Trumpas sugrįžimas į parodą ,,Baltijos miškai 2015“

 

,,Miškas turi būti kiek įmanoma natūralesnis, mišrus medžių rūšių sudėtimi, įvairiaamžis, – atkreipė dėmesį Dubravos eksperimentinės-mokomosios urėdijos miškų urėdas Kęstutis Šakūnas. – Apie 30 procentų miškų turėtų būti savaiminės kilmės.“

  2015 m. Dubravos 2015 m. eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje surengta ketvirtoji tarptautinė miškininkystės paroda ,,Baltijos miškai 2015“. ,,Verslas ir politika“ kalbino šios urėdijos vadovą Kęstutį ŠAKŪNĄ.

Paroda lankytojus traukė turtingu miško technikos arsenalu, supažindino su pažangia konteinerine miško sodmenų auginimo sistema, kvietė pasimokyti netgi užveisti spanguolyną, viliojo įvairiomis miško atrakcijomis.

O ką Kęstutis Šakūnas mano apie tai, kad Seimas atmetė Prezidentės veto dėl miškų valdymo struktūros reformos ir įstatymu įteisino 42 urėdijų egzistavimą? ,,Negalima vieno ar kelių žmonių sugalvotus pakeitimus miškų valdymo struktūroje bandyti, kaip sakoma, prastumti buldozeriniu principu“, – įsitikinęs patyręs miškų urėdas.

Gegužės mėnesį Jūsų vadovaujamoje urėdijoje, natūralioje aplinkoje, surengta  ketvirtoji tarptautinė miškininkystės paroda „Baltijos miškai 2015“. Kuo šiemet ji buvo kitokia, kiek dalyvių sulaukta?

Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos Vaišvydavos girininkijoje, miško apsuptoje laukymėje, mažo Sūrės upelio intako gražiame slėnyje, vyko 4-oji miškininkystės paroda „Baltijos miškai 2015“.

Ši paroda pasižymėjo itin gausiu dalyvių skaičiumi. Dalyvavo apie 60 įvairių firmų bei organizacijų.

Koks miško darbų technikos arsenalas labiausiai nustebino parodos lankytojus?

Lankytojai daugiausia stoviniavo prie galingų biokurui skiedrą gaminančių agregatų, kurie įvairaus storio rąstus „kramtė“ kaip žolę škudžių veislės avinai, prie kurių gardo taip pat stabtelėdavo dažnas parodos lankytojas. Domėjosi žmonės ir miškakirtėmis mašinomis, miško sodinukais, jų sodinimo technologijomis ir kt.

Parodoje Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija demonstravo sodinukų auginimą konteineriuose. Kokie tokio metodo privalumai, palyginus su auginimu atviromis šaknimis?

Privalumų galima vardinti daug.

– Pasiekiama didelio miško medžių sėklų panaudojimo efektyvumo (iš 1 kg beržo sėklų išauginama apie 400 tūkst. miškui sodinti tinkamų sėjinukų, kai auginant su atvira šaknų sistema – tik 30–40 tūkst.). Dėl to reikėtų mažiau veisti miško sėklinių plantacijų, mažiau lėšų eikvoti miško medžių sėklų paruošoms.

– Trumpas (3–18 mėn.) sodmenų išauginimo rotacijos periodas.

– Geresnė galimybė išauginti mikorizuotus sodmenis, kurie greičiau prisitaiko augti miško sąlygomis ir įveisiant miškus žemės ūkio paskirties žemėse.

– Didelis sodmenų prigijimo procentas.

– Sodmenys atsparesni fiziniam poveikiui transportuojant.

– Persodinant sodmenys nepatiria streso ir geriau prisitaiko sunkiomis augimo sąlygomis.

– Gerokai pailgėja miško želdymo sezonas.

– Sodmenims išauginti reikalingas mažesnis žemės plotas.

– Sodmenims išauginti nesvarbus dirvos derlingumas, nes medeliai auginami dirbtiniame substrate.

– Išauginti reikalingas mažesnis vandens kiekis.

– Sodmenis auginant steriliame substrate, ženkliai sumažėja kenkėjų ir ligų poveikis.

 

– Apibendrinant sodmenų su uždara šaknų sistema privalumus, miško želdiniams iki įskaitymo į miškus apaugusį plotą (5–8 m. po pasodinimo) sutaupoma 20–25 proc. lėšų, lyginant su želdiniais, įveistais naudojant sodmenis su atvira šaknų sistema.

Ekskursantus sudomino mokomasis spanguolynas. Kokių ypatingų sąlygų reikia spanguolynui įveisti?

Mokomasis spanguolynas Dubravos urėdijoje įkurtas ES lėšomis, vadovaujant Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkui R. Daubarui.

Spanguolynui įveisti reikalinga rūgšti dirva, todėl nerūgščiose dirvose laistant vanduo parūgštinamas praskiesta sieros rūgštimi. Spanguolės geriau auga, kai substratui naudojama rūgščios durpės ar rūgštus smėlis. Spanguolynui įveisti plotas neturi būti užmirkęs, tačiau reikalingas intensyvus laistymas. Geriau spanguolyną įveisti nusausintuose durpynuose nei mineraliniame grunte.

Kaip urėdijoje puoselėjama biologinė  įvairovė?

Urėdijoje yra išskirta 120 ha ploto rezervatinė apyrubė, kur žmogaus veikla nevykdoma  jau daugiau nei pusė amžiaus. Yra išskirta 83 kertinės miško buveinės 113 ha bendro ploto, kur taip pat žmogus nesikiša į gamtoje vykstančius procesus.

Miško kirtavietėse paliekama nenukirstų medžių (10 medžių hektare) grupelės, kad išlaikytume brandaus miško sąlygas paukščiams ir kitiems gyvūnams staiga atsiradusioje plynėje. Augti paliekami seni, savo matmenimis išsiskiriantys, atsparūs vėjavartai (ąžuolai, liepos, guobos ir kt.) medžiai, drevėti sausuoliai, stuobriai.

Miško želdiniuose pasodinama ornitochorinių krūmų, kurių vaisiai tinkami įvairiems gyvūnams maitintis, o žiedai privilioja naudingus vabzdžius. Mišku neužsodinant paliekama dalis miško natūralių pievų.

Ateities Lietuvos miškas – koks jis Jūsų akimis?

Ateities Lietuvos miškas bus našus, atsparus ligoms, kenkėjams, klimato kaitai ir kitiems neigiamiems poveikiams. Reikia pasimokyti iš Vakarų Europos šalių ir nedaryti jų klaidų. Miškas turi būti kiek įmanoma natūralesnis, mišrus medžių rūšių sudėtimi, įvairiaamžis. Apie 30 procentų miškų turėtų būti savaiminės kilmės.

Tačiau tam tikras miškų ploto procentas galėtų būti skirtas grynai ūkiniams miškams, kuriuose  būtų siekiama galimai didžiausios medienos produkcijos iš ploto vieneto. Tokiuose miškuose galėtų būti auginami ir gryni sparčiai augančių medžių medynai.

Ką manote apie bandymą keisti miškų valdymo struktūrą?

Seimas atmetė Prezidentės veto dėl miškų valdymo struktūros reformos ir įstatymu įteisino 42 urėdijų egzistavimą. Miškininkai supranta, kad keičiantis ekonominėms sąlygoms, valstybinių miškų valdymo pakeitimai gal ir reikalingi, tačiau ši reforma nebuvo išsamiai išnagrinėta, nebuvo apskaičiuotas ekonominis reformos efektas, nepasirinktas ir neišdiskutuotas vienas kuris nors galutinis reformos variantas: kiek turi būti urėdijų – viena, devynios, dešimt ar dar kažkiek. Miškininkus išgąsdino ir planuojamas apie 300 specialistų atleidimas.

Miškininkų visuomenė yra atvira diskusijoms: kiekvieną siūlomą reformos variantą reikia apsvarstyti bendrai – Miškininkų sąjungai, profsąjungoms, urėdijų kolektyvams, girininkų bendrijai, miškų mokslo ir mokymo įstaigų atstovams – ir priimti optimalų sprendimą. Negalima vieno ar kelių žmonių sugalvotus pakeitimus miškų valdymo struktūroje bandyti, kaip sakoma, prastumti buldozeriniu principu.

Vytauto Ribikausko nuotraukos

2015 m. gegužė/birželis, Nr. 5/6 (66/67)