Jūs esate
Pagrindinis > Žmonės (Puslapis 2)

Supažindino Seimo narius su skurdo ir socialinės atskirties analizė

Europos reikalų komitete pristatyta išsami pajamų nelygybės, skurdo ir socialinės atskirties analizė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pristatė Europos reikalų komitetui (toliau – Komitetas) išsamią skurdo ir socialinės atskirties Lietuvoje padėties analizę, paremtą atnaujinta statistika ir nauja skaičiavimo metodika, atsiliepiat į Europos Komisijos (EK) rekomendaciją Lietuvai mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį. Europos Komisijos duomenimis, Europos socialinių rodiklių švieslentėje, skurdas ir socialinė nelygybė Lietuvoje yra pagrindinės problemos, „todėl tiek Vyriausybės plane, tiek mūsų nacionalinėje darbotvarkėje yra labai aiškios priemonės“, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2019

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kuo garsus Svėdasų miestelis šiandien?

XX a. pradžioje Svėdasuose veikė pieninė, per metus pagamindavo iki 220 tonų sviesto. Buvo smulkaus kredito draugija, „Vilties“ kooperatyvas, paštas, valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, galvijų kontrolės ratelis, ugniagesių komanda, malūnas, elektros jėgainė, brolių Šukių terpentino, dervos, deguto, medžio anglių gamykla, senelių prieglauda, dvi plytinės, keliolika krautuvių, valgyklų, amatų dirbtuvėlių. Kuo garsus Svėdasų miestelis šiandien? Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris jau rytoj, prenumerata priimama visuose Lietuvos pašto skyriuose, www. prenumeruok.lt

Seimo sprendimą nesuteikti Romuvai valstybės pripažinimo pasmerkė ir tarptautinės organizacijos

Jonas VAIŠKŪNAS Senovės baltų religinės bendrijos Romuva vaidilos susirinkę į neeilinę Krivulę aptarė susidariusią padėtį po to, kai birželio 27 d. Seimas nutarė Romuvai nesuteikti valstybės pripažinimo. Nutarta dėl šio įvykio kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą. romuva.lt nuotrauka. „Seimo sprendimas nesuteikti valstybės pripažinimo, visus tam reikalingus įstatymo reikalavimus atitinkančiai ir visų atsakingų valstybės institucijų oficialius pritarimus gavusiai, Senovės baltų religinei bendruomenei Romuva buvo priimtas po stipraus Romos katalikų bažnyčios vadovybės spaudimo Seimo nariams ir yra niekaip juridiškai nepagrįstas. Šis Seimo sprendimas ne tik pažeidžia Lietuvos Konstituciją, bet prieštarauja ir svarbioms tarptautinėms sutartims.

Hidrologinė sausra – jau nacionaliniu mastu

siandien.info Gintauto Kniukštos nuotr. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LHMT) pranešimu, hidrologinė sausra kaip pavojingas reiškinys jau skelbiama nacionaliniu mastu. Tai rodo vakar atlikti skaičiavimai, palyginus faktinį ir žemiausią vidutinį daugiametį vandens lygį. Nustatyta, kad iš 48 šalies vandens matavimo stočių 28-iose stotyse vandens lygis yra žemesnis arba lygus žemiausiam vidutiniam daugiamečiam šiltojo laikotarpio vandens lygiui. Hidrologinė sausra nacionaliniu mastu skelbiama, kai daugiau nei pusėje vandens matavimo stočių stebima lokalaus pobūdžio hidrologinė sausra. Dėl sausų ir karštų orų kol kas labiausiai nukentėjo Šešuvio upė ties Skirgailais, Sanžilės kanalas ties Bernatoniais,

Savaitraštis ŠIANDIEN. Prieš vizitą į Lenkiją – kreipimasi į išrinktąjį Prezidentą

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš vizitą į Lenkiją kreipėsi į išrinktąjį Prezidentą Lietuvių kalba besirūpinanti piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš išrinktojo Respublikos Prezidento vizitą į Lenkiją, kuris numatytas š. m. liepos mėnesio viduryje, atviru laišku kreipėsi į Gitaną Nausėdą. Pareiškime primenama, kad „piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ drauge su 100.000 piliečių pasirašė už tokio įstatymo projektą, kad užsieniečių pavardės tik išimties tvarka būtų rašomos nevalstybine kalba ir tik papildomame dokumento puslapyje. Dabartiniai įstatymai taip ir reglamentuoja.“ Lietuvos gyventojų valia kalbos klausimu, patvirtinanti 70 tūkst. parašų, pateikta

Naujas savaitraščio numeris ŠIANDIEN – jau prekyboje

"Marijus Čekavičius šiemet gražiam mūsų — žemaičių ir lietuvių — būriui, pranešė ir savo žemaitišką ragą ant aukščiausio kalno papūtė: "Sveiki Atvykę į Skruzdėlynę. Į mūšių ir darbų vietą. Į gyvenimo ir švariausią žemę, prie gryniausio oro ir vandens šaltinių. Į kalvotąja, pasakišką Žemaitiją. Jeigu reikėtų durti pirštu į žemėlapį ir pasakyti, kur "uns randas", tas Čekaviča ir jo Skruzdėlynė, tai, žinokite, broliai ir sesės, bemat rastumėte, nėr klausimo. Nes, kaip sako pats Marijus, nėra kito kelio — tik į namus", - rašo Arvydas Juozaitis naujausiame savaitraščio ŠIANDIEN numeryje. Savaitraštis

Šilutė skęsta dūmuose, žmonės išvažiuoja iš miesto

Šiandien Bendrajame pagalbos centre 13.13 val. gautas pranešimas apie gaisrą Šilutės rajone, Kintų seniūnijoje: dega Traksėdžių durpynas Šyšgirių kaime. Kiek vėliau, apie 17 val., gauta informacija, kad Šilutė jau skęsta dūmuose, o kai kurie žmonės net išvažiuoja iš miesto. Degantis durpynas yra eksploatuojamoji Aukštumalos pelkės dalis. Pasak Nemuno deltos regioninio parko vadovo Žilvino Čėsnos, jeigu ugnis pasiektų aukštapelkę, nuostolius patirtų tiek augmenija, tiek gyvūnija. Aukštumalos pelkė yra retai lankoma žmonių, todėl kai kuriems gyvūnams ji yra svarbi kaip poilsio bei maitinimosi vieta. Per 2011 metais Traksėdžių durpyne kilusį gaisrą buvo

Numatoma Vėlines skelbti ne darbo diena

Seimas po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisoms (projektas Nr. XIIP-4833(2), kuriomis siekiama lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi pasiūlymo iniciatoriai.

„Sostų karai“ Seimo užkulisiuose ir valdančiųjų kabinetuose

V. ČMILYTĖ - NIELSEN Po „valstiečių“ pralaimėtų rinkimų (savivaldos, Prezidento, Europos Parlamento) maratono, jau kelias savaites vykstantys pasistumdymai, kurie viešumoje pristatomi kaip derybos dėl valdančiosios koalicijos „perkrovimo“, kelia ne tik pagrįstų klausimų, bet jau sufleruoja ir atsakymus. Nemalonius. Visų pirma, dirbtinai sukurta politinė suirutė atskleidžia tai, kas nuo pat šios valdančiosios daugumos susiformavimo pradžios ir taip buvo vieša paslaptis – Vyriausybę ir Seimo vadovybę it koks lėlininkas už virvučių tąso vienas žmogus – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas. Ar verta šiai valdžiai suteikti dar vieno pasitikėjimo kredito,

Savaitraštis ŠIANDIEN.Mosėdis – Lietuvos akmenų karalius

Romaldas Abugelis. Romualdas ABUGELIS 2019 metų Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis paskelbta: Alytaus apskrityje – Veisiejai; Kauno apskrityje – Žiežmariai; Klaipėdos apskrityje – Mosėdis; Marijampolės apskrityje – Liudvinavas; Panevėžio apskrityje – Adomynė; Šiaulių apskrityje – Baisogala; Tauragės apskrityje – Vadžgirys; Telšių apskrityje – Kuliai; Vilniaus apskrityje – Nemėžis; Utenos apskrityje – Dusetos. Mosėdžio herbas. ŠIANDIEN tęsia mažųjų kultūros sostinių pristatymą skaitytojams. Šį kartą kviečiame susipažinti su Mosėdžiu. Mosėdis – miestelis Skuodo rajono savivaldybėje, prie Bartuvos upės, Salantų regioniniame parke. Pavadinimas siejamas su žodžiu mokas. Taip buvo vadinami dideli akmenys. Buvo manoma, kad tai suakmenėję žmonės.

Savaitraštis ŠIANDIEN. Jaunasis talentas iš Mažeikių

Jonas Vozbutas po Mažeikių savivaldybės nominacijos JAUNASIS TALENTAS, 2017. Savaitraštis ŠIANDIEN tęsia tradiciją supažindinti skaitytojus su jaunaisiais talentais. Šį kartą kalbinome keturiolikmetį akordeonistą iš Mažeikių Joną Vozbutą, daugkartinį respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatą. Nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio jis mokosi Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje akordeono specialybės 7 klasėje. Jono akordeono mokytoja - ekspertė Marytė Markevičienė. Kada pradėjai groti akordeonu ir kodėl būtent juo? Aš akordeonu pradėjau groti nuo 7 metų privačioje muzikos mokykloje "Domisolė" pas savo pirmąją akordeono mokytoją - ekspertę Vaidą Mikalauskienę. Po kelių metų muzikos mokslus

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris siūlo aplankyti Kulautuvą

Kulautuva yra vieta, kur, kaip sakoma, po kojomis – gryni pinigai. Tereikia daugiau pastangų tinkamai panaudoti neįkainojamus gamtos išteklius turizmui, sveikatai, poilsiui, kultūrai, sportui… Tarpukariu čia žmonės garlaiviu ilsėtis atplaukdavo, o mūsų dienomis „Raketa“ net nesustoja. Grynas pušyno oras galėtų pritraukti šimtus užsieniečių, norinčių išsivalyti nualintus plaučius ir natūralioje gamtoje pasisemti stiprybės. Tarpukariu čia žmonės garlaiviu ilsėtis atplaukdavo, o mūsų dienomis „Raketa“ net nesustoja. Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris jau rytoj, prenumerata priimama visuose Lietuvos pašto skyriuose, www.prenumeruok.lt

Savaitraštis ŠIANDIEN. Savivaldai turi būti suteikta daugiau teisių ir atsakomybės

Savaitraštis ŠIANDIEN. Savivaldai turi būti suteikta daugiau teisių ir atsakomybės Į savaitraščio ŠIANDIEN klausimus atsako Rietavo savivaldybės meras Antanas ČERNECKIS Ūkininkystės mokslinyčia buvo profesinio žemės ūkio ir verslo mokymosi pradžia Lietuvoje, tačiau, pasak Rietavo mero Antano Černeckio, visiems turbūt aišku, kad vien rietaviškių norų neužtenka. Būtina, kad aktyviai savo nuomonę pareikštų Žemaitijos ūkininkai, verslo žmonės, tam pritartų Švietimo, mokslo ir sporto, Žemės ūkio ministerijos, asocijuotos verslo struktūros ir kitos suinteresuotos institucijos. Gerbiamas mere, Rietavo savivaldybei jūs vadovaujate nuo pat jos įkūrimo. Kaip paaiškintumėte tokį žmonių

Savaitraštis ŠIANDIEN. „Didžiausias turtas – laikas, praleistas su artimaisiais“

Martina RUGINYTĖ Kristina Bartkevičienė - motyvuojanti ir gyvenimą praskaidrinanti pedagogė. Mažeikiškė Kristina Bartkevičienė, baigusi specialiosios pedagogikos studijas, jau apie 15 metų dirba su vaikais, patiriančiais kalbinių sunkumų. Šiuo metu Anglijoje gyvenanti moteris ugdo lietuvių ir rusų emigrantų vaikus. K. Bartkevičienė teigia, jog visada norėjo būti motyvuojanti ir gyvenimą praskaidrinanti pedagogė, ir pastebi, kad pirmoji vaiko mokytoja yra šeima. Kas paskatino rinktis šią specialybę, darbą? Kaip save pamenu ir kaip pasakojo tėveliai, būdama maža, buvau labai linksma ir kalbi mergaitė. Bet pradėjusi lankyti mokyklą, pasikeičiau, kalbėjau tyliai ir nedrąsiai. Kadangi pradinėse

“ Nutarėme važiuoti birželį, kadangi ten taip pat pats gamtos žydėjimas“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkės Elzbietos Žibutės Bagdonienės kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime 2019 m. birželio 14 d. Seimo kanceliarijos (aut. Dž. G. Barysaitė) nuotrauka (…) Trumpas susitikimas su praeitimi. Praėjus daugeliui metų po tremties vis atsirasdavo noras aplankyti savo vaikystės ir paauglystės vietas, tačiau tai atostogų nėra, tai lėšų stoka, ar su sveikata problemos. Ir štai ankstyvą 2012 m. pavasarį atėjo dukra Aurelija ir sako: „Mama, važiuojame dabar, nes kažin ar kada beišsiruošime.“ Nutarėme važiuoti birželį, kadangi ten

Savaitraštis ŠIANDIEN. Nuo amato iki kūrybiškumo

Gražina MURELYTĖ-AJAUSKIENĖ Tapytoja Kūryba, dailės kūriniai yra veidrodis dvasinės tautos istorijos. Per dailę kūrėjas atveria save, leidžia kitiems pažvelgti į jo dvasinį pasaulį. Per paveikslą dalinasi, daugina savo mintis, nes įkrautą energiją spinduliuoja žiūrovui . Dirbdama su vaikais, jaunimu susiduriu su švariu, tyru pasauliu. Ypač mažieji turi labai pozityvų požiūrį , mėgsta kurti tai kas gražu. Dailės mokymas padeda pakylėti kūrybą į daug aukštesnį lygį. Tikra kūryba kyla iš kūrėjo dvasios ir įgyja didesnę vertę, jei profesionaliai yra išreikštia. Todėl svarbu mokytis dailės taisyklių arba amato. Žinoma,

Savaitraštis ŠIANDIEN.Prezidento rinkimų kronika

Vytautas RADŽVILAS Tikras palengvėjimas – rinkimai baigėsi. Pagaliau galiu apsispręsti, ką daryti su beveik metus vilkta man primesto „tautinių jėgų skaldytojo“ ir net „apgaviko“ įvaizdžio našta. Toliau tylėti ar vis dėlto prabilti? Kęsti melą, užgauliojimus ir patyčias nelengva bet kuriam turinčiam nors kiek savigarbos žmogui. Dar sunkiau, kai tokio moralinio ir psichologinio košmaro šaltinis ir priežastis yra buvusio Sąjūdžio bendražygio ir bičiulio bei dalies jo rėmėjų elgesys ir veiksmai. Profesorius Vytautas Radžvilas, vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų, pirmasis šios sąjungos pirmininkas, nedviprasmiškai neoliberalizmą įvardino klasikinio

Savaitraštis ŠIANDIEN. Vaiva Budraitytė. Penki sveikos mitybos patarimai

Astrologė Vaiva Budraitytė su vyru ir Seimo narys Juozas Baublys. Gintauto Kniukštos nuotr. Vaiva BUDRAITYTĖ Sveiki, mielieji, saulė šviečia, viskas žaliuoja, o manęs daug kas klausia: ką šiuo metu sveikiausia valgyti, kad būtum laiminga ar laimingas? Taigi mėginsiu patarti ką valgyti, kad būtumėt sveikesni ir laimingesni. Remsiuos mūsų su žurnaliste Jūrate Bratikiene sveikesnės gyvensenos patarimų knyga „Gyvenimą keičiantys patarimai‘ Pirmiausia apie vaikus, nes suaugusieji dažnai daro klaidą, manydami, kad jų vaikai – amžinai alkani, todėl ištisai maitina, o vėliau tas gyvenimo –mitybos modelis automatiškai persikelia

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. 2019 metų programa

Prezidentė susitinka su „Misija Sibiras'18“ komanda. 2019 METŲ PROGRAMA BIRŽELIO 13 D., KETVIRTADIENIS 17 val. – Albumo „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai“ pristatymas Signatarų namų salėje (Pilies g. 26) BIRŽELIO 14 D., PENKTADIENIS 9 val. – Gėlių padėjimo ceremonija prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse 10 val. – Minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje* 11.59 val. – Tylos minutė – pilietinė akcija okupacijos aukoms atminti Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies

Arvydas Juozaitis dalyvaus Seimo rinkimuose

Filosofas dr. Arvydas Juozaitis toliau tęs politinę veiklą ir telks visuomenininkų bei politikų pajėgas į platų visuomeninį-politinį judėjimą „Lietuva yra čia“. Su šia politine jėga A. Juozaitis dalyvaus būsimuose Seimo rinkimuose . Arvydas Juozaitis. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Kaune vakar įvyko sambūrio „Lietuva yra čia“ sueiga, su sambūrio dalyviais buvo svarstomos tolimesnės galimybės ir būdai, kaip tinkamai atstovauti bemaž 67 tūkst. rinkėjų atidavusių savo balsą už A. Juozaičio kandidatūrą Lietuvos prezidento rinkimuose, kaip aktyviai dalyvauti Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Buvo numatyti ir aptarti du veiklos būdai, užtikrinsiantys „Lietuva yra čia“ veiklos

Gintautas Kniukšta. Tėvo vežimas

Gintautas Kniukšta Tėvo vežimas. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Su tuo vežimu mes visur kartu su tėvu važiuodavome - ir į malūną grūdus malti, ir karves melžti, ir į Miniją maudytis. Arkliai iš manęs atimdavo visą laisvalaikį. Buvau dar visai pyplys, bet jau mokėjau ir arklį pakinkyti, ir bulves vagoti. Mano meilė arkliams buvo begalinė. Matyt, tą jausmą paveldėjau iš Tėvo. Tėvas visada būdavo šalia, o kai susėsdavome į vežimą, jis man visada paduodavo vadeles ir tyliai primindavo, kad važiuočiau atsargiai. Tai buvo labai didelis mano pastangų

Savaitraštis ŠIANDIEN. Judėjimas „LIETUVA YRA ČIA“ savo veiklą ketina tęsti

Saulius LAPĖNAS „Visuomeninis judėjimas „LIETUVA YRA ČIA“ turi realią galimybę tęsti savo veiklą, išnaudodamas įvairias galimas juridines formas“, – teigia Saulius Lapėnas, ilgametis savivaldybininkas, aštuonerius metus dirbęs LR Seimo nariu, keturis metus - vidaus reikalų ministro patarėju, pastaruoju metu aktyviai rėmęs ir dalyvavęs Arvydo Juozaičio rinkiminėje kampanijoje. Asmeninio archyvo nuotrauka. Dažnai tenka girdėti pasvarstymus ar pasibaigus rinkiminėms batalijoms neatslūgs Arvydo Juozaičio idėjų pakelta pilietinio aktyvumo banga, siekianti iš esmės keisti Lietuvos valstybės ateitį ir vaidmenį Europos Sąjungos sudėtyje? Pirmajame rinkimų į Prezidentus ture gautas 66957 rinkėjų

Pokalbis – diskusija savaitraščio „ŠIANDIEN“ 50-ąjį numerį pasitinkant

Savaitraščio ŠIANDIEN skaitytojus pasiekė 50 - asis numeris . "Viliamės, kad skaitydami mūsų leidinį Jūs niekada nesijaučiate vieniši. Net ir sudėtingomis sąlygomis dirbame iš širdies, stengiamės skleisti optimizmo ir pozityvumo daigus, nepamiršti mūsų valstybės istorijos, kultūros ir tradicijų. Mums rūpi gyvas žmogaus ryšys su žmogumi ir gamta, Tėvyne ir išeivija.Todėl leidžiamės į tarpusavio pasitikėjimo, išminties ir dvasingumo paieškas. Nuoširdžiai dėkoju Jums už bendrystę ir tikiu Jūsų palaikymu. Mąstykime, atraskime, skleiskime. Ženkime į gyvenimo pilnatvę su savaitraščiu ŠIANDIEN", - sako redaktorius Gintautas Kniukšta. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.Lietuva išsirinko romantišką prezidentą

Lietuva išsirinko romantišką prezidentą. Gitanas Nausėda ne tik žaidžia šachmatais, renka senovinių knygų kolekciją, bet ir groja gitara. Išrinktasis prezidentas gyvena Pavilnių regioniniame parke, prie pat Pūčkorių atodangos ir patrankų liejyklos pastatytame name, dėl kurio beveik trejus metus bylinėjosi su aplinkosaugininkais. Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris jau rytoj. Visuose prekybos centruose, bet patogiau – prenumeruoti.

V. Vasiliauskas. Lyg knygnešių laikais. Savaitraščio „ŠIANDIEN“ 50 -ąjį numerį pasitinkant

Valdas VASILIAUSKAS Sveikindamas laikraščio „ŠIANDIEN“ 50-ojo numerio proga redaktorių ir leidėją Gintautą Kniukštą ir jo šauniuosius bendradarbius, ištikimus autorius ir skaitytojus, aš nuoširdžiai žaviuosi jų entuziazmu. Valdas Vasiliauskas. Kai poziciją po pozicijos užleidžia spaudos koncernai, kasdien liesėja buvę įtakingi dienraščiai , 110 –ties metų jubiliejaus išvakarėse nutraukta seniausio Lietuvos dienraščio “Lietuvos žinios “ leidyba, “ŠIANDIEN” nekelia baltos vėliavos. Nors laikraštis leidžiamas lyg knygnešių laikais, kai dar nebuvo savos valstybės. Pirmųjų lietuviškų laikraščių “Aušra”, “Varpas” , pirmųjų lietuviškų dienraščių “Vilniaus žinios” ir

Šarūnas Marčiulionis nebenori dirbti Briuselyje

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąraše Europos Parlamento rinkimuose kandidatavęs ir antrą mandatą sąjungai iškovojęs Šarūnas Marčiulionis pranešė, jog nori daugiau laiko skirti Lietuvoje pradėtiems jaunimo, o taip pat karjerą baigusių sportininkų projektams. Pasak jo, vertinant rinkimų rezultatus Europoje, matyti, jog Europos Parlamentas koncentruosis ties ES vertybių, ES vienybės išlaikymo klausimais. Dėl to Europos Parlamentui šiuo metu yra reikalingi labiau patyrę politikai. (Photo by NBA Photos/NBAE via Getty Images) Tuo tarpu Lietuvoje sveikatos, sveikatingumo klausimai, moksleivių aktyvumas, jaunų žmonių sveikata – prioritetai, ties kuriais jis nori dirbti ir perduoti visą savo sukauptą

A. Maldeikienės sėkmė. Valstiečiai į EP siunčia krepšininką

Valstiečių partijoje po vakarykščių rinkimų kilo didelis nepasitenkinimas: sąraše į Europos Parlamentą, jo viršūnėje buvo ne partijos nariai. Juokinga, bet tai tiesa: ūkininkų reikalus Briuselyje gins krepšininkas Šarūnas Marčiulionis. Neatmetama galimybė, kad po šių rinkimųs valstiečių frakcija Seime skils, nes R. Karbauskis labiau žiūrėjo savo ambicijų, o ne partiečių vienybės. Tuo tarpu Seimo narė A. Maldeikienė sukūrė stebuklą. Su keliais tūkstančiais eurų ir mažai kam žinoma komanda ji iškovojo vieną mandatą, politikos patvoryje palikusi ir milijonierių A. Guogą, ir prezidentą R. Paksą. Lietuvos Respublikos Seimo

Alkani Seimo nariai neliks

Seimo rūmuose pradedamos teikti laikinos maitinimo paslaugos Vykstant ilgalaikių maitinimo paslaugų Seimo rūmuose konkurso procedūroms, laikinai šias paslaugas teiks UAB „Eugenijos svetainė“. Iš viso pasiūlymus laikinai teikti paslaugas pateikė trys įmonės. Kitą savaitę Seimo II rūmuose pradėsianti veiklą bendrovė čia dirbs iki trijų mėnesių. Vėliau maitinimo paslaugas dviejuose Seimo rūmuose teiks viešąjį konkursą laimėjusi įmonė. siandien.info, lrs.lt

Dėl informacijos skleidimo socialiniuose tinkluose įsigaliojus rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiui

siandien.info, vrk.lt 2019 m. gegužės 25 d. 1 val. – gegužės 26 d. 20 val. – rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis. Amber Markevičius piešinys. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad pagal Prezidento rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalį ir Rinkimų į Europos Parlamento įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, kuri iškabinta iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui ir kurios pašalinimas susijęs su sudėtingais veiksmais. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu

Gintautas Kniukšta. Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Į Europą…

Gintautas Kniukšta Dabar toks metas, kad kone kasdien ir kone ant kiekvieno kampo matai iki skausmo pažįstamus veidus. Ir visi jie nori į Europą. Kuo gi juos vilioja ta Europa? Žiūrint ką…Valdemaras, Vilija, Viktoras jau, galima sakyti, - tos Europos senbuviai, bet vis tiek – ne, jiems negana jos, nenori jie likti Lietuvoje, ir tiek. O juk darbo visiems užtektų. Viktoras, pavyzdžiui, galėtų nemokamai ledus sostinėje dalinti, o Valdemarą juk net trys rajonai per pirmąjį turą Lietuvos prezidentu išrinko, be darbo jis tikrai neliktų, kad ir prezidentūroje – vėliavą pakelti

Gintautas Kniukšta. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio laikraščio?

Gintautas KNIUKŠTA Laikraštis man iki šiol yra didelis stebuklas. Po straipsnių it musės krenta ministrai, atsistatydina prezidentai, laikraštis mus vienija, guodžia, išskiria ir vėl sutaiko… Pamenu, buvau baigęs šešias klases, kai gimtojo rajono laikraštis ‚Banga“ išspausdino mano pirmąjį straipsnelį. Tai buvo labai didelis įvykis mano gyvenime, kuris mane lydi iki šiol. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio laikraščio? Pokalbis – diskusija, savaitraščio "ŠIANDIEN" 50-ąjį numerį pasitinkant. 2019 m. gegužės 31 d., 16 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Trakų g. 10, Vilnius Diskusijoje dalyvauja: filosofas, rašytojas dr. Arvydas Juozaitis,

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kaip Vydūnas įveikė nepagydomą ligą

Prof. Algimantas KIRKUTIS Prof. Algimanto Kirkučio nuomone, būtina valstybiniu lygmeniu pradėti rimčiau žiūrėti į visuomenės sveikatos tausojimo veiklą. Gintauto Kniukštos nuotr. Vydūno sąmoningumas ir išmintis bei jo sukaupta asmeninė patirtis yra labai svarbūs suvokiant šiuolaikinės sveikatos apsaugai iškilusius iššūkius. Prieš šimtą metų tuberkuliozė, tuo metu liaudyje vadinama džiova, buvo nepagydoma liga, nuo kurios mirdavo tūkstančiai žmonių. Ši liga užklupo ir dar visai jauną Vydūną. Tėvas sūnų buvo nuvežęs net pas garsiausius tuo metu pasaulyje Šveicarijos tuberkuliozės specialistus. Tačiau medikų patarimai ir gydymas nedavė efekto. Kadangi Vakarų medicinos mokslo sukurti

Savaitraštis ŠIANDIEN. Plastikinės šiukšlės – milijardinė žala aplinkai

Prekyba vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais ES bus nutraukta nuo 2021-ųjų metų. Prekyba vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais ES bus nutraukta nuo 2021-ųjų, neseniai didele balsų dauguma nutarė Europos Parlamentas (EP). Bus draudžiama prekiauti vienkartiniais plastikiniais daiktais, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos

Artėja Kauno miesto gimtadienis

Iškilusios scenos, ruošiamos specialios instaliacijos ir statoma didžiausio mieste „šokančio“ fontano konstrukcija. Šie kauniečių pastebėti objektai pagrindinėse miesto renginių erdvėse primena, kad jau šį penktadienį prasidės tris dienas truksianti Kauno gimtadienio šventė. Tūkstančius kauniečių ir miesto svečių jau nuo penktadienio vakaro savo pasirodymais sveikins dešimtys muzikos atlikėjų ir kitų šventės dalyvių. Programoje – vienos ryškiausių Lietuvos bei užsienio muzikos žvaigždžių. Penktadienį didžiojoje scenoje greta Kauno rotušės svečiuosis Leon Somov, „4 Live Project“ iš Latvijos, o netrukus po vidurnakčio pirmąją renginio dieną vainikuos Donatas Montvydas. Tą patį vakarą Kauno

Respublikos Prezidento rinkimų ir referendumų rezultatai: R. Karbauskio partijos fiasko

2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidentų rinkimuose turėjo teisę balsuoti 2 479 027 rinkėjai. Respublikos Prezidentų rinkimuose dalyvavo 1 409 273 rinkėjai (56,85 proc.). Referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo turėjo teisę balsuoti 2 457 055 rinkėjai, dalyvavo – 1 291 930 (52,58 proc.), referendume dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo turėjo teisę balsuoti 2 457 056 (47,90 proc.), dalyvavo – 1 160 862 (47,25 proc.). Aktyviausiai savo rinkimų teise pasinaudojo rinkėjos moterys: 57,7 proc. balsavusiųjų buvo moterys, o 42,3 proc. visų balsavusių rinkėjų sudarė vyrai. Aktyviausiai balsavime dalyvavo

Gegužės 12-ąją – Respublikos Prezidento rinkimai ir du referendumai

Gegužės 12 d. 7 val. Lietuvos Respublikoje 1 972 rinkimų apylinkių atvėrė duris rinkėjams. 2 479 668 rinkėjai šiandien renka tiesioginiuose rinkimuose Respublikos Prezidentą ir išsako savo nuomonę dėl referendumais teikiamų Konstitucijos 12 ir 55 straipsnių pakeitimų. Rinkimų dienos rytas prasidėjo ramiai, be nesklandumų. Iki 10 val. ryto (Lietuvoje ir užsienyje) rinkimų apylinkes jau aplankė 7,26 proc. rinkėjų. 2 479 668 rinkėjai šiandien renka tiesioginiuose rinkimuose Respublikos Prezidentą ir išsako savo nuomonę dėl referendumais teikiamų Konstitucijos 12 ir 55 straipsnių pakeitimų. Aktyviausiai rinkėjai balsuoja Neringos (36,27, Ignalinos rajono (24,92) ir Birštono (22,78 proc.)

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną?

Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną? Mainai už paramą rinkimuose? O gal kauniečiai ir aplinkinių rajonų žmonės tiesiog plūsta į šią ministeriją? Deja, deja… Pavyzdžiui, per metus (2016 m.) ministeriją vidutiniškai aplankė 400 žmonių iš visos Lietuvos, iš jų tik 45 ūkininkai ir 45 kooperatyvų bei žemės ūkio bendrovių nariai. 2017 metais jų buvo dar mažiau… Sovietmečiu kalbėta, kad ministeriją reikia perkelti į Dotnuvą. Kam šiandien prireikė ministerijos pastato pačiame sostinės centre? Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Visuose prekybos centruose, bet patogiau – prenumeruoti.

Gintautas Kniukšta. Kelias pas mamą

Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintautas KNIUKŠTA Kelias pas mamą. Šiuo keliu žingsniuodavau ir pavargęs, ir sušalęs, ir alkanas. Bet kai pasiekdavau šį kelio posūkį, žinojau, kad visi vargai baigsis už gero kilometro, o aš netrukus paskęsiu mamos ir gimtųjų namų šilumoje . Mano mama buvo paprasta kaimo moteris, bet jokie universitetai ar stažuotės už Atlanto neprilygsta mamos mokslams. Ir visiškai nesvarbu, kas tai būtų – sriubos virimas, karvės melžimas ar tiesiog braškių ravėjimas, šieno grėbimas… Mamos nebėra, bet kelias liko. Ir mamos žodžiai liko: „Jeigu į tave meta akmenį, tu dovanok duonos kriaukšlę". Visam

Top