narys A. Kubilius. „S. Skvernelio sprendimas nebuvo naujiena, gal tik stilius, kuris buvo pasirinktas, atskleidžia visą ir paties premjero mąstyseną. To teatralizuoto veiksmo, kai tauta neva prašo dalyvauti, matyt, bus daugiau, tai rodo, kad tikro, žmogiško nuoširdumo bus žymiai mažiau, o premjeras savo pozicija ir toliau naudosis. Juk matėme: premjeras atvažiuoja estakados apžiūrėti ir, tautos prašymu, netyčia pasako, kad jei labai prašote, tai dalyvausiu Prezidento rinkimuose. Tokiu atveju kyla vienintelis klausimas, ar tai nuoširdus

„Ačiū už narsą ir drąsą, ačiū už meilę, viltį ir tikėjimą“

Seimo kanceliarijos (aut. Dž. G. Barysaitė) nuotrauka 2019 m. sausio 13 d., sekmadienį, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje, įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 28-osioms metinėms ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Iškilmingame minėjime kalbėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad laisvės gynėjai, kuriant valstybę, trokšdami gyventi už Tėvynę, paaukojo gyvybes už mūsų laisvę. „Ačiū už narsą ir drąsą, ačiū už meilę, viltį ir tikėjimą, kuris tomis dienomis ir naktimis buvo įdiegtas į mūsų protus, kad augtų drauge su mūsų vaikais ir vaikaičiais. Lietuvos vaikai per Sausio 13-osios auką užaugo žinodami laisvės kainą

Seime pagerbti laisvės gynėjai

Tradiciškai laisvės gynėjų dienos išvakarėse Seime pagerbti laisvės gynėjai. Sausio 13-osios įvykių dalyviai prisimena, kad vienas pirmųjų išmėginimų buvo jau sausio 8-ąją, kai pakėlus maisto produktų kainas, parlamentą pavyko apsaugoti nuo šturmo, kurį surengė prosovietinė organizacija „Jedinstvo“. Ne tik iškilminga rikiuotė, bet ir proga susitikti su bendraminčiais, dar kartą prisiminti, kiekvieną 1991-ųjų sausio dieną. Laisvės gynėjai prisimena, kad prieš 28 metus parlamente prisiekė apie porą šimtų vyrų, pasiruošusių ginti Aukščiausiąją tarybą. Tačiau pirmieji išbandymus turėjo atlaikyti parlamento apsaugos skyriaus vyrai. Jiems kartu su savanoriais dar sausio 8-ąją teko atremti parlamento šturmą, kai į

Laikraštis „ŠIANDIEN“. „Tiesa padarys jus laisvus“

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Jauniausiam iš jų buvo vos 17, vyriausiam – 55 metai. 1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti anksčiau buvo nuteisti šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių. Vilniaus apygardos teismas buvo priėmęs sprendimą byloje liudytoju apklausti M. Gorbačiovą, išsiųsti keli šaukimai, bet Rusija atsisakė jį įteikti buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui. „Yra išankstinė nuostata, o

Laikraštis ŠIANDIEN. 2019 metai – Žemaitijos metai

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė net vienuolika nutarimų dėl 2019 metų paskelbimo atmintinais metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. bus minimos Žemaitijos vardo paminėjimo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličio–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį, minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės ir pripažindamas Žemaitijos indėlį į valstybės gyvenimą per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją, nutarė paskelbti 2019 metus Žemaitijos metais. Seimas taip pat pažymėjo Žemaitijos vaidmenį Europos istorijoje 1236–1422 metų laikotarpiu, 200

Prezidentei pateikta Algirdo Monkevičiaus kandidatūra į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas

Premjeras Saulius Skvernelis siūlo Mykolo Romerio universiteto rektoriaus Algirdo Monkevičiaus kandidatūrą į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas. A. Monkevičius jau yra buvęs švietimo ir mokslo ministru trijose vyriausybėse: 11-oje premjero Rolando Pakso vadovautoje 2000–2001 metais, 12-oje Algirdo Brazausko vadovautoje 2001–2004 metais ir 14-oje Gedimino Kirkilo vadovautoje 2006–2008 metais. 2000–2008 metais dvi kadencijas buvo renkamas į Seimą ir jame dirbo Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijoje. Nuo 2010 metų jis penkerius metus buvo Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas, 2015 metais išrinktas šio universiteto rektoriumi. A. Monkevičiaus administraciniai gebėjimai bei patirtis aukštajame moksle, dabartinėje

Laikraštis ŠIANDIEN. Vaivos pranašystės

Vaiva BUDRAITYTĖ, specialiai laikraščiui ŠIANDIEN - 2019 metų horoskopas Avinas 2019 metai iš Avinų pareikalaus kokybiško sąmonės šuolio dvasiniame vystymęsi, antraip jų laukia profesinės veiklos ar karjeros krizė. Pakėlę savo dvasinį lygį į naujas aukštumas sulauks pripažinimo, išsiplės įtakos sferos, profesinis kilimas vyks lengviau ir greičiau. Gali kilti klausimas, kaip tai pasiekti. Tiesiog 2019 metais pradėkite mokintis kažką naujo, jums neįprasto. Šie metai nėra palankūs kovoti dėl valdžios, įsitraukti į organizacijų veiklą, geriau likti pasyvesniems ir mokytis, mokytis... Avinams palankiausia veikla, kuri šiais metais atneš pelno ir sėkmės, bus pirkimai-pardavimai. Sudėtingesnis metų laikas, kai reikia

Laikraštis ŠIANDIEN. „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“

Vytauto MATULEVIČIUS, laikraštis ŠIANDIEN Tai iš tiesų buvo retas įvykis: vyriausybinė Jungtinių Valstijų Helsinkio komisija, visame pasaulyje ginanti žmogaus teises, nusprendė surengti klausymus, skirtus mūsų šaliai. Ir dar su tokia formuluote: „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“ Galite įsivaizduoti, kokioje padėtyje atsidūrėme, jei jau mūsų svarbiausioji sąjungininkė ėmėsi Lietuvos? O prieš tai du JAV Kongreso nariai įregistravo įstatymo projektus, kuriuos priėmus N. Venckienė būtų išleista į laisvę ir galėtų netrukdomai gyventi ir dirbti JAV - kol nebūtų priimtas sprendimas jos politinio prieglobsčio byloje. Negana to, vienas iš projektą pateikusių kongresmenų, Chris'as Smith'as,

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kviečia į piketą prie LR Konstitucinio teismo

Pirmadienį, sausio 7 d. 12 val. sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ rengia piketą Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo dėl miškų reformos teisėtumo. Beveik prieš metus sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ surengė pirmą piketą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Šiandien nesunku įvertinti, kas ir kaip kalbėjo šiame mitinge. Tuometinis aplinkos viceministras tvirtino, kad nėra reikalo dėl miškų reformos kreiptis į Konstitucinį teismą, tvirtino, kad Vyriausybė miškų kirtimų normos nedidins. Štai ką rašė www.15 min. „Baigiamai įgyvendinti miškų urėdijų reformai besipriešinantis sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ toliau reikalauja, kad dėl reformos teisėtumo pasisakytų Konstitucinis Teismas, tačiau aplinkos viceministras

Laikraštis ŠIANDIEN. Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai, arba kodėl šiandienė valdžia nusprendė Europos geografinį centrą parduoti „viešojo aukciono būdu“ Šiemet sukanka 30 metų, kai Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Šių metų gegužę sukanka 15 metų, kai Europos geografinį centrą puošia garsaus lietuvių skulptoriaus Gedimino Jokūbonio kompozicija, skirta Lietuvos įstojimui į ES pažymėti, – balto granito kolona, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna. Dėl skirtingų apskaičiavimo metodų Europos geografiniu centru laikomos kelios žemyno vietovės, tačiau 1989 m. prancūzai mokslininkai,

Seime – fotografo Alfredo Pliadžio paroda „Sporto ir laisvės sūkury“

Seime Alfredo Pliadžio parodoje „Sporto ir laisvės sūkury“ eksponuojamos pastarųjų metų sporto įvykių akimirkos ir geriausių Lietuvos sportininkų portretai. Seimo Jungiamojoje galerijoje ekspozicija veiks sausio 2–16 d Fotografas A. Pliadis sporto įvykius fiksuoja nuo 1976 m. Per 42 metus susikaupė įspūdingas fotokadrų archyvas. Tai tikras dokumentinių vaizdų apie reikšmingiausius Lietuvos sporto įvykius, sportininkų pastangas nugalėti, užkulisines nuotaikas lobis. Parodos autorius dalyvavo 10 olimpinių žaidynių: 1992 m. Barselonoje (Ispanija), 1994 m. Lilehameryje (Norvegija), 1996 m. Atlantoje (JAV), 1998 m. Nagane (Japonija), 2004 m. Atėnuose (Graikija), 2006 m. Turine (Italija), 2008 m. Pekine (Kinija),

Laikraštis ŠIANDIEN. Kur tie šiuolaikiniai Oginskiai, nacionaliniai lyderiai, kurie ne uždarinėtų, o atidarinėtų mokyklas, universitetus?

Valdas VASILIAUSKAS Lietuvių žemės ūkio inteligentijos likimo klausimu Šiandien mažne užmirštą ir nebevartojamą „ Lietuvių žemės ūkio inteligentijos“ sąvoką tarpukario Lietuvoje buvo įtvirtinęs ir išplėtojęs profesorius Jonas Aleksa( 1879 – 1955), dukart ( 1920 ir 1926 -1935) Lietuvos žemės ūkio ministras, agronomas, sociologas, žemės ūkio ekonomikos Lietuvoje pradininkas, Sibiro kankinys ir mirtininkas. Pats profesorius buvo pirmosios lietuvių žemės ūkio inteligentų kartos atstovas, paskesnių inteligentijos kartų ugdytojas, kurio veiklą nutraukė okupacija. Lietuvoje Jonas Aleksa prisimenamas ir gerbiamas žemės ūkio mokslininkų, žemdirbių auditorijose. Tačiau ši iškili asmenybė netelpa viename bare, jos indėlis į nepriklausomos valstybės kūrybą

TV laidų vedėja E. Daugelaitė 2019-iesiems nieko nepasižada: paskui gali būti liūdna

V. Radžiūno/LRT nuotr.LRT.lt „Nesu mėgėja duoti sau didelius pažadus“, – sako LRT laidų vedėja Eglė Daugėlaitė. Lankydamasi naujametinėje Andriaus Tapino laidoje „Laikykitės ten“, ji pasakojo apie darbo televizijoje užkulisius, neįprastus pomėgius ir socialinius tinklus, kuriuose jai labiau patinka skaityti kitus nei lietis pačiai. 2018 metai E. Daugėlaitei buvo kupini iššūkių, o vienas didžiausių – popiežiaus vizitas Lietuvoje, kurio metu jai teko komentuoti net 14 valandų trukusią transliaciją. Kaip sako laidų vedėja, tiesioginiame eteryje ne viskas vyksta taip, kaip suplanuota: „Tiesioginis eteris tuo ir žavus. Pavyzdžiui, atrodytų, kad tiesioginiam eteriui turi būta pasirūpinta veikiančia

 Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 100-osios metinės

Pirmą kartą Lietuvos trispalvę Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas ir kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus. Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik

Ekspertai: 2018-ieji metai buvo nesėkmingiausi ES istorijoje

Pasak Express.co.uk kalbintų užsienio analitikų, 2018 metais Europos Sąjunga (ES) išgyveno vienus iš kontraversiškiasusių metų savo istorijoje ir turi nedelsdama pasikeisti ir reformuotis, kad būtų išvengta tolesnės politinės ir demokratinės krizės, ypatingai demokratinio atskaitomumo atžvilgiu. 2018 metais drastiškai krito „taip vadinamų ES lyderių“ – Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) ir Vokietijos kanclerės Andgelos Merkel (Angela Merkel ) – reitingai dėl jų vykdomos politikos. E. Makrono reitingai ženkliai nukrito po geltonųjų liemenių protestų Prancūzijoje, kurie tęsiasi iki šiol. A. Merkel padėtis taip pat kebli, kai ji pasitraukė iš savo partijos –

„Te Lietuva būna vilties švyturiu“

Prezidentė D. Grybauskaitė per šventes linkėjo  prisiminti Popiežiaus Pranciškaus žodžius – „te Lietuva būna vilties švyturiu“. "Tegul kasdien pildosi šis palinkėjimas. Kiekvienam iš mūsų" Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis sveikina visus Lietuvos žmones su šv. Kalėdomis. „Sveikinu visus šilčiausių metų švenčių proga. Šie šventiniai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai artėja prie pabaigos. Įsimintina liks, kiek pilietiškumo suvienytų žmonių – nuo Dainų šventės dalyvių, Popiežiaus vizito liudininkų iki vietos bendruomenių savanorių ir daug kitų geradarių – sukūrė šiltas, gyvas ir pilnas pagarbos šimtmečio metų dienas. Nuoširdžiai visiems dėkoju“, – sveikina Seimo Pirmininkas V. Pranskietis. „Visiems linkiu

Valdžios atstovai: kas ir kaip siūbuoja valstybės laivą

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Algirdo Paleckio veikla jau kuris laikas kelia abejonių dėl jo lojalumo Lietuvai, todėl, kai išaiškėjo, kad jis suimtas už šnipinėjimą Rusijai turbūt didelės nuostabos nebuvo. Labiau suintrigavo žinia, kad kali jis jau nuo spalio. Tuo metu aiškėja, ką turėjo galvoje premjeras, iš pradžių paminėjęs konservatorius, o vėliau apskritai jėgas, kurios esą gali siekti nuversti teisėtą šalies valdžią. „Savaitei“ kalbėję liudininkai tikina, kad tokiose akcijose A. Paleckis nepraleisdavo progos sudalyvauti. Trečiadienį teisėsauga patvirtino – už šnipinėjimą Rusijai nuo spalio suimtas Algirdas Paleckis. „Rusijos žvalgyba buvo nusitaikiusi į visuomenei

Mykolas Drunga. Ar Europai gresia pabaiga?

Mykolas Drunga  Dienraščio „New York Times“ apžvalgininkas Thomas L. Friedmanas savo Paryžiuje sukurtame komentare, klausiančiame „Artėja Europos galas?“, rašo: „Nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos liberaliąją pasaulio santvarką, laidavusią daugiau laisvės ir gerovės nei bet kokia kita sistema per visą žmonijos istoriją, palaikė du ramsčiai – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinės Europos Tautos, dabar besivadinančios Europos Sąjunga.“ Abu šiuos laisvų rinkų, laisvų žmonių ir laisvų idėjų centrus šiandien purto iš kaimo ir užmiesčių kilę bruzdėjimai. Juose dalyvauja daugiausia baltaodžiai darbininkai ir nesaugiai besijaučiančios vidurinės klasės atstovai, nepatyrę naudos iš globalizacijos, imigracijos ir technologijos

Seimas priėmė rezoliuciją dėl socialinio dialogo normalizavimo

Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl socialinio dialogo normalizavimo“ . Už šį teisės aktą balsavo 57, prieš buvo 5, susilaikė 19 Seimo narių. Priimtu teisės aktu Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad vienos iš mokytojų profesinės sąjungų streikas tęsiasi jau daugiau nei mėnesį; pabrėždamas, kad streikas yra teisėtas būdas veikti kolektyvinio ginčo dėl interesų metu, kai išnaudojami visi kiti būdai ir nesusitariama kolektyvinių derybų keliu; suvokdamas, kad švietimo srityje kilęs streikas išryškino įsisenėjusias viešojo sektoriaus finansavimo problemas, pažymi, kad streikuojančios profesinės sąjungos reikalavimas kelti algas gali būti įgyvendintas suradus kompromisą dėl tvaraus viešojo sektoriaus

Gintautas Kniukšta. Kalėdinis Labanoro girios apkabinimas

Gintautas Kniukšta, Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“pirmininkas Šiuo laiškeliu kreipiuosi į visus mielus miško bičiulius. Linksmų ir šiltų švenčių jums, mes lyg giminės, ar net dar daugiau, ta šiluma, ta mūsų vienybė ir bendras siekis mus buria į dar didesnį būrį, kviečia įgyvendinti naujas idėjas ir tikslus. Dar neišdilo įspūdžiai iš gyvo miško bendruomeninių pusryčių, per kuriuos aptarėme šių metų darbus, pasidalinome idėjomis ateinantiems (įsipareigojome ir pasižadėjome kiekvienas asmeniškai). Mieli miško bičiuliai, Sąjūdis |“Už Lietuvos miškus“, asociacija „Gyvas miškas“ ir „Labanoro Klubas“ kviečia Lietuvos žmones į kalėdinį Labanoro girios apkabinimą. Šios idėjos autorius vilnietis Vytautas Radavičius, „Boeing 737“

Top