Jūs esate
Pagrindinis > Politika > Socialdemokratai įspėja Vyriausybę apie ekonomines ir socialines urėdijų reformos pasekmes

Socialdemokratai įspėja Vyriausybę apie ekonomines ir socialines urėdijų reformos pasekmes

Socialdemokratai už urėdijų reformą, bet prieš jų naikinimą

,,Miškininkai kalba ne tik apie savo darbo vietas, bet ir apie miškų išsaugojimą ateities kartoms, rūpinasi, kad reforma nevirstų miškų išparceliavimu“, – ,,Verslui ir politikai“ sakė socialdemokratas Rimantas Sinkevičius.

www.verslaspolitika.lt

Socialdemokratai įspėja Vyriausybę apie ekonomines ir socialines urėdijų reformos pasekmes.

Seimo Socialdemokratų frakcijos nariai teigė, kad jau ne pirma Vyriausybė bando imtis miškų sektoriaus pertvarkos, jiems nesuprantama, kodėl nei didžiausios partijos, nei vyriausybės programoje nebuvo skelbta apie galimą urėdijų reformą.

Socialdemokratai ragina Valstiečius žaliuosius įsiklausyti į miškininkų ir regionų bendruomenių lūkesčius dėl miškų ūkio ateities.

Tuo tarpu S. Skvernelio vadovaujamas Ministrų kabinetas jau šią savaitę žada apsispręsti dėl miškų urėdijų valdymo reformos.

Iš Vyriausybės pasigirdus siūlymams dėl urėdijų pertvarkos ir galimo jų centralizavimo pasipylė įvairiausi siūlymai, vertinimai ir prieštaravimai, nes valdžia nenori diskutuoti  nei su miškininkais nei su visuomene.

Remdamiesi moksliniais tyrimais ir išvadomis, socialdemokratai Juozas Olekas ir Rimantas Sinkevičius Seime užregistravo įstatymo pataisas, pagal socialdemokratų siūlymus pertvarkant turėtų išlikti apie 25 urėdijos. Kaip „Verslui ir politikai“ sakė Seimo narys R. Sinkevičius, socialdemokratai pasisako už miškų sektoriaus pertvarką, buvo sudaryta mokslininkų, miškininkystės specialistų grupė, kuri išanalizavo situaciją ir pateikė siūlymus.

Socialdemokratas R. Sinkevičius siūlė aplinkos ministrui ieškoti kompromiso: „Kodėl negalėtų būti kuriama holdingo kompanija ir paliekami dalinai savarankiški padaliniai. Reformuojant valstybinius miškus svarbiausia išvengti, kad pardavėjas netaptų monopolistu.“

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti Generalinės miškų urėdijos pareigą konsoliduoti miškų urėdijų veiklą, sudaryti nepriklausomą organą strateginiams valstybinio miškų ūkio klausimams spręsti ir finansinės-ekonominės veiklos tikslams nustatyti. Siūloma nustatyti miškų urėdijai pagrindinius kriterijus, užtikrinančius pelningą jos veiklą. Tai miškų urėdijos valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas (nuo 25 iki 60 tūkst. ha priklausomai nuo ūkinių IV grupės miškų kiekio) ir metinė kirtimų apimtis (ne mažiau kaip 100 tūkst. kubinių metrų)

Projekto autorių teigimu, priėmus įstatymo pataisas bus pradėta valstybinio miškų ūkio sektoriaus reforma, susijusi su garantuojamu miškų urėdijų veiklos ir skaičiaus optimizavimu, kuris leis sustiprinti objektyviai garantuojamą miškų urėdijų ekonominę galią, jų ekonominės naudos davimą valstybei, beveik nepatiriant neigiamų socialinių padarinių.

Taip bus sudarytos, anot pataisų autorių, palankios sąlygos ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingai padidinti valstybinių miškų valdymo efektyvumą ir ekonominį potencialą ir kartu užtikrinti tolimesnį darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą valstybiniuose miškuose.
Tai prisidės prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje aplinkos ministras Kęstutis Navickas patikino, kad dabar dėl urėdijų reformos prasidės konsultacijos – tiek pačioje Valstiečių ir žaliųjų frakcijoje, tiek su koalicijos partneriais – socialdemokratais

Miškuose dirbančių specialistų skaičius iš esmės nebus mažinamas. Siūlomi pakeitimai sudarys palankias sąlygas ne tik suvienodinti tas pačias funkcijas vykdančių specialistų atlyginimus, tačiau ir ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingai juos padidinti.

Siūlomas teisinis reguliavimas sudarys prielaidas sumažinti aplinkos veiksnių (skirtingų ūkininkavimo sąlygų) įtaką valstybinių miškų valdymo įmonės veiklai. Bus sudarytos galimybės efektyviai amortizuoti neigiamą ekonominį poveikį keičiantis rinkos situacijai (mažėjant medienos kainoms)..

Siūlomas teisinis reguliavimas taip pat sudarys sąlygas įgyvendinti vieningą investicijų politiką, efektyviau naudoti turimą miškų ūkio techniką, informacines ir kitas technologijas, dėl bendrųjų (personalo valdymo, buhalterinės apskaitos, viešųjų pirkimų) reorganizavime dalyvausiančių miškų urėdijų funkcijų centralizavimo bus sumažinti administraciniai valstybinio miškų ūkio sektoriaus valdymo kaštai.

Miškų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad Lietuvoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos, kurios veikia pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą. Jos vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas.

Miškų urėdijoms, be kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymo, pavestos ir kitos valstybinės funkcijos – bendros miško priešgaisrinių priemonių sistemos ir miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose įgyvendinimas.

Anot Rimanto Sinkevičiaus, urėdijos nuosekliai įgyvendina valstybiniams miškams keliamus tikslus, be bendrųjų visoms įmonėms mokesčių, urėdijos vien tiesioginių atskaitymų į šalies biudžetą nuo pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, sumokėjo 21, 6 mln. eurų, o visi miškų urėdijų mokesčiai praėjusiais metais sudarė 64 mln. eurų arba beveik 41 proc. nuo visų gautų pajamų.

Įdomu pastebėti, kad pastaraisiais metais miškininkystės sektoriaus normalizuotojo grynojo pelno marža gerokai didesnė negu, tarkim, energetikos sektoriaus.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje aplinkos ministras Kęstutis Navickas patikino, kad dabar dėl urėdijų reformos prasidės konsultacijos – tiek pačioje Valstiečių ir žaliųjų frakcijoje, tiek su koalicijos partneriais – socialdemokratais

Kritikuojamas dėl miškų ūkio pertvarkos skubotumo ir galimo stambiosios pramonės intereso ministras K. Navickas užtikrino, kad reforma nebus daroma paskubomis, ji gali užtrukti iki 2 metų.

„Reforma ir daroma tam, kad būtų išsaugotos darbo vietos, siekiant išvengti kuo mažiau atleidimo lapelių įteikimo,“ – sakė ministras.

Socialdemokratas R. Sinkevičius siūlė aplinkos ministrui  ieškoti kompromiso: „Kodėl negalėtų būti kuriama holdingo kompanija ir paliekami dalinai savarankiški padaliniai. Reformuojant valstybinius miškus svarbiausia išvengti, kad pardavėjas netaptų monopolistu.“

„Ar jūs vis dar galvojate apie regioninę politiką ir jos problemas?“ – klausė aplinkos ministro Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

„Tai būtų įtampos nuėmimas kalbantis su miškininkais ir rajonų žmonėmis,“ – sakė Seimo narys Juozas Olekas. Anot jo, centralizuotas urėdijų modelis palankus stambiajai medienos perdirbimo pramonei. „Ar darydami pertvarką mes norime patenkinti stambiosios pramonės poreikį? Kodėl politikai negirdi miškininkų nuomonės ?“ – klausia socialdemokratas.

„Ar jūs vis dar galvojate apie regioninę politiką ir jos problemas?“ – klausė aplinkos ministro Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Lietuvos miškų sektoriuje dirba apie 4 tūkstančiai darbuotojų. be to, prie kiekvienos urėdijos yra įsikūrusios smulkios įmonės, lentpjūvės, kuriose dirba keli šimtai žmonių. Rajonų ir miestų tarybų nariai, bendruomenės  nerimauja dėl miškų valdymo reformos, įžvelgia didžiulę  grėsmę gyventojų užimtumui regionuose.

,,Miškininkai kalba ne tik apie savo darbo vietas, bet ir apie miškų išsaugojimą ateities kartoms, rūpinasi, kad reforma nevirstų miškų išparceliavimu“, – ,,Verslui ir politikai“ sakė socialdemokratas Rimantas Sinkevičius.

Parašykite komentarą

Top