www.verslaspolitika.lt

Rytas prasidėjo ramiai. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Viešųjų pirkimų tarnybos direktore Diana Vilyte ir Valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu aptarė priemones, kurios padėtų užkardyti sisteminius ir besikartojančius viešųjų pirkimų pažeidimus krašto apsaugos sistemoje.

Prezidentės Spaudos tarnyba pranešė: pasak Prezidentės, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atlikti krašto apsaugos sistemos (KAS) viešųjų pirkimų 2006 – 2016 metais vertinimai atskleidė, kad Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) neveikia vidaus kontrolės mechanizmai, turintys užkirsti kelią viešųjų pirkimų pažeidimams, jų prevencija yra labiau teorinė nei reali.

Valstybės kontrolė (VK) dar šių metų kovo mėnesį informavo krašto apsaugos ministrą apie stebimas rizikas – nepakankamą pasirengimą panaudoti didėjantį finansavimą, todėl prezidentė įsitikinusi, kad būtina peržiūrėti visą krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų organizavimą, sukurti veikiantį viešųjų pirkimų kontrolės, priežiūros ir pažeidimų prevencijos mechanizmą.

Praėjusiais metais viešiesiems pirkimams Lietuvoje iš viso buvo išleista 4,26 mlrd. eurų. Iš jų gynybos ir saugumo srityje – 156, 7 mln. eurų (2014 m. – 135,9 mln. eurų).

Tuo tarpu socialdemokratai nusprendė nebetylėti. ,,Nuolatiniai puolimai ir spaudimas dabartinei Vyriausybei verčia socialdemokratus viešai kelti klausimą dėl nesąžiningos rinkimų kampanijos. Iš oponentų ir Prezidentūros nuolat mėtomų įtarimų, kaltinimų valdančiosioms partijoms matosi, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė tiesiogiai dalyvauja šių rinkimų kampanijoje ir, akivaizdu, kurioje pusėje“, – rašoma socialdemokratų pranešime.

Socialdemokratai svarsto, kad galbūt Prezidentė vietoje aktyvaus, bet nesąžiningo rinkimų žaidimo galėtų deklaruoti savo politinius interesus ir nesislapstydama agituotų už savo kitai kadencijai pasirinktą politinę partiją. Tuomet ir rinkėjams būtų aišku, dėl ko vienas po kito keliami klausimi ar netgi pučiami skandalai dėl vieno ar kito Vyriausybės nario.

Šiuo atveju susivienijusių Prezidentūros ir opozicijos partijų taikiniu pasirinktas Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kaltinamas tuo, dėl ko pats prieš dvejus metus kreipėsi į teisėsaugą.

„Kodėl prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą pagal J. Oleko kreipimąsi? Generalinis prokuroras kviečiamas į Seimo socialdemokratų frakciją, tačiau nesiteikė ateiti ir atsakyti, nors uoliai lankosi Prezidentūroje.

Šioje pernelyg brangių įrankių istorijoje mįslingi ir konservatorių pėdsakai. Viešuosius pirkimus vykdžiusios „Nota bene“ kompanijos vadovo Andriaus Jazgevičiaus žmona Lina Jazgevičienė dirba TS-LKD pirmininko šeimos įmonės Karalienės Mortos mokyklos direktore.

Prielaidų galima įžvelgti įvairių, bet dėl dvigubų Prezidentės standartų kalba ir faktai. D. Grybauskaitė viešai prabilusi apie savo kelionę į olimpiadą Rio de Žaneire, pranešė apie du ją lydinčius apsaugos darbuotojus. Kodėl nuslėpė, kad jų būta daugiau? Vien nuotraukose užfiksuoti bent trys.

Rinkimų kampanijoje dalyvaujančioms politinėms jėgoms turėtų galioti vienodos taisyklės ir dėl interesų deklaravimo, ir dėl įtakos darymo pavaldžioms institucijoms ar pareigūnams, kad valdžia nebūtų vienašališkai formuojama vienos politinės jėgos ar asmens užmačias“, – rašoma socialdemokratų pranešime.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje aptarta ir šalies politinė padėtis bei pasirengimas artėjantiems Seimo rinkimams, iš esmės pritarta LSDP Seimo rinkimų programos projektui.

LSDP pirmininkas, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius savo kalboje pabrėžė, kad Vyriausybei pavyko įveikti didžiausius išbandymus, dramatiškai sustiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, nepateisinant blogiausiojo scenarijaus prognozių dėl Rusijos embargo lietuviškiems produktams pasekmių, o atveriant JAV ir daugelis kitų naujų rinkų pasaulyje; sumažinant šalyje skurdą, penkis kartus pakėlus minimalų mėnesio algą, nepriklausomą pajamų dydį nuo 200 iki 310 eurų, o už kiekvieną vaiką nepriklausomai nuo šeimos pajamų dydžio iki 200 eurų.

Pasak A.Butkevičiaus, šie pasiekimai nėra savaiminiai, o sunkaus ir nuoseklaus darbo rezultatas.
Ministras pirmininkas teigė, kad palaiko ir palaikys krašto apsaugos ministrą J.Oleką.

„Aš turiu informacijos, kad krašto apsaugos ministras skambino prezidentei, apie tą įvykį informavo. Ji išėjusi davė interviu tarsi būtų su ja nekalbėjęs ir visai kita informacija buvo pasakyta“, – sakė premjeras. Pasak jo, partijos reitingai nekrenta, todėl kova stiprėja.

„Kaip prezidentas Kenedis sakė: „Kuo aukščiau kilsi – tuo daugiau gausi“, – šyptelėjo premjeras..

Tuo tarpu krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, reaguodamas į viešai po susitikimo LR Prezidentūroje išsakytus siūlymus teikti Krašto apsaugos ministerijai metodinę ir ekspertinę pagalbą planuojant, organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus bei kontroliuojant skaidrų lėšų panaudojimą, pakvietė į susitikimą Valstybės kontrolierių Arūną Dulkį ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktorę Dianą Vilytę.

„Didėjant finansavimui, atsirado galimybė ne tik geriau apginkluoti Lietuvos kariuomenę ir įsigyti ginklų bei karinės technikos, bet ir aprūpinti karius įvairiais ekipuotės elementais. Kariuomenė perka daug ir įvairių prekių, todėl skaidrus valstybės lėšų suplanavimas ir jų panaudojimas vykdant viešuosius pirkimus pastaraisiais metais yra viena iš prioritetinių temų. Prieš pusantrų metų padarėme struktūrinių pertvarkymų ir esame pasiruošę toliau tobulėti, todėl visa metodinė ir ekspertinė kitų institucijų pagalba yra labai naudinga“, – teigia J. Olekas.

Siekiant sustiprinti krašto apsaugos sistemoje vykdomų pirkimų vidaus kontrolės sistemą, 2015 m. sausio 1 d. Krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų departamente buvo įsteigtas naujas Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyrius. Jo pagrindinis uždavinys yra prižiūrėti, kaip KAS perkančiosios organizacijos, atlikdamos viešuosius pirkimus, laikosi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir vykdo kitas prevencinės kontrolės funkcijas.

Lietuvos kariuomenės vadovybė, atsižvelgdama į 2016 m. rugpjūčio 31 d. gautą Viešųjų pirkimų tarnybos raštą, imasi ryžtingų veiksmų, susijusių su lauko virtuvės įrangos pirkimu iš UAB „Nota bene“.

Minėtame Viešųjų pirkimų tarnybos rašte reikalaujama nutraukti niekine pripažintiną 2014 m. spalio 1 d. su UAB „Nota Bene“ sudarytą preliminariąją sutartį dėl lauko virtuvių atsarginių dalių ir agregatų įsigijimo. Nepaisant to, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ketina imtis ir daugiau veiksmų.

„Preliminariosios pirkimo sutarties nutraukimas įpareigoja spręsti ir restitucijos – šalių sugrąžinimo į pradinę padėtį – klausimus. Todėl nusprendžiau inicijuoti procedūras, kad negaliojančia būtų pripažinta ne tik 2014 m. spalio 1 d. su UAB „Nota bene“ sudaryta preliminarioji lauko virtuvės įrangos pirkimo sutartis už 1,6 mln. eurų, tačiau ir jos pagrindu 2014 m. spalio 8 d. sudaryta tikroji sutartis už 175 tūkst. eurų. Be to, sieksime grąžinti pardavėjui visas įsigytas prekes ir atgauti už jas sumokėtus pinigus“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Jei UAB „Nota Bene“ nesutiks su sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pasekmėmis ir nesugrąžins sumokėtų lėšų, Lietuvos kariuomenė ketina nedelsiant kreiptis į teismą dėl šių lėšų išieškojimo teismine tvarka.

R. Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.