Gintautas KNIUKŠTA

Praėjusį šeštadienį, balandžio 16 dieną,  Lietuvoje startavo nacionalinis miškasodis. Jis paliko daug gerų įspūdžių apie mišką ir miškininkus, sužaliavo apie 100 hektarų naujų miškų, buvo pasodinta beveik pusė milijono medelių. Aplinkos ministerijos inicijuotos visuotinės talkos metu sodmenys buvo sodinami 42 miškų urėdijose, miškininkams talkininkavo daugiau kaip 4 tūkstančiai šalies gyventojų,  bendruomenės, organizacijos, įmonės.

Sodinimo darbus  užbaigti padeda ir talkininkai

Valkininkų miškų urėdija taip pat kvietė visuomenę į Nacionalinę miško sodinimo šventę Pirčiupių girininkijoje. Talkoje  noriai dalyvavo ne tik vietos bendruomenė, bet ir Valkininkų seniūnijos darbuotojai,  gimnazijos mokytojai, žinoma, ir patys miškininkai – Pirčiupių girininkijoje į 2,7 ha biržę pasodinta  9,5 tūkst.  juodalksnio sodinukų.

Urėdijos miškai išsidėstę keturių savivaldybių teritorijose: Alytaus, Varėnos, Šalčininkų ir Trakų. Bendros miškų inventorizacijos duomenimis, Valkininkų miškų urėdijos plotas yra 48 399 ha, iš kurių 22 172 ha yra valstybiniai, kiti – privatūs arba rezervuoti privatizavimui. Urėdijos miškai paskirstyti devynioms girininkijoms: Vėžionių, Žilinų, Tiltų, Pirčiupių, Valkininkų, Šalčios, Žygmantiškių, Versekos ir Eišiškių.

Nuo 2001 metų urėdijai vadovaujantis miškų urėdas Arvydas Strazdas pasakojo, kad urėdijoje vyrauja spygliuočių miškai – 84 proc., o lapuočių miškai užima 16 proc. Iš spygliuočių 68 proc. sudaro pušynai. Saugomų teritorijų plotas užima 5 329 ha, iš jų 2 360 ha yra Pirčiupių girininkijoje.

„Miško sodinimo darbai jau ritasi į pabaigą, džiugu, kad juos užbaigti padeda ir talkininkai“, – pasidžiaugė Arvydas Strazdas. Pirčiupių girininkija yra viena didžiausių urėdijoje. Čia daugiausia kertama, daugiausia ir atkuriama iškirstų miško kirtaviečių.

Medelynai kviečia įsigyti sodinukų

„Verslo ir politikos“ žurnalistai apsilankė medelyne Valkininkų girininkijoje, esančiame Pamerkių kaime, Matuizų seniūnijoje, kuriam vadovauja  Audra Lesniauskienė. Ji papasakojo, kad jau parduota apie milijoną sodmenų, pasidžiaugė, kad medeliai šiemet geri, pirkėjų turi pakankamai,  jau pradėti paruošiamieji darbai šių metų sėjai. Medelyne dirba daugiau nei dvi dešimtys žmonių, įdarbintų iš aplinkinių kaimų.

Valkininkų miškų urėdijoje sodmenų iškasimo darbai pradėti kovo 30 dieną. Šiais metais planuojama atkurti 160 ha kirtaviečių ir įveista 10 ha naujų miškų.

Savo reikmėms bus panaudota apie 800 tūkst. įvairių miško sodmenų, išaugintų medelyne. Pagal sutartis kitoms urėdijoms, firmoms ir miško savininkams bus parduota apie 1 200 tūkst. įvairių miško sodmenų. Dar 500 tūkst. siūloma laisvam pardavimui. Praėjusiais metais urėdija iš sodmenų pardavimo gavo 167 tūkstančių Eur pajamų. Galima pridurti, kad urėdijos medelynas save išsilaiko ir yra pelningas. Praėjusių metų medelyno pelnas – 19 procentų.

„Šalyje medelynų neturi gal tik penkios urėdijos, dabar kai kas niurzgia, kad medelynų yra per daug, tačiau nemažai į juos investuota, įsigyta modernios technikos, galvojama apie perspektyvą, negi elgsimės neracionaliai su sukurtu turtu – išdraskyti juos didelio proto nereikia, o konkurentams tik to ir tereikia“, – kalbėjo urėdas Arvydas Strazdas.

Medelynas Tiltų girininkijoje sodinukus kviečia įsigyti Tiltų kaime, Rūdiškių seniūnijoje. Siekiant kuo efektyviau ir naudingiau želdinti ir auginti lapuočių medžių rūšių miško sodmenis, šiame medelyne buvo įrengti šiltnamiai, įdiegta automatizuota šiltnamio aplinkos kontrolės sistema. Anksčiau nuimama plėvelė dažnai suplyšdavo ir  jau nebetikdavo naudoti antrą kartą. Dabar plėvelės nereikia plėšyti, ji paprasčiausiai suvyniojama, o prireikus vėl naudojama.

Šiltnamyje įrengta elektroninė laistymo, temperatūros, drėgmės matavimo, trąšų dozavimo sistema. Šiltnamio temperatūrai pakilus aukščiau nei leistina norma, specialus elektroninis prietaisas užfiksuoja visus duomenis ir parenka tam tikrą operaciją. Taip reikalingiausiu momentu aplinka vėsinama, laistoma. Šiltnamyje per metus užauga 50 cm aukščio medeliai, tuo tarpu lauke auginami medeliai tokį aukštį pasiekia per 2 metus.

Valstybiniai miškai  –  visų piliečių turtas

Arvydas Strazdas, baigęs mokslus, visą savo gyvenimą paskyrė miškams. Anot jo, širdis džiaugiasi matant išpuoselėtus ir gerai prižiūrimus Lietuvos valstybinius miškus, tačiau neramu dėl žinių iš Vilniaus, dėl Seime iš stalčiaus ištraukto projekto, kuris skaudžiai paliestų ir urėdijas. Kodėl vis atsiranda norinčių naikinti pelningai dirbančias, didelius mokesčius mokančias ir svariai papildančias valstybės biudžetą valstybines įmones – miškų urėdijas?

Šį kartą toks noras kilo po Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktos pirmosios ekonominės apžvalgos ataskaitos pristatymo. EBPO ekspertai Lietuvai siūlo pasitempti dėl valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvinimo, rekomendavo išsiaiškinti 42 miškų urėdijų išlaikymo priežastis ir reorganizuoti sektorių taip, „kad būtų pasiektas veiksmingas išteklių paskirstymas ir įgyvendinti aukšti valdymo ir skaidrumo standartai. Tai galėtų būti pasiekta įmones jungiant“.

Ūkio ministerija parengė EBPO pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą. Aplinkos ministerijai nurodyta parengti reikalingų teisės aktų pakeitimų projektus. Numatyti du žingsniai „peržiūrint“ valstybinių miškų valdymą, tiksliau, miškų urėdijas.

Prieš valstybinius miškus buvo užsimota ne kartą. Antai prieš šešerius metus svarstytas projektas „VISUOMIS“, tuomet švedai  rekomendavo valstybės turtą patikėti vienai komercinei bendrovei.

Tuo tarpu šalies gyventojų nuomonė gerokai skiriasi nuo užsienio ekspertų. Dauguma jų nesutiktų, kad valstybiniai miškai būtų privatizuojami, nes tai – visų piliečių turtas.