Jūs esate
Pagrindinis > Žmonės (Puslapis 2)

Konstitucinis Teismas nagrinėja bylą dėl miškų reformos teisėtumo

Gintautas KNIUKŠTA Konstitucinis Teismas šiandien, trečiadienį, 10 val. žodinio proceso tvarka nagrinės bylą dėl miškų reformos teisėtumo. Posėdžio tiesioginę transliaciją galima stebėti internetu, Konstitucinio Teismo svetainėje paspaudus nuorodą www.lrkt.lt. Valstybinių miškų valdymo reforma buvo pradėta vykdyti labai neatsakingai, nesvarstant galimų alternatyvų, neįvertinus socialinių, aplinkosauginių ir ekonominių pasekmių. Pagrindinis šios chaotiškos reformos vykdytojas – aplinkos ministras K. Navickas neteko pareigų, tuo tarpu į gatvę buvo išmesti be darbo šimtai žmonių, pradėtos naikinti girininkijos, reforma skaudžiai smogė miškų priežiūrai, Vyriausybė padidino miškų kirtimų normą 6 procentais, suaktyvėjo miškų kirtimas saugomose teritorijose, žymiai

Savaitraštis ŠIANDIEN. Zarasai dar neatrastas kraštas užsienio turistams

Praėjusiais metais įvertinant verslininkų indėlį į Zarasų rajono ekonominę ir socialinę aplinkos plėtrą ir skatinant viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą Padėkos nominacija atiteko ir vilniškiams verslininkams už Zarasų vandenlenčių ir pripučiamų vandens atrakcionų parko įkūrimą. Taip atrodė ežeras 2018 m. vasario mėn. Siekdami išplėsti įmonės veiklą, Aurimas Žala, Algirdas Danius, Arūnas Budreckas, Andrius Kleišmantas nusprendė įgyvendinti įmonės plėtros projektą būtent Zarasuose. Toks ežeras buvo 2018 metų vasarą. „Kai prieš pusantrų metų man ir komandai pasitaikė proga imtis veiklos Zarasuose, prisipažinsiu, entuziazmo buvo nedaug. Regione nieko nepažinojome, žmonių, su kuriais

Naujas savaitraščio numeris ŠIANDIEN. 2019 – Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metai

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 metais sukanka 100 metų, kai buvo priimta nauja Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinių Dėsnių redakcija, kuria vadovaujantis buvo išrinktas pirmasis Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona ir suprasdamas jo indėlį atkuriant Lietuvos Valstybę ir jo pirmininkavimą Lietuvos Tarybai, nutarė paskelbti 2019 metus Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Priklausomybės dešimtmečiais okupantai ne tik siekė sunaikinti Lietuvos valstybingumo požymius, jai vadovavusius žmones, bet ir visa tai norėjo užmaršinti – ištrinti iš tautos atminties. Tauta be atminties, tauta, kurios praeitis „išvalyta“, galbūt lengviau būtų

Savaitraštis ŠIANDIEN. Apie sveikatą – kitaip

Lietuvių kalba yra viena seniausių ir unikaliausių kalbų pasaulyje. Ji labiausiai panaši į sanskritą. Žodis „sveikata“ - vienas iš beveik pusės milijono lietuviškų žodžių. Romaldas ABUGELIS Romaldas Abugelis. Esu ekonomistas, todėl žinau, kad sirgti neapsimoka, o išmokti ekonominės analizės metodai padeda „atrakinti“ ir paslaptingas gimtosios kalbos skrynias. Kas gi užkoduota šiame mums visiems aktualiame žodyje? Pasirodo, kad jame slypi kone visa informacija, nuo kurios ir priklauso mūsų sveikata. Tereikia „išlukštenti“ kiekvieną raidę. Taigi, pradėkime nuo pirmosios. S – Saikas...

Savaitraštis ŠIANDIEN. Iškils paminklas pirmajam Lietuvos Prezidentui

Paminklas TAUTOS LAISVEI – Šiauliuose Savaitraštis ŠIANDIEN Šiaulių miesto savivaldybė, įgyvendindama Šiaulių miesto integruotą teritorijų vystymo programą, pradeda projekto „Paminklas TAUTOS LAISVEI Prisikėlimo aikštėje, Šiauliuose“ įgyvendinimą. Visi, kam aktualu, kokį paminklą pastatysime, kviečiami į susitikimus–diskusijas, kur kartu ieškosime atsakymo – kaip apibrėžti sąvoką TAUTOS LAISVĖ, ką ji reiškia kiekvienam iš mūsų, kuo turi vadovautis paminklo kūrėjai, kad pateisintų šiauliečių, ir ne tik jų, lūkesčius.

Švęskime laisvę!

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Kovo 11-osios proga: Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Brangieji, sveikinu visus su Kovo 11-ąja! Tai šventė, kurioje visada girdime dainuojančią revoliuciją, įkvėptą atgimimo vilties. Tai diena, kai jaučiame pasididžiavimą savo tauta ir Lietuva. Ši pergalė, iškovota prieš beveik tris dešimtmečius, mums kas kartą primena, kad sutelkę ryžtą ir bendrą valią galime siekti aukščiausių tikslų. Perduokime šį įsitikinimą, šią nepaprastą patirtį kiekvienai naujai kartai kaip atsakomybę už mūsų šalies, laisvos ir nepriklausomos valstybės, ateitį. Saugokime savyje Kovo 11-osios drąsą! Švęskime laisvę! Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina visus Lietuvos žmones

Seimas nusprendė, kad referendumas dėl pilietybės įgijimo apibrėžimo vyks vieną dieną.

Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis apibrėžia pagrindines Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo nuostatas, pagal kurias Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, o išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Seimas nusprendė atsisakyti sprendimo referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, apibrėžiančio pilietybės įgijimą, rengti dvi dienas. Pirmąją pavasario sesijos dieną priimtu sprendimu referendumas vyks tik gegužės 12 d. – kartu su Respublikos Prezidento rinkimais. „Tai yra pilietybės išsaugojimo referendumas. Tai yra, tie asmenys, kurie šiuo metu turi Lietuvos Respublikos pilietybę, įgiję

Šiemet minime 29-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metines

Kovo 9–ąją, Lietuvos vardo dieną, sostinės tiltai per Nerį ir Trijų Kryžių paminklas nušvito Lietuvos vėliavos spalvomis - Baltasis tiltas - geltonai, Žaliasis tiltas – žaliai, Mindaugo tiltas – raudonai. Šventinis apšvietimas džiugins iki pat kovo 12 dienos. Šiemet minime 29-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metines. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimto Nepriklausomybės Atkūrimo Akto sukaktį. Lietuvos išsivadavimo iš sovietų okupacijos metinių proga Seime ir visoje Lietuvoje organizuojami šventiniai renginiai, skirti prisiminti vienybe iškovotą Laisvę ir pasidžiaugti visų kartu puoselėjama nepriklausoma demokratine respublika. Šventinių renginių

Į Europos Parlamentą – kone visa frakcija…

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) išplėstinio prezidiumo posėdyje buvo patvirtintas LSDDP kandidatų sąrašas į Europos Parlamentą. Iš viso sąraše - 21 kandidatas. G. Kirkilas.Ar ne mes patys formuojam nihilistinę visko neigimo atmosferą? Pirmajame dešimtuke - ,socialdarbiečių“ pirmininkas G. Kirkilas, Seimo LSDDP frakcijos seniūnas Andrius Palionis, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius. Parlamento rinkimai vyks gegužės 26 d. Penkerių metų kadencijai bus renkama 11 narių iš Lietuvos. Jeigu būtų

Pasirašyta universitetų bendradarbiavimo sutartis „Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos įgyvendinimo“

Šalies universitetai, vadovaudamiesi Tarptautinės universitetų ir kolegijų bendradarbiavimo sveikatos skatinimo srityje chartijos (Okanagana, 2015) principais, susitarė aktyviai dalyvauti įgyvendinant sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką. Klaipėdoje pasirašyta universitetų bendradarbiavimo sutartis „Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos įgyvendinimo“ . Šalies universitetai, vadovaudamiesi Tarptautinės universitetų ir kolegijų bendradarbiavimo sveikatos skatinimo srityje chartijos (Okanagana, 2015) principais, susitarė aktyviai dalyvauti įgyvendinant sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką, remdamiesi moksliniais tyrimais ir studijomis teikti siūlymus, rekomendacijas valstybės ir kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl Lietuvos socialinės, ekonominės gerovės ir sveikatos plėtros. Sutartimi įsipareigojama ne tik kurti šalies universitetuose sveikatai ir

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris: Europos Komisijos dūris Lietuvai

Gyventojų, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, dalis yra viena didžiausių ES – apie 30 procentų. Ši rizika kaimo vietovėse yra beveik dvigubai didesnė nei miestuose ir toliau didėja. Itin didelė pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų skurdo rizika. 2017 m. per 16 proc. vyresnių nei 65 m. gyventojų patyrė didelį materialinį nepriteklių. Šis rodiklis yra tris kartus didesnis, nei ES vidurkis. Viešosios išlaidos pensijoms, kaip BVP dalis, yra vienos mažiausių ES. Maždaug 44 proc. neįgaliųjų gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Kasmet maždaug 200 tūkstančių žmonių gauna maisto paketus iš

Nacionalinės eitynės ,,Už tikrą Kovo 11-osios Lietuvą!“

Artėja dar viena Kovo 11-oji – visų patriotiškų Lietuvos piliečių šventė. Tą dieną švęsime su pakilia iškilmių nuotaika ir džiaugsmo dvasia, kuri pripildys mūsų sielas ir širdis. Tačiau atėjo laikas minėti šią dieną truputį kitaip, negu buvome įpratę tai daryti iki šiol. Neįmanoma nerūpestingai džiaugtis atkurtosios valstybės švente matant, kad toji valstybė yra griaunama ir nyksta visų mūsų akyse. Sąjūdinė Kovo 11-osios vizija ne tik liko neįgyvendinta. Antisąjūdinę kontrrevoliuciją įvykdžiusi ir greitai atkurtos Lietuvos valdžioje įsitvirtinusi senoji bei naujoji politinė ir partinė nomenklatūra ją atvirai išdavė ir paniekino, išsižadėdami sąjūdinės valstybės

Vilniaus senamiesčio gatves užliejo šurmuliuojantis Kaziuko savaitgalis

Kiekvienais metais kovo pirmomis dienomis vyksta pats gausiausias tautodailininkų ir liaudies meistrų sambūris Vilniuje. Šv. Kazimiero šventė XIX a. peraugo į mugę. Kaziuko mugės ištakos siekia XVII a. pradžią. Mugė rengiama paskutinį savaitgalį prieš Šv.Kazimiero dieną. Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero šventė XIX a. peraugo į mugę. Ji yra viena ryškiausių kalendorinių švenčių, turinti šimtmečių tradicijas, kiekvieną kartą pristatanti išmoningus rankų darbo gaminius ir neturinti lygių aplinkiniuose kraštuose. Mugė pritraukia kelis šimtus tūkstančių lankytojų. Mugė pritraukia kelis šimtus tūkstančių lankytojų. Trečiąją mugės dieną vyksta šventinės teatralizuotos eitynės, kuriose dalyvauja, kaip ir senais laikais, žymiausi amatininkai,

Kiek kainuoja Lietuvos dalyvavimas „Eurovizijoje“

Mes „Eurovizijoje“ atrodome gana kukliai, palyginus su kitomis šalimis, kurios kartais delegacijai paprašo ir dviejų autobusų, LRT RADIJUI sako vyriausiasis LRT prodiuseris ir Lietuvos delegacijos „Eurovizijos“ dainų konkurse vadovas Audrius Giržadas. Jis atskleidžia, kiek kainuoja Lietuvos dalyvavimas didžiausiame Europos muzikiniame konkurse ir tikina, kad geras rezultatas gali priklausyti ir nuo to, kiek į jį investuojama. E. Blaževič/LRT nuotr. LRT RADIJO laida „PIN kodas“, LRT.lt Mažiau nei prieš savaitę Lietuva išsirinko atstovą 2019-ųjų „Eurovizijai“ – į Izraelį, Tel Avivą su daina „Run With The Lions“ keliaus atlikėjas Jurijus. Nors televizijos žiūrovai

Prezidentė savo gimtadienį mini Vienoje: dvišaliame susitikime aptartas Lietuvos ir Austrijos ryšių stiprinimas

Pirmą pavasario dieną Dalia Grybauskaitė mini savo gimtadienį. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Austrijos Prezidentu Alexanderiu Van der Bellenu. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Austrijos Prezidentu Alexanderiu Van der Bellenu. R. Dačkaus nuotr. - Prezidento kanceliarija. Dvišaliame susitikime aptartas Lietuvos ir Austrijos ryšių stiprinimas, bendradarbiavimo perspektyvos ekonomikos, energetikos mokslo, meno ir kultūros bei turizmo srityse. Taip pat aptarti abiem valstybėms aktualūs Europos Sąjungos klausimai. Šalies vadovė padėkojo Austrijai už principingą poziciją ir paramą Lietuvai dėl Rusijos geopolitinio projekto Astravo atominės elektrinės, kuri statoma vos už 50 kilometrų

Savaitraštis ŠIANDIEN. Laisvės „balsu“ šiandienos Lietuvoje turėtų taptų KITAIP TV

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris jau prekyboje. Viena iš orlaidžių, pro kurią dvelktelėdavo laisvė ir tiesa, būdavo „Amerikos balsas“. Tokiu tiesos ir laisvės „balsu“ šiandienos Lietuvoje turėtų taptų KITAIP TV. Kodėl kova su korupcija Lietuvoje tik imituojama ir dar blogiau - nuo prokurorų ir slaptųjų tarnybų, valdžios savivalės nukenčia nekalti piliečiai, kurie Lietuvoje nėra teisiškai apsaugoti. Kodėl ir kas bus kitaip? Pirmiausia – KITAIP TV bus be grimo. Tiesiogine ir perkeltine prasme. "Nelakuosime tikrovės, negrimuosime ir neslėpsime savo herojų tikrų veidų. Žinoma, ir nedarkysime", - teigia KITAIP TV. Savaitraštis ŠIANDIEN

Menininko Vytauto Poškos tapybos paroda „Žemaitijos metai“

Seime bus pristatyta menininko Vytauto Poškos tapybos paroda „Žemaitijos metai V. Poškos „Akytė“ | Rengėjų nuotr. Vasario 26 d., antradienį, 13 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta menininko Vytauto Poškos tapybos darbų paroda „Žemaitijos metai“. Parodą atvers Seimo narė Levutė Staniuvienė, muzikinius kūrinius atliks Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė ir dainininkė Rasa Rapalytė, akomponuos Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos moksleivis Simonas Poška. Dailininkas Vytautas Poška tapybos parodoje „Žemaitijos metai“ pristato Žemaitijoje sukurtus tapybos darbus, taip pat sgrafito (reljefo) technika 2017 m. įgyvendintą Luokės miestelio herbą ant seniūnijos pastato.

Prie Melnragės molo praeiviai iš ledinio vandens išgelbėjo dvi moteris ir vaikus

Sekmadienį Klaipėdoje, prie Melnragės molo, iš ledinio vandens išgelbėtos dvi moterys ir du vaikai, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. V. Grubliausko/facebook.com nuotr. „Noriu labai pasidžiaugti vyrų drąsa ir ryžtingumu, kurie šiandien prie Melnragės Molo iš ledinio vandens ištraukė dvi moteris ir du vaikus, kurie norėdami nusifotografuoti užlipo ant ledų sąnašos ir jai staiga susmegus, atsidūrė ošiančios jūros vandenyje. Šalia buvę vyrai sudarė grandinėlę ir visus nelaimėlius ištraukė“, – rašo V. Grubliauskas. Pasak mero, tai nutiko sekmadienio popietę, apie 15 val. Savaitraštis ŠIANDIEN Praeiviai vyrai, sušokę į vandenį,

Savaitraštis ŠIANDIEN. Mistiška istorija, netoli Belmonto

Sakoma, jeigu turi svajonę, saugok ją. Jis vaikščiojo po Belmontą, apsilankė restorane ir tada žmonai pasakė: „Jei kada nors man pasimaišytų protas ir norėčiau statyti individualų namą, tai norėčiau čia ir niekur daugiau“. Pastatas, kurį norėjo rekonstruoti dabartinis kandidatas į prezidentus buvo išskirtinėje vietoje – atviroje laukymėje tarsi įprasminantis Pučkarnios (Pučkorių dvaro) atodangą, gerai matomas žvelgiant iš Pučkorių atodangos regyklos. Gamtosaugininkų pastangos buvo bergždžios, teismai stojo ginti ne visuomenės interesų, o vieno, jau tuomet garsaus bankininko svajonės… Naujas savaitraščio „ŠIANDIEN“ numeris jau prekyboje.

Priimtas sprendimas įsteigti Rietavo Irenėjaus Kleopo Oginskio žemės ūkio mokyklą – daugiafunkcį centrą

Šiandien Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas priėmė sprendimą DĖL RIETAVO IRENĖJAUS KLEOPO OGINSKIO ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS – DAUGIAFUNKCIO CENTRO ĮSTEIGIMO. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KAIMO REIKALŲ KOMITETAS SPRENDIMAS DĖL RIETAVO IRENĖJAUS KLEOPO OGINSKIO ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS – DAUGIAFUNKCIO CENTRO ĮSTEIGIMO 2019-02-20 Nr. 110-S- Vilnius Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas, susipažinęs su 2018-12-14 Rietave vykusios konferencijos „Sugrąžinkime „Ūkininkystės mokslinyčią“ į Rietavą“ rezoliucija; apibendrinęs 2019-02-13 Seime vykusio pasitarimo dėl Rietavo žemės ūkio profesinės mokyklos – pirmosios lietuviškos žemės ūkio mokyklos atkūrimo rezultatus; pabrėždamas, kad prieš 160 metų Rietave įkurta pirmoji lietuviška žemės ūkio mokykla „Ūkininkystės mokslinyčia“ 2016 metais buvo

Mykolas Drunga. „Brexito“ priežasčių ieškant

„Liaukitės „Brexite“ ieškoję prasmės“, – teigia britų filosofas Alexis Papazoglou savo autoriniame komentare amerikiečių žurnalui „New Republic“ ir tęsia. Mykolas Drunga M. Drunga. V. Radžiūno (LRT) nuotr. Alano Bennetto pjesėje „Istorijos berniukai“ charizmatiškas istorijos mokytojas valdiškoje Šiaurės Anglijos mokykloje bando moksleivius parengti stojimo į Oksfordą ir Kembridžą egzaminams. „Ką tau reiškia istorija?“ vieno moksleivio paklausia mokytojas. „Ką man reiškia istorija? Tai tik viena prakeikta bėda po kitos“, – atsako mokinys. Po 2016 m. birželio referendumo už Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje nutraukimą priežasčių „Brexitui“ paieškos tapo vienu iš pagrindinių

SAVAITRAŠTIS ŠIANDIEN kviečia diskusijai: Punios šilas – ar išsaugosime nesaugodami?

Labai džiugina šiais metais suaktyvėjęs gamtosaugos specialistų dėmesys ir vertingųjų unikalaus Punios šilo savybių viešinimas. Išminties ir atsargumo Dr. Kazimieras SVENTICKAS Pilietinės iniciatyvos draugijos ‚Mūsų Dzūkija“ pirmininkas Kas atsakingas už kirtimus  šile K. Sventickas: "Kartu su gražia šilo tikrųjų vertybių sklaida ir plynų kirtimų kritika, sumaniai neigiamos realios grėsmės".     Pastaruoju metu savo siekiams pagrįsti valdininkai ėmė aktvviai naudojantis kilusiu masiniu teisingu visuomenės susirūpinimu dėl plynų kirtimų. Kartu su gražia Punios šilo tikrųjų vertybių sklaida ir plynų kirtimų kritika,   sumaniai neigiamos realios  grėsmės.

Savaitraštis ŠIANDIEN. Boulingas – ir sportas, ir laisvalaikis

Laimontas DINIUSLietuvos boulingo federacijos prezidentas Boulingas  – labai senas žaidimas. Kėglių žaidimo reikmenys (kėgliai ir rutuliai) buvo rasti archeologinių kasinėjimų Egipte metu. Buvo nustatyta, kad jais žaista prieš 5200 metų. Labiausia šiuo metu žinoma forma yra amerikietiškas dešimties kėglių boulingas. Jis žaidžiamas visame pasaulyje, yra vienas populiariausių žaidimų. Lietuvoje boulingas pradėtas žaisti 1994 metais Kaune. Boulingas daugeliui žinomas kaip puiki laisvalaikio praleidimo forma. Tačiau tai dar ir įdomus, intelektualus ir sudėtingas sportas, kuris, neabejotina, artimiausiu metu taps ir olimpine sporto šaka. Boulingas labai socialus – sportuoti ir leisti laisvalaikį galima šeimomis, darbo kolektyvais, jis neapribotas amžiaus, lyties ar ypatingų fizinių duomenų reikalavimais.

Lietuvos valstybė švenčia Vasario 16 -ąją

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Vilniuje laukia nepakartojamas vienybės jausmas ir renginiai, koncertas. Į miesto centrą visus kviečiame atvykti nemokamu viešuoju transportu! Troškimas ir pareiga išsaugoti, apginti valstybę šiandien mus susieja su ryžtingais romantikais, kurie praėjusio amžiaus pradžioje užsibrėžė tikslą grąžinti Lietuvai tai, ką okupacijos – viena po kitos – atėmė ir naikino: valstybingumą, tapatybę, kalbą, savigarbą. Vasario 16-osios renginiai: 8.30 val. Rasų kapinės 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto Signatarų pagerbimas. 10.00 val. Katedros aikštė Vasario 16-osios jaunimo eisena „Lietuvos valstybės keliu“ Tai graži tradicija, kuomet iš visos Lietuvos susirinkęs jaunimas

Susirūpino šeimos politika

Trys Seimo narės pateikė Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo projektus, kuriais siekiama sudaryti galimybes darbuotojams, turintiems neįgalius, ligotus ar sulaukusius brandaus amžiaus tėvus paprasčiau derinti pagalbos jiems ir savo darbinius įsipareigojimus. „Siekdami palengvinti šeimų gyvenimus ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas derinti darbinius ir šeiminius įsipareigojimus, mes pamiršome, kad šeima neapsiriboja tik vaikais. Dauguma jaunų dirbančių žmonių, turi ir tėvus, kurie sensta, serga ar yra neįgalūs. Rūpestis jų poreikiais nėra kuo nors kitoks, nei rūpestis vaikais. Labai dažnai tikru iššūkiu tampa

Išrinkti 2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos 2019 m. vasario 12 d. posėdyje apsvarstyti pateikti kandidatai ir slaptu balsavimu išrinkti 2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai. Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą: Gintarė ADOMAITYTĖ (rašytoja); Algirdas GLUODAS (visuomenininkas); Jovita MIŠEIKIENĖ (mokytoja); asociacija „Visuomeninė Rasų kapinių draugija“; už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą: Irena ANDRUKAITIENĖ (filologė); Jonas MAČIULIS (girininkas); Nomeda SIMĖNIENĖ (redaktorė); Vykintas VAITKEVIČIUS (istorikas); už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje: Dominikas Petras AKSTINAS (kultūrologas); Emilija BRAJINSKIENĖ (visuomenininkė); Irena RUDZINSKIENĖ (visuomenininkė); Juozas ŠIKŠNELIS (rašytojas); už

Savaitraštis ŠIANDIEN. Jono Basanavičiaus svajonė

J. Basanavičiaius paminklas Vilniuje. Savivaldybės nuotr. Artėja Vasario 16 -oji. 1927 m. vasario 16 d. vakare, kai visa Lietuva džiaugsmingai šventė devintąją Lietuvos nepriklausomybės sukaktį, dr. J. Basanavičius mirė. Lietuvoje buvo paskelbtas 5 dienų gedulas. J. Basanavičius palaidotas Rasų kapinėse. 1918 m. vasario 16 d. išsipildė ilgai laukta J. Basanavičiaus svajonė – jo pirmininkaujami 20 Lietuvos Tarybos narių paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Jis pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą. Jono Basanavičiaus gimtuosiuose Ožkabaliuose įrengta Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba - muziejus, pasodintas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. 2018 m. lapkičio 23 d. Vilniuje priešais

Savaitraštis ŠIANDIEN. 2019 metai – Laikinosios sostinės atminimo metai (1)

Romas BEIŠTRAKIS Konkė - Kauno miesto įžymybė. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 metais sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Valstybės institucijų darbo vieta, paskelbė 2019 metus Laikinosios sostinės atminimo metais. Kauno miestas 1919–1939 metų laikotarpiu įnešė itin svarų indėlį į Lietuvos istoriją. Jame 1920 m. susirinko Steigiamasis Seimas bei dirbo kitos valdžios institucijos, jis buvo tikras Lietuvos valstybės išlikimo garantas. Jame formavosi moderniosios Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos, kultūros, mokslo, paveldo tradicijos ir stiprėjo tautinės tapatybės

Savaitraštis ŠIANDIEN. Vilniaus “zuikių“ kontrolieriai, arba kodėl sostinėje klesti susikompromitavę korumpuoti policininkai

Paslaptinga Vilniaus savivaldybės represinė struktūra, surašanti daugiau administracinio nusižengimo protokolų, nei policija, slypi už nekalto pavadinimo “Susisiekimo paslaugos” . Valdas Vasiliauskas. Valdas VASILIAUSKAS Tūlas vilnietis, važiuojantis viešuoju miesto transportu, dažnai regi įprastą vaizdą: saugiai besijaučiančius troleibuso ar autobuso keleivius ūmai tartum perbėga nerimo banga – bilietų kontrolė, dažnai pasibaigianti nutvertu “zuikiu”. Gerai, jeigu vargšas “zuikis” susitaiko su likimu ir klusniai išlipa su jį areštavusiais kontrolieriais, o jeigu spyriojasi, tuomet neapsieinama ir be smurto, ir grumtynių. Ir visa tai dedasi niekuo dėtų taikių keleivių ir net

CubicStage_festivalio naujienos: iš arčiau pažinti vieni kitų organizuojamas veiklas

Kotryna ŽILINSKAITĖ. savaitraštis ŠIANDIEN Antrasis CubicStage_Vilnius festivalis nustebino jaunimo ir vyresniosios kartos šiltu ir vieningu įsitraukimu. Šį sykį meno erdvėms kilo mintis kolaboruotis ir iš arčiau pažinti vieni kitų organizuojamas veiklas. CUbikStage_Vilnius - dviejų dienų jaukus DRAUGŲ festivalis, artinantis ryšį tarp vizualaus, performatyvaus ir interaktyvaus meno. Draugai buriasi iš skirtingų visuomeninių veiklų, organizacijų, kuria darniais tikslais įkvėptą santyką, bei bendrą virpančią OAZĘ. Dalius Serafinas kalbėjo, kad remia jaunų žmonių iniciatyvas atgaivinti nenaudojamas Vilniaus miesto erdves. Festivalio pavadimas kilęs nuo žodžio kubas (kaip žemės simbolis organizuojamas kubinėse galerų/meno rezidencijų ervėse.

Juozaitis: man imponuoja Trumpas, nes jis nugalėjo visą žiniasklaidą

Arvydas Juozaitis. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Prezidento posto siekiantis Arvydas Juozaitis neslepia, kad jo suburtas visuomeninis sambūris „Lietuva yra čia“ atliepia JAV prezidento D. Trumpo rinkimų šūkį. Toks esą ir buvo tikslas, nes Trumpas, Juozaičio manymu, atstovauja sveikam europietiškam, krikščioniškam protui. DELFI Dėmesio centre: pretendentas į prezidentus Arvydas Juozaitis, kuris savaitgalį paskelbė apie visuomeninio sambūčio „Lietuva yra čia“ įkūrimą. – Pone Juozaiti, „Lietuva yra čia“ yra asociacija, ne jokia politinė partija, organizacija ar visuomeninis judėjimas. Kodėl būtent tokia forma ir kokie yra ilgalaikiai tikslai? – Kadangi tai paprasčiausia forma įkurti: reikia registruoti, deklaruoti

Ar nenusižengia konstitucinei teisei į nemokamą gydymą

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Irena Haasė ir Antanas Matulas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašydami ištirti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto kompensuojamųjų vaistų aprašo ir kainyno atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo, kompensuojamųjų vaistų sąrašas kas ketvirtį keičiamas ir pastaruoju metu iš sąrašo buvo išbraukti ar pakeisti 545 iki tol pacientų naudoti preparatai. Tai sukėlė gydytojų ir pacientų nepasitenkinimą, galimai ir komplikacijas dėl priverstinio vartojamo vaisto pakeitimo. Kompensuojamųjų vaistų įtraukimo į sąrašą ir išbraukimo

Mykolas Drunga. Ir laisvei reikia „stogo“

M. Drunga. V. Radžiūno (LRT) nuotr. Kai kalba eina apie ekonominius interesus, tai Vakarai perdėm dažnai iš sąmonės išstumia moralinius dalykus – ir taip rizikuoja savo laisve“, – rašo Šveicarijos dienraštyje „Neue Zürcher“ žurnalistas Christianas Weisflogas ir tęsia: „Žmogaus teisės reikalauja apsiginti pajėgių galybių apsaugos. Tačiau užuot tvirtai pasisakę už laisvę, Vakarai per dažnai leidžiasi diktatūrų korumpuojami“. Žurnalistai Vakaruose pripratę rašyti laisvai ir akiplėšiškai. Ne dėl to, kad jie būtų ypač drąsus, bet dėl to, kad jaučiasi saugūs ir saugomi –saugomi ne tik įstatymo, bet dar daugiau – saugomi

Savaitraštis ŠIANDIEN. 2019 metai – Laikinosios sostinės atminimo metai

NAUJAS SAVAITRAŠČIO ŠIANDIEN NUMERIS JAU PREKYBOJE. Kauno miesto gyventojų skaičius ir jo tautinė sudėtis nuolat kito ir tebekinta. Prieš du šimtus metų Kaune gyveno tik pusantro tūkstančio gyventojų. Pirmasis 100 tūkst. gyventojų buvo fiksuojamas 1931 metais, o viršūnę pagal gyventojų skaičių pasiekė 1991 metais, kai jame gyveno 433 tūkst. gyventojų. Šiuo metu Kaunas gerokai išretėjęs, gyventojų skaičius jau nesiekia nei 300 tūkst. ir pagal šį rodiklį sugrįžo į 1969 metus. IX a. pabaigoje lietuviai sudarė tik apie šešis, 1923 m. – apie 60, o šiuo metu –

Algimantas Jankauskas. Neperskaitytas Ozolas

Koks žmogus slypi už šių reikšmingų, bet nuogų biografijos faktų? Ar pažinome ir deramai įvertinome? Ar gebėjome panirti į Ozolo minties gelmę? Ar supratome jo įžvalgas ir nuveiktus Lietuvai darbus? Sunku išsamiai atsakyti į visus klausimus trumpame įvadiniame straipsnyje. Romualdas_Ozolas_alkas.lt_A.Rasakevičiaus_nuotr Romualdas Ozolas (1939 01 31 – 2015 04 06) – politikas ir filosofas, Nepriklausomybės Akto signataras, Sąjūdžio steigėjas ir ideologas, pirmojo nepriklausomo savaitraščio „Atgimimas“ steigėjas ir leidėjas, pirmosios Vyriausybės vicepremjeras, Centro judėjimo ir partijos iniciatorius ir ideologas, visuomenininkas. Atsakymas greičiausiai būtų toks – Ozolas lieka neperskaitytas ir užmirštas.

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kokia ateitis laukia ES valstybių

Vytautas RUBAVIČIUS Vytautas Rubavičius: "Juk visiškai akivaizdu, kad pagrindinė britų sprendimo trauktis iš ES priežastis – suverenas, suverenitetas ir valstybingumas". Kalbėsiu apie skirtį, kuri įvairiai skaido Europos Sąjungą, kaip tam tikrą politinį ekonominį darinį, visas šio darinio saistomas valstybes ir jų visuomenes. Ta skirti vienaip ar kitaip reiškiasi ir žmonių sąmonėje, kurioje dažnai sulimpa šiaip jau priešingos sąvokos, nesiaiškinant, kokiu pagrindu jos siejamos. Skirtis ideologinė ir politinė, o sykiu ir kultūrinė, nes pats kultūros suvokimas ima priklausyti nuo tos skirties. Skirtį sunku aiškiai apibrėžti, tačiau įmanoma nusakyti. Vienoje pusėje

S. Skvernelis dar kartą įrodė, kas valdo Seimo daugumą

Scanpix/AFP nuotr. Dar prieš tvirtinant partijos kandidatą R. Karbauskis sakė, kad jei kandidatu taptų V. Pranckietis, LVŽS prezidento rinkimų nelaimėtų. Valdantieji „valstiečiai“ balsų dauguma patvirtino, kad jų kandidatas į prezidentus – premjeras Saulius Skvernelis. Jo kandidatūrą iškėlė 56 partijos skyriai, o šeštadienį Prienuose surengtame suvažiavime nubalsuota, kad jis tampa Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatu pavasarį vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Ministro pirmininko konkurentu balsuojant dėl partijos kandidato į prezidentus buvo keliamas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Norą matyti jį kandidatu pareiškė du partijos skyriai. Visgi dar prieš

Mes, lietuviai, esame miškų tauta

Dangerutė Kižytė. Vytauto Radavičiaus nuotr. Miškus mums paliko mūsų protėviai Dangerutė KIŽYTĖ, savaitraštis ŠIANDIEN Jie juos laikė šventais, juose meldėsi dievams, be reikalo nenulauždavo nė šakelės. Tą meilę miškams mes gavome su motinos pienu. Miškus - kaip didžiausią turtą - paveldėjome iš protėvių ir turime palikti savo vaikams, nes tai yra mūsų prigimtinė teisė ir pareiga. Miškai mūsų tėvams ir protėviams padėjo gintis nuo kryžiuočių, sovietų ir kitų priešų antpuolių, mus gydė, saugojo, maitino, glaudė. Mano dėdė kaip partizanas padėjo galvą miškuose dėl Lietuvos laisvės. Mano tėvelis, politinis kalinys, 10 metų dėl

ASU Alumni klubui – 10 metų

Savaitraštis ŠIANDIEN Romaldas ABUGELIS 2019 m. sausio 1 d. pasibaigė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) reorganizavimas prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) būdu. Romaldas Abugelis. Nuo šių metų pradžios trys universitetai oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu. Po susijungimo LEU tampa VDU Švietimo akademija, o ASU – VDU Žemės ūkio akademija. Nuo šių metų pradžios trys universitetai oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu. Po susijungimo LEU tampa VDU Švietimo akademija, o ASU – VDU Žemės ūkio akademija. ASU alumnai džiaugiasi, kad pagaliau sugrįžo

Top